Larix deciduaŠio europinio maumedžio Larix decidua kamieno skersmuo 150 cm 431 cm apimtis 2007 m aukštis 29 m 1986 m aug
Europinis maumedis

Larix decidua | ||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Šio europinio maumedžio (Larix decidua) kamieno skersmuo: 150 cm / 431 cm apimtis (2007 m.), aukštis: 29 m (1986 m.), augimo vieta Château de la Folie, Belgija | ||||||||||||
Europoje nesaugomas - populiacija pakankamai didelė ir plačiai paplitusi | ||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
| ||||||||||||
Binomas | ||||||||||||
Larix decidua , 1768 | ||||||||||||
Europinio maumedžio Larix decidua varietetų savaiminio paplitimo arealas: Lenkinis maumedis Larix decidua var. polonica |
Europinis maumedis (Larix decidua) – pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, maumedžių (Larix) genties spygliukus metanti, vienanamių medžių rūšis.
Paplitimas
Natūraliai paplitę Europos žemyno vakarinėje bei centrinėje dalyse – daugiausiai kalnuotose jos vietovėse nuo 400 iki 1800 metrų, neretai iki 2500 m aukščio, nors dažniausiai išplitę 1000–2000 m aukščio vietovėse – Alpėse, Sudetuose, Tatruose, Karpatuose, bei atskiros populiacijos (lenkinis varietetas) žemumose – vidurio ir šiaurinėje Lenkijoje, vakarų Baltarusijos mažoje dalyje bei pietų Lietuvoje. Europos kalnuotose ir kalvotose vietovėse auga kartu su kedrinėmis pušimis, kartais su kalninėmis pušimis, europiniais kėniais, paprastosiomis eglėmis ar paprastaisiais bukais.
Augavietės
Natūraliai plinta derlingose, pralaidžiose orui bei pratakiuose vandeniui, lengvai rūgštokuose dirvožemiuose, ant uolėtų aukštikalnių – subalpinių spygliuočių miškų zonoje.
Rūšies varietetai
Visi europinio maumedžio (Larix decidua) varietetai tarpusavyje kryžminasi. Išskiriami 3 varietetai:
- Karpatinis maumedis Larix decidua var. carpatica Domin; Kalnuotų vietovių medis. Savaime padrikai paplitę Sudetų ir Karpatų kalnuose: nuo Aukštutinės Silezijos (Lenkija) iki Rumunijos. Čia jie auga kartu su paprastosiomis eglėmis, kedrinėmis pušimis ir paprastosiomis pušimis. Tarp visų europinio maumedžio varietetų, karpatinių maumedžių kankorėžiai stambiausi: 4-6 cm ilgio ir 2,5-3,5 cm pločio.
Šalys ir jų dalys kur karpatinis varietetas savaiminis: vidurio ir šiaurinėje Rumunijoje, vakarų Ukrainos nedidelėje dalyje (Užkarpatės sritis), šiaurinėje ir vidurio Slovakijoje, šiaurės rytų Čekijoje ir pietų, pietvakarių Lenkijos pakraščiuose.
- Alpinis maumedis Larix decidua var. decidua; Kalnuotų vietovių medis. Savaime paplitę Alpių kalnuose iki 2200–2500 m aukščio. Kankorėžiai 2,5–4,5 cm ilgio ir 1,5-3 cm pločio.
Šalys ir jų dalys kur alpinis varietetas savaiminis: pietvakarių Prancūzijoje, Šveicarijoje, Lichtenšteine, Austrijoje, siaurame Vokietijos pietiniame pakraštyje, nedidelėje šiaurės Italijos dalyje, nedidelėje šiaurės vakarinės Slovėnijos dalyje.
- Lenkinis maumedis Larix decidua var. polonica (Racib. ex Wóycicki) Ostenf. & Syrach; Neaukštų kalvų ir lygumų medis. Lenkinis maumedis savaime paplitęs kalvotame ir lygumų Vyslos upės (Lenkija) baseino reljefe ir į šiaurę nuo Varšuvos. Savaiminis ir kultūrinis aptinkamas vakarų Baltarusijoje ir vakarų Ukrainoje netoli pasienio su Lenkija. Čia lenkiniai maumedžiai auga mišriuose pušų – beržų ar ąžuolų – beržų dominuojamuose miškuose. Lietuvoje europinių maumedžių statusas iki galo nėra aiškus ir ginčytinas. Dalis naujų botanikos šaltinių teigia, kad tai yra introdukuota rūšis. O istoriniai šaltiniai teigia, kad dar XIV a. – XVI a. lenkiniai maumedžiai savaime augo Dzūkijoje ir Suvalkijoje ir čia vėliau buvo išnaikinti. Tai remiantis daroma išvada, kad jie yra vietinė, savaiminė Lietuvos medžių rūšis ir nuo XIX a. pradžios šalyje tik reintrodukuoti. Lenkinio maumedžio kamienas tiesus, kankorėžiai mažiausi tarp trijų europinio maumedžio varietetų: 1,5–2,5 cm ilgio.
Lenkinis maumedis savaiminis yra vidurio, šiaurės ir rytų Lenkijoje, pietvakarių Baltarusijos ir šiaurės vakarų Ukrainos pakraščiuose. Manoma, kad anksčiau savaime buvo paplitę pietų Lietuvoje.
Europinio maumedžio paplitimas ir augavietės Lietuvoje
Lietuvos pietinė dalis kartais laikoma europinio maumedžio lenkinio varieteto savaiminio paplitimo zona.
Iki šiol nėra vieningos nuomonės, koks yra europinio maumedžio statusas Lietuvoje, vieni specialistai jį laiko introdukuota, kiti savaimine rūšimi, nors matyt labiausiai tinkamiausias apibrėžimas – reintrodukuota rūšis. Po ledynmečio maumedžiai dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo paplitę daug plačiau. Istoriniai šaltiniai teigia, kad XIV a. – XVI a. europiniai maumedžiai Dzūkijoje ir Suvalkijoje augo savaime. Dar ir XIX a. pirmoje pusėje europiniai maumedžiai natūraliai, nors ir negausiai augo Lietuvoje nedidelėmis giraitėmis Kalvarijos, Marijampolės apskrityse, apie Prienus, Vištytį ir kitose vietose vietovėse (pagal lenkų miškų stebėtoją Polujanski, 1854 ir Кеппен, 1885). Karaliaučiuje, apie 23 km nuo Lietuvos sienos, po paskutinio ledynmečio maumedžiai taip pat augo savaime Apšrūtuose (Gross, 1937). Europinio maumedžio šiaurinė arealo riba, remiantis 1911 metų žemėlapiais, XIV a. ėjo iš vakarų į rytus palei Nemuną iki Kauno, o toliau – nuo Kauno per Aukštadvarį link Lydos (Brokgauz, Efron, 1911–1916). Dėl naudojimo statyboms, kurui ir kitoms žmonių reikmėms, iki šiol savaiminės kilmės populiacijos maumedžių medynai Lietuvoje buvo išnykę. Bet rastos žiedadulkės durpynuose prie Anykščių ir prie Jonavos, dar įrodo ir kur kas platesnį europinių maumedžių buvusį augimo arealą priešistoriniu laikotarpiu Lietuvoje. Kadangi europinio maumedžio žiedadulkės neturi oro pūslelių, tad jos negalėjo būti prie Anykščių atneštos iš tolimesnių vietovių, bet turėjo būti iš vietinių, aplinkui augusių medynų. Išnykus ankstesnėms jo populiacijoms, vėliau Lietuvoje buvo plačiau įveistas, reintrodukuotas XIX a. pr. Dabar pietų Lietuvoje (Larix decidua var. polonica (Racib. ex Wóycicki) Ostenf. & Syrach) porūšis pripažintas kaip vietine medžių rūšimi. Degsnės maumedynas (Prienų raj., 2 km į šiaurę nuo Balbieriškio), yra didžiausias maumedynas Lietuvoje (440 ha), kuriame kultūrinės kilmės maumedžių tėra 12 procentų. Čia maumedžiai dauginasi savaime, kas Lietuvos platumose jiems nėra būdinga. Degsnės maumedyne auga aukščiausias Lietuvos medis – Degsnės miško maumedis. Kitas iš šios rūšies paminklinių medžių auga prie Viršužiglio (Kauno raj.) – Žiglos maumedis. Lietuvoje vis dažniau sodinami miškuose, daug augančių nuo seno pasitaiko parkuose.
Požymiai
Medyne augančių europinių maumedžių (lenkiško maumedžio varieteto augančio Degsnės maumedyne) kamienai labai tiesūs ar tiesūs, kreivi ar labai kreivi gali pasitaikyti 2,6 proc. atvejų. Laja reta, kūgio formos ir su amžiumi išplatėja ir tampa netaisyklingos formos. Lajai būdingos horizontalios, šoninės ilgos, laibos bei nusvirusios žemyn šakos. Žievė rausvai ruda, violetinio ar purpurinio atspalvio, stora, vertikaliai ir giliai suaižėjusi. Ūgliai gelsvi, šiaudų spalvos. Pumpurai pliki, žvilgantys, plačiai kiaušiniškos ar rutuliškos formų. Spygliai minkšti, ploni, švelnūs, šviesiai žali, 10-30 mm, kartais iki 40 mm ilgio ir 0,5-1 mm pločio, auga kuokšteliuose po 30-40 vienetų. rudenį tampa ryškiai geltonais ir vėliau nukrenta. Žydi balandžio pabaigoje – gegužės mėn pradžioje skleidžiantis spygliukams. Iš moteriškų žiedelių susiformuoja kankorėžiukai su sėklytėmis, o vyriški kankorėžėliai nužydėję nubyra. Kankorėžiai kiaušinio formos, šviesiai rudi, kompaktiškai susiglaudusiais sėkliniais žvyneliais. Kankorėžiai 2,5-4 cm, kartais iki 6 cm ilgio ir 1,5-2 cm skersmens, subręsta rugsėjo-spalio mėnesiais ir palengva aižosi per visą žiemą, daugiausia sėklyčių iškrenta balandį. Kankorėžių sėkliniai žvyneliai odiški, apskrita viršūne, negausiai, švelniai plaukuoti. Smailios bei tamsios dengiamųjų žvynelių viršūnėlės išlindusios. Vidutiniškai kankorėžėlyje yra apie 40-50 žvynelių. Kankorėžėliuose esančios sėklytės 3-4 mm ilgio, su 6-8 mm ilgio sparneliu. 1000 sėklų sveria 5-8 g. Tarp sėklų 20-50 procentų pilnos. Sėklos surinktos nuo pavienių medžių pasižymi nepaprastai mažu daigumu – 2–6 procentai. Žymiai didesnio daigumo sėklos būna gaunamos nuo medžių, augančių maumedžių medynuose ar grupėmis, tada sėklų daigumas apie 28–70 proc. (Jankauskas, 1954 m.). Europinis maumedis turi gerai išvystytą, gilią šaknų sistemą, tad per sausesnį laikmetį gali gauti vandens ir kitų reikalingų mineralinių medžiagų iš gilesnių dirvožemio sluoksnių.
Matmenys
Tai viena aukščiausių maumedžių genties medžių rūšis, kurią savo aukščiu perauga tik vakarinis maumedis. Vidutinis jų aukštis 20-40 m, nors dažnai užauga virš 40 m ir rekordiniai iki 55 m aukščio medžiai. Masyviausių europinių maumedžių kamieno skersmuo gali siekti iki 1-1,5 m kartais iki 2-2,71 m.
Šiuo metu viešai žinomas aukščiausias europinis maumedis yra alpinio Larix decidua var. decidua varieteto medis, augantis Bavarijoje (Vokietija), jo aukštis 53,80 m (išmatuotas lazeriu). Europinis maumedis augantis Tiuringijoje yra 46,8 m aukščio ir 149 cm kamieno skersmens, šį medį lazerio pagalba 2010 metais išmatavo Räsänen. Storiausiu kamienu medis auga (Saint Nicholas Italija), jo kamieno skersmuo 271 cm, aukštis 30 m.
Šie medžiai auga greitai ir greičiau nei paprastoji eglė ir paprastoji pušis. Nors pirmus dvejus metus europinio maumedžio lenkinis porūšis auga lėtai – 10-15 cm per metus, trečiais metais – 50 cm, o vėliau po 50-60 cm ir net 1 m per metus. Maumedžio spartų augimą paaiškina ilgu vegetacijos periodu (nuo balandžio iki spalio mėnesio) – Baltarusijoje 180–186 dienos. Pasak V. Timofejevo (1959 m.), maumedis vidutiniškai į aukštį auga 80 dienų, o paprastoji pušis – 47, paprastoji eglė – 45 dienas.
Lietuvos išskirtiniai europiniai maumedžiai
- Degsnės miško maumedis (bevardis). Degsnės maumedyne auga aukščiausias Lietuvoje ir galimai Europoje šios rūšies lenkinio maumedžio Larix decidua var. polonica varieteto medis. Jo aukštis 49 m, skersmuo 1,3 m aukštyje 59 cm. Tai ganėtinai jaunas medis, manoma kad jis yra apie 152 metų amžiaus (2012 m.).
- Žiglos maumedis. Kamieno skersmuo – 100 cm, amžius – apie 160 m. Auga Kauno rajono savivaldybėje.
Amžius
Augantys pavieniui europiniai maumedžiai derėti pradeda nuo 12–15 metų, medynuose – nuo 30–40 metų amžiaus ir dera beveik kas metai, nors gausesnis derlius pasikartoja kas 3-5 metai. Sulaukę 20-25 m amžiaus, europiniai maumedžiai neretai ima masiškai džiūti. Tokio džiūvimo priežastis paaiškinama maksimaliu augimu tokiame amžiuje – tuomet didžiausi reikalavimai oro drėgmei ir mineralinėms medžiagoms bei dirvožemio savybėms. Europiniai maumedžiai išgyvena iki 500–600 ir daugiau metų. Vokietijoje auga dar senesnių maumedžių, vienam maumedyje suskaičiuotos 686 metinės rievės, dar kitas maumedis, kaip manoma, jau sulaukęs 850 metų amžiaus. Daugiausiai yra suskaičiuota 986 metinių rievių.
Augimas
Auga greitai. Lenkiniai maumedžiai auga greičiau už paprastąsias pušis ir paprastąsias egles. Greičiausiai auga 25-35 metais.
Ligos ir kenkėjai
- Maumedžių spyglių rūdys. Jas sukelia (Melampsoridium betulinum). Ligos pažeisti maumedžių spygliai pagelsta ir dažnai anksčiau laiko pradeda kristi. Liga stipriai plinta ten, kur netoli beržų auga maumedžiai.
- . Ją sukelia grybas . Pavojinga liga, pažeidžianti iki 20-30 metų medžių spyglius, o dažniausiai bet nukenčia antramečiai daigai.
- . Jį sukelia aukšliagrybių klasės grybas (Dasyscypha willkommii) sin. (Lachnellula willkommii). Grybas pirmiausiai pasirodo ant nudžiūvusių žemutinių šakų, o vėliau grybiena pereina ant gyvų šakų ar kamieno ir sukelia vėžinio pobūdžio žaizdas, dėl kurių augalai kartais nudžiūna. Ligos apimtose vietose žievė patamsėja, įdumba, ir atsiveria rumbuotos žaizdos. Iš žaizdų gausiai sunkiasi sakai.
- Maumedžių daigų išgulimas. Jį sukelia grybai (Alternaria, Fusarium, Pythium ir kt.). Dar nesumedėję maumedžių daigai šaknies kaklelio srityje suplonėja ir išgula. Progresuojant, daigai ruduoja, džiūsta ir visas daigas sunyksta.
- (Hylobius abietis). Jis kenksmingas ir pavojingas maumedžio sodinukams augantiems jaunuolynuose. Jo lervos minta po žieve, šaknyse, darydamos gilius išilginius iki 2-3 metrų ilgio, pripildytus medienos ir žievės išgraužų takus.
- (Dioryctria abietella) drugių (Lepidoptera) būrio atstovas. Pažeidžia maumedžio kankorėžius. Jų vikšreliai įsigraužia į kankorėžius, apėda žvynus ir sėklas.
- (Colephora laricella). Pavasarį, besiskleidžiant maumedžio spygliams, vikšrai dalinai išlenda iš makštelių ir ima nuo viršūnėlių minuoti šviežius spyglius. Pažeistų maumedžių lajos pagelsta.
- (Chermes (Sacchiphantes, Adelges) viridis). Kenkia spygliukams. Jie paplitę visur, kur auga maumedis ir eglė. Patelės čiulpia naujų ūglių spygliukus.
- (Adelges laricis) ir (Adelges tartoides). Bet migruojančių chermesų žala, palyginti su nemigruojančių, žymiai mažesnė. Siekiant apsaugoti medynus nuo chermesų, eglės turėtų būti auginamos atskirai nuo maumedžių ir kėnių.
- Nemigruojantis (Cholodkovskaya viridana). Jų lervos žiemoja žievės plyšiuose prie pumpurų. Peržiemojusios jos virsta į pateles – įkūrėjas, kurios čiulpia spyglius. Jų pagrindai išsiplečia sudarydami kankorėžio formos galo pradžią. Ten pat sudedami kiaušinėliai.
- (Ips sexdentatus), tai vabalai darantis žalą maumedžių liemenims. Kenkėjai apsigyvena apatinėje kamieno dalyje su stora žieve. Pasirenka apsilpusius, stovinčius ir nukirstus medžius, miško produkciją. Labai mėgsta šviesą, beveik niekada neužpuola medynų, kurių skalsumas didesnis kaip 0,5. Šio kenkėjo užpulti sergantys arba apsilpę medžiai galutinai nudžiūsta.
Savybės
Medis labai reiklus šviesai. Nepakenčia užpelkėjusių vietovių, vidutiniškai atsparus užterštam miestų orui. Apytiksliai atlaiko iki -36 °C -40 °C šalčius.
Panaudojimas
Europiniai maumedžiai sodinami parkuose, soduose bei miškuose. Jų mediena su tamsiu branduoliu. Mediena labai vertinga – sunki, tvirta ir labai patvari, atspari puvimui vandenyje nors gana šakota. Labai tinkama laivų statyboje, kitoms povandeninėms konstrukcijoms, statyboje. Iš europinio maumedžio pastatyti laivai tarnauja ilgiau nei iš ąžuolo medienos. Anglijoje apsaugos katerių surinkimui naudojama europinių maumedžių mediena. Kadangi europinis maumedis turi gerai išvystytą šaknų sistemą – yra atsparus stipriems vėjams, tad tinka apsauginiams želdiniams. Žievėje yra iki 13 procentų tanidų. Iš spyglių gaunamas eterinis aliejus (pagal – Vaičys, 1954 m.).
Pavadinimas ir sinonimai
Mokslinio, lotynų kalba šios medžių rūšies pavadinimo autorius , gyvenęs 1691–1771 metais. Europinis maumedis turi šiuos mokslinius lotynų kalba sinonimus:
|
|
|
Pavadinimas kitomis kalbomis
Angliškai vadinamas European Larch. Europinio maumedžio savaiminio paplitimo areale, kuriame kalbama žemiau išvardintomis kalbomis, vadinamas sekančiai:
- Vokiškai: Europäische Lärche
- Prancūziškai: Mélèze d'Europe
- Retoromaniškai: Laresch europeic
- Itališkai: Larice comune
- Rumuniškai: Zada
- Lenkiškai: Modrzew europejski
- Čekiškai: Modřín opadavý
- Slovakiškai: Smrekovec opadavý
- Slovėniškai: Navadni macesen
- Ukrainietiškai: Модрина європейська
- Gudiškai: Лістоўніца еўрапейская
Taip pat skaityti
- Lietuvos vietinių medžių rūšys
- Lietuvos svetimžemė dendroflora
- Lietuvos aukščiausi medžiai
- Europos aukščiausių medžių rūšys
Šaltiniai
- books.google.co.uk / An Atlas of the World’s Conifers: An Analysis of their Distribution, Biogeography, Diversity and Conservation Status, By Aljos Farjon, Denis Filer
- books.google.co.uk / A Handbook of the World’s Conifers (2 vols.): Revised and Updated Edition, By Aljos Farjon
- Europinis maumedis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 20
- nemunokilpos.lt / Aukščiausias Lietuvos medis Archyvuota kopija 2014-10-20 iš Wayback Machine projekto.
- monumentaltrees.com / European larch close to Richthof
- Italy (International Dendrology Society Year Book 1984)
- zurnalasmiskai.lt / Žurnalo „Miškai“ priedas „Gamtos lobiai“, 2012 birželis
- akademijosarboristai.lt / Aukščiausias Lietuvos medis – maumedis (Europinis maumedis/Larix decudua/ European Larch) Archyvuota kopija 2015-10-05 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- nemunokilpos.lt / Aukščiausias Lietuvos medis – Degsnės maumedyno maumedis Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
- medziai.apicentras.lt / Aukščiausias Lietuvos medis – Degsnės maumedis Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
- flora33.com / Larix decidua (Europinis maumedis)
- gbif.org / Larix decidua var. polonica (Racib. ex Wóycicki) Ostenf. & Syrach | Anglų k.
- theplantlist.org / Larix decidua Mill. Archyvuota kopija 2019-06-01 iš Wayback Machine projekto. | Anglų k.
- theplantlist.org / Larix decidua var. carpatica Domin Archyvuota kopija 2019-06-01 iš Wayback Machine projekto. | Anglų k.
- theplantlist.org / Larix decidua var. polonica (Racib. ex Wóycicki) Ostenf. & Syrach Archyvuota kopija 2019-06-01 iš Wayback Machine projekto. | Anglų k.
- Mokslinis lotynų kalba europinio maumedžio pavadinimas ir sinonimai: (ipni.org), (tropicos.org), (kew.org)[neveikianti nuoroda] | Anglų k.
- euforgen.org / Larix decidua European larch (inc. map) | Distributiom map of European larch | Anglų k.
- conifers.org / Larix decidua | Anglų k.
- rfs.org.uk / Larix decidua – Europen Larch Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto. | Anglų k.
- sdw.de / Die Europäische Lärche | Larix decidua Archyvuota kopija 2012-05-18 iš Wayback Machine projekto. | Vokiečių k.
- waldwissen.net / Die Die Europäische Lärche: Baum des Jahres 2012 Archyvuota kopija 2016-01-07 iš Wayback Machine projekto. | Vokiečių k.
- baumkunde.de / Europäische Lärche (Larix decidua) | Vokiečių k.
- baum-des-jahres.de / Die Europäische Lärche ist Baum des Jahres 2012 | Vokiečių k.
- wald-rlp.de / Europäische Lärche (Larix decidua) – Baum des Jahres 2012 | Vokiečių k.
- lwf.bayern.de / Die Europäische Lärche (Larix decidua MILL.) – Baum des Jahres 2013 | Vokiečių k.
Galerija
- Europinis maumedis anksti pavasarį:
šakelė su moteriškais žiedais (pagrindiniam plane augantys į viršų), daug vyriškų žiedų (augantys į apačią, žalsvi ir mažesni) bei besiskleidžiantys spygliukai - Europinio maumedžio kankorėžėliai: moteriškas (rausvas) ir vyriškas (gelsvas)
- Europinio maumedžio nesubrendęs moteriškas kankorėžis
- Subrendęs kankorėžis ir spygliukai
- Europinis maumedis 2400 m aukštyje prie slėnio - Graubiundeno kantonas (Šveicarija).
- Europinio maumedžio alpinio varieteto medžiai Prancūzijos Parc naturel régional du Queyras
- Aletschwald netoli Alečio ledyno Šveicarijos Valė kantone. Mišrus europinių maumedžių ir kedrinių pušų miškas su paprastųjų kadagių varieteto krūmais.
- Europiniai maumedžiai rudenėjančiame Štirijos kraštovaizdyje (Austrija)
- Europiniai maumedžiai žiemą
- Nupjautas europinis maumedis
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Europinis maumedis, Kas yra Europinis maumedis? Ką reiškia Europinis maumedis?
Larix deciduaSio europinio maumedzio Larix decidua kamieno skersmuo 150 cm 431 cm apimtis 2007 m aukstis 29 m 1986 m augimo vieta Chateau de la Folie BelgijaEuropoje nesaugomas populiacija pakankamai didele ir placiai paplitusiMoksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Pusunai Pinophyta Klase Pusainiai Pinopsida Seima Pusiniai Pinaceae Gentis Maumedis Larix Rusis Europinis maumedis Larix decidua BinomasLarix decidua 1768Europinio maumedzio Larix decidua varietetu savaiminio paplitimo arealas Lenkinis maumedis Larix decidua var polonica melsva spalva Karpatinis maumedis Larix decidua var carpatica rozine spalva Alpinis maumedis Larix decidua var decidua zalsva spalva Europinis maumedis Larix decidua pusunu Pinophyta skyriaus pusiniu Pinaceae seimos maumedziu Larix genties spygliukus metanti vienanamiu medziu rusis Europinio maumedzio pozymiu iliustracijaEuropinio maumedzio sakele anksti pavasarį su besiskleidzianciais spygliukaisEuropinio maumedzio sakeleEuropinio maumedzio sakele pavasarį su trimis moteriskais auga į virsu ir keturiais vyriskais auga į apacia ziedais jaunais kankorezeliaisEuropinio maumedzio sakele su nesubrendusiais kankoreziaisEuropinio maumedzio subrendes kankorezisEuropinio maumedzio zieveEuropinio maumedzio isauges jaunas daigelisEuropiniai maumedziai Larix decidua var decidua Aletsvalde Sveicarija 1798 m aukstyje Val d Anniviers augantis europinis maumedis Sveicarija Europiniu maumedziu Larix decidua var decidua giraite Sveicarijos Vale kantone Europinio maumedzio kamieno skersinis pjuvisPaplitimasNaturaliai paplite Europos zemyno vakarineje bei centrineje dalyse daugiausiai kalnuotose jos vietovese nuo 400 iki 1800 metru neretai iki 2500 m aukscio nors dazniausiai isplite 1000 2000 m aukscio vietovese Alpese Sudetuose Tatruose Karpatuose bei atskiros populiacijos lenkinis varietetas zemumose vidurio ir siaurineje Lenkijoje vakaru Baltarusijos mazoje dalyje bei pietu Lietuvoje Europos kalnuotose ir kalvotose vietovese auga kartu su kedrinemis pusimis kartais su kalninemis pusimis europiniais keniais paprastosiomis eglemis ar paprastaisiais bukais AugavietesNaturaliai plinta derlingose pralaidziose orui bei pratakiuose vandeniui lengvai rugstokuose dirvozemiuose ant uoletu aukstikalniu subalpiniu spygliuociu misku zonoje Rusies varietetaiVisi europinio maumedzio Larix decidua varietetai tarpusavyje kryzminasi Isskiriami 3 varietetai Karpatinis maumedis Larix decidua var carpatica Domin Kalnuotu vietoviu medis Savaime padrikai paplite Sudetu ir Karpatu kalnuose nuo Aukstutines Silezijos Lenkija iki Rumunijos Cia jie auga kartu su paprastosiomis eglemis kedrinemis pusimis ir paprastosiomis pusimis Tarp visu europinio maumedzio varietetu karpatiniu maumedziu kankoreziai stambiausi 4 6 cm ilgio ir 2 5 3 5 cm plocio Salys ir ju dalys kur karpatinis varietetas savaiminis vidurio ir siaurineje Rumunijoje vakaru Ukrainos nedideleje dalyje Uzkarpates sritis siaurineje ir vidurio Slovakijoje siaures rytu Cekijoje ir pietu pietvakariu Lenkijos pakrasciuose Alpinis maumedis Larix decidua var decidua Kalnuotu vietoviu medis Savaime paplite Alpiu kalnuose iki 2200 2500 m aukscio Kankoreziai 2 5 4 5 cm ilgio ir 1 5 3 cm plocio Salys ir ju dalys kur alpinis varietetas savaiminis pietvakariu Prancuzijoje Sveicarijoje Lichtensteine Austrijoje siaurame Vokietijos pietiniame pakrastyje nedideleje siaures Italijos dalyje nedideleje siaures vakarines Slovenijos dalyje Lenkinis maumedis Larix decidua var polonica Racib ex Woycicki Ostenf amp Syrach Neaukstu kalvu ir lygumu medis Lenkinis maumedis savaime paplites kalvotame ir lygumu Vyslos upes Lenkija baseino reljefe ir į siaure nuo Varsuvos Savaiminis ir kulturinis aptinkamas vakaru Baltarusijoje ir vakaru Ukrainoje netoli pasienio su Lenkija Cia lenkiniai maumedziai auga misriuose pusu berzu ar azuolu berzu dominuojamuose miskuose Lietuvoje europiniu maumedziu statusas iki galo nera aiskus ir gincytinas Dalis nauju botanikos saltiniu teigia kad tai yra introdukuota rusis O istoriniai saltiniai teigia kad dar XIV a XVI a lenkiniai maumedziai savaime augo Dzukijoje ir Suvalkijoje ir cia veliau buvo isnaikinti Tai remiantis daroma isvada kad jie yra vietine savaimine Lietuvos medziu rusis ir nuo XIX a pradzios salyje tik reintrodukuoti Lenkinio maumedzio kamienas tiesus kankoreziai maziausi tarp triju europinio maumedzio varietetu 1 5 2 5 cm ilgio Lenkinis maumedis savaiminis yra vidurio siaures ir rytu Lenkijoje pietvakariu Baltarusijos ir siaures vakaru Ukrainos pakrasciuose Manoma kad anksciau savaime buvo paplite pietu Lietuvoje Europinio maumedzio paplitimas ir augavietes LietuvojeLietuvos pietine dalis kartais laikoma europinio maumedzio lenkinio varieteto savaiminio paplitimo zona Iki siol nera vieningos nuomones koks yra europinio maumedzio statusas Lietuvoje vieni specialistai jį laiko introdukuota kiti savaimine rusimi nors matyt labiausiai tinkamiausias apibrezimas reintrodukuota rusis Po ledynmecio maumedziai dabartines Lietuvos teritorijoje buvo paplite daug placiau Istoriniai saltiniai teigia kad XIV a XVI a europiniai maumedziai Dzukijoje ir Suvalkijoje augo savaime Dar ir XIX a pirmoje puseje europiniai maumedziai naturaliai nors ir negausiai augo Lietuvoje nedidelemis giraitemis Kalvarijos Marijampoles apskrityse apie Prienus Vistytį ir kitose vietose vietovese pagal lenku misku stebetoja Polujanski 1854 ir Keppen 1885 Karaliauciuje apie 23 km nuo Lietuvos sienos po paskutinio ledynmecio maumedziai taip pat augo savaime Apsrutuose Gross 1937 Europinio maumedzio siaurine arealo riba remiantis 1911 metu zemelapiais XIV a ejo is vakaru į rytus palei Nemuna iki Kauno o toliau nuo Kauno per Aukstadvarį link Lydos Brokgauz Efron 1911 1916 Del naudojimo statyboms kurui ir kitoms zmoniu reikmems iki siol savaimines kilmes populiacijos maumedziu medynai Lietuvoje buvo isnyke Bet rastos ziedadulkes durpynuose prie Anyksciu ir prie Jonavos dar įrodo ir kur kas platesnį europiniu maumedziu buvusį augimo areala priesistoriniu laikotarpiu Lietuvoje Kadangi europinio maumedzio ziedadulkes neturi oro pusleliu tad jos negalejo buti prie Anyksciu atnestos is tolimesniu vietoviu bet turejo buti is vietiniu aplinkui augusiu medynu Isnykus ankstesnems jo populiacijoms veliau Lietuvoje buvo placiau įveistas reintrodukuotas XIX a pr Dabar pietu Lietuvoje Larix decidua var polonica Racib ex Woycicki Ostenf amp Syrach porusis pripazintas kaip vietine medziu rusimi Degsnes maumedynas Prienu raj 2 km į siaure nuo Balbieriskio yra didziausias maumedynas Lietuvoje 440 ha kuriame kulturines kilmes maumedziu tera 12 procentu Cia maumedziai dauginasi savaime kas Lietuvos platumose jiems nera budinga Degsnes maumedyne auga auksciausias Lietuvos medis Degsnes misko maumedis Kitas is sios rusies paminkliniu medziu auga prie Virsuziglio Kauno raj Ziglos maumedis Lietuvoje vis dazniau sodinami miskuose daug auganciu nuo seno pasitaiko parkuose PozymiaiMedyne auganciu europiniu maumedziu lenkisko maumedzio varieteto augancio Degsnes maumedyne kamienai labai tiesus ar tiesus kreivi ar labai kreivi gali pasitaikyti 2 6 proc atveju Laja reta kugio formos ir su amziumi isplateja ir tampa netaisyklingos formos Lajai budingos horizontalios sonines ilgos laibos bei nusvirusios zemyn sakos Zieve rausvai ruda violetinio ar purpurinio atspalvio stora vertikaliai ir giliai suaizejusi ugliai gelsvi siaudu spalvos Pumpurai pliki zvilgantys placiai kiausiniskos ar rutuliskos formu Spygliai minksti ploni svelnus sviesiai zali 10 30 mm kartais iki 40 mm ilgio ir 0 5 1 mm plocio auga kuoksteliuose po 30 40 vienetu rudenį tampa ryskiai geltonais ir veliau nukrenta Zydi balandzio pabaigoje geguzes men pradzioje skleidziantis spygliukams Is moterisku ziedeliu susiformuoja kankoreziukai su seklytemis o vyriski kankorezeliai nuzydeje nubyra Kankoreziai kiausinio formos sviesiai rudi kompaktiskai susiglaudusiais sekliniais zvyneliais Kankoreziai 2 5 4 cm kartais iki 6 cm ilgio ir 1 5 2 cm skersmens subresta rugsejo spalio menesiais ir palengva aizosi per visa ziema daugiausia seklyciu iskrenta balandį Kankoreziu sekliniai zvyneliai odiski apskrita virsune negausiai svelniai plaukuoti Smailios bei tamsios dengiamuju zvyneliu virsuneles islindusios Vidutiniskai kankorezelyje yra apie 40 50 zvyneliu Kankorezeliuose esancios seklytes 3 4 mm ilgio su 6 8 mm ilgio sparneliu 1000 seklu sveria 5 8 g Tarp seklu 20 50 procentu pilnos Seklos surinktos nuo pavieniu medziu pasizymi nepaprastai mazu daigumu 2 6 procentai Zymiai didesnio daigumo seklos buna gaunamos nuo medziu auganciu maumedziu medynuose ar grupemis tada seklu daigumas apie 28 70 proc Jankauskas 1954 m Europinis maumedis turi gerai isvystyta gilia saknu sistema tad per sausesnį laikmetį gali gauti vandens ir kitu reikalingu mineraliniu medziagu is gilesniu dirvozemio sluoksniu MatmenysTai viena auksciausiu maumedziu genties medziu rusis kuria savo auksciu perauga tik vakarinis maumedis Vidutinis ju aukstis 20 40 m nors daznai uzauga virs 40 m ir rekordiniai iki 55 m aukscio medziai Masyviausiu europiniu maumedziu kamieno skersmuo gali siekti iki 1 1 5 m kartais iki 2 2 71 m Siuo metu viesai zinomas auksciausias europinis maumedis yra alpinio Larix decidua var decidua varieteto medis augantis Bavarijoje Vokietija jo aukstis 53 80 m ismatuotas lazeriu Europinis maumedis augantis Tiuringijoje yra 46 8 m aukscio ir 149 cm kamieno skersmens sį medį lazerio pagalba 2010 metais ismatavo Rasanen Storiausiu kamienu medis auga Saint Nicholas Italija jo kamieno skersmuo 271 cm aukstis 30 m Sie medziai auga greitai ir greiciau nei paprastoji egle ir paprastoji pusis Nors pirmus dvejus metus europinio maumedzio lenkinis porusis auga letai 10 15 cm per metus treciais metais 50 cm o veliau po 50 60 cm ir net 1 m per metus Maumedzio spartu augima paaiskina ilgu vegetacijos periodu nuo balandzio iki spalio menesio Baltarusijoje 180 186 dienos Pasak V Timofejevo 1959 m maumedis vidutiniskai į aukstį auga 80 dienu o paprastoji pusis 47 paprastoji egle 45 dienas Lietuvos isskirtiniai europiniai maumedziai Degsnes misko maumedis bevardis Degsnes maumedyne auga auksciausias Lietuvoje ir galimai Europoje sios rusies lenkinio maumedzio Larix decidua var polonica varieteto medis Jo aukstis 49 m skersmuo 1 3 m aukstyje 59 cm Tai ganetinai jaunas medis manoma kad jis yra apie 152 metu amziaus 2012 m Ziglos maumedis Kamieno skersmuo 100 cm amzius apie 160 m Auga Kauno rajono savivaldybeje AmziusAugantys pavieniui europiniai maumedziai dereti pradeda nuo 12 15 metu medynuose nuo 30 40 metu amziaus ir dera beveik kas metai nors gausesnis derlius pasikartoja kas 3 5 metai Sulauke 20 25 m amziaus europiniai maumedziai neretai ima masiskai dziuti Tokio dziuvimo priezastis paaiskinama maksimaliu augimu tokiame amziuje tuomet didziausi reikalavimai oro dregmei ir mineralinems medziagoms bei dirvozemio savybems Europiniai maumedziai isgyvena iki 500 600 ir daugiau metu Vokietijoje auga dar senesniu maumedziu vienam maumedyje suskaiciuotos 686 metines rieves dar kitas maumedis kaip manoma jau sulaukes 850 metu amziaus Daugiausiai yra suskaiciuota 986 metiniu rieviu AugimasAuga greitai Lenkiniai maumedziai auga greiciau uz paprastasias pusis ir paprastasias egles Greiciausiai auga 25 35 metais Ligos ir kenkejaiMaumedziu spygliu rudys Jas sukelia Melampsoridium betulinum Ligos pazeisti maumedziu spygliai pagelsta ir daznai anksciau laiko pradeda kristi Liga stipriai plinta ten kur netoli berzu auga maumedziai Ja sukelia grybas Pavojinga liga pazeidzianti iki 20 30 metu medziu spyglius o dazniausiai bet nukencia antrameciai daigai Jį sukelia auksliagrybiu klases grybas Dasyscypha willkommii sin Lachnellula willkommii Grybas pirmiausiai pasirodo ant nudziuvusiu zemutiniu saku o veliau grybiena pereina ant gyvu saku ar kamieno ir sukelia vezinio pobudzio zaizdas del kuriu augalai kartais nudziuna Ligos apimtose vietose zieve patamseja įdumba ir atsiveria rumbuotos zaizdos Is zaizdu gausiai sunkiasi sakai Maumedziu daigu isgulimas Jį sukelia grybai Alternaria Fusarium Pythium ir kt Dar nesumedeje maumedziu daigai saknies kaklelio srityje suploneja ir isgula Progresuojant daigai ruduoja dziusta ir visas daigas sunyksta Hylobius abietis Jis kenksmingas ir pavojingas maumedzio sodinukams augantiems jaunuolynuose Jo lervos minta po zieve saknyse darydamos gilius isilginius iki 2 3 metru ilgio pripildytus medienos ir zieves isgrauzu takus Dioryctria abietella drugiu Lepidoptera burio atstovas Pazeidzia maumedzio kankorezius Ju viksreliai įsigrauzia į kankorezius apeda zvynus ir seklas Colephora laricella Pavasarį besiskleidziant maumedzio spygliams viksrai dalinai islenda is maksteliu ir ima nuo virsuneliu minuoti sviezius spyglius Pazeistu maumedziu lajos pagelsta Chermes Sacchiphantes Adelges viridis Kenkia spygliukams Jie paplite visur kur auga maumedis ir egle Pateles ciulpia nauju ugliu spygliukus Adelges laricis ir Adelges tartoides Bet migruojanciu chermesu zala palyginti su nemigruojanciu zymiai mazesne Siekiant apsaugoti medynus nuo chermesu egles turetu buti auginamos atskirai nuo maumedziu ir keniu Nemigruojantis Cholodkovskaya viridana Ju lervos ziemoja zieves plysiuose prie pumpuru Perziemojusios jos virsta į pateles įkurejas kurios ciulpia spyglius Ju pagrindai issiplecia sudarydami kankorezio formos galo pradzia Ten pat sudedami kiausineliai Ips sexdentatus tai vabalai darantis zala maumedziu liemenims Kenkejai apsigyvena apatineje kamieno dalyje su stora zieve Pasirenka apsilpusius stovincius ir nukirstus medzius misko produkcija Labai megsta sviesa beveik niekada neuzpuola medynu kuriu skalsumas didesnis kaip 0 5 Sio kenkejo uzpulti sergantys arba apsilpe medziai galutinai nudziusta SavybesMedis labai reiklus sviesai Nepakencia uzpelkejusiu vietoviu vidutiniskai atsparus uzterstam miestu orui Apytiksliai atlaiko iki 36 C 40 C salcius PanaudojimasEuropiniai maumedziai sodinami parkuose soduose bei miskuose Ju mediena su tamsiu branduoliu Mediena labai vertinga sunki tvirta ir labai patvari atspari puvimui vandenyje nors gana sakota Labai tinkama laivu statyboje kitoms povandeninems konstrukcijoms statyboje Is europinio maumedzio pastatyti laivai tarnauja ilgiau nei is azuolo medienos Anglijoje apsaugos kateriu surinkimui naudojama europiniu maumedziu mediena Kadangi europinis maumedis turi gerai isvystyta saknu sistema yra atsparus stipriems vejams tad tinka apsauginiams zeldiniams Zieveje yra iki 13 procentu tanidu Is spygliu gaunamas eterinis aliejus pagal Vaicys 1954 m Pavadinimas ir sinonimaiMokslinio lotynu kalba sios medziu rusies pavadinimo autorius gyvenes 1691 1771 metais Europinis maumedis turi siuos mokslinius lotynu kalba sinonimus Abies larix Poir Larix caducifolia Gilib Larix communis Lindl Larix decidua subsp europaea DC Domin Larix decidua var pendula P Lawson Henkel amp W Hochst Larix decidua subsp sudetica Domin Domin Larix europaea DC Larix europaea var pendula P Lawson Larix excelsa Link Larix gracilis A Dietr Larix larix L H Karst Larix pyramidalis Salisb Larix sudetica Domin Larix vulgaris Fisch ex Spach Peuce larix L Rich Pinus laeta Salisb Pinus larix L Pinus larix var pendula P Lawson Endl Pavadinimas kitomis kalbomisAngliskai vadinamas European Larch Europinio maumedzio savaiminio paplitimo areale kuriame kalbama zemiau isvardintomis kalbomis vadinamas sekanciai Vokiskai Europaische Larche Prancuziskai Meleze d Europe Retoromaniskai Laresch europeic Italiskai Larice comune Rumuniskai Zada Lenkiskai Modrzew europejski Cekiskai Modrin opadavy Slovakiskai Smrekovec opadavy Sloveniskai Navadni macesen Ukrainietiskai Modrina yevropejska Gudiskai Listoynica eyrapejskayaTaip pat skaitytiLietuvos vietiniu medziu rusys Lietuvos svetimzeme dendroflora Lietuvos auksciausi medziai Europos auksciausiu medziu rusysSaltiniaibooks google co uk An Atlas of the World s Conifers An Analysis of their Distribution Biogeography Diversity and Conservation Status By Aljos Farjon Denis Filer books google co uk A Handbook of the World s Conifers 2 vols Revised and Updated Edition By Aljos Farjon Europinis maumedis Tarybu Lietuvos enciklopedija T 3 Masaitis Simno Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1987 psl 20 nemunokilpos lt Auksciausias Lietuvos medis Archyvuota kopija 2014 10 20 is Wayback Machine projekto monumentaltrees com European larch close to Richthof Italy International Dendrology Society Year Book 1984 zurnalasmiskai lt Zurnalo Miskai priedas Gamtos lobiai 2012 birzelis akademijosarboristai lt Auksciausias Lietuvos medis maumedis Europinis maumedis Larix decudua European Larch Archyvuota kopija 2015 10 05 is Wayback Machine projekto NuorodosVikiteka Europinis maumedis vaizdine ir garsine medziaganemunokilpos lt Auksciausias Lietuvos medis Degsnes maumedyno maumedis Archyvuota kopija 2015 04 02 is Wayback Machine projekto medziai apicentras lt Auksciausias Lietuvos medis Degsnes maumedis Archyvuota kopija 2015 04 02 is Wayback Machine projekto flora33 com Larix decidua Europinis maumedis gbif org Larix decidua var polonica Racib ex Woycicki Ostenf amp Syrach Anglu k theplantlist org Larix decidua Mill Archyvuota kopija 2019 06 01 is Wayback Machine projekto Anglu k theplantlist org Larix decidua var carpatica Domin Archyvuota kopija 2019 06 01 is Wayback Machine projekto Anglu k theplantlist org Larix decidua var polonica Racib ex Woycicki Ostenf amp Syrach Archyvuota kopija 2019 06 01 is Wayback Machine projekto Anglu k Mokslinis lotynu kalba europinio maumedzio pavadinimas ir sinonimai ipni org tropicos org kew org neveikianti nuoroda Anglu k euforgen org Larix decidua European larch inc map Distributiom map of European larch Anglu k conifers org Larix decidua Anglu k rfs org uk Larix decidua Europen Larch Archyvuota kopija 2015 04 02 is Wayback Machine projekto Anglu k sdw de Die Europaische Larche Larix decidua Archyvuota kopija 2012 05 18 is Wayback Machine projekto Vokieciu k waldwissen net Die Die Europaische Larche Baum des Jahres 2012 Archyvuota kopija 2016 01 07 is Wayback Machine projekto Vokieciu k baumkunde de Europaische Larche Larix decidua Vokieciu k baum des jahres de Die Europaische Larche ist Baum des Jahres 2012 Vokieciu k wald rlp de Europaische Larche Larix decidua Baum des Jahres 2012 Vokieciu k lwf bayern de Die Europaische Larche Larix decidua MILL Baum des Jahres 2013 Vokieciu k GalerijaEuropinis maumedis anksti pavasarį sakele su moteriskais ziedais pagrindiniam plane augantys į virsu daug vyrisku ziedu augantys į apacia zalsvi ir mazesni bei besiskleidziantys spygliukai Europinio maumedzio kankorezeliai moteriskas rausvas ir vyriskas gelsvas Europinio maumedzio nesubrendes moteriskas kankorezis Subrendes kankorezis ir spygliukai Europinis maumedis 2400 m aukstyje prie slenio Graubiundeno kantonas Sveicarija Europinio maumedzio alpinio varieteto medziai Prancuzijos Parc naturel regional du Queyras Aletschwald netoli Alecio ledyno Sveicarijos Vale kantone Misrus europiniu maumedziu ir kedriniu pusu miskas su paprastuju kadagiu varieteto krumais Europiniai maumedziai rudenejanciame Stirijos krastovaizdyje Austrija Europiniai maumedziai ziema Nupjautas europinis maumedis