Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Picea abiesPaprastoji eglė Picea abies Europoje ir Lietuvoje nesaugoma Šios rūšies populiacija yra pakankamai didelė ir
Paprastoji eglė
| Picea abies | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Paprastoji eglė (Picea abies) | ||||||||||||||
Europoje ir Lietuvoje nesaugoma. Šios rūšies populiacija yra pakankamai didelė ir plačiai paplitusi | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Picea abies , 1881 | ||||||||||||||
Paprastosios eglės paplitimo arealas: žalia spalva - savaiminis paplitimas, oranžinė spalva - introdukuota (išplatinta žmonių) |
Paprastoji eglė (Picea abies) – pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visžalis spygliuotis medis. Paprastoji eglė – vienanamis augalas.
.
Morfologija
Paprastoji eglė – polimorfinė rūšis, jos populiacijoms būdingas didelis genetinis kintamumas, gamtoje priskaičiuojama dešimtys morfologinių, fiziologinių ir ekologinių jos formų.
Paprastųjų eglių laja kūgiška, smailiaviršūnė. Liemuo tiesus, ritiniškas, atviroje vietoje iki žemės šakotas. Jaunų medžių žievė lygi, blyškiai ruda, o vėliau apie 30-40 metus sutrūkinėja, sudarydama skrituliškas įdubusias plokšteles it žvynus, rečiau gūbrius, ir keičia spalvą – gali būti rausvai ruda ar net pilka. Šakos netaisyklinguose menturiuose, beveik horizontalios, šiek tiek aukštyn kylančiomis viršūnėmis. Ūgliai pliki arba šiek tiek plaukuoti, nuo rudos iki rausvai gelsvos spalvos ir baigiasi lenktų spyglių apgaubtu viršūniniu pumpuru, kurį supa 4–7 mažesni pumpurai. Šoniniai pumpurai smulkesni. Pumpurai sprogsta gegužę, jie siaurai kūgiški, smailūs, su rausvais arba blyškiai rudais žvyneliais, nesakingi. Spygliukai skirstomi į šviesinius ir ūksminius. Šviesiniai spygliukai standūs, lenkiami lūžta, skersinis pjūvis beveik kvadrato formos. Ūksminiai spygliukai lenkiami linksta, plokšti, bukesniu kampu, išsidėstydami vienoje plokštumoje, ir dažniausiai yra apatinėje lajos dalyje. Spygliukai 10–25 mm ilgio, 2–3 mm pločio, tamsiai žali, kieti, dygūs, keturbriauniai su žiotelių juostelėmis visuose 4 šonuose, spirališkai prisisegę ant kauburėlių. Spygliukai ant šakelių išsilaiko 5–7, kartais iki 9 metų.
Vyriškieji eglės strobilai iš pradžių kiaušiniški, 15 mm ilgio, ryškios purpurinės spalvos, mikrosporoms baigiant sklaidytis – ritiniški, 20–25 mm ilgio, geltoni, nusvirę. Moteriškieji strobilai 20–30, rečiau 50 mm ilgio, statūs, vienų medžių ryškiai purpuriniai (raudoni), kitų – gelsvai arba ryškiai žali. Paprastoji eglė sporifikuoja, spygliukus skleidžia ir pradeda augti vienu metu, gegužės mėnesį. Eglė apdulkinama vėjo. Apdulkinti moteriškieji strobilai nusvyra žemyn, jų sėkliniai žvyneliai padidėja ir atsilošia. Apsivaisina praėjus mėnesiui po apsidulkinimo, o po trijų mėnesių susiformuoja visiškai išsivysčiusi sėkla. Jauni kankorėžiai žali arba rausvi, subrendę rausvai ar gelsvai rudi. Kankorėžiai ritiniški, 10–11 cm ilgio, 3–4 cm skersmens. Kankorėžių sėkliniai žvyneliai įvairių formų ir dydžio, paprastai rombiški, netaisyklingai iškarpyti, lyg iškąsta viršūne, banguotais šonais. Sėklos 3–4 mm ilgio, rudos ir tamsiai rudos su triskart ilgesniu šaukštiškai sėklą gaubiančiu rausvai gelsvu, žvilgančiu sparneliu. Sėklos prinoksta lapkritį–gruodį ir, kai oras saulėtas. Dar rudenį viena kita sėkla ima byrėti, bet daugelis sėklų išbyra antroje žiemos pusėje ir pavasarį, kai įsivyrauja giedri orai su didesniais temperatūros svyravimais. 1000 sėklų sveria 5–8 g. Kankorėžiai nukrenta vasarą. Paprastosios eglės pradeda derėti sulaukusios 20–30 metų, o gausiai dera kas 3–5, kartais kas 6 metai. Šaknys paviršinės – išsidriekusios horizontaliai, netoli dirvos paviršiaus.
Paprastųjų eglių kryžminimasis
- (Alpine egle); Paprastosios eglės savo natūralaus paplitimo arealo pietvakarių zonos pakraštyje – Europos Alpių regione, kryžminasi su čia augančiomis retomis Alpinėmis eglėmis, kurios dalies botanikų laikomos paprastosios eglės atmaina, varietu ar tiesiog sinonimu.
- Sibirinė eglė (Picea obovata); Paprastosios eglės savo natūralaus paplitimo arealo rytų pakraščiuose, kontaktinėje zonoje kryžminasi su sibirinėmis eglėmis, kurios dalies botanikų laikomos paprastosios eglės varietu ar porūšiu.
Augimas ir matmenys
Paprastoji eglė dauginasi sėklomis. Jų medeliai palyginus greitai auga miško tankmėje. Pirmus 25 metus prie gerų augimui sąlygų gali paaugti 60–90 cm per metus, prie puikių iki 180 cm. Bet netinkamame dirvožemyje paauga kur kas mažiau – vidutiniškai apie 30 cm per metus. Visa tai įtakoja augimo regionas, metų sezonai, temperatūrų svyravimai, krituliai ir kitos priežastys.
Įprastai užauga apie 30–40 m, kiek mažiau pasitaiko 50 m aukščio medžių. Aukščiausios paprastosios eglės Europoje išauga Balkanų pusiasalyje, Rumunijoje, Čekijos Sudetų regione – iki 50–63 m aukščio. Paprastųjų eglių kamienai iki 70 cm, rečiau 100 cm kamieno skersmeniu. Storiausiu kamienu dažniausiai pasitaiko Alpių ir Karpatų kalnų vietovėse – kartais iki 1,5–2 (2,4) m skersmens.
Aukščiausios paprastosios eglės Europoje
Europoje iškirtus senas girias su brandžiais medžiais, esant intensyviam miškininkystės verslui, aptikti stambių matmenų paprastąsias egles tapo retenybe, nepaisant kad iki šiol atokesnėse vietovėse dar pasitaiko išlikę keletas pavienių įspūdingų individų:
- Aukščiausia Europoje paprastoji eglė, vadinamoji „Sgermo“ eglė auga Slovėnijoje, į vakarus nuo Mariboro miesto, netoli Ribnica na Pohorju gyvenvietės: jos aukštis 62,26 m, liemens apimtis krūtinės aukštyje 390 cm, amžius 265 ± 30 metų.
- Vokietijos Sächsische Schweiz nacionaliniame parke auga 59,3 m aukščio paprastoji eglė. Jos kamieno apimtis liemens aukštyje 503 cm, amžius – 385 ± 30 metų. Nemažai šiam pačiam nacionaliniame parke paprastųjų eglių virš 50 m aukščio (Räsänen 2010).
- Juodkalnijos Biogradska Gora National Park’e auga 59 m aukščio paprastoji eglė. Jos kamieno apimtis apie 375 cm, amžius – 265 ± 50 metų. Išmatuota 2012 metais.
- Bosnijoje ir Hercegovinoje, Peručicos miško rezervate, auga 57,8 m aukščio, 590 cm kamieno apimties, 314 ± 40 metų „Vlado“ eglė.
- Bosnijoje ir Hercegovinoje, 1050 m kalnų aukštyje, Peručicos miško rezervate (Perucica Forest Reserve), kartu su europiniais kėniais (Abies alba) ir paprastaisiais bukais (Fagus sylvatica) auga 57,40 m aukščio paprastoji eglė. Jos kamieno apimtis 340 cm.
Lietuvos paprastųjų eglių statistiniai duomenys
Tai potencialiai aukščiausiai galinti užaugti vietinių medžių rūšis Lietuvoje. Aukščiausia paprastoji eglė Lietuvoje (aukštis 45 m, skersmuo 86 cm) iki 1995 m. augo Prienų šile, bet ją pagraužė kinivarpos.. Dar aukštesnė, apie 46 m aukščio buvo nupjauta 1997 metais. Šiuo metu aukščiausia Lietuvos egle laikoma Balkasodžio arba Noriūnų miško eglė. Ji auga Noriūnų miške, Balkasodžio valstybiniame botaniniame draustinyje (Alytaus sav.). Šios eglės aukštis 44,3 m, o kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 205 cm. Taip pat ši eglė yra antras pagal aukštį Lietuvos medis.
Lietuvoje paprastosios eglės kertamos sulaukusios pačios ankstyviausios brandos – ūkiniuose miškuose, kurie sudaro didžiąją šalies miškų dalį, pagrindiniai miško kirtimai pradedami vykdyti 71 (61–80) metų eglynuose, lyginant žmogaus amžiumi, tai labai jauni medžiai – intensyvi miškininkystė neleidžia joms sulaukti net vidutinio amžiaus. Net ir apsauginiuose miškuose pradedamos kirsti sulaukusios 121 metų. Tad ir labai aukštų, storais liemenims bei senų paprastųjų eglių iki XXI amžiaus antrojo dešimtmečio pradžios, Lietuvoje beveik neišliko.
Bet anot Dr. Algimanto Slivinsko, Lietuvoje dar yra išlikusių ir daugiau išskirtinių matmenų paprastųjų eglių, apie kurias nepaskleista informacija visuomenei. Nemažai aukštų bei storų eglių auga Vilniaus mieste esančiuose miškuose. Netoli Naujosios Vilnios, vakarinėje Rokantiškių piliavietės pusėje, kalvotoje vietovėje, augančiame miške yra daug 80–90 cm skersmens ir 36–39 m aukščio eglių, kurių amžius gali būti apie 150 metų. Truputį toliau nuo Vilniaus centro, Vilniaus miškų urėdijos Panerių girininkijos Baltosios Vokės miško 58 kvartale, yra 37–41 m aukščio 80–90 cm skersmens tvirtų eglių, augančių tarp šimtamečių pušų ir ąžuolų. Šią vietą galima pasiekti iš Eišiškių plento už Salininkų išsukus į kairę ir per mišką einančiu keliu (Raistelių gatve) pavažiavus ar paėjus apie 800 m, paskui apie 400 m – mišku vakarų kryptimi.
Aukščiausios paprastosios eglės Lietuvoje
Dabar augančių Lietuvos aukščiausių paprastųjų eglių (Picea abies (L.) H.Karst.) kai kurie duomenys:
- Balkasodžio arba Noriūnų miško eglė: aukštis 44,3 m, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 205 cm. Amžius – 90 metų (2009 m.).
- : aukštis – 43,7 m, kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje – 105,4 cm, kamieno tūris (su žieve) – 15,5 m3.
- : Preliminariais matavimais jos aukštis yra 42,8 m, kamieno apimtis 289 cm, kamieno skersmuo 92 cm, stiebo tūris 11,4 m3. Apytikslis amžius – 170 metų (skaičiuojant nuo 2015 m.).
- Aukštoji eglė: aukštis – 40 m, kamieno skersmuo – 72 cm. Eglė auga Punios šilo 35-ajame kvartale.
† Sąrašas, kuriame pateikti praeityje augusių ir kurių jau nėra, aukščiausių eglių duomenys:
- † : aukštis ~ 46 m. Punios šilo 35 kvartale augusi eglė buvo nupjauta 1997 metais.
- † : aukštis – 45 m. 1995 metais ją pagraužė kinivarpos ir nudžiuvusį medį miškininkai buvo priversti nupjauti.
- † Gelgaudiškio dvaro parko eglė: aukštis – 42,54 m, kamieno apimtis – 335 cm, kamieno skersmuo – 104 cm, tūris – 16 ktm. Amžius – 155 metai.
- † : aukštis – 42 m. 28 kvartale augusi aukščiausia Lietuvoje laikyta eglė nudžiuvo 1974 metais.
Storiausios paprastosios eglės Lietuvoje
Lietuvos storiausių paprastųjų eglių (Picea abies (L.) H.Karst.) sąrašas. Jame pateikti dabar augančių storiausiais kamienais eglių duomenys:
- Raganų eglė: kamieno ar kamienų apimtis 1,3 m aukštyje – ~ 750 cm, aukštis – 34 m.
- Renavo storoji eglė: kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 389 cm, kamieno skersmuo 124 cm, aukštis – 36,8 m, tūris – 18 ktm. Amžius ~ 150 metų.
- : kamieno apimtis – 384 cm, skersmuo – 122 cm. Amžius (2011 m.) ~ 150–200 metų.
- Aleksandriškių eglė: kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 340 cm, aukštis – ~ 27 m. Amžius – ~ 150 metų.
- : kamieno apimtis – 330 cm, aukštis 37 m.
† Praeityje augusių storiausiais kamienais eglių duomenys, kurių jau nėra:
- † : kamieno apimtis – 335 cm, kamieno skersmuo 104 cm, aukštis – 42,54 m, tūris – 16 ktm. Amžius – 155 metai.
Amžius
Gamtinės brandos amžius yra 120 metų. Auga lėtai, gyvena 250–300, kartais dar ilgiau metų. LBG pavadinimu paprastoji eglė auganti Vokietijos yra sulaukusi 468 metų, o pietų Norvegijos Biuskeriudo apskrityje auga bene seniausia Europoje Paprastoji eglė, remiantis 2012 metų duomenimis, jai 532 metai, tai yra iš sėklytės pradėjo augti dar 1480 metais. Anot tyrinėjančių paprastųjų eglių amžių, jos gali sulaukti iki 400–600 metų, nors šiai rūšiai sulaukusiai 400 metų yra jau daug. Pavyzdžiui sulaukusių 400 ar daugiau metų pasitaiko labai mažai, vien tik Norvegijoje tokių senų šių eglių žinoma apie 30–40 individų.
Paprastosios eglės, žinomos kaip „“ medžio šaknų sistemos (ne medžiui) genetiniams klonams kilusiems iš vienos bendros ląstelės, užsimezgusios maždaug apie 7550 m. pr. m. e. – yra apie 9560 metų. Auga Švedijos Dalarnos provincijoje esančiame Fulufjeleto nacionaliniame parke.
Paplitimas
Plačiai, gausiai, savaime paplitusi šiaurės rytų, šiaurės Europoje bei vidurio Europos apie Alpių, Sudetų, Tatrų, Karpatų kalnus bei padrikai šiaurės Balkanų pusiasalyje.
Paprastosios eglės ledynmečio prieglobsčio zonos
Europoje augančių paprastųjų eglių poledynmečio migracijos keliams nustatyti tirtas mitochondrijų nad1 geno antrojo introno polimorfinis fragmentas ir iškastinių žiedadulkių duomenys. Tirti 4876 medžiai iš 369 paprastosios eglės populiacijų. Buvo nustatytos 7 ledynmečio prieglobsčio zonos. Eglynai dabartinėje šiaurinės paprastosios eglės populiacijos arealo dalyje kilę iš vienintelės rytų Europos prieglobsčio zonos, esančios Europinės Rusijos vidurio dalyje. Eglynai pietinėje eglės arealo dalyje kilę iš 6-ių pietinių prieglobsčio zonų esančių Balkanų ir jiems gretimose centrinės Europos dalyse.
Eglynai Lietuvoje
Paprastosios eglės Lietuvoje auga tūkstantmečius, kurios po paskutinio ledynmečio yra atkeliavusios iš vienintelės šiaurinių paprastosios eglės populiacijų ledynmečio rytinės prieglobsčio zonos, kuri identifikuota Europinės Rusijos vidurio dalyje. Jos yra vieninteliai, savaime augantys Lietuvoje borelinių spygliuočių miškų zonų bendrijų edifikatoriai ir tai antra pagal gausumą po paprastosios pušies savaime augančių medžių rūšis Lietuvoje bei vienintelė eglių (Picea) genties medžių rūšis.
Medynas kuriame auga eglės arba jos vyrauja tarp kitų medžių rūšių yra vadinamas eglynu. Lietuvoje eglės užima apie 23,4 procentus arba apie 426 tūkstančius hektarų (XXI pirmam dešimtmetyje) visų miškų ploto ir dažnai sudaro eglynus ir auga su pušimis, lapuočiais. Paprastosios eglės lyginant su kitais Lietuvos medžiais išsiskiria dideliu pakantumu ūksmei, todėl paprastųjų eglių medynai glaudžiai susivėrę, tankūs ir tamsūs. Dėl šios priežasties eglynuose augalija skurdi – auga labai nedaug krūmokšnių, samanų, žolių rūšių. Kartais kur susidaręs storas eglių spyglių sluoksnis, nei krūmokšniai, nei žoliniai augalai, nei samanos neauga. Tokio tipo labai tankiuose eglynuose dirvožemio paviršių pasiekia tik apie 1–2 procentai Saulės šviesos.
Nors tarp medynų, pagal gausumą eglynai Lietuvoje yra antri po pušynų, tačiau jau nebėra išlikusių didelių jų masyvų, o ir jų plotai nuolat mažėja. Dažnesni eglynai Lietuvos šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje dalyse. Didžiausi šalyje eglynai išlikę Rietavo savivaldybėje – Judrėnų-Tverų miškai Žemaitijoje. Kitur Lietuvoje didesni eglynai auga Šušvės upės baseine, Biržų girioje, Raguvos, Troškūnų, Balbieriškio, Daugų apylinkėse, Šešupės baseine. Mažiausiai eglynų yra smėlingais dirvožemiais pasižyminčioje Dzūkijoje ir Aukštaitijoje.
Dubravos arboretume tarp kitų Lietuvos dendrofloros augalų, taip pat renkamos, tiriamos, saugomos, auginamos paprastosios eglės morfologinės atmainos.
Dirvožemis, augavietės
Paprastoji eglė dirvožemiui reiklesnė už paprastąją pušį ir gerai jos auga derlinguose, sujaurėjusiuose, pakankamai drėgnuose priemoliuose, priesmėliuose ir sunkiuose moliuose, nors labiausiai mėgsta priemolio ir priesmėlio įvairaus drėgnumo dirvožemius. Eglė normaliai auga ir vystosi tiek vidutinio rūgštumo, tiek ir šarminiuose dirvožemiuose. Eglių geram augimui reikalinga pastovi dirvožemio drėgmė. Paprastosios eglės nebūdingos sausuose ir lengvuose smėlynuose, aukštapelkėse.
Atsparumas
Eglės neblogai pakenčia unksmę, bet tik tankiuose medynuose, kur žemutinė lajos dalis gauna apie 1 % bendro šviesos kiekio, šakelės pradeda intensyviai džiūti. Paprastosios eglės atsparios šalčiui, nors kartais nukenčia nuo pavasarinių šalnų, ypač ankstyvosios formos medžiai. Užterštam orui neatsparios – blogai auga, skursta miestuose ir prie gamyklų, nes nepakenčia dūmų, dulkių, cheminių medžiagų. Neatsparios smarkiems vėjams – nukenčia nuo vėjavartų, bijo sausrų. Pakenčia karpymą.
Ligos ir kiti pavojai
Pagrindinė paprastųjų eglių nykimo priežastis Lietuvoje – labai intensyvus, beveik nekontroliuojamas miškų kirtimas, pasireiškęs po 1990 metų. Tarp ypač pavojingų šioms eglėms parazitinių ligų, yra žievėgraužis tipografas (Ips typographus L.) bei kinivarpos – smulkūs vabalai. Švelnios žiemos ir šilti pavasariai leidžia saugiai išgyventi šiems ir daugeliui kitų eglių kenkėjų. Pagrindinė šaknų puvinių sukėlėja Lietuvos eglynuose yra (Heterobosidion annosum). Eglių gausumui didelį poveikį daro ir klimato atšilimas. Šiems procesams užsitęsus, didelė tikimybė kad paprastųjų eglių arealas Lietuvoje trauksis šiaurės rytų kryptimi ir tai atsilieptų šių medžių Lietuvos populiacijai, kurios dabar auga arealo pakraštyje.
Panaudojimas
Paprastosios eglės vienas pagrindinių Lietuvos verslinės miškininkystės medžių, dideli miško paskirties žemės plotai jomis užsodinami šalies (bei kitose Europos šalyse) . Kertamos sulaukusios 61–80 metų amžiaus. Dažnai auginama sodybose, tinka kelių apsauginėms juostoms. Sodininkystėje žinoma daugiau kaip 320 paprastosios eglės veislių, iš jų apie 100 registruotų veislų. Iš paprastosios eglės sudaromos gyvatvorės, žaliosios sienos, užuovėjinės juostos, o dekoratyviniuose želdynuose auginama daug paprastosios eglės veislių.
Paprastosios eglės mediena šviesi, naudojama popieriaus, celiuliozės pramonėje, statybose, baldų, buities reikmenų gamyboje, o lygiarievė – muzikos instrumentų gamyboje. Eglės žievėje yra rauginių medžiagų, o spygliuose – askorbo rūgšties. Iš paprastųjų eglių gaminamas (Oleum Piceae abiesae), kuris išskiriamas vandens distiliacijos metodu iš spyglių ir skleidžia šaltą, gaivų, kartoką dervų kvapą.
Sveikos paprastųjų eglių populiacijos išsaugojimas
Natūraliai gamtoje augančios aukštos, masyvios su storais ir tiesiais kamienais, kenkėjų ir ligų nepažeistos, žmogaus įsikišimu genetiškai nepakeistos (GMO) paprastosios eglės yra genetinė vertybė – tokių medžių sėklos labai vertinamos išsaugojant ir platinant jų populiacijas. Prie šito prisidėti galima renkant tokių medžių kankorėžius ir jų sėklas sodinant medžių plantacijose.
Mitologija
Paprastoji eglė dažnai minima lietuvių ir kitų aisčių mituose. Baltų mitologijos žinovų teigimu, eglė – mirties, nelaimės medis. Norbertas Vėlius rašė, kad eglė lietuvių mitologijoje siejama su velniu, požemio būtybėmis. Kaip nurodoma N. Vėliaus papasakotoje legendoje – „kadaise buvo badmetis, ir viena moteris iš skausmo, kad nebegali išmaitinti savo vaikų, virto medžiu. Ji buvo apsisiautusi šiurkščia skara, tad tapo egle“. Karelai taip pat tikėję, kad šis medis yra tamsių ir piktų dvasių buveinė, nes po jo šakomis lengva pasislėpti. Eglišakėmis žymėti kelią pas iškeliaujantįjį į anapus tradicija tebėra gyva ir dabar Lietuvoje.
Paprastoji eglė – Europoje yra tradicinis ir pagrindinis Šventų Kalėdų bei Naujųjų Metų sutikimo laikotarpio medis. Artėjant šioms šventėms, jos puošiamos įvairiais žaisliukais, blizgučiais, šalia jos dedamos dovanos. Nuo medžio pavadinimo yra kilęs lietuviškas moteriškas vardas Eglė.
Etimologija
Pavadinimas eglė (tarmiškai aglė) kildinamas iš indoeuropiečių prokalbės šaknies ide. *edh-, susijusios su aštrumu, badymu (iš tos pačios šaknies ir liet. adyti, adata). Panašios žodžio lytys aptinkamos ir giminiškose kalbose: prūs. addle, latv. egle (baltų prokalbės *edlii̯ā), slav. *edlā (iš jos kroat. jéla, ček. jedla, lenk. jodła). Galbūt susiję pavadinimai yra lot. ebulus ir gal. od-ocus („šeivamedis“),sen. gr. ἐλάτη („eglė“).
Pagal žodį „eglė“ Lietuvoje pavadinta nemažai upėvardžių (Agluona, Eglynupis), gyvenviečių (Eglynai, Eglynė, Egliai ir kt.).
Galerija
- Paprastosios eglės vyriškas žiedas
- Nesubrendęs paprastosios eglės moteriškas kankorėžis (įprastos spalvos)
- Nesubrendęs paprastosios eglės moteriškas kankorėžis (kartais pasitaiko žalsvos spalvos)
- Kankorėžis ir sėkla
- Paprastosios eglės sėkla
- Maždaug 20 dienų
- Paprastosios eglės jaunas medelis
- Kirtavietėje išaugę maži paprastosios eglės medeliai
- Nesubrendusi paprastoji eglė auganti Josvainių miške
- Paprastoji eglė žiemą (Lapenranta, Suomija)
- Jaunos paprastosios eglės žievė
- Subrendusios paprastosios eglės žievė
- Nudžiūvusi paprastoji eglė
- Paprastosios eglės išpjauta mediena
Paprastosios eglės moksliniai sinonimai
Paprastosios eglės moksliniai sinonimai lotynų kalba, remiantis „The Plant List Archyvuota kopija 2019-04-04 iš Wayback Machine projekto.“ – augalų rūšių sąrašu:
• Abies abies (L.) Druce • Abies alpestris Brügger • Abies carpatica (Loudon) Ravenscr. • Abies cinerea Borkh. • Abies clambrasiliana Lavallée • Abies clanbrassiliana P.Lawson • Abies coerulescens K.Koch • Abies communis P.Lawson • Abies commutata var. mucronata Loudon • Abies conica Lavallée • Abies cranstonii Lavallée • Abies elegans Sm. ex J.Knight • Abies eremita K.Koch • Abies erythrocarpa (Purk.) Nyman • Abies excelsa (Lam.) Poir. • Abies excelsa var. argentea Berg • Abies excelsa var. carpatica Loudon • Abies excelsa var. clambrasiliana Lavallée • Abies excelsa var. columnaris Jacques • Abies excelsa var. communis Loudon • Abies excelsa var. conica Lavallée • Abies excelsa var. elegans J.Forbes • Abies excelsa var. gregoryana Paul ex Gordon • Abies excelsa var. inversa Gordon • Abies excelsa var. monstrosa Loudon • Abies excelsa var. mucronata (Loudon) Loudon • Abies excelsa var. nigra Loudon • Abies excelsa var. pumila Maxwell • Abies excelsa var. pumila-glauca A.H.Kent • Abies excelsa var. pygmaea Loudon • Abies excelsa var. remontii R.Sm. • Abies excelsa var. viminalis (Alstr.) Lindl. & Gordon • Abies excelsa var. vulgaris Willk. • Abies extrema Th.Fr. • Abies finedonensis Gordon • Abies gigantea Sm. ex Carrière • Abies gregoryana H.Low. ex Gordon • Abies inverta R.Sm. ex Gordon • Abies lemoniana Booth ex Gordon • Abies medioxima C.Lawson • Abies minima Lavallée • Abies minuta Poir. • Abies montana Nyman • Abies mucronata Rausch ex Carrière • Abies parvula Knight • Abies pectinata Gilib. • Abies picea Mill. • Abies pumila Voss • Abies subarctica (Schur) Nyman • Abies viminalis Wahlenb. • Abies vulgaris Wender. • Abies vulgaris var. nana Wender. • Picea abies var. alpestris (Brügger) P.A.Schmidt • Picea abies var. arctica Lindq. • Picea abies f. argentea (Beissn.) Rehder • Picea abies f. argenteospica (Hesse ex Beissn.) Rehder • Picea abies f. barryi (Beissn.) Rehder • Picea abies f. chlorocarpa (Purk.) Th.Fr. • Picea abies f. clanbrassiliana Rehder • Picea abies f. columnaris (Jacques) Rehder • Picea abies f. compacta (Booth ex G.Kirchn.) Rehder • Picea abies f. conica (Endl.) Rehder • Picea abies f. cupressina (F.Thomas) Rehder • Picea abies f. elegans (J.Forbes) Rehder • Picea abies f. ellwangeriana (Beissn.) Rehder • Picea abies f. erythrocarpa (Purk.) Rehder • Picea abies subsp. europaea (Tepl.) Hyl. • Picea abies f. finedonensis (Paul ex Gordon) Rehder • Picea abies var. germanica Lindq. • Picea abies f. gregoryana (Paul ex Gordon) Rehder • Picea abies f. integrisquamis (Carrière) P.A.Schmidt • Picea abies var. inversa (Gordon) Nash • Picea abies f. inversa (Gordon) Rehder • Picea abies f. maxwellii (Maxwell) Rehder • Picea abies f. merkii (Beissn.) Rehder • Picea abies f. microsperma (Hornibr.) Rehder • Picea abies f. monstrosa (Loudon) Rehder • Picea abies f. mucronata (Loudon) Rehder • Picea abies f. nana (Wender.) Rehder • Picea abies f. nigra (Loudon) Th.Fr. • Picea abies f. parsonsii (Hornibr.) Rehder • Picea abies f. parviformis (Maxwell) Rehder • Picea abies var. pendula (P.Lawson) Nash • Picea abies f. pendula (P.Lawson) Sylvén • Picea abies f. procumbens (Carrière) Rehder • Picea abies f. pumila (Maxwell) Voss • Picea abies f. pumila-glauca (A.H.Kent) Rehder • Picea abies f. pygmaea (Loudon) Rehder | • Picea abies f. pyramidata (Carrière) Rehder • Picea abies var. reflexa (Carrière) Hornibr. • Picea abies f. remontii (R.Sm.) Rehder • Picea abies f. tabuliformis (Carrière) Rehder • Picea abies f. veitchii (Hornibr.) Rehder • Picea abies f. viminalis (Alstr.) Lindm. • Picea abies f. virgata (Jacques) Rehder • Picea alpestris (Brügger) Stein • Picea cranstonii Beissn. • Picea elegantissima Beissn. • Picea excelsa (Lam.) Link • Picea excelsa var. acuminata Beck • Picea excelsa var. alpestris (Brügger) Beissn. • Picea excelsa f. argentea Beissn. • Picea excelsa f. argenteospica Hesse ex Beissn. • Picea excelsa var. balcanica Velen. • Picea excelsa f. barryi Beissn. • Picea excelsa var. chlorocarpa Purk. • Picea excelsa var. columnaris (Jacques) Carrière • Picea excelsa var. compacta Booth ex G.Kirchn. • Picea excelsa var. cranstonii Knight & Perry ex Carrière • Picea excelsa f. ellwangeriana Beissn. • Picea excelsa var. erythrocarpa Purk. • Picea excelsa f. erythrocarpa (Purk.) Wittr. ex H.E.Schroet. • Picea excelsa var. europaea (Tepl.) Schröt. • Picea excelsa var. finedonensis Paul ex Gordon • Picea excelsa var. integrisquamis Carrière • Picea excelsa f. inversa (Gordon) Beissn. • Picea excelsa var. inversa (Gordon) Carrière • Picea excelsa var. maxwellii Maxwell • Picea excelsa var. merkii Beissn. • Picea excelsa var. microsperma Hornibr. • Picea excelsa var. mucronata (Loudon) Carrière • Picea excelsa f. nana (Wender.) Beissn. • Picea excelsa var. nigra (Loudon) Willk. • Picea excelsa f. parsonsii Hornibr. • Picea excelsa var. parviformis Maxwell • Picea excelsa var. pendula (P.Lawson) Carrière • Picea excelsa var. pendula-major Simon-Louis ex Sénécl. • Picea excelsa var. procumbens Carrière • Picea excelsa var. pumila (Maxwell) Beissn. • Picea excelsa var. pyramidata Carrière • Picea excelsa var. tabuliformis Carrière • Picea excelsa f. veitchii Hornibr. • Picea excelsa var. viminalis (Alstr.) Casp. • Picea excelsa var. virgata Jacques • Picea excelsa var. virgata Casp. • Picea finedonensis Beissn. • Picea gregoryana Beissn. • Picea integrisquamis (Carrière) Chiov. • Picea maxwellii Beissn. • Picea montana Schur • Picea obovata var. alpestris (Brügger) A.Henry • Picea remontii Beissn. • Picea rubra A.Dietr. • Picea subarctica Schur • Picea velebitica Simonk. ex Kümmerle • Picea viminalis (Alstr.) Beissn. • Picea vulgaris Link • Picea vulgaris var. alpestris (Brügger) Becc. • Picea vulgaris var. apiculata Beck • Picea vulgaris var. chlorocarpa (Purk.) Jacobasch • Picea vulgaris var. erythrocarpa (Purk.) Jacobasch • Picea vulgaris var. europaea Tepl. • Picea vulgaris var. viminalis (Alstr.) Casp. • Picea vulgaris f. viminalis (Alstr.) Hayek • Pinus abies L. • Pinus abies f. erythrocarpa (Purk.) Voss • Pinus abies var. germanica Lindq. • Pinus abies f. inversa (Gordon) Voss • Pinus abies f. pendula (P.Lawson) Voss • Pinus abies var. viminalis (Alstr.) Lilj. • Pinus carpatica Gordon • Pinus cinerea Röhl. • Pinus clanbrassiliana Lodd. • Pinus excelsa Lam. • Pinus picea Du Roi • Pinus picea var. carpatica (Loudon) Endl. • Pinus picea var. conica Endl. • Pinus picea var. mucronata (Loudon) Endl. • Pinus picea var. nigra (Loudon) Endl. • Pinus picea var. pendula (P.Lawson) C.Lawson • Pinus picea var. viminalis (Alstr.) Endl. • Pinus picea var. vulgaris Loudon ex Endl. • Pinus pyramidalis Salisb. • Pinus sativa Lam. • Pinus viminalis Alstr. |
Taip pat skaityti
- Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys
- Lietuvos išskirtiniai medžiai
- Europos aukščiausių medžių rūšys
Šaltiniai
- norwayspruce.com / Norway spruce Archyvuota kopija 2008-03-18 iš Wayback Machine projekto.
- monumentaltrees.com / Norway spruce 'Sgermova smreka (Sgerm Spruce)' in the woods of Sgermova Kmetija in Ribnica na Pohorju
- monumentaltrees.com / Norway spruce in Kirnitzschtal
- monumentaltrees.com / Norway spruce along the river Biogradska rijeka
- monumentaltrees.com / Norway spruce 'Vlado' at the Perucica Forest Reserve
- monumentaltrees.com / Norway spruce at the Perucica Forest Reserve
- Paprastoji eglė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 486
- grynas.delfi.lt / Esame išskirtiniai Europoje, bet patys to nežinome, Dr. Algimantas Slivinskas, „Miškai“, 2015 m. sausio 12 d.
- grynas.delfi.lt / Esame išskirtiniai Europoje, bet patys to nežinome, Dr. Algimantas Slivinskas, „Miškai“, 2015 m. sausio 12 d.
- sciencenordic.com / The oldest spruce in Northern Europe is 532 years old Archyvuota kopija 2014-08-01 iš Wayback Machine projekto., October 27, 2012
- forestgen.mi.lt / Prof. A.Pliūra: Miško ekosistemų dinaminis tvarumas. Klimato kaita Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
- „Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymo Dėl miškų kirtimų taisyklių patvirtinimo priedas“.
- http://www.prusistika.flf.vu.lt/zodynas/paieska/
- http://etimologija.baltnexus.lt/?w=egl%C4%97
Nuorodos
- Mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per (theplantlist.org) Archyvuota kopija 2019-04-04 iš Wayback Machine projekto., (ipni.org), (tropicos.org), (kew.org)[neveikianti nuoroda]anglų k.
- iucnredlist.org / Norway Spruce, anglų k.
- medziai.apicentras.lt / Aukščiausia Lietuvos eglė Archyvuota kopija 2014-08-10 iš Wayback Machine projekto.
- medziai.apicentras.lt / Raganų eglė Archyvuota kopija 2014-08-10 iš Wayback Machine projekto.
- dendrochronology-lt.com / VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS | KLIMATO VEIKSNIŲ ĮTAKA PAPRASTOSIOS EGLĖS (PICEA ABIES (L.) KARSTEN) RADIALIAJAM PRIEAUGIUI, Adomas Vitas, 2002 Archyvuota kopija 2014-12-05 iš Wayback Machine projekto.
- conifers.org / Picea abies, anglų k.
- norwayspruce.com / Norway spruce Archyvuota kopija 2008-03-18 iš Wayback Machine projekto., anglų k.
- sciencenordic.com / The oldest spruce in Northern Europe is 532 years old Archyvuota kopija 2014-08-01 iš Wayback Machine projekto., published: October 27, 2012., anglų k.
- dendrome.ucdavis.edu / Paprastosios eglės paplitimo arealas Archyvuota kopija 2010-06-12 iš Wayback Machine projekto.
- holz-von-hier.de / Gemeine Fichte (Picea abies) Archyvuota kopija 2014-12-26 iš Wayback Machine projekto., vokiečių k.
- baumkunde.de / Gemeine Fichte (Picea abies), vokiečių k.
- agroatlas.ru / Picea abies Karst. – Ель европейская, rusų k.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Paprastoji eglė, Kas yra Paprastoji eglė? Ką reiškia Paprastoji eglė?
Picea abiesPaprastoji egle Picea abies Europoje ir Lietuvoje nesaugoma Sios rusies populiacija yra pakankamai didele ir placiai paplitusiMoksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Pusunai Pinophyta Klase Pusainiai Pinopsida Seima Pusiniai Pinaceae Poseimis Piceoideae Gentis Egle Picea Rusis Paprastoji egle Picea abies BinomasPicea abies 1881Paprastosios egles paplitimo arealas zalia spalva savaiminis paplitimas oranzine spalva introdukuota isplatinta zmoniu Paprastoji egle Picea abies pusiniu Pinaceae seimos egliu Picea genties viszalis spygliuotis medis Paprastoji egle vienanamis augalas Paprastosios egles morfologija pagal Koehler Medicinal Plants 1887 Paprastosios egles kankoreziaiPaprastosios egles Pavasaryje issiskleide pumpurai spygliukai Paprastoji egle auganti Karpatu kalnuose su nesubrendusiais kankorezeliaisBalkasodzio arba Noriunu misko egle kol kas auksciausia Lietuvos egle jos aukstis 44 3 m Auga Alytaus rajono Miroslavo seniunijoje MorfologijaPaprastoji egle polimorfine rusis jos populiacijoms budingas didelis genetinis kintamumas gamtoje priskaiciuojama desimtys morfologiniu fiziologiniu ir ekologiniu jos formu Paprastuju egliu laja kugiska smailiavirsune Liemuo tiesus ritiniskas atviroje vietoje iki zemes sakotas Jaunu medziu zieve lygi blyskiai ruda o veliau apie 30 40 metus sutrukineja sudarydama skrituliskas įdubusias ploksteles it zvynus reciau gubrius ir keicia spalva gali buti rausvai ruda ar net pilka Sakos netaisyklinguose menturiuose beveik horizontalios siek tiek aukstyn kylanciomis virsunemis ugliai pliki arba siek tiek plaukuoti nuo rudos iki rausvai gelsvos spalvos ir baigiasi lenktu spygliu apgaubtu virsuniniu pumpuru kurį supa 4 7 mazesni pumpurai Soniniai pumpurai smulkesni Pumpurai sprogsta geguze jie siaurai kugiski smailus su rausvais arba blyskiai rudais zvyneliais nesakingi Spygliukai skirstomi į sviesinius ir uksminius Sviesiniai spygliukai standus lenkiami luzta skersinis pjuvis beveik kvadrato formos uksminiai spygliukai lenkiami linksta ploksti bukesniu kampu issidestydami vienoje plokstumoje ir dazniausiai yra apatineje lajos dalyje Spygliukai 10 25 mm ilgio 2 3 mm plocio tamsiai zali kieti dygus keturbriauniai su zioteliu juostelemis visuose 4 sonuose spiraliskai prisisege ant kaubureliu Spygliukai ant sakeliu issilaiko 5 7 kartais iki 9 metu Vyriskieji egles strobilai is pradziu kiausiniski 15 mm ilgio ryskios purpurines spalvos mikrosporoms baigiant sklaidytis ritiniski 20 25 mm ilgio geltoni nusvire Moteriskieji strobilai 20 30 reciau 50 mm ilgio status vienu medziu ryskiai purpuriniai raudoni kitu gelsvai arba ryskiai zali Paprastoji egle sporifikuoja spygliukus skleidzia ir pradeda augti vienu metu geguzes menesį Egle apdulkinama vejo Apdulkinti moteriskieji strobilai nusvyra zemyn ju sekliniai zvyneliai padideja ir atsilosia Apsivaisina praejus menesiui po apsidulkinimo o po triju menesiu susiformuoja visiskai issivysciusi sekla Jauni kankoreziai zali arba rausvi subrende rausvai ar gelsvai rudi Kankoreziai ritiniski 10 11 cm ilgio 3 4 cm skersmens Kankoreziu sekliniai zvyneliai įvairiu formu ir dydzio paprastai rombiski netaisyklingai iskarpyti lyg iskasta virsune banguotais sonais Seklos 3 4 mm ilgio rudos ir tamsiai rudos su triskart ilgesniu saukstiskai sekla gaubianciu rausvai gelsvu zvilganciu sparneliu Seklos prinoksta lapkritį gruodį ir kai oras sauletas Dar rudenį viena kita sekla ima byreti bet daugelis seklu isbyra antroje ziemos puseje ir pavasarį kai įsivyrauja giedri orai su didesniais temperaturos svyravimais 1000 seklu sveria 5 8 g Kankoreziai nukrenta vasara Paprastosios egles pradeda dereti sulaukusios 20 30 metu o gausiai dera kas 3 5 kartais kas 6 metai Saknys pavirsines issidriekusios horizontaliai netoli dirvos pavirsiaus Paprastuju egliu kryzminimasis Alpine egle Paprastosios egles savo naturalaus paplitimo arealo pietvakariu zonos pakrastyje Europos Alpiu regione kryzminasi su cia auganciomis retomis Alpinemis eglemis kurios dalies botaniku laikomos paprastosios egles atmaina varietu ar tiesiog sinonimu Sibirine egle Picea obovata Paprastosios egles savo naturalaus paplitimo arealo rytu pakrasciuose kontaktineje zonoje kryzminasi su sibirinemis eglemis kurios dalies botaniku laikomos paprastosios egles varietu ar porusiu Augimas ir matmenysPaprastoji egle dauginasi seklomis Ju medeliai palyginus greitai auga misko tankmeje Pirmus 25 metus prie geru augimui salygu gali paaugti 60 90 cm per metus prie puikiu iki 180 cm Bet netinkamame dirvozemyje paauga kur kas maziau vidutiniskai apie 30 cm per metus Visa tai įtakoja augimo regionas metu sezonai temperaturu svyravimai krituliai ir kitos priezastys Įprastai uzauga apie 30 40 m kiek maziau pasitaiko 50 m aukscio medziu Auksciausios paprastosios egles Europoje isauga Balkanu pusiasalyje Rumunijoje Cekijos Sudetu regione iki 50 63 m aukscio Paprastuju egliu kamienai iki 70 cm reciau 100 cm kamieno skersmeniu Storiausiu kamienu dazniausiai pasitaiko Alpiu ir Karpatu kalnu vietovese kartais iki 1 5 2 2 4 m skersmens Auksciausios paprastosios egles Europoje Europoje iskirtus senas girias su brandziais medziais esant intensyviam miskininkystes verslui aptikti stambiu matmenu paprastasias egles tapo retenybe nepaisant kad iki siol atokesnese vietovese dar pasitaiko islike keletas pavieniu įspudingu individu Auksciausia Europoje paprastoji egle vadinamoji Sgermo egle auga Slovenijoje į vakarus nuo Mariboro miesto netoli Ribnica na Pohorju gyvenvietes jos aukstis 62 26 m liemens apimtis krutines aukstyje 390 cm amzius 265 30 metu Vokietijos Sachsische Schweiz nacionaliniame parke auga 59 3 m aukscio paprastoji egle Jos kamieno apimtis liemens aukstyje 503 cm amzius 385 30 metu Nemazai siam paciam nacionaliniame parke paprastuju egliu virs 50 m aukscio Rasanen 2010 Juodkalnijos Biogradska Gora National Park e auga 59 m aukscio paprastoji egle Jos kamieno apimtis apie 375 cm amzius 265 50 metu Ismatuota 2012 metais Bosnijoje ir Hercegovinoje Perucicos misko rezervate auga 57 8 m aukscio 590 cm kamieno apimties 314 40 metu Vlado egle Bosnijoje ir Hercegovinoje 1050 m kalnu aukstyje Perucicos misko rezervate Perucica Forest Reserve kartu su europiniais keniais Abies alba ir paprastaisiais bukais Fagus sylvatica auga 57 40 m aukscio paprastoji egle Jos kamieno apimtis 340 cm Lietuvos paprastuju egliu statistiniai duomenysTai potencialiai auksciausiai galinti uzaugti vietiniu medziu rusis Lietuvoje Auksciausia paprastoji egle Lietuvoje aukstis 45 m skersmuo 86 cm iki 1995 m augo Prienu sile bet ja pagrauze kinivarpos Dar aukstesne apie 46 m aukscio buvo nupjauta 1997 metais Siuo metu auksciausia Lietuvos egle laikoma Balkasodzio arba Noriunu misko egle Ji auga Noriunu miske Balkasodzio valstybiniame botaniniame draustinyje Alytaus sav Sios egles aukstis 44 3 m o kamieno apimtis 1 3 m aukstyje 205 cm Taip pat si egle yra antras pagal aukstį Lietuvos medis Lietuvoje paprastosios egles kertamos sulaukusios pacios ankstyviausios brandos ukiniuose miskuose kurie sudaro didziaja salies misku dalį pagrindiniai misko kirtimai pradedami vykdyti 71 61 80 metu eglynuose lyginant zmogaus amziumi tai labai jauni medziai intensyvi miskininkyste neleidzia joms sulaukti net vidutinio amziaus Net ir apsauginiuose miskuose pradedamos kirsti sulaukusios 121 metu Tad ir labai aukstu storais liemenims bei senu paprastuju egliu iki XXI amziaus antrojo desimtmecio pradzios Lietuvoje beveik neisliko Bet anot Dr Algimanto Slivinsko Lietuvoje dar yra islikusiu ir daugiau isskirtiniu matmenu paprastuju egliu apie kurias nepaskleista informacija visuomenei Nemazai aukstu bei storu egliu auga Vilniaus mieste esanciuose miskuose Netoli Naujosios Vilnios vakarineje Rokantiskiu piliavietes puseje kalvotoje vietoveje auganciame miske yra daug 80 90 cm skersmens ir 36 39 m aukscio egliu kuriu amzius gali buti apie 150 metu Truputį toliau nuo Vilniaus centro Vilniaus misku uredijos Paneriu girininkijos Baltosios Vokes misko 58 kvartale yra 37 41 m aukscio 80 90 cm skersmens tvirtu egliu auganciu tarp simtameciu pusu ir azuolu Sia vieta galima pasiekti is Eisiskiu plento uz Salininku issukus į kaire ir per miska einanciu keliu Raisteliu gatve pavaziavus ar paejus apie 800 m paskui apie 400 m misku vakaru kryptimi Raganu egle prie Rambyno tai viena įspudingai neįprastos joms formos isaugusi paprastoji egle ne tik Lietuvoje bet ir Europoje arba visame siu medziu savaiminio paplitimo areale Renavo egle arba Storoji egle isskirtinio storio kamiena turinti paprastoji egle Picea abies tai viena storiausiu egliu Lietuvoje Auksciausios paprastosios egles Lietuvoje Dabar auganciu Lietuvos auksciausiu paprastuju egliu Picea abies L H Karst kai kurie duomenys Balkasodzio arba Noriunu misko egle aukstis 44 3 m kamieno apimtis 1 3 m aukstyje 205 cm Amzius 90 metu 2009 m aukstis 43 7 m kamieno skersmuo 1 3 m aukstyje 105 4 cm kamieno turis su zieve 15 5 m3 Preliminariais matavimais jos aukstis yra 42 8 m kamieno apimtis 289 cm kamieno skersmuo 92 cm stiebo turis 11 4 m3 Apytikslis amzius 170 metu skaiciuojant nuo 2015 m Aukstoji egle aukstis 40 m kamieno skersmuo 72 cm Egle auga Punios silo 35 ajame kvartale Sarasas kuriame pateikti praeityje augusiu ir kuriu jau nera auksciausiu egliu duomenys aukstis 46 m Punios silo 35 kvartale augusi egle buvo nupjauta 1997 metais aukstis 45 m 1995 metais ja pagrauze kinivarpos ir nudziuvusį medį miskininkai buvo priversti nupjauti Gelgaudiskio dvaro parko egle aukstis 42 54 m kamieno apimtis 335 cm kamieno skersmuo 104 cm turis 16 ktm Amzius 155 metai aukstis 42 m 28 kvartale augusi auksciausia Lietuvoje laikyta egle nudziuvo 1974 metais Storiausios paprastosios egles Lietuvoje Paprastosios egles saknu sistemos genetiniams klonams 9550 metu Auga Svedijos provincijoje Lietuvos storiausiu paprastuju egliu Picea abies L H Karst sarasas Jame pateikti dabar auganciu storiausiais kamienais egliu duomenys Raganu egle kamieno ar kamienu apimtis 1 3 m aukstyje 750 cm aukstis 34 m Renavo storoji egle kamieno apimtis 1 3 m aukstyje 389 cm kamieno skersmuo 124 cm aukstis 36 8 m turis 18 ktm Amzius 150 metu kamieno apimtis 384 cm skersmuo 122 cm Amzius 2011 m 150 200 metu Aleksandriskiu egle kamieno apimtis 1 3 m aukstyje 340 cm aukstis 27 m Amzius 150 metu kamieno apimtis 330 cm aukstis 37 m Praeityje augusiu storiausiais kamienais egliu duomenys kuriu jau nera kamieno apimtis 335 cm kamieno skersmuo 104 cm aukstis 42 54 m turis 16 ktm Amzius 155 metai AmziusGamtines brandos amzius yra 120 metu Auga letai gyvena 250 300 kartais dar ilgiau metu LBG pavadinimu paprastoji egle auganti Vokietijos yra sulaukusi 468 metu o pietu Norvegijos Biuskeriudo apskrityje auga bene seniausia Europoje Paprastoji egle remiantis 2012 metu duomenimis jai 532 metai tai yra is seklytes pradejo augti dar 1480 metais Anot tyrinejanciu paprastuju egliu amziu jos gali sulaukti iki 400 600 metu nors siai rusiai sulaukusiai 400 metu yra jau daug Pavyzdziui sulaukusiu 400 ar daugiau metu pasitaiko labai mazai vien tik Norvegijoje tokiu senu siu egliu zinoma apie 30 40 individu Paprastosios egles zinomos kaip medzio saknu sistemos ne medziui genetiniams klonams kilusiems is vienos bendros lasteles uzsimezgusios mazdaug apie 7550 m pr m e yra apie 9560 metu Auga Svedijos Dalarnos provincijoje esanciame Fulufjeleto nacionaliniame parke Misrus eglynas NorvegijojeJaunas eglynas SerbijosCekijoje eglyne nudziuvusios paprastosios egles pazeistas zievegrauzio tipografo Ips typographus PaplitimasPlaciai gausiai savaime paplitusi siaures rytu siaures Europoje bei vidurio Europos apie Alpiu Sudetu Tatru Karpatu kalnus bei padrikai siaures Balkanu pusiasalyje Paprastosios egles ledynmecio prieglobscio zonos Europoje auganciu paprastuju egliu poledynmecio migracijos keliams nustatyti tirtas mitochondriju nad1 geno antrojo introno polimorfinis fragmentas ir iskastiniu ziedadulkiu duomenys Tirti 4876 medziai is 369 paprastosios egles populiaciju Buvo nustatytos 7 ledynmecio prieglobscio zonos Eglynai dabartineje siaurines paprastosios egles populiacijos arealo dalyje kile is vieninteles rytu Europos prieglobscio zonos esancios Europines Rusijos vidurio dalyje Eglynai pietineje egles arealo dalyje kile is 6 iu pietiniu prieglobscio zonu esanciu Balkanu ir jiems gretimose centrines Europos dalyse Eglynai Lietuvoje Pagrindinis straipsnis eglynas Paprastosios egles Lietuvoje auga tukstantmecius kurios po paskutinio ledynmecio yra atkeliavusios is vieninteles siauriniu paprastosios egles populiaciju ledynmecio rytines prieglobscio zonos kuri identifikuota Europines Rusijos vidurio dalyje Jos yra vieninteliai savaime augantys Lietuvoje boreliniu spygliuociu misku zonu bendriju edifikatoriai ir tai antra pagal gausuma po paprastosios pusies savaime auganciu medziu rusis Lietuvoje bei vienintele egliu Picea genties medziu rusis Medynas kuriame auga egles arba jos vyrauja tarp kitu medziu rusiu yra vadinamas eglynu Lietuvoje egles uzima apie 23 4 procentus arba apie 426 tukstancius hektaru XXI pirmam desimtmetyje visu misku ploto ir daznai sudaro eglynus ir auga su pusimis lapuociais Paprastosios egles lyginant su kitais Lietuvos medziais issiskiria dideliu pakantumu uksmei todel paprastuju egliu medynai glaudziai susivere tankus ir tamsus Del sios priezasties eglynuose augalija skurdi auga labai nedaug krumoksniu samanu zoliu rusiu Kartais kur susidares storas egliu spygliu sluoksnis nei krumoksniai nei zoliniai augalai nei samanos neauga Tokio tipo labai tankiuose eglynuose dirvozemio pavirsiu pasiekia tik apie 1 2 procentai Saules sviesos Nors tarp medynu pagal gausuma eglynai Lietuvoje yra antri po pusynu taciau jau nebera islikusiu dideliu ju masyvu o ir ju plotai nuolat mazeja Daznesni eglynai Lietuvos siaurineje ir siaures vakarineje dalyse Didziausi salyje eglynai islike Rietavo savivaldybeje Judrenu Tveru miskai Zemaitijoje Kitur Lietuvoje didesni eglynai auga Susves upes baseine Birzu girioje Raguvos Troskunu Balbieriskio Daugu apylinkese Sesupes baseine Maziausiai eglynu yra smelingais dirvozemiais pasizymincioje Dzukijoje ir Aukstaitijoje Dubravos arboretume tarp kitu Lietuvos dendrofloros augalu taip pat renkamos tiriamos saugomos auginamos paprastosios egles morfologines atmainos Dirvozemis augavietesPaprastoji egle dirvozemiui reiklesne uz paprastaja pusį ir gerai jos auga derlinguose sujaurejusiuose pakankamai dregnuose priemoliuose priesmeliuose ir sunkiuose moliuose nors labiausiai megsta priemolio ir priesmelio įvairaus dregnumo dirvozemius Egle normaliai auga ir vystosi tiek vidutinio rugstumo tiek ir sarminiuose dirvozemiuose Egliu geram augimui reikalinga pastovi dirvozemio dregme Paprastosios egles nebudingos sausuose ir lengvuose smelynuose aukstapelkese AtsparumasEgles neblogai pakencia unksme bet tik tankiuose medynuose kur zemutine lajos dalis gauna apie 1 bendro sviesos kiekio sakeles pradeda intensyviai dziuti Paprastosios egles atsparios salciui nors kartais nukencia nuo pavasariniu salnu ypac ankstyvosios formos medziai Uzterstam orui neatsparios blogai auga skursta miestuose ir prie gamyklu nes nepakencia dumu dulkiu cheminiu medziagu Neatsparios smarkiems vejams nukencia nuo vejavartu bijo sausru Pakencia karpyma Ligos ir kiti pavojaiPagrindine paprastuju egliu nykimo priezastis Lietuvoje labai intensyvus beveik nekontroliuojamas misku kirtimas pasireiskes po 1990 metu Tarp ypac pavojingu sioms eglems parazitiniu ligu yra zievegrauzis tipografas Ips typographus L bei kinivarpos smulkus vabalai Svelnios ziemos ir silti pavasariai leidzia saugiai isgyventi siems ir daugeliui kitu egliu kenkeju Pagrindine saknu puviniu sukeleja Lietuvos eglynuose yra Heterobosidion annosum Egliu gausumui didelį poveikį daro ir klimato atsilimas Siems procesams uzsitesus didele tikimybe kad paprastuju egliu arealas Lietuvoje trauksis siaures rytu kryptimi ir tai atsilieptu siu medziu Lietuvos populiacijai kurios dabar auga arealo pakrastyje Paprastojoje egleje įsitaisiusi paprastoji vovereKaledoms ir Naujuju Metu sutiktuvems zaisliukais papuosta Kaledine eglutePanaudojimasPaprastosios egles vienas pagrindiniu Lietuvos verslines miskininkystes medziu dideli misko paskirties zemes plotai jomis uzsodinami salies bei kitose Europos salyse Kertamos sulaukusios 61 80 metu amziaus Daznai auginama sodybose tinka keliu apsauginems juostoms Sodininkysteje zinoma daugiau kaip 320 paprastosios egles veisliu is ju apie 100 registruotu veislu Is paprastosios egles sudaromos gyvatvores zaliosios sienos uzuovejines juostos o dekoratyviniuose zeldynuose auginama daug paprastosios egles veisliu Paprastosios egles mediena sviesi naudojama popieriaus celiuliozes pramoneje statybose baldu buities reikmenu gamyboje o lygiarieve muzikos instrumentu gamyboje Egles zieveje yra rauginiu medziagu o spygliuose askorbo rugsties Is paprastuju egliu gaminamas Oleum Piceae abiesae kuris isskiriamas vandens distiliacijos metodu is spygliu ir skleidzia salta gaivu kartoka dervu kvapa Sveikos paprastuju egliu populiacijos issaugojimas Naturaliai gamtoje augancios aukstos masyvios su storais ir tiesiais kamienais kenkeju ir ligu nepazeistos zmogaus įsikisimu genetiskai nepakeistos GMO paprastosios egles yra genetine vertybe tokiu medziu seklos labai vertinamos issaugojant ir platinant ju populiacijas Prie sito prisideti galima renkant tokiu medziu kankorezius ir ju seklas sodinant medziu plantacijose MitologijaPaprastoji egle daznai minima lietuviu ir kitu aisciu mituose Baltu mitologijos zinovu teigimu egle mirties nelaimes medis Norbertas Velius rase kad egle lietuviu mitologijoje siejama su velniu pozemio butybemis Kaip nurodoma N Veliaus papasakotoje legendoje kadaise buvo badmetis ir viena moteris is skausmo kad nebegali ismaitinti savo vaiku virto medziu Ji buvo apsisiautusi siurkscia skara tad tapo egle Karelai taip pat tikeje kad sis medis yra tamsiu ir piktu dvasiu buveine nes po jo sakomis lengva pasislepti Eglisakemis zymeti kelia pas iskeliaujantįjį į anapus tradicija tebera gyva ir dabar Lietuvoje Paprastoji egle Europoje yra tradicinis ir pagrindinis Sventu Kaledu bei Naujuju Metu sutikimo laikotarpio medis Artejant sioms sventems jos puosiamos įvairiais zaisliukais blizguciais salia jos dedamos dovanos Nuo medzio pavadinimo yra kiles lietuviskas moteriskas vardas Egle EtimologijaPavadinimas egle tarmiskai agle kildinamas is indoeuropieciu prokalbes saknies ide edh susijusios su astrumu badymu is tos pacios saknies ir liet adyti adata Panasios zodzio lytys aptinkamos ir giminiskose kalbose prus addle latv egle baltu prokalbes edlii a slav edla is jos kroat jela cek jedla lenk jodla Galbut susije pavadinimai yra lot ebulus ir gal od ocus seivamedis sen gr ἐlath egle Pagal zodį egle Lietuvoje pavadinta nemazai upevardziu Agluona Eglynupis gyvenvieciu Eglynai Eglyne Egliai ir kt GalerijaPaprastosios egles vyriskas ziedas Nesubrendes paprastosios egles moteriskas kankorezis įprastos spalvos Nesubrendes paprastosios egles moteriskas kankorezis kartais pasitaiko zalsvos spalvos Kankorezis ir sekla Paprastosios egles sekla Mazdaug 20 dienu Paprastosios egles jaunas medelis Kirtavieteje isauge mazi paprastosios egles medeliai Nesubrendusi paprastoji egle auganti Josvainiu miske Paprastoji egle ziema Lapenranta Suomija Jaunos paprastosios egles zieve Subrendusios paprastosios egles zieve Nudziuvusi paprastoji egle Paprastosios egles ispjauta medienaPaprastosios egles moksliniai sinonimaiPaprastosios egles moksliniai sinonimai lotynu kalba remiantis The Plant List Archyvuota kopija 2019 04 04 is Wayback Machine projekto augalu rusiu sarasu Abies abies L Druce Abies alpestris Brugger Abies carpatica Loudon Ravenscr Abies cinerea Borkh Abies clambrasiliana Lavallee Abies clanbrassiliana P Lawson Abies coerulescens K Koch Abies communis P Lawson Abies commutata var mucronata Loudon Abies conica Lavallee Abies cranstonii Lavallee Abies elegans Sm ex J Knight Abies eremita K Koch Abies erythrocarpa Purk Nyman Abies excelsa Lam Poir Abies excelsa var argentea Berg Abies excelsa var carpatica Loudon Abies excelsa var clambrasiliana Lavallee Abies excelsa var columnaris Jacques Abies excelsa var communis Loudon Abies excelsa var conica Lavallee Abies excelsa var elegans J Forbes Abies excelsa var gregoryana Paul ex Gordon Abies excelsa var inversa Gordon Abies excelsa var monstrosa Loudon Abies excelsa var mucronata Loudon Loudon Abies excelsa var nigra Loudon Abies excelsa var pumila Maxwell Abies excelsa var pumila glauca A H Kent Abies excelsa var pygmaea Loudon Abies excelsa var remontii R Sm Abies excelsa var viminalis Alstr Lindl amp Gordon Abies excelsa var vulgaris Willk Abies extrema Th Fr Abies finedonensis Gordon Abies gigantea Sm ex Carriere Abies gregoryana H Low ex Gordon Abies inverta R Sm ex Gordon Abies lemoniana Booth ex Gordon Abies medioxima C Lawson Abies minima Lavallee Abies minuta Poir Abies montana Nyman Abies mucronata Rausch ex Carriere Abies parvula Knight Abies pectinata Gilib Abies picea Mill Abies pumila Voss Abies subarctica Schur Nyman Abies viminalis Wahlenb Abies vulgaris Wender Abies vulgaris var nana Wender Picea abies var alpestris Brugger P A Schmidt Picea abies var arctica Lindq Picea abies f argentea Beissn Rehder Picea abies f argenteospica Hesse ex Beissn Rehder Picea abies f barryi Beissn Rehder Picea abies f chlorocarpa Purk Th Fr Picea abies f clanbrassiliana Rehder Picea abies f columnaris Jacques Rehder Picea abies f compacta Booth ex G Kirchn Rehder Picea abies f conica Endl Rehder Picea abies f cupressina F Thomas Rehder Picea abies f elegans J Forbes Rehder Picea abies f ellwangeriana Beissn Rehder Picea abies f erythrocarpa Purk Rehder Picea abies subsp europaea Tepl Hyl Picea abies f finedonensis Paul ex Gordon Rehder Picea abies var germanica Lindq Picea abies f gregoryana Paul ex Gordon Rehder Picea abies f integrisquamis Carriere P A Schmidt Picea abies var inversa Gordon Nash Picea abies f inversa Gordon Rehder Picea abies f maxwellii Maxwell Rehder Picea abies f merkii Beissn Rehder Picea abies f microsperma Hornibr Rehder Picea abies f monstrosa Loudon Rehder Picea abies f mucronata Loudon Rehder Picea abies f nana Wender Rehder Picea abies f nigra Loudon Th Fr Picea abies f parsonsii Hornibr Rehder Picea abies f parviformis Maxwell Rehder Picea abies var pendula P Lawson Nash Picea abies f pendula P Lawson Sylven Picea abies f procumbens Carriere Rehder Picea abies f pumila Maxwell Voss Picea abies f pumila glauca A H Kent Rehder Picea abies f pygmaea Loudon Rehder Picea abies f pyramidata Carriere Rehder Picea abies var reflexa Carriere Hornibr Picea abies f remontii R Sm Rehder Picea abies f tabuliformis Carriere Rehder Picea abies f veitchii Hornibr Rehder Picea abies f viminalis Alstr Lindm Picea abies f virgata Jacques Rehder Picea alpestris Brugger Stein Picea cranstonii Beissn Picea elegantissima Beissn Picea excelsa Lam Link Picea excelsa var acuminata Beck Picea excelsa var alpestris Brugger Beissn Picea excelsa f argentea Beissn Picea excelsa f argenteospica Hesse ex Beissn Picea excelsa var balcanica Velen Picea excelsa f barryi Beissn Picea excelsa var chlorocarpa Purk Picea excelsa var columnaris Jacques Carriere Picea excelsa var compacta Booth ex G Kirchn Picea excelsa var cranstonii Knight amp Perry ex Carriere Picea excelsa f ellwangeriana Beissn Picea excelsa var erythrocarpa Purk Picea excelsa f erythrocarpa Purk Wittr ex H E Schroet Picea excelsa var europaea Tepl Schrot Picea excelsa var finedonensis Paul ex Gordon Picea excelsa var integrisquamis Carriere Picea excelsa f inversa Gordon Beissn Picea excelsa var inversa Gordon Carriere Picea excelsa var maxwellii Maxwell Picea excelsa var merkii Beissn Picea excelsa var microsperma Hornibr Picea excelsa var mucronata Loudon Carriere Picea excelsa f nana Wender Beissn Picea excelsa var nigra Loudon Willk Picea excelsa f parsonsii Hornibr Picea excelsa var parviformis Maxwell Picea excelsa var pendula P Lawson Carriere Picea excelsa var pendula major Simon Louis ex Senecl Picea excelsa var procumbens Carriere Picea excelsa var pumila Maxwell Beissn Picea excelsa var pyramidata Carriere Picea excelsa var tabuliformis Carriere Picea excelsa f veitchii Hornibr Picea excelsa var viminalis Alstr Casp Picea excelsa var virgata Jacques Picea excelsa var virgata Casp Picea finedonensis Beissn Picea gregoryana Beissn Picea integrisquamis Carriere Chiov Picea maxwellii Beissn Picea montana Schur Picea obovata var alpestris Brugger A Henry Picea remontii Beissn Picea rubra A Dietr Picea subarctica Schur Picea velebitica Simonk ex Kummerle Picea viminalis Alstr Beissn Picea vulgaris Link Picea vulgaris var alpestris Brugger Becc Picea vulgaris var apiculata Beck Picea vulgaris var chlorocarpa Purk Jacobasch Picea vulgaris var erythrocarpa Purk Jacobasch Picea vulgaris var europaea Tepl Picea vulgaris var viminalis Alstr Casp Picea vulgaris f viminalis Alstr Hayek Pinus abies L Pinus abies f erythrocarpa Purk Voss Pinus abies var germanica Lindq Pinus abies f inversa Gordon Voss Pinus abies f pendula P Lawson Voss Pinus abies var viminalis Alstr Lilj Pinus carpatica Gordon Pinus cinerea Rohl Pinus clanbrassiliana Lodd Pinus excelsa Lam Pinus picea Du Roi Pinus picea var carpatica Loudon Endl Pinus picea var conica Endl Pinus picea var mucronata Loudon Endl Pinus picea var nigra Loudon Endl Pinus picea var pendula P Lawson C Lawson Pinus picea var viminalis Alstr Endl Pinus picea var vulgaris Loudon ex Endl Pinus pyramidalis Salisb Pinus sativa Lam Pinus viminalis Alstr Taip pat skaitytiLietuvos vietines medziu ir krumu rusys Lietuvos isskirtiniai medziai Europos auksciausiu medziu rusysSaltiniainorwayspruce com Norway spruce Archyvuota kopija 2008 03 18 is Wayback Machine projekto monumentaltrees com Norway spruce Sgermova smreka Sgerm Spruce in the woods of Sgermova Kmetija in Ribnica na Pohorju monumentaltrees com Norway spruce in Kirnitzschtal monumentaltrees com Norway spruce along the river Biogradska rijeka monumentaltrees com Norway spruce Vlado at the Perucica Forest Reserve monumentaltrees com Norway spruce at the Perucica Forest Reserve Paprastoji egle Tarybu Lietuvos enciklopedija T 1 A Grudas Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1985 psl 486 grynas delfi lt Esame isskirtiniai Europoje bet patys to nezinome Dr Algimantas Slivinskas Miskai 2015 m sausio 12 d grynas delfi lt Esame isskirtiniai Europoje bet patys to nezinome Dr Algimantas Slivinskas Miskai 2015 m sausio 12 d sciencenordic com The oldest spruce in Northern Europe is 532 years old Archyvuota kopija 2014 08 01 is Wayback Machine projekto October 27 2012 forestgen mi lt Prof A Pliura Misko ekosistemu dinaminis tvarumas Klimato kaita Archyvuota kopija 2015 04 02 is Wayback Machine projekto Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymo Del misku kirtimu taisykliu patvirtinimo priedas http www prusistika flf vu lt zodynas paieska http etimologija baltnexus lt w egl C4 97NuorodosVikiteka Paprastoji egle vaizdine ir garsine medziagaMokslinis lotynu kalba pavadinimas ir sinonimai per theplantlist org Archyvuota kopija 2019 04 04 is Wayback Machine projekto ipni org tropicos org kew org neveikianti nuoroda anglu k iucnredlist org Norway Spruce anglu k medziai apicentras lt Auksciausia Lietuvos egle Archyvuota kopija 2014 08 10 is Wayback Machine projekto medziai apicentras lt Raganu egle Archyvuota kopija 2014 08 10 is Wayback Machine projekto dendrochronology lt com VYTAUTO DIDZIOJO UNIVERSITETAS KLIMATO VEIKSNIŲ ĮTAKA PAPRASTOSIOS EGLĖS PICEA ABIES L KARSTEN RADIALIAJAM PRIEAUGIUI Adomas Vitas 2002 Archyvuota kopija 2014 12 05 is Wayback Machine projekto conifers org Picea abies anglu k norwayspruce com Norway spruce Archyvuota kopija 2008 03 18 is Wayback Machine projekto anglu k sciencenordic com The oldest spruce in Northern Europe is 532 years old Archyvuota kopija 2014 08 01 is Wayback Machine projekto published October 27 2012 anglu k dendrome ucdavis edu Paprastosios egles paplitimo arealas Archyvuota kopija 2010 06 12 is Wayback Machine projekto holz von hier de Gemeine Fichte Picea abies Archyvuota kopija 2014 12 26 is Wayback Machine projekto vokieciu k baumkunde de Gemeine Fichte Picea abies vokieciu k agroatlas ru Picea abies Karst El evropejskaya rusu k Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu