Švenčionėlių miškų urėdija

55°10′17″š. pl. 25°59′18″r. ilg. / 55.171307°š. pl. 25.988384°r. ilg. / 55.171307; 25.988384

Švenčionėlių miškų urėdija − viena iš 42 miškų urėdijų, turto patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus, vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą. Švenčionėlių miškų urėdija nustojo egzistuoti 2018 m. Nuo 2018 m. egzistuoja Valstybinių miškų urėdijos Švenčionėlių regioninis padalinys.

Švenčionėlių miškų urėdija įkurta 1939 m. lapkričio 1 d. sujungus Labanoro miškų urėdijos miškus ir dalį kitų teritorijų miškų. Po eilės reorganizacijų dabartinės urėdijos ribos nusistovėjo iki 1999 m.

Švenčionėlių miškų urėdijos miškai driekiasi rytine Lietuvos dalimi dviejų savivaldybių Švenčionių (98 %) ir Molėtų (2 %) teritorijomis. Bendras urėdijos teritorijos plotas 69 000 ha, iš jų 42 000 ha yra valstybinės reikšmės miškai. Urėdijos miškingumas yra 54,1 %. Miškai išsidėstę netolygiai. Miškingiausia yra vakarinė teritorijos dalis, kur susitelkęs Labanoro girios miškų masyvas, sudarantis per 61 % visų urėdijos miškų. Mažiausiai miškinga centrinė urėdijos teritorijos dalis.

Urėdijos centras Švenčionėliuose, Žeimenos g. 49. Švenčionėlių miškų urėdas − Nauris Jotautas.

Saugomos teritorijos urėdijos valstybiniuose miškuose užima 70 %. Dalis urėdijos miškų priklauso Labanoro ir Sirvėtos regioniniams parkams. Urėdijos teritorijoje yra 2 rezervatai – Kiauneliškio ir Girutiškio gamtinis rezervatas, pastarasis pasižymintis savo unikalia bioįvairove bei dar 40 įvairios paskirties draustinių.

Švenčionėlių miškų urėdijos miškai suskirstyti į 14 girininkijų.