Alytaus rajono savivaldybė administracinis teritorinis vienetas Lietuvos pietuose abipus Nemuno Dzūkijos etnografiniame

Alytaus rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos pietuose, abipus Nemuno, Dzūkijos etnografiniame regione. Centras – Alytus (į savivaldybės teritoriją neįeina).

Alytaus rajono savivaldybė


	(Išsamiau)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Alytaus apskritis

Administracinis centras

Alytus

Seniūnijų skaičius

11

Įkūrimo data

1950 m.

Merė

Rasa Vitkauskienė

Gyventojų

25 581

Plotas

1 396 km²

Tankumas

18 žm./km²

Tinklalapis

arsa.lt

Vikiteka

Alytaus rajono savivaldybėVikiteka

Geografija

Rajono miškingumas – 23,5 proc. (daugiausiai pušynai), didžiausi miškai Punios šilas ir Noškūnų miškas. Durpynai sudaro 9 proc. teritorijos. Rajone yra Žuvinto biosferos rezervatas. Pro rajoną teka iš pietų į šiaurę teka Nemunas, jo intakai Bambena, Peršėkė, Varėnė. Savivaldybės teritorija eina geležinkelio linija Alytus–Šeštokai, plentai iš Alytaus į Vilnių, Kauną, Marijampolę, Lazdijus, Druskininkus, Varėną.

Nemunas ties Punia
Žvirgždėnų pušis
Simno apylinkės

Gamtos paminklai

Didysis Dzūkijos akmuo
Dūdiškių akmuo
Raudonasis akmuo
Alovės atodanga
Nemunaičio klintinių tufų atodanga
Du Punios šilo ąžuolai
Geisčiūnų ąžuolas
Punios storasis ąžuolas
Aukštoji eglė
Senoji guoba
Senoji kriaušė
Pakaruoklių pušis Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
Punios šilo pušis Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
Žvirgždėnų pušis
Druskelės (Balandinės) mineralinis šaltinis

Ežerai

Pagrindinis straipsnis – Alytaus rajono ežerai.

Rajone telkšo 70 ežerų. Didžiausi:

Angininkų ežeras (45,7 ha),
Apsingė (12,5 ha),
Atesys (109,8 ha),
Aukrakštis (38,5),
Dailidė (1,1 ha),
(10,8 ha)
Dėliukas (plotas nežinomas),
Didžiulis (907 ha),
Gailintas (66,2 ha),
(12,6 ha),
Galvinis (12,4 ha),
Gilioji (plotas nežinomas),
Giluitis (235 ha),
Gilušis (7,2 ha),
Gudelių (120 ha),
(1 ha),
Ylelis (ploto nustatyti neįmanoma, kadangi ežeras sunaikintas),
Ilgis (76,5 ha),
Juodis (13,2 ha),
Kavalys (140,4 ha),
Krakinis (Alytaus r.) (1,3 ha),
Lizdų ežeras (28,4 ha),
Luksnėnų ežeras (61,4 ha),
Norkūnų ežeras (10,6 ha),
Neveiglas (52,3 ha),
Niedulis (50,4 ha),
Nosas (19 ha),
Obelija (572,5 ha),
Padaugalaitis (6 ha),
Pluvija (49,3 ha),
Rūžis (23,6 ha),
Sausvingis (54 ha),
Simno ežeras (245 ha),
Suvingis (101,9 ha),
Svetus (38,7 ha),
Tolkūnų ežeras (3,2 ha),
Ūdrijos ežeras (43,3 ha),
Vabalių ežeras (59,1 ha),
Žuvintas (981,8 ha)

Paveldas

Alytaus rajone yra 72 archeologiniai, 395 istorijos, 144 dailės, 29 architektūros ir 3 urbanistikos paminklai, taip pat rajone yra 19 piliakalnių su senovinėmis gyvenvietėmis.

Istorija

	Alytaus rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventojų surašymas

Sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš panaikintos Alytaus apskrities 23 apylinkių. 1950–1953 m. priklausė Kauno sričiai. 1955 m. prijungta panaikinto Druskininkų rajono 1 apylinkė, 1959 m. panaikinto Simno rajono 8 apylinkės ir Simnas, taip pat panaikinto Daugų rajono 3 apylinkės ir Daugai. 1960 ir 1962 m. šiek tiek keistos ribos. 1962 m. prijungtos 4 apylinkės iš panaikinto Jiezno rajono ir 4 apylinkės iš Prienų rajono. 1968 m. kai kurios gyvenvietės prijungtos prie Prienų rajono ir Trakų rajono, 1969 ir 1973 m. prie Varėnos rajono. 1977 m. Alytus gavo respublikinio pavaldumo miesto teises ir į rajono teritoriją nebeįeina, nors yra rajono centras.

1995 m. įsteigta Alytaus rajono savivaldybė, pavaldi Alytaus apskričiai. 2001 m. rugpjūčio 7 d. Prezidento įsakymu patvirtintas . 2009 m. kovo 24 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. K-114 įsteigtos 43 seniūnaitijos.

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1950 m. (Išsamiau)	570		23 apylinkės	1 miestas (Alytus)
1954 m. (Išsamiau)			16 apylinkių
1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau)	963	63 901	25 apylinkės	2 miestai (Alytus, Simnas)
1962 m.	1238		26 apylinkės	3 miestai (Alytus, Daugai, Simnas)
1963 m. (Išsamiau)			18 apylinkių
1967 m.	1398	68 100
1970 m. (Išsamiau)	1400	75 558	18 apylinkių	3 miestai
1972 m. (Išsamiau)	1445		18 apylinkių	3 miestai, 3 miesteliai (Butrimonys, Krokialaukis, Nemunaitis), 393 kaimai, 47 kaimų dalys, 7 viensėdžiai
1976 m. (Išsamiau)	1143	89 200	17 apylinkių	3 miestai, 3 miesteliai, 386 kaimai, 53 kaimų dalys, 9 viensėdžiai
1979 m. (Išsamiau)		39 393	13 apylinkių	2 miestai (Daugai, Simnas), 455 kaimo vietovės
1984 m. (Išsamiau)	1411		12 apylinkių	2 miestai, 3 miesteliai, 420 kaimų, 7 viensėdžiai
1989 m. (Išsamiau)	1410	33 259	11 apylinkių	2 miestai, 422 kaimo vietovės
2001 m. (Išsamiau)	1404	32 572	11 kaimo seniūnijų	2 miestai, 3 miesteliai, 398 kaimai, 6 viensėdžiai, 22 kaimų dalys
2009 m. (Išsamiau)			11 seniūnijų ir 43 seniūnaitijos	2 miestai, 3 miesteliai, 391 kaimas, 3 viensėdžiai
2011 m. (Išsamiau)		28 167	11 seniūnijų	2 miestai, 3 miesteliai, 394 kaimai, 4 viensėdžiai
2016 m. (Išsamiau)			11 seniūnijų	2 miestai, 3 miesteliai, 403 kaimai, 3 viensėdžiai
2020 m. (Išsamiau)			11 seniūnijų	400 gyvenviečių, tarp jų – 2 miestai, 3 miesteliai, 9 herbinės gyvenvietės
2021 m. (Išsamiau)		25 581	11 seniūnijų	2 miestai, 3 miesteliai, 366 kaimai, 1 viensėdis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 2001 m. ir 2021 m.

2001 m.^sur.

2005 m.

2011 m.^sur.

2014 m.

2018 m.

2021 m.^sur.

32 572

31 427

28 375

27 356

26 013

25 581

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 28 167 žmonės:

Lietuviai – 97,29% (27406);
Lenkai – 0,71% (201);
Totoriai – 0,63% (180);
Rusai – 0,55% (157);
Ukrainiečiai – 0,1% (30);
Baltarusiai – 0,09% (26);
Vokiečiai – 0,06% (17);
Kiti – 0,53% (150).

2001 m. gyveno 32 572 žmonės:

Lietuviai – 97,45% (31742);
Lenkai – 0,91% (298);
Totoriai – 0,7% (231);
Rusai – 0,51% (167);
Ukrainiečiai – 0,13% (44);
Baltarusiai – 0,07% (26);
Vokiečiai – 0,04% (14);
Kiti – 0,15% (50).

Pagal tikybą

Romos katalikai – 90,3 %
musulmonai – 0,6 %
stačiatikiai – 0,3 %
evangelikai liuteronai – 0,1 %
kiti – 0,2 %
netikintys/nenurodė – 8,4 %

Gyvenvietės

Alovė

Butrimonys

DAUGAI

Krokialaukis

Makniūnai

Miklusėnai

Miroslavas

Nemunaitis

Pivašiūnai

Punia

SIMNAS

Svarbiausios gyvenvietės savivaldybėje

Savivaldybės teritorijoje yra:

2 miestai – Daugai ir Simnas;
3 miesteliai – Butrimonys, Krokialaukis, Nemunaitis;
426 kaimai.

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

Simnas – 1247
Daugai – 1016
Miklusėnai – 985
Butrimonys – 739
Alytus – 604
Medukšta – 535
Luksnėnai – 531
Punia – 528
Venciūnai – 505
Likiškėliai – 432

Ekonomika

Rajone pagaminama 0,3 % Lietuvos pramonės produkcijos, 3,2 % gyvulininkystės produkcijos, 2,1 % Lietuvoje užauginamų javų, 2,7 % bulvių.

Administracija

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Alytaus rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Alytaus rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Savivaldybėje yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – centrai):

Alytaus seniūnija (Miklusėnai),
Alovės seniūnija (Alovė),
Butrimonių seniūnija (Butrimonys),
Daugų seniūnija (Daugai),
Krokialaukio seniūnija (Krokialaukis),
Miroslavo seniūnija (Miroslavas),
Nemunaičio seniūnija (Nemunaitis),
Pivašiūnų seniūnija (Pivašiūnai),
Punios seniūnija (Punia),
Raitininkų seniūnija (Makniūnai),
Simno seniūnija (Simnas).

Partnerystės ryšiai

Miestai, su kuriais Alytaus rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Punsko valsčius, Lenkija
Ostrolenkos apskritis, Lenkija
, Lenkija
Pišas, Lenkija
Sopotas, Lenkija
Vestra Jotalandas, Švedija

Švietimas

Alytaus rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:

Butrimonių gimnazija
Daugų Vlado Mirono gimnazija
Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazija
Miroslavo gimnazija
Pivašiūnų gimnazija
Simno specialioji mokykla
Simno gimnazija
Daugų technologijos ir verslo mokykla

Šaltiniai

Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.
Ričardas Baubinas, Zigmuntas Noreika, Alytaus rajono savivaldybė, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2025-03-07. Nuoroda tikrinta 2025-05-01.
„Alytaus rajono savivaldybės administracija - Įstaigos istorija“. arsa.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-17. Nuoroda tikrinta 2016-04-17.
Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2009-09-01).
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse. Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. // Lietuvos statistikos departamentas. (PDF)
Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2016-08-13).
RegistruCentras.lt (tikrinta 2020-07-31).
Gyventojų ir būstų surašymai // Teminės lentelės // Gyventojai gyvenamosiose vietovėse – Lietuvos statistikos departamentas (Stat.gov.lt), 2022-12-22 duomenys.
Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-11-13 iš Wayback Machine projekto.
2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today

Nuorodos

Vikiteka: Alytaus rajono savivaldybė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Savivaldybės svetainė Archyvuota kopija 2016-04-05 iš Wayback Machine projekto.

[1] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[2] Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.

[3] Ričardas Baubinas, Zigmuntas Noreika, Alytaus rajono savivaldybė, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2025-03-07. Nuoroda tikrinta 2025-05-01.

[arsa-4] „Alytaus rajono savivaldybės administracija - Įstaigos istorija“. arsa.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-17. Nuoroda tikrinta 2016-04-17.

[5] Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.

[6] Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2009-09-01).

[7] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse. Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. // Lietuvos statistikos departamentas. (PDF)

[8] Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2016-08-13).

[9] RegistruCentras.lt (tikrinta 2020-07-31).

[10] Gyventojų ir būstų surašymai // Teminės lentelės // Gyventojai gyvenamosiose vietovėse – Lietuvos statistikos departamentas (Stat.gov.lt), 2022-12-22 duomenys.

[11] Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.

[12] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[13] 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-11-13 iš Wayback Machine projekto.

[14] 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today