Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tiuringija vok Thüringen oficialiai Laisvoji Tiuringijos valstybė vok Freistaat Thüringen žemė vidurio Vokietijoje buvus
Tiuringija
Tiuringija (vok. Thüringen), oficialiai Laisvoji Tiuringijos valstybė (vok. Freistaat Thüringen) – žemė vidurio Vokietijoje, buvusioje VDR. 16,2 tūkst. km²; 2,39 mln. gyventojų (2003). Sostinė – Erfurtas.
| Tiuringija Thüringen | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Valstybė | Vokietija | ||||||
| Administracinis centras | Erfurtas | ||||||
| Apskritys | 17 | ||||||
| Gyventojų | 2 221 222 | ||||||
| Plotas | 16 171 km² | ||||||
| Tankumas | 137 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | DE-TH | ||||||
| Tinklalapis | thueringen.de | ||||||
| Vikiteka | TiuringijaVikiteka | ||||||
Vartburgo pilis, Klasikinis Veimaras ir Bauhauso objektai Veimare yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Istorija
Tiuringiją apgyvendino tiuringai apie 300 m., frankai užėmė šias sritis VI a.
Tiuringija tapo landgrafyste 1130 m. Išmirus Liudovingams 1247 m. įvyko Tiuringijos įpėdinystės karas (1247–1264 m.). Vakarinė Tiuringijos dalis tapo nepriklausoma kaip Hesenas ir niekada negrįžo Tiuringijai. Likusi šalies dalis atiteko Vetinų dinastijai, kuri valdė gretimą Meiseno margafystę, kuri vėliau tapo branduoliu. 1485 m. skilus Vetinams Tiuringija atiteko vyresniajai Ernestinų atšakai ir buvo padalinta į smulkesnes valstybes, nes Saksonijoje buvo paprotys palikimą padalinti visiems sūnums. Tarp tų saksoniškų grafysčių buvo Sakse-Veimaras, Sakse-Eisenachas, Sakse-Jena, Sakse-Meiningenas, Sakse-Altenburgas, Sakse-Koburgas ir Sakse-Gota. Tiuringija tapo geografine sąvoka.
Tiuringija priėmė Reformaciją. Katalikybė panaikinta 1520 m., katalikų bažnyčios ir vienuolynai sugriauti, kunigai išvyti, ypač per Vokietijos valstiečių karą 1525 m. ir kitur daug pasekėjų surado anabaptistai. Miulhauzene veikė anabaptistų nepacifistinės atšakos atstovas Tomas Miunceris. Tiuringijoje katalikybė išliko tik Eichsfelde, kurį valdė Mainco arkivyskupas, ir Erfurte.
Tiuringija nuo 1806 m. priklausė Napoleono Reino konfederacijai. Vienos kongresas 1814 m. patvirtino Napoleono laikų permainas Tiuringijoje ir jos valstybės buvo įtrauktos į Vokiečių konfederaciją. Dalis Tiuringijos teritorijos atiteko Prūsijai, kuri jas valdė Saksonijos provincijos sudėtyje. 1871 m. suvienijus Vokietiją, Tiuringija tapo Vokietijos imperijos dalimi. 1920 m. mažos Tiuringijos kunigaikštystės buvo sujungtos į vieną Tiuringiją. Tik Sakse-Koburgas balsavo už prisijungimą prie Bavarijos. Veimaras tapo nauja Tiuringijos sostine.
1945 m. Tiuringiją trumpai valdė amerikiečiai, po to ji atiteko sovietams, kurie ją sujungė su Prūsijos Saksonija. Erfurtas tapo Tiuringijos sostine.
1952 m. Vokietijos Demokratinė Respublika panaikino žemes ir sukūrė rajonus. Tiuringija buvo padalinta į 3 rajonus (Erfurtas, Gera ir Suhlas).
Tiuringijos žemė buvo atkurta po Vokietijos suvienijimo 1990 m.
Didžiausi miestai
| Nr. | Miestas | Gyventojų skaičius 1970 m. gruodžio 31 d. | Gyventojų skaičius 2000 m. gruodžio 31 d. | Gyventojų skaičius 2005 m. gruodžio 31 d. |
|---|---|---|---|---|
| 1. | Erfurtas | 192 679 | 200 564 | 202 590 |
| 2. | Gera | 106 841 | 112 835 | 104 737 |
| 3. | Jėna | 85 169 | 99 893 | 102 201 |
| 4. | Veimaras | 63 985 | 62 425 | 64 361 |
| 5. | Gota | 57 256 | 48 376 | 47 045 |
| 6. | Eizenachas | 50 059 | 44 442 | 37 858 |
| 7. | 42 018 | 45 633 | 43 781 | |
| 8. | 68 177 | 48 025 | 42 202 | |
| 9. | Altenburgas | 47 497 | 41 290 | 38 203 |
| 10. | Zūlis | 34 876 | 32 240 | 37 642 |
| 11. | 46 135 | 38 695 | 37 480 | |
| 12. | Zalfeldas | 31 048 | 29 511 | 28 148 |
| 13. | 19 634 | 27 176 | 26 713 | |
| 14. | 27 368 | 27 220 | 25 828 | |
| 15. | 30 087 | 27 528 | 25 584 | |
| 16. | Apolda | 29 754 | 25 899 | 24 684 |
| 17. | 39 424 | 26 177 | 24 007 | |
| 18. | Zonebergas | 29 811 | 24 837 | 23 928 |
| 19. | 22 195 | 23 088 | 21 718 | |
| 20. | Zemerda | 15 959 | 21 977 | 20 885 |
| 21. | (suformuota 2004 m. kovo 16 d.) | 4.315 (LF) 3.401 (WO) | 15 056 (LF) 5 497 (WO) | 20 816 |
| 22. | 16 813 | 19 917 | 18 760 | |
| 23. | 14 527 | 18 551 | 17 893 | |
| 24. | (suformuota 2006 m. kovo 1 d.) | 13.549 (ZR) 4.790 (TR) | 14 600 (ZR) 4 230 (TR) | 17 702 |
| 25. | 12 464 | 17 291 | 17 175 | |
| 26. | 11 466 | 17 086 | 16 551 | |
| 27. | 19 547 | 14 341 | 13 592 | |
| 28. | 13 968 | 13 193 | 12 693 | |
| 29. | (suformuota 1919 m. balandžio 1 d.) | 17 136 | 13 036 | 12 355 |
| 30. | 10 652 | 12 466 | 12 351 | |
| 31. | 13 859 | 11 764 | 11 489 | |
| 32. | 14 219 | 11 725 | 11 307 |
Galerija
-
- Veimaras
- Gera
- Kalėdinė mugė Jėnoje
- Erfurtas
Nuorodos
- Oficialus žemės puslapis
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tiuringija, Kas yra Tiuringija? Ką reiškia Tiuringija?
Tiuringija vok Thuringen oficialiai Laisvoji Tiuringijos valstybe vok Freistaat Thuringen zeme vidurio Vokietijoje buvusioje VDR 16 2 tukst km 2 39 mln gyventoju 2003 Sostine Erfurtas Tiuringija ThuringenValstybe VokietijaAdministracinis centras ErfurtasApskritys 17Gyventoju 2011 2 221 222Plotas 16 171 km Tankumas 2011 137 zm km ISO 3166 2 DE THTinklalapis thueringen deVikiteka TiuringijaVikiteka Vartburgo pilis Klasikinis Veimaras ir Bauhauso objektai Veimare yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sarasa IstorijaTiuringija apgyvendino tiuringai apie 300 m frankai uzeme sias sritis VI a Tiuringija tapo landgrafyste 1130 m Ismirus Liudovingams 1247 m įvyko Tiuringijos įpedinystes karas 1247 1264 m Vakarine Tiuringijos dalis tapo nepriklausoma kaip Hesenas ir niekada negrįzo Tiuringijai Likusi salies dalis atiteko Vetinu dinastijai kuri valde gretima Meiseno margafyste kuri veliau tapo branduoliu 1485 m skilus Vetinams Tiuringija atiteko vyresniajai Ernestinu atsakai ir buvo padalinta į smulkesnes valstybes nes Saksonijoje buvo paprotys palikima padalinti visiems sunums Tarp tu saksonisku grafysciu buvo Sakse Veimaras Sakse Eisenachas Sakse Jena Sakse Meiningenas Sakse Altenburgas Sakse Koburgas ir Sakse Gota Tiuringija tapo geografine savoka Tiuringija XVII a viduryje Thuringia Landgraviatus Tiuringija prieme Reformacija Katalikybe panaikinta 1520 m kataliku baznycios ir vienuolynai sugriauti kunigai isvyti ypac per Vokietijos valstieciu kara 1525 m ir kitur daug pasekeju surado anabaptistai Miulhauzene veike anabaptistu nepacifistines atsakos atstovas Tomas Miunceris Tiuringijoje katalikybe isliko tik Eichsfelde kurį valde Mainco arkivyskupas ir Erfurte Tiuringija nuo 1806 m priklause Napoleono Reino konfederacijai Vienos kongresas 1814 m patvirtino Napoleono laiku permainas Tiuringijoje ir jos valstybes buvo įtrauktos į Vokieciu konfederacija Dalis Tiuringijos teritorijos atiteko Prusijai kuri jas valde Saksonijos provincijos sudetyje 1871 m suvienijus Vokietija Tiuringija tapo Vokietijos imperijos dalimi 1920 m mazos Tiuringijos kunigaikstystes buvo sujungtos į viena Tiuringija Tik Sakse Koburgas balsavo uz prisijungima prie Bavarijos Veimaras tapo nauja Tiuringijos sostine 1945 m Tiuringija trumpai valde amerikieciai po to ji atiteko sovietams kurie ja sujunge su Prusijos Saksonija Erfurtas tapo Tiuringijos sostine 1952 m Vokietijos Demokratine Respublika panaikino zemes ir sukure rajonus Tiuringija buvo padalinta į 3 rajonus Erfurtas Gera ir Suhlas Tiuringijos zeme buvo atkurta po Vokietijos suvienijimo 1990 m Didziausi miestaiNr Miestas Gyventoju skaicius 1970 m gruodzio 31 d Gyventoju skaicius 2000 m gruodzio 31 d Gyventoju skaicius 2005 m gruodzio 31 d 1 Erfurtas 192 679 200 564 202 5902 Gera 106 841 112 835 104 7373 Jena 85 169 99 893 102 2014 Veimaras 63 985 62 425 64 3615 Gota 57 256 48 376 47 0456 Eizenachas 50 059 44 442 37 8587 42 018 45 633 43 7818 68 177 48 025 42 2029 Altenburgas 47 497 41 290 38 20310 Zulis 34 876 32 240 37 64211 46 135 38 695 37 48012 Zalfeldas 31 048 29 511 28 14813 19 634 27 176 26 71314 27 368 27 220 25 82815 30 087 27 528 25 58416 Apolda 29 754 25 899 24 68417 39 424 26 177 24 00718 Zonebergas 29 811 24 837 23 92819 22 195 23 088 21 71820 Zemerda 15 959 21 977 20 88521 suformuota 2004 m kovo 16 d 4 315 LF 3 401 WO 15 056 LF 5 497 WO 20 81622 16 813 19 917 18 76023 14 527 18 551 17 89324 suformuota 2006 m kovo 1 d 13 549 ZR 4 790 TR 14 600 ZR 4 230 TR 17 70225 12 464 17 291 17 17526 11 466 17 086 16 55127 19 547 14 341 13 59228 13 968 13 193 12 69329 suformuota 1919 m balandzio 1 d 17 136 13 036 12 35530 10 652 12 466 12 35131 13 859 11 764 11 48932 14 219 11 725 11 307GalerijaVartburgo pilis Veimaras Gera Kaledine muge Jenoje ErfurtasNuorodosVikisritis Vokietija Oficialus zemes puslapis