Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Alnus glutinosaJuodalksnis Alnus glutinosa pavasaryje Norvegija Nesaugomas Šios rūšies populiacija yra pakankamai didelė
Juodalksnis
| Alnus glutinosa | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Juodalksnis (Alnus glutinosa) pavasaryje (Norvegija) | ||||||||||||||
Nesaugomas. Šios rūšies populiacija yra pakankamai didelė ir plačiai paplitusi | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Alnus glutinosa , 1790 | ||||||||||||||
Juodalksnio savaiminio paplitimo arealas |
Juodalksnis, kartais vadinamas purvalksniu (Alnus glutinosa) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, beržinių (Betulaceae) šeimos, alksnių (Alnus) genties gana dažnas Lietuvoje lapuotis medis.
Paplitimas
Juodalksnis paplitęs visoje Europoje (išskyrus šiaurinę Fenoskandiją ir europinės dalies šiaurinę Rusijos dalį), vakarų Sibire, šiaurės Afrikoje, Kaukaze ir Mažojoje Azijoje.
Lietuvoje
Paplitęs visoje Lietuvoje, labiausiai vidurio Lietuvos žemumoje ir pietvakarinėje šalies dalyje. Tai šviesamėgis medis – užstelbti juodalksnio daigai žūva per 3-4 savaites, todėl tankiuose medynuose nebūna juodalksnių pomiškio. Mėgsta drėgnas pelkėtas vietas, drėgnus ir derlingus priesmėlio ir priemolio dirvožemius. Auga upių, upelių ir ežerų pakrantėse, šaltiniuotuose šlaituose, drėgnesnėse žemumose, durpynuose. Drėgnuose dirvožemiuose aptinkamas kartu su paprastosiomis eglėmis, paprastaisiais uosiais, beržais, kartais sudaro grynus medynus (juodalksnynas). Mėgsta derlingus, šlapius, su pratekančiu arba sausesnius su negiliu gruntiniu vandeniu dirvožemius. Pasitaiko ir sausesnėse vietose, ypač Dzūkijoje.
Juodalksnynai Lietuvoje užima 108,5 tūkstančių hektarų, arba 5,7 proc. visų medynų ploto. Labiausiai paplitę Suvalkijoje, Biržų girioje, Merkio baseino upių slėniuose, apie Tauragę, Šilutę. Pelkiniai juodalksnynai yra gūdūs miškai, pavasarį ir rudenį, o lietingais metais ištisą vasarą būna sunkiai įžengiami. Aplink juodalksnių kamienus susidaro aukštoki, kelių metrų skersmens ir neretai 1 metro aukščio kupstai, tarp kurių dažnai telkšo juodas vanduo.
Matmenys
Juodalksnis kiek didesnis už baltalksnį. Juodalksniai auga greitai, jaunų medelių (4-8 metų) prieaugis per vasarą iki 1-1,5 metro. Nuo 20-30 metų juodalksnių prieaugis mažėja, o nuo 45-50 išlieka maždaug vienodas iki 70-80 metų. Paprastai užauga apie 20–30 m aukščio, aukščiausi apie 40 m. Lenkijos Belovežo girioje lazerio pagalba išmatuotas 39,20 m aukščio augantis juodalksnis. Juodalksnių kamieno skersmuo iki 90 cm, o Vengrijoje auga vienas iš stambiausių juodalksnių – jo kamieno apimtis yra 6,50 m.
Aukščiausias Lietuvoje žinomas juodalksnis yra 33 m aukščio. Daugiau skaityti – rekordinio aukščio Lietuvos medžiai.
Amžius
Tai trumpaamžiai medžiai. Vidutiniškai gyvena apie 100–120 metų, nors ilgiausiai gali išgyventi apie 300 metų. Dabar vienam iš seniausių Meiso botanikos sode, Belgijoje augančiam juodalksniui yra apie (± 20) 212 metų (pagal 2012 m. duomenis).
Požymiai
Kamienas tiesus. Jaunų medžių laja kiaušiniška, vėliau tampa ritiniška arba plačiai rutuliška, tankmėje augančių medžių laja nedidelė (viršūninėje), užima apie penktadalį kamieno ilgio, glausta, tanki, šakos laibos. Atvirose vietose augantys juodalksniai suformuoja dideles lajas. Jaunų medelių žievė žalsvai ruda, lygi, žvilganti ir plona – apie 2 mm, vėliau medžiui bręstant žievė tampa tamsiai ruda ir storesnė – 1,2-3 cm storio, eižėjanti negiliais plyšeliais. Jauni ūgliai rausvai rudi, išmarginti šviesiais taškeliais, lipnūs. Pumpurai kotuoti. Jauni lapai lipnūs, blizgantys, pliki arba plaukuoti. Vėliau pilnai sulapoję lapai 4-9 (3-12) cm ilgio ir 3-7 (2-10) cm pločio, lipnūs, žvilgantys, tamsiai žali, apatinė pusė pagysliais plaukuota, pražanginiai, iškirptomis viršūnėmis, kraštai dvigubai dantyti, banguoti, rudenį vėlai nukrinta nepageltę.
Žiedai vienalyčiai, penkiaskiaučių pažiedžių pažastyse. Kuokeliniai žiedai iš 4 apyžiedzio lapelių ir 4 kuokelių, ilguose žirginiuose, piesteliniai be apyžiedzio, sudaryti iš mezginės ir 2 liemenėlių – trumpuose, stačiuose žirginiuose. Prinokę piesteliniai žirginiai sumedėję ir vadinami kankorėžėliais – ant medžio laikosi ir žiemą. Vaisius – 2-4 mm ilgio rausvai rudas riešutėlis su dviem siaurais, rudais sparneliais. Vaisiai prinoksta spalio – lapkričio mėn., kiek vėliau išsiaižo. Sėkla 2-3 mm, kartais 4 mm ilgio plokščias ir raudonai rudas daugiakampis riešutėlis su dviem siaurais sparneliais bei trumpais, nelyginant karūnėlė, sparniškais stulpeliais viršuje. 1000 sėklų sveria 0,7-1,5 g. Stipri, gerai išsivysčiusi šaknų sistema.
Žydėjimas
Atviroje augavietėje pradeda žydėti 10-15 augimo metais, tankumyne augantys žydėti pradeda apie 30-40 augimo metus. Subrendę medžiai anksčiausiai pražysta kovo 22 dieną, vėliausiai – balandžio 30 dieną. Vidutiniškai pražysta balandžio pirmoje pusėje, prieš skleidžiantis lapams, 1-2 savaitėmis vėliau negu baltalksnis. Vidurio Lietuvoje vidutiniškai pražysta apie balandžio 8 dieną, arba tai būtų 4 dienomis anksčiau negu blindė. Žydi apie 10 dienų.
Dauginimasis
Juodalksniai gausiai atsikuria savaime. Jų sėklas platina vėjas nunešdamas jas 60-100 metrų atstumu ar sėklos paplinta per vandenį, kadangi jos prisitaikiusios plaukti dešimtis ir net šimtus kilometrų. Kirtimuose atauga iš kelmo atžalų.
Savybės
Panaudojimas
Žievė ir lapai naudojami liaudies medicinoje įvairioms ligoms gydyti. Džiovinti juodalksnių žievės ir lapų milteliai seniau buvo vartoti kaip vidiniai ir išoriniai vaistai kraujavimui sustabdyti.
Mediena
Tik nupjauto juodalksnio mediena būna balta, vėliau kiek pastovėjusi tampa tamsiai oranžine, rausva. Mediena minkšta, labai patvari vandenyje, ilgai nepūva. Tinka fanerai, tarai, baldams, namo durims, lentelėms gaminti naudojama drožyboje. Iš žievės, lapų, pjuvenų gaminamos rauginės medžiagos ir dažai, vartojami kailiams raugti ir dažyti.
Porūšiai ir varietai
- Alnus glutinosa subsp. glutinosa; Porūšis paplitęs Europoje
- Alnus glutinosa subsp. barbata (C.A.Mey.) Yalt.; Paplitę šiaurinėje Mažosios Azijos dalyje, bei šiaurės Irane. Kartais šis porūšis laikomas atskira rūšimi.
- Alnus glutinosa subsp. antitaurica – Paplitę pietinėje Mažosios Azijos dalyje. Reti.
- Alnus glutinosa subsp. betuloides – Paplitę rytų Mažosios Azijos dalyje.
Remiantis The Plant List sąrašu, išskiriamos šie porūšiai ir varietai:
- Alnus glutinosa subsp. glutinosa;
- Alnus glutinosa subsp. barbata (C.A.Mey.) Yalt.
- Alnus glutinosa var. incisa (Willd.) Regel;
- Alnus glutinosa var. laciniata (Willd.) Regel;
Hibridai
- Alnus incana × Alnus glutinosa arba Alnus × hybrida. Juodalksnio ir baltalksnio hibridas.
- Alnus cordata × Alnus glutinosa arba Alnus × elliptica
- Alnus glutinosa × Alnus rugosa arba Alnus × silesiaca
Veislės
Lietuvos parkuose auginamos juodalksnio veislės:
- Alnus glutinosa quercifolia – lapai primena ąžuolo;
- Alnus glutinosa sorbifolia – lapai suskaudyti plunksniškai;
- Alnus glutinosa pyramidalis – kūgiška laja.
Ekologija
Anot šveicarų bitininkų, bitės ankstyva pavasarį nuo alksnio ūglių ir pumpurų renka gelsvus sakus, iš kurių gamina pikį. Jų šaknys su gumbeliais, kuriuose veisiasi mikroorganizmai gaminantys azotą.
Lengvai pakenčia potvynius, tačiau jauni medeliai gali nukentėti nuo pavasario šalnų, o nuo didelių žiemos speigų apšąla ir suaugę medžiai. Bet yra atsparūs oro taršai.
Dėl ant juodalksnių šaknų įsikūrusių oro azotą fiksuojančių bakterijų, kurios sudaro gumbelius – juodalksniai gerina dirvožemį praturtindami azotu, o nukritę lapai didina jame humuso atsargas.
Galerija
- Juodalksnio vyriški ir moteriški žirginiai, augančio prie upės, Ispanijos Leono provincijoje
- Juodalksnio lapas
-
- Juodalksnynas Vokietijos Brandenburgo žemėje
- Juodalksnis žiemą
Pavadinimas ir sinonimai
Mokslinio lotynų kalba rūšies pavadinimo autorius , gyvenęs 1732–1791 metais. Remiantis The Plant List sąrašu, žemiau nurodyti žinomi sinonimai:
|
|
|
Taip pat skaityti
- Lietuvos vietiniai medžiai
- Lietuvos miškai
Literatūra
Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 146 psl.
Šaltiniai
- Juodalksnis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 145
- monumentaltrees.com / Black alder in the National Park of Białowieża
- theplantlist.org / Alnus glutinosa (L.) Gaertn. Archyvuota kopija 2018-04-08 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Juodalksnio mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per (theplantlist.org) Archyvuota kopija 2018-04-08 iš Wayback Machine projekto., (ipni.org), (tropicos.org), (kew.org) Archyvuota kopija 2012-10-29 iš Wayback Machine projekto. svetaines Anglų k.
- iucnredlist.org / Alnus glutinosa ssp. betuloides Anglų k.
- monumentaltrees.com / The thickest, tallest, and oldest black alder trees / Alnus glutinosa Anglų k.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juodalksnis, Kas yra Juodalksnis? Ką reiškia Juodalksnis?
Alnus glutinosaJuodalksnis Alnus glutinosa pavasaryje Norvegija Nesaugomas Sios rusies populiacija yra pakankamai didele ir placiai paplitusiMoksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Magnolijunai Magnoliophyta Klase Magnolijainiai Magnoliopsida Poklasis Hamameliaziedziai Hamamelididae Seima Berziniai Betulaceae Gentis Alksnis Alnus Rusis Juodalksnis Alnus glutinosa BinomasAlnus glutinosa 1790Juodalksnio savaiminio paplitimo arealas Juodalksnis kartais vadinamas purvalksniu Alnus glutinosa magnolijunu Magnoliophyta skyriaus berziniu Betulaceae seimos alksniu Alnus genties gana daznas Lietuvoje lapuotis medis Juodalksnio pozymiaiJuodalksnio vyriski ir moteriski ziedai pav kaireje vyriski ziedai Juodalksnio lapai ir nesubrende kankorezeliaiJuodalksnio tipiskos augavietesJuodalksnio kankorezeliai ziedynas ir seklytesJuodalksnis augantis VokietijojeJuodalksnio kelmaiPaplitimasJuodalksnis paplites visoje Europoje isskyrus siaurine Fenoskandija ir europines dalies siaurine Rusijos dalį vakaru Sibire siaures Afrikoje Kaukaze ir Mazojoje Azijoje Lietuvoje Pagrindinis straipsnis Juodalksnynas Paplites visoje Lietuvoje labiausiai vidurio Lietuvos zemumoje ir pietvakarineje salies dalyje Tai sviesamegis medis uzstelbti juodalksnio daigai zuva per 3 4 savaites todel tankiuose medynuose nebuna juodalksniu pomiskio Megsta dregnas pelketas vietas dregnus ir derlingus priesmelio ir priemolio dirvozemius Auga upiu upeliu ir ezeru pakrantese saltiniuotuose slaituose dregnesnese zemumose durpynuose Dregnuose dirvozemiuose aptinkamas kartu su paprastosiomis eglemis paprastaisiais uosiais berzais kartais sudaro grynus medynus juodalksnynas Megsta derlingus slapius su pratekanciu arba sausesnius su negiliu gruntiniu vandeniu dirvozemius Pasitaiko ir sausesnese vietose ypac Dzukijoje Juodalksnynai Lietuvoje uzima 108 5 tukstanciu hektaru arba 5 7 proc visu medynu ploto Labiausiai paplite Suvalkijoje Birzu girioje Merkio baseino upiu sleniuose apie Taurage Silute Pelkiniai juodalksnynai yra gudus miskai pavasarį ir rudenį o lietingais metais istisa vasara buna sunkiai įzengiami Aplink juodalksniu kamienus susidaro aukstoki keliu metru skersmens ir neretai 1 metro aukscio kupstai tarp kuriu daznai telkso juodas vanduo MatmenysJuodalksnis kiek didesnis uz baltalksnį Juodalksniai auga greitai jaunu medeliu 4 8 metu prieaugis per vasara iki 1 1 5 metro Nuo 20 30 metu juodalksniu prieaugis mazeja o nuo 45 50 islieka mazdaug vienodas iki 70 80 metu Paprastai uzauga apie 20 30 m aukscio auksciausi apie 40 m Lenkijos Belovezo girioje lazerio pagalba ismatuotas 39 20 m aukscio augantis juodalksnis Juodalksniu kamieno skersmuo iki 90 cm o Vengrijoje auga vienas is stambiausiu juodalksniu jo kamieno apimtis yra 6 50 m Auksciausias Lietuvoje zinomas juodalksnis yra 33 m aukscio Daugiau skaityti rekordinio aukscio Lietuvos medziai AmziusTai trumpaamziai medziai Vidutiniskai gyvena apie 100 120 metu nors ilgiausiai gali isgyventi apie 300 metu Dabar vienam is seniausiu Meiso botanikos sode Belgijoje auganciam juodalksniui yra apie 20 212 metu pagal 2012 m duomenis PozymiaiKamienas tiesus Jaunu medziu laja kiausiniska veliau tampa ritiniska arba placiai rutuliska tankmeje auganciu medziu laja nedidele virsunineje uzima apie penktadalį kamieno ilgio glausta tanki sakos laibos Atvirose vietose augantys juodalksniai suformuoja dideles lajas Jaunu medeliu zieve zalsvai ruda lygi zvilganti ir plona apie 2 mm veliau medziui brestant zieve tampa tamsiai ruda ir storesne 1 2 3 cm storio eizejanti negiliais plyseliais Jauni ugliai rausvai rudi ismarginti sviesiais taskeliais lipnus Pumpurai kotuoti Jauni lapai lipnus blizgantys pliki arba plaukuoti Veliau pilnai sulapoje lapai 4 9 3 12 cm ilgio ir 3 7 2 10 cm plocio lipnus zvilgantys tamsiai zali apatine puse pagysliais plaukuota prazanginiai iskirptomis virsunemis krastai dvigubai dantyti banguoti rudenį velai nukrinta nepagelte Ziedai vienalyciai penkiaskiauciu paziedziu pazastyse Kuokeliniai ziedai is 4 apyziedzio lapeliu ir 4 kuokeliu ilguose zirginiuose piesteliniai be apyziedzio sudaryti is mezgines ir 2 liemeneliu trumpuose staciuose zirginiuose Prinoke piesteliniai zirginiai sumedeje ir vadinami kankorezeliais ant medzio laikosi ir ziema Vaisius 2 4 mm ilgio rausvai rudas riesutelis su dviem siaurais rudais sparneliais Vaisiai prinoksta spalio lapkricio men kiek veliau issiaizo Sekla 2 3 mm kartais 4 mm ilgio plokscias ir raudonai rudas daugiakampis riesutelis su dviem siaurais sparneliais bei trumpais nelyginant karunele sparniskais stulpeliais virsuje 1000 seklu sveria 0 7 1 5 g Stipri gerai issivysciusi saknu sistema ZydejimasAtviroje augavieteje pradeda zydeti 10 15 augimo metais tankumyne augantys zydeti pradeda apie 30 40 augimo metus Subrende medziai anksciausiai prazysta kovo 22 diena veliausiai balandzio 30 diena Vidutiniskai prazysta balandzio pirmoje puseje pries skleidziantis lapams 1 2 savaitemis veliau negu baltalksnis Vidurio Lietuvoje vidutiniskai prazysta apie balandzio 8 diena arba tai butu 4 dienomis anksciau negu blinde Zydi apie 10 dienu DauginimasisJuodalksniai gausiai atsikuria savaime Ju seklas platina vejas nunesdamas jas 60 100 metru atstumu ar seklos paplinta per vandenį kadangi jos prisitaikiusios plaukti desimtis ir net simtus kilometru Kirtimuose atauga is kelmo atzalu SavybesPanaudojimasZieve ir lapai naudojami liaudies medicinoje įvairioms ligoms gydyti Dziovinti juodalksniu zieves ir lapu milteliai seniau buvo vartoti kaip vidiniai ir isoriniai vaistai kraujavimui sustabdyti Mediena Tik nupjauto juodalksnio mediena buna balta veliau kiek pastovejusi tampa tamsiai oranzine rausva Mediena minksta labai patvari vandenyje ilgai nepuva Tinka fanerai tarai baldams namo durims lentelems gaminti naudojama drozyboje Is zieves lapu pjuvenu gaminamos raugines medziagos ir dazai vartojami kailiams raugti ir dazyti Porusiai ir varietaiAlnus glutinosa subsp glutinosa Porusis paplites Europoje Alnus glutinosa subsp barbata C A Mey Yalt Paplite siaurineje Mazosios Azijos dalyje bei siaures Irane Kartais sis porusis laikomas atskira rusimi Alnus glutinosa subsp antitaurica Paplite pietineje Mazosios Azijos dalyje Reti Alnus glutinosa subsp betuloides Paplite rytu Mazosios Azijos dalyje Remiantis The Plant List sarasu isskiriamos sie porusiai ir varietai Alnus glutinosa subsp glutinosa Alnus glutinosa subsp barbata C A Mey Yalt Alnus glutinosa var incisa Willd Regel Alnus glutinosa var laciniata Willd Regel Hibridai Alnus incana Alnus glutinosa arba Alnus hybrida Juodalksnio ir baltalksnio hibridas Alnus cordata Alnus glutinosa arba Alnus elliptica Alnus glutinosa Alnus rugosa arba Alnus silesiacaVeisles Lietuvos parkuose auginamos juodalksnio veisles Alnus glutinosa quercifolia lapai primena azuolo Alnus glutinosa sorbifolia lapai suskaudyti plunksniskai Alnus glutinosa pyramidalis kugiska laja EkologijaAnot sveicaru bitininku bites ankstyva pavasarį nuo alksnio ugliu ir pumpuru renka gelsvus sakus is kuriu gamina pikį Ju saknys su gumbeliais kuriuose veisiasi mikroorganizmai gaminantys azota Lengvai pakencia potvynius taciau jauni medeliai gali nukenteti nuo pavasario salnu o nuo dideliu ziemos speigu apsala ir suauge medziai Bet yra atsparus oro tarsai Del ant juodalksniu saknu įsikurusiu oro azota fiksuojanciu bakteriju kurios sudaro gumbelius juodalksniai gerina dirvozemį praturtindami azotu o nukrite lapai didina jame humuso atsargas GalerijaVikiteka Juodalksnis vaizdine ir garsine medziagaJuodalksnio vyriski ir moteriski zirginiai augancio prie upes Ispanijos Leono provincijoje Juodalksnio lapas Juodalksnynas Juodalksnynas Vokietijos Brandenburgo zemeje Juodalksnis ziemaPavadinimas ir sinonimaiMokslinio lotynu kalba rusies pavadinimo autorius gyvenes 1732 1791 metais Remiantis The Plant List sarasu zemiau nurodyti zinomi sinonimai Alnus aurea K Koch Alnus cerifera Hartig ex Regel Alnus dubia Req ex Regel Negaliojantis sin Alnus emarginata Krock Alnus februaria Kuntze Neteisetas sin Alnus februaria var incisa Willd Kuntze Alnus februaria var maculata Kuntze Alnus februaria var oxyacanthifolia Lodd Kuntze Alnus februaria var pinnatifida Spach Kuntze Alnus februaria var quercifolia Willd Kuntze Alnus glutinosa f aurea Verschaff ex Dippel Alnus glutinosa var bosniaca Beck Alnus glutinosa f bosniaca Beck Callier Alnus glutinosa f cuneata Callier Alnus glutinosa f dubia Callier Alnus glutinosa var emarginata Willd Alnus glutinosa f glabra Brenner Alnus glutinosa subsp glutinosa Alnus glutinosa var imberbis Bornm Alnus glutinosa f imberbis Bornm Callier Alnus glutinosa f imperialis Dippel Alnus glutinosa f incisa Willd H J P Winkl Alnus glutinosa var incisa Willd Alnus glutinosa f laciniata Aiton H J P Winkl Alnus glutinosa var laciniata Aiton Willd Alnus glutinosa f lobulata Brenner Alnus glutinosa f longipediculata A Braun ex H J P Winkl Alnus glutinosa f macrocarpa Req Alnus glutinosa f maculata Kuntze H J P Winkl Alnus glutinosa f microcarpa Uechtr ex Callier Alnus glutinosa var microphylla Callier Alnus glutinosa var oxyacanthifolia Lodd Spach Alnus glutinosa f parvifolia Kuntze Alnus glutinosa f pilosa Brenner Alnus glutinosa var pinnatifida Spach Alnus glutinosa f puberula Callier Alnus glutinosa f pyramidalis Dippel Alnus glutinosa f quercifolia Willd H J P Winkl Alnus glutinosa var quercifolia Willd Alnus glutinosa f quercifolia Willd Alnus glutinosa f rubrinervia Dippel Alnus glutinosa f sorbifolia Dippel Alnus glutinosa f subimberbis Bornm ex Callier Alnus glutinosa var sublobata Zapal Alnus glutinosa f sublobata Zapal Callier Alnus glutinosa f subpilosa Brenner Alnus glutinosa var subrotunda Spach Alnus glutinosa var subserrata Zapal Alnus glutinosa f subserrata Zapal Callier Alnus glutinosa f tenuifolia Callier Callier Alnus glutinosa var tenuifolia Callier Alnus imperialis Dippel Alnus incisa Steud Alnus macrocarpa Lodd ex Loudon Alnus morisiana Bertol Alnus nigra Gilib Negaliojantis Alnus nitens K Koch Alnus oxyacanthifolia Lodd Alnus prunifolia K Koch Alnus quercifolia Willd Alnus rotundifolia Stokes Alnus sorbifolia H J P Winkl Negaliojantis Alnus suaveolens Morel ex Nyman Negaliojantis Alnus vulgaris Hill Negaliojantis Betula alnus var glutinosa L Betula alnus var laciniata Aiton Betula emarginata Ehrh Negaliojantis Betula glutinosa L Lam Betula laciniata Ehrh Negaliojantis Taip pat skaitytiLietuvos vietiniai medziai Lietuvos miskaiLiteraturaPavasarį zydintys augalai Zivile Lazdauskaite Vilnius Mokslas 1985 146 psl SaltiniaiJuodalksnis Tarybu Lietuvos enciklopedija T 2 Grudas Marveles Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1986 psl 145 monumentaltrees com Black alder in the National Park of Bialowieza theplantlist org Alnus glutinosa L Gaertn Archyvuota kopija 2018 04 08 is Wayback Machine projekto NuorodosJuodalksnio mokslinis lotynu kalba pavadinimas ir sinonimai per theplantlist org Archyvuota kopija 2018 04 08 is Wayback Machine projekto ipni org tropicos org kew org Archyvuota kopija 2012 10 29 is Wayback Machine projekto svetaines Anglu k iucnredlist org Alnus glutinosa ssp betuloides Anglu k monumentaltrees com The thickest tallest and oldest black alder trees Alnus glutinosa Anglu k