Daugiakamieniai medžiai

Neaišku, kas turi priklausyti šiai kategorijai ar sąrašui. Taisyti galima apsisprendžiant, kas turi čia patekti, ir tai aiškiai nurodant, arba trynimu.

Potencialiai galintys užaugti aukščiausi Lietuvos vietiniai medžiai

Pagrindiniai faktoriai lemiantys medžių gerą augimą – švelnus klimatas, pakankama drėgmė, palanki medžiui dirvožemio sudėtis. Paprastai aukščiausi medžiai užauga miškuose, kur tarp jų vyksta savotiška konkurencija stiebtis į viršų gauti daugiau šviesos. Atvirose vietose esant pakankamam šviesos kiekiui, medžiai užauga žemesni, bet su tankesnia ir platesnia laja. Sąraše pateikta kitose Europos vietose augančių aukščiausių medžių statistika, kurie paplitę Lietuvoje, bei gali pasiekti panašių matmenų.

1. Paprastoji eglė (Picea abies) – pušinių šeimos, eglių genties visažalis . Užauga 35–60 m, bet pasitaiko ir aukštesnių. Jų kamieno Ø skersmuo 1-1,5 m. Šiuo metu aukščiausia yra 63 m aukščio, auganti Perucica mergelės miške, Sutjeska nacionaliniame parke, esančiame Bosnijoje ir Hercegovinoje. Įprastai jos gyvena 250–300, bet anot tyrinėjančių paprastųjų eglių amžių, jos gali sulaukti iki 400–600 metų. Pietų Norvegijos Biuskeriudo apskrityje auga bene seniausia Europoje Paprastoji eglė, remiantis pagal 2012 metus, jai 532 metai
2. Europinis maumedis, (Larix decidua), (European Larch), pušinių šeimos, maumedžių genties augalas. Medis užauga iki 54 m aukščio ir iki 2 m kamieno skersmens. Degsnės maumedyne (Prienų savivaldybėje 2 km į šiaurę nuo Balbieriškio) auga aukščiausias šios rūšies Lietuvoje medis, kurio aukštis 46 m, skersmuo 1,3 m aukštyje 59 cm. Dabar aukščiausias žinomas europinis maumedis augantis Tiuringijoje (Vokietija) yra 46,8 m aukščio.
3. Paprastasis bukas, (Fagus sylvatica), (Common Beech), bukinių šeimos, bukų genties augalas. Vidutiniškai užauga 25-35 m aukščio, kartais iki 45-52 m, kamieno skersmuo siekia 1,5 m (rečiau 2 m). Pagal patikimus išmatavimus (LG, JPh, JS, 26-03-2011), šiuo metu žinomas aukščiausias šios rūšies medis augantis Belgijos Sonian miške, aukštis – 45,65 m. Kitose Europos vietovėse yra skelbiami: Rumūnijoje – 51 m, Prancūzijoje – 49 m, Vokietijoje – 49 m, Čekijoje – 46 m aukščio.
4. Bekotis ąžuolas (Quercus petraea), bukinių šeimos, ąžuolų genties augalas. Aukštis 20-30 m (išskirtiniais atvejais daugiau kaip 40 m), kamieno skersmuo iki 2 metrų. Teigiama, kad Prancūzijoje auga 50 m aukščio bekotis ąžuolas. Wipfelsfurt, Kelheim, (Vokietija) auga 44,6 m aukščio bekotis ąžuolas, kuris patikimai išmatuotas (KR 2011).
5. Paprastasis ąžuolas (Quercus robur), bukinių šeimos, ąžuolų genties augalas. Aukštis 25-35 m (išskirtiniais atvejais iki 50 m). Dabar augantis aukščiausias paprastasis ąžuolas yra žinomas kaip „Požežinskio caras“ („Пожежинский царь“), jo aukštis 46 m, kamieno skersmuo 2,14 m bei apie 850 metų amžiaus. Auga Baltarusijos Bresto srities Maloritsko rajone (Малоритский район) esančiame Gusako (Гусак) rezervate.
6. Paprastoji pušis (Pinus sylvestris), (Scots Pine), pušinių šeimos, pušų genties augalas. Užauga 30–35 m aukščio ir 1 m kamieno skersmens, ir retais atvejais iki 48 m aukščio ir 1,7 m kamieno skersmens. Belovežo girioje išmatuota 45,3 m aukščio, kuri šiuo metu žinoma kaip aukščiausia Europoje.
7. Paprastasis uosis, (Fraxinus excelsior), (Common Ash), alyvmedinių šeimos, uosių genties, 20-35 m, kartais iki 48 m aukščio medis. Kamieno skersmuo iki 2 m, rečiau iki 3,5 m. Patikimais išmatavimais (pagal KR 2011) aukščiausias paprastasis uosis auga Vokietijos mieste Kelheim, jo aukštis – 48 m.

Aukščiausi medžiai Lietuvoje

Remiantis 2000 ir vėlesnių metų duomenimis, aukščiausi Lietuvos vietiniai ir introdukuoti medžiai pagal atskiras rūšis. Jų aukštis nurodytas metrais. Sąrašas nepilnas, jame nėra paprastojo klevo, baltalksnio ir dar keleto plačiai ar rečiau paplitusių Lietuvoje medžių rūšių.

1. Europinis maumedis (Larix decidua); Degsnės miško maumedis, augantis Degsnės maumedyne (Prienų savivaldybėje 2 km į šiaurę nuo Balbieriškio) yra aukščiausias Lietuvoje medis. Šis Larix decidua var. polonica porūšio maumedis galimai yra aukščiausias ir Europoje: jo aukštis 49 m, kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje: 59 cm. Kaip manoma jam apie 152 metai (remiantis 2012 metais).
2. Paprastoji eglė (Picea abies); Aukščiausia Lietuvoje Balkasodžio arba Noriūnų miško eglė, auga esančiame Balkasodžio valstybiniame botaniniame draustinyje (Alytaus sav.). Jos aukštis 44,3 m, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 205 cm, kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje – 62 cm. Kita aukšta paprastoji eglė žinoma kaip . Ji auga Aukštadvario regioninio parko Spindžiaus kraštovaizdžio draustinyje, Trakų miškų urėdijos Aukštadvario girininkijos 143 miško kvartale 3 sklype, valstybinės reikšmės . Eglės skersmuo 105,4 cm (1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio), aukštis – 43,7 m, kamieno tūris su žieve – 15,5 m³. Lauzgenių eglė galimai viena iš masyviausių Lietuvos eglių. Dar aukštesnė – 46 m aukščio paprastoji eglė buvo nupjauta 1997 metais.
3. Paprastoji pušis (Pinus sylvestris); Aukščiausia Lietuvoje Kiauneliškio dviviršūnė pušis auga Labanoro girioje, VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos , Kiauneliškio gamtiniame rezervate. Jos aukštis 44 m, kamieno skersmuo (1,3 m aukštyje) 66 cm, amžius apie 200 metų. Turi dvi viršūnes ir yra kiek pasvirusi. 2006 m. kovo 22 d. atvykęs specialistas įkopęs į ją išmatavo jos aukštį. Kita aukšta paprastoji pušis, tai Punios šilo pušis auga Nemuno kilpų regioniniame parke esančiame Punios šile Alytaus sav. Jos amžius apie 160 metų, kamieno apimtis – 210 cm, kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje – 62 cm, aukštis – 43 m.
4. Baltoji tuopa (Populus alba); Lietuvoje aukščiausia žinoma pavadinimu kaip Pajūrio tuopa, auga Pajūrio miestelyje, Šilalės rajone. Tai savivaldybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas, paskelbta saugomu 2006 m. Jos kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 655 cm, aukštis apie 40 m.
5. Paprastasis bukas (Fagus sylvatica L.); Auga (Priekulės seniūnija, Klaipėdos rajono savivaldybė). Medis 129 cm skersmens, 405 cm apimties ir 38 m aukščio.
6. Paprastasis ąžuolas (Quercus robur); Aukščiausias Lietuvos ąžuolas auga Jūravoje, esančioje Jurbarko rajono savivaldybėje. Jo kamieno apimtis 151 cm, aukštis – 38 m.
7. Paprastasis uosis (Fraxinus excelsior); Auga Marijampolės rajono savivaldybėje esančiame Buktos miške. Jo amžius 115 metų, kamieno skersmuo 67 cm, aukštis 36 m. Kitas aukštas paprastasis uosis yra Raganos uosis. Auga Plungės rajono savivaldybės Platelių miestelio parke, kuris yra Žemaitijos nacionalinio parko ribose. Kamieno skersmuo 2,1 m, kamieno apimtis 730 cm, aukštis 34 m.
8. Kalninė guoba (Ulmus glabra); Žinoma kaip Senoji guoba auga Alytaus rajono savivaldybėje Geisčiūnų kaime. Jos kamieno skersmuo 2,1 m ir 35 m aukščio.
9. Karpotasis beržas (Betula pendula); Prienų rajono savivaldybėje auga 35 m aukščio. Kitas – Biržų rajono savivaldybės Spalviškių girininkijoje. 2015 m. duomenimis, jo aukštis 34,5 m, kamieno skersmuo 39 cm, jo amžius 70 metų.
10. Mažalapė liepa (Tilia cordata); Rokiškio rajono savivaldybės , netoli Sartų ežero auga apie 2 m kamieno skersmens ir 34,5 m aukščio mažalapė liepa. Kita aukšta auga Kaišiadorių rajono savivaldybės Būdos girininkijoje. Jos amžius 90 metų, kamieno skersmuo 67 cm, aukštis 34 m.
11. Juodalksnis (Alnus glutinosa); Biržų rajono savivaldybės, Latvelių girininkijoje. 2015 m. duomenimis, Jo aukštis 34 m, kamieno skersmuo 43 cm, jam virš 100 metų.
12. Drebulė arba epušė (Populus tremula); Auga Pakruojo rajono savivaldybės, Žeimelio girininkijoje, jai 64 metai, kamieno skersmuo 44 cm, aukštis 33,5 m.
13. Bekotis ąžuolas (Quercus petraea); Auga Veisiejų miškų urėdijoje, Seirijų girininkijoje. Jo amžius 87 metai, kamieno skersmuo 47 cm, aukštis 31 m.
14. Paprastasis skroblas (Campinus betulus); Kėdainių rajono savivaldybės, Pašušvio girininkijoje. Jo amžius 95 metai, kamieno skersmuo 53 cm, aukštis 31 m.
15. Paprastoji vinkšna (Ulmus laevis); Platelių vinkšna auga Plungės rajono savivaldybėje esančiame Žemaitijos nacionalinio parko ribose. Jos kamieno apimtis 505 cm, aukštis 26 m.
16. Kaštonas (Aesculus); Aukštadvario kaštonas auga Trakų rajono savivaldybėje, Aukštadvario regioniniame parke, jo kamieno apimtis 405 cm, aukštis 20 m. Apie kaštono rūšį duomenų nėra.
17. Gluosnis (Salix); Žinomas kaip Andriejaukos gluosnis auga Ignalinos rajono savivaldybėje, Andriejaukos kaime. Jo kamieno apimtis 608 cm, aukštis – 17 m. Apie jo rūšį duomenų nėra.
18. Miškinė kriaušė (Pyrus pyraster); Žinoma kaip Senoji kriaušė, auga Alytaus rajono savivaldybėje esančiuose Geisčiūnuose. Kamieno apimtis 380 cm, aukštis 16 m.
19. Paprastasis kadagys (Juniperus communis); „Obelų Rago trylikamienis kadagys“ auga Švenčionių sav, Kaltanėnų seniūnijoje esančiame Obelų Rago kaime. Jo aukštis apie 12 m.
20. Europinis kukmedis (Taxus baccata); Aukštis – 6 m.

Masyviausi medžiai Lietuvoje

Masyviausi Lietuvos medžiai, pagal atskiras rūšis:

1. Paprastasis ąžuolas (Quercus robur). Gojaus miško ąžuolas auga Prienų miškų urėdijai priklausančioje , jos 24 kvartale, 7 sklype. Jam apie 400 metų, 33 m aukščio, skersmuo (1,3 m aukštyje) 2 m, tūris 43 m³.

Storiausių kamienų medžiai Lietuvoje

Storiausių kamienų Lietuvos medžiai, pagal atskiras rūšis:

1. Paprastasis ąžuolas (Quercus robur). Seniausias Lietuvoje augantis ąžuolas ir medis – Stelmužės ąžuolas augantis Zarasų rajono savivaldybėje. Jo skersmuo 3,5 m, apimtis prie žemės 13 m (kamieną galėtų apimti 8-9 vyrai), aukštis – 23 m. Jam apie 1500 metų.
2. Mažalapė liepa (Tilia cordata) – Liepa „Motinėlė“ – tai 26 m aukščio ir apie 8,4 m kamieno apimties medis, augantis Kauno rajono savivaldybėje, Zapyškio seniūnijos, Braziūkų kaime. Jos amžius apie 300–500 metų. Į jos buvusią kiaurymę kuri dabar yra užcementuota, anot pasakojimų, galėdavę sulįsti septyni žmonės ir prie jos 1863 metais rinkdavosi sukilėliai.
3. Paprastoji pušis (Pinus sylvestris) – Rumšiškių miško pušis, jos kamieno apimtis 4 m, aukštis 32 m, o spėjamas amžius (2010 metais) – 200 metų. Auga Kaišiadorių rajono savivaldybėje, Rumšiškių miške (Kauno marių regioninis parkas).
4. Paprastoji eglė (Picea abies); Su storiausiu kamienu Lietuvoje yra Renavo eglė. Auga Renavo dvaro parke, esančiame Varduvos valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje (Mažeikių rajono savivaldybėje). Jos kamieno 1,3 m aukštyje apimtis – 3,89 m, aukštis – 36,8 m, manoma kad jai 150 metų. Antra pagal storį auga , Žemaitijos nacionalinio parko Laumalenkos hidrografiniame draustinyje. Jos kamieno 1,3 m aukštyje apimtis – 3,87 m, aukštis – 38,5 m.

Seniausi medžiai Lietuvoje

Seniausi Lietuvos medžiai, pagal atskiras rūšis:

1. Paprastasis ąžuolas (Quercus robur). Seniausias Lietuvoje augantis ąžuolas – Stelmužės ąžuolas esantis (Zarasų rajono savivaldybėje). Jo skersmuo – 3,5 m, apimtis prie žemės 13 m (kamienui apimti reikia 8-9 vyrų), aukštis – 23 m. Jam apie 1500 metų.
2. Kalninė guoba (Ulmus glabra) – seniausia guoba Lietuvoje yra 400 metų senumo. Auga Avilio ežero saloje, esančio Zarasų rajono savivaldybėje.
3. Mažalapė liepa (Tilia cordata), 26 m aukščio ir apie 840 cm kamieno apimties Liepa „Motinėlė“ auganti Zapyškio seniūnijos, Braziūkų kaime, esančiuose Kauno rajono savivaldybėje. Jos amžius apie 300-500 metų. Tai kartu ir storiausia liepa Lietuvoje. Į jos kiaurymę kuri dabar yra užcementuota, anot pasakojimų, galėdavę sulįsti septyni žmonės ir prie jos 1863 metais rinkdavosi sukilėliai.
4. Miškinė obelis (Malus sylvestris), apie 350 metų amžiaus Senoji Kauno obelis, auganti Kazliškiuose. Jos kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 330 cm.

Valstybės saugomi daugiakamieniai medžiai Lietuvoje

Medžiai su keliais ir daugiau kamienų, Lietuvoje saugomi kaip gamtos paminklai ar gamtos paveldo objektai, pagal kamienų skaičių:

2 kamienų

• Dvikamienė pušis (Molėtų raj.)
• Dvikamienė Zyplių miško pušis (Šakių raj.)
• Dvikamienis Radvilonių miško ąžuolas (Radviliškio raj.)
• Nevėžio dvikamienis ąžuolas (Kauno raj.)
• Reibiniškio miško dvikamienis ąžuolas (Joniškio raj.)
• (Telšių raj.)

3 kamienų

• (Molėtų raj.)
• Paveisiejų trikamienis ąžuolas (Lazdijų raj.)
• (Vilnius)
• Triliemenis ąžuolas (Telšių raj.)

4 kamienų

• (Vilnius)
• (Vilnius)
• Laumių miško keturkamienė eglė (Skuodo raj.)

6 kamienų

• Bubių šešiakamienė eglė (Šiaulių raj.)
• Elmės šešiakamienis ąžuolas (Anykščių raj.)
• Žvėryno šešiakamienė liepa (Vilnius)

7 kamienų

• (Biržų raj.)

9 kamienų

• (Vilnius)

10 kamienų

• Antakalnio dešimtkamienė liepa (Kaišiadorių raj.)

12 kamienų

• Dvylikos kamienų liepa ant Biržų Lauko piliakalnio (Šilalės raj.)

13 kamienų

• Obelų Rago trylikamienis kadagys (Švenčionių raj.)

15 kamienų

• Papilės penkiolikakamienė liepa (Akmenės raj.)

daug kamienų

• Bikūnų daugiakamienė liepa (Utenos raj.)
• (Vilkaviškio raj.)
• Kalnelio daugiakamienė pušis (Panevėžio raj.)
• (Šiaulių raj.)
• Laisvučių daugiakamienis klevas (Šiaulių raj.)
• Liškiavos liepa (Varėnos raj.)
• Paluobės daugiakamienė liepa (Skuodo raj.)
• Raganų eglė (Pagėgių saviv.)
• Šiliškių daugiakamienė vinkšna (Akmenės raj.)
• (Akmenės raj.)
• (Vilkaviškio raj.)

Kiti išskirtiniai medžiai Lietuvoje

Kiti išskirtiniai Lietuvos medžiai, pagal atskiras rūšis:

1. Paprastoji eglė (Picea abies); Raganų eglė 34 m aukščio ir 750 cm liemens apimties. Manoma kad jai yra 130 metų. Ji išskirtinė tuo, kad 80 cm aukštyje išsišakoja į 18 kamienų (2007 m. pabaigoje vienas nulūžo). Auga Rambyno regioniniame parke, šalia Vilkyškių miestelio, esančio Pagėgių savivaldybėje.
2. Mažalapė liepa (Tilia cordata); Papilės penkiolikakamienė liepa – 23 m aukščio medis, anksčiau turėjęs šešiolika kamienų. Auga Akmenės rajono savivaldybės Papilės miestelyje.

Taip pat skaityti

• Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys
• Lietuvos svetimžemė dendroflora
• Pasaulio išskirtiniai medžiai

Šaltiniai

1. sciencenordic.com / The oldest spruce in Northern Europe is 532 years old, October 27, 2012
2. [1] Žurnalo „Miškai“ priedas „Gamtos lobiai“, 2012 birželis
3. akademijosarboristai.lt / Aukščiausias Lietuvos medis – maumedis (Europinis maumedis/Larix decudua/ European Larch)
4. [2] Žurnalo „Miškai“ priedas „Gamtos lobiai“, 2012 birželis
5. lrt.lt / Surado aukščiausius Lietuvoje beržą ir juodalksnį, Zinaida Paškevičienė, LRT TV naujienų tarnyba, 2015.05.18
6. lrt.lt / Surado aukščiausius Lietuvoje beržą ir juodalksnį, Zinaida Paškevičienė, LRT TV naujienų tarnyba, 2015.05.18

Nuorodos

Vikicitatos

Puslapis Vikicitatose –

Lietuvos išskirtiniai medžiai

Vikiteka: Lietuvos išskirtiniai medžiai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Lietuvos dendrologų draugija
• Lietuvos arboristikos centras
• Generalinė miškų urėdija
• Žurnalas „Miškai“ | Žurnalas „Gamtos lobiai“ (straipsniai ir gausu nuotraukų)
• medziai.apicentras.lt / Paminkliniai Lietuvos medžiai
• alkas.lt / Išskirtiniausių Lietuvos medžių dešimtukas
• grynas.lt / Storiausi ir aukščiausi Lietuvos medžiai, kuriuos verta pamatyti
• soften.ktu.lt / Seniausias pasaulio medis, Aukščiausi pasaulio medžiai
• Apie gamtą rašančios kitos Lietuvos interneto svetainės:
  Dendro; Lietuvos gamtos fondas; Natura 2000 info; Grynas; Žalias pasaulis; valstietis.tv3.lt; kauno.diena.lt; bernardinai.lt; alkas.lt; alfa.lt;