Jurbarko rajono savivaldybė

Jurbarko rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas pietvakarinėje Lietuvos dalyje, dešiniajame Nemuno krante, Žemaitijos (nedidelė vakarinė dalis – Mažosios Lietuvos) etnografiniame regione.^[3] Centras – Jurbarkas.

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Tauragės apskritis

Administracinis centras

Jurbarkas

Seniūnijų skaičius

12

Įkūrimo data

1950 m.

Meras

Skirmantas Mockevičius

Gyventojų

25 047^[1]

Plotas

1 507 km²^[2]

Tankumas

17 žm./km²

Aukščiausia vieta

90 m

Tinklalapis

Jurbarkas.lt

Vikiteka

Jurbarko rajono savivaldybėVikiteka

Geografija

redaguoti

Jurbarko rajonas yra Karšuvos žemumoje, kuri žemėja iš šiaurės rytų į pietvakarius nuo 90 m (prie Juodaičių) iki 8 m (prie Nemuno). Sausio vidutinė temperatūra –4,5 °C, liepos 17,5 °C. Pietiniu pakraščiu išvien teka Nemunas, jo pakrante eina kelias 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda . Su Šakių rajonu kitame Nemuno krante jungia Šimtmečio tiltas.^[4]

Pro rajoną teka Mituva su intakais (Vidauja, Alsa, Gausante, Imsre, Antvarde, Snietala), rytinė riba – Dubysos žemupys, šiaurėje – Šešuvis su intaku Šaltuona. Telkšo 9 ežerai, 6 tvenkiniai (didžiausi – Girdžių, Jurbarkų, Volungiškių, Klausučių). Miškingumas ~35 %. Didžiausi miškai – Karšuvos girios dalis, Šimkaičių, Birbiliškės, Varnaitynės miškai. Yra Laukesos (nedidelė dalis), Dainių, Balandinės pelkės.^[5]

Didelę Jurbarko rajono dalį, 35 proc. savivaldybės teritorijos užima miškai. Pagrindinę urėdijos miškų dalį sudaro didžiulis vientisas Karšuvos girių masyvas. Miškai suskirstyti į dvylika girininkijų. Pusę miškų medyno sudaro spygliuočiai, likusi dalis – mišrieji ir lapuočiai miškai. Krašto miškai turtingi įvairios augmenijos ir gyvūnijos. Vakarinėje rajono dalyje yra Viešvilės rezervatas, panemune, nuo Šilinės į rytus driekiasi Panemunių regioninis parkas.

Nemunas prie Molynės
Imsrė
Eržvilko piliakalnis

Istorija

redaguoti

	Jurbarko rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventojų surašymas

Jurbarko rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš panaikintos Jurbarko apskrities 30 apylinkių. 1950–1953 m. priklausė Kauno sričiai. 1962 m. prie jo prijungta Kauno rajono 5 apylinkės, Tauragės rajono 5 apylinkės ir dalis Vilkijos rajono. 1963 m. prijungtos Raseinių rajono 4 apylinkės: Paalsio apylinkė, Paišlynio apylinkė, Šimkaičių apylinkė, Vadžgirio apylinkė. 1965 m. prijungta dalis Kauno rajono. 1968 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.

1995 m. įsteigta Jurbarko rajono savivaldybė. 2009 m. gegužės 28 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T2-158 įsteigtos 56 seniūnaitijos.^[6]

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1950 m. (Išsamiau)	736		30 apylinkių	2 miestai (Jurbarkas, Smalininkai)
1954 m. (Išsamiau)			15 apylinkių
1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau)	739	41 892	15 apylinkių	2 miestai
1963 m. (Išsamiau)			17 apylinkių
1967 m.	1514	43100
1970 m. (Išsamiau)	1500	41 624	17 apylinkių	2 miestai
1972 m. (Išsamiau)	1514		17 apylinkių	2 miestai, 8 miesteliai (Eržvilkas, Raudonė, Seredžius, Stakiai, Šimkaičiai, Vadžgirys, Veliuona, Viešvilė), 352 kaimai, 11 kaimų dalių, 11 viensėdžių, 1 glžk. stoties gyvenvietė
1976 m. (Išsamiau)	1507	41 000	16 apylinkių	2 miestai, 8 miesteliai, 342 kaimai, 25 kaimų dalys, 11 viensėdžių, 1 glžk. stoties gyvenvietė
1979 m. (Išsamiau)		40 511	14 apylinkių	2 miestai, 377 kaimo vietovės
1985 m. (Išsamiau)	1507		13 apylinkių	2 miestai, 7 miesteliai, 354 kaimai, 11 viensėdžių
1989 m. (Išsamiau)	1508	40 351	10 apylinkių	2 miestai, 378 kaimo vietovės
2001 m. (Išsamiau)	1507	37 786	11 kaimo seniūnijų	2 miestai, 8 miesteliai, 354 kaimai, 8 viensėdžiai, 19 kaimų dalių ^[7]
2009 m. (Išsamiau)			12 seniūnijų ir 56 seniūnaitijos	2 miestai, 8 miesteliai, 356 kaimai, 8 viensėdžiai ^[8]
2011 m. (Išsamiau)		30 186	12 seniūnijų	2 miestai, 8 miesteliai, 351 kaimas, 8 viensėdžiai ^[9]
2016 m. (Išsamiau)			12 seniūnijų	2 miestai, 8 miesteliai, 357 kaimai, 8 viensėdžiai ^[10]
2020 m. (Išsamiau)			12 seniūnijų	374 gyvenvietės, tarp jų – 2 miestai, 8 miesteliai, 12 herbinės gyvenvietės ^[11]
2021 m. (Išsamiau)		25 174	12 seniūnijų	2 miestai, 8 miesteliai, 304 kaimai, 4 viensėdžiai ^[12]

Gyventojai

redaguoti

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2005 m.

2007 m.

2011 m.^sur.^[13]

2013 m.^[14]

2021 m.^sur.

41 892

41 624

40 511

40 351

37 786

37 353

35 616

30 186

29 250

25 174

Tautinė sudėtis

redaguoti

2011 m. gyveno 30 186 žmonės:^[15]

Lietuviai – 98,3% (29671);
Rusai – 0,5% (151);
Vokiečiai – 0,12% (36);
Čigonai – 0,11% (33);
Baltarusiai – 0,11% (32);
Ukrainiečiai – 0,1% (30);
Lenkai – 0,07% (22);
Kiti – 0,7% (211).

2001 m. gyveno 37 786 žmonės:^[16]

Lietuviai – 98,7% (37286);
Rusai – 0,49% (186);
Vokiečiai – 0,19% (73);
Ukrainiečiai – 0,14% (53);
Lenkai – 0,1% (36);
Čigonai – 0,09% (33);
Baltarusiai – 0,05% (20);
Kiti – 0,27% (99).

Religinė sudėtis

redaguoti

Romos katalikai – 84,8 %
evangelikai liuteronai – 3,2 %
stačiatikiai – 0,3 %
kiti – 0,5 %
netikintys/nenurodė – 11,2 %

Gyvenvietės

redaguoti

Eržvilkas

Girdžiai

Juodaičiai

Jurbarkai

JURBARKAS

Raudonė

Seredžius

Skirsnemunė

SMALININKAI

Stakiai

Šimkaičiai

Vadžgirys

Veliuona

Viešvilė

Svarbiausios gyvenvietės savivaldybėje

Savivaldybės teritorijoje yra:

2 miestai – Jurbarkas ir Smalininkai;
8 miesteliai – Eržvilkas, Raudonė, Seredžius, Stakiai, Šimkaičiai, Vadžgirys, Veliuona ir Viešvilė;
379 kaimai.

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

Jurbarkas – 10186
Smalininkai – 852
Klausučiai – 725
Skirsnemunė – 724
Jurbarkai – 709
Viešvilė – 623
Veliuona – 546
Seredžius – 461
Raudonė – 391
Eržvilkas – 372

Etnografija ir tradicinė kultūra

redaguoti

Etnografiniu požiūriu Jurbarko rajonas nėra vientisas, nes teritorija jungia trijų skirtingų etninių regionų žemes: nuo Šventosios upelio į vakarus (Smalininkų ir Viešvilės seniūnijos) – šiaurės Skalva, lietuvininkų, Mažosios Lietuvos kraštas, į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo Jurbarko – pietrytinės Karšuvos žemės, žemaitiškas regionas, dabar priklausantis Jurbarkų, Girdžių, Eržvilko ir Šimkaičių seniūnijoms, likusiai rajono savivaldybės daliai būdinga vakarų aukštaičių kultūra. Dar galima apčiuopti etnografinių žemių ribas, architektūros skirtumus, tarmes, tradicijas, papročius, gyvenimo būdo ypatumus, kulinarinio paveldo savitumus.

Kraštui būdinga savita tradicinė kultūra. Pagal UNESCO rekomendacijas Jurbarko rajone yra užregistruoti 403 tradicinės kultūros puoselėtojai (asmenys), 13 tradicinės kultūros puoselėtojų (kolektyvų, bendruomenių), 9 dar gyvos tradicinės kultūros sritys ir rūšys, įgūdžiai, gebėjimai, 17 rajone iki šiol išsaugotų tradicinių švenčių, renginių.

Administracija

redaguoti

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Jurbarko rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Jurbarko rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos

redaguoti

Savivaldybėje yra 12 seniūnijų, jų plotas pateikiamas 2025 m. Adresų registro duomenimis,^[17] gyventojų skaičius – 2021 m. surašymo duomenimis.^[18]

Seniūnija	Adm. centras	Plotas, km²	Gyventojai	Gyv. tankumas, žm./km²
Eržvilko seniūnija	Eržvilkas	222,58	1 923	8,6
Girdžių seniūnija	Girdžiai	125,44	927	7,4
Juodaičių seniūnija	Juodaičiai	32,1	322	10
Jurbarko miesto seniūnija	Jurbarkas	14,31	10 186	711,8
Jurbarkų seniūnija	Jurbarkai	291,01	2 582	8,9
Raudonės seniūnija	Raudonė	102,41	1 027	10
Seredžiaus seniūnija	Seredžius	138,86	1 906	13,7
Skirsnemunės seniūnija	Skirsnemunė	99,01	1 653	16,7
Smalininkų seniūnija	Smalininkai	26,47	1 052	39,7
Šimkaičių seniūnija	Šimkaičiai	205,36	1 561	7,6
Veliuonos seniūnija	Veliuona	127,8	1 220	9,5
Viešvilės seniūnija	Viešvilė	120,09	815	6,8

Tarptautinė partnerystė

redaguoti

Miestai, su kuriais Jurbarko rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Rynas, Lenkija
Lakdalis, Belgija
Bogensė, Danija
Lichtenbergo rajonas (Berlynas), Vokietija
Krailsheimas, Vokietija
Glamorgano slėnis, Velsas, Didžioji Britanija
Dorstenas, Vokietija
Borkenas, Vokietija
Kriulenis, Moldova

Švietimas

redaguoti

Jurbarko rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:

Eržvilko gimnazija
Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija
Jurbarko Antano Sodeikos meno mokykla
Jurbarko Vytauto Didžiojo vidurinė mokykla
Klausučių Stasio Santvaro pagrindinė mokykla
Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykla-daugiafunkcis centras
Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinė mokykla
Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinė mokykla
Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinė mokykla
Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazija
Viešvilės pagrindinė mokykla

Lietuvos apskričių ir savivaldybių gyventojai 2025-07-01. Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Osp.stat.gov.lt)
Adresų registro savivaldybių erdviniai duomenys. Data.gov.lt (tikrinta 2025-07-14).
Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.
Lietuva.lt (tikrinta 2006-01-13).
Jurbarko rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
https://teisineinformacija.lt/jurbarkas/document/2704
Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2009-09-01).
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse. Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. – Lietuvos statistikos departamentas, 2013.
Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2016-08-13).
RegistruCentras.lt (tikrinta 2020-07-31).
Gyventojų ir būstų surašymai // Teminės lentelės // Gyventojai gyvenamosiose vietovėse – Lietuvos statistikos departamentas (Stat.gov.lt), 2022-12-22 duomenys.
Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
„Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras - Apie regioną“. jurbarkotic.lt. iš originalo 2016-05-06. Nuoroda tikrinta 2016-07-26.
2011 m. surašymo duomenys 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today
Adresų registro seniūnijų erdviniai duomenys. Data.gov.lt (tikrinta 2025-07-14)
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Vikiteka: Jurbarko rajono savivaldybė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Savivaldybės svetainė

[1] Lietuvos apskričių ir savivaldybių gyventojai 2025-07-01. Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Osp.stat.gov.lt)

[2] Adresų registro savivaldybių erdviniai duomenys. Data.gov.lt (tikrinta 2025-07-14).

[3] Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.

[4] Lietuva.lt (tikrinta 2006-01-13).

[5] Jurbarko rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006

[6] ttps://teisineinformacija.lt/jurbarkas/document/2704

[7] Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[8] Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2009-09-01).

[9] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse. Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. – Lietuvos statistikos departamentas, 2013.

[10] Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2016-08-13).

[11] RegistruCentras.lt (tikrinta 2020-07-31).

[12] Gyventojų ir būstų surašymai // Teminės lentelės // Gyventojai gyvenamosiose vietovėse – Lietuvos statistikos departamentas (Stat.gov.lt), 2022-12-22 duomenys.

[13] Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.

[14] „Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras - Apie regioną“. jurbarkotic.lt. iš originalo 2016-05-06. Nuoroda tikrinta 2016-07-26.

[15] 2011 m. surašymo duomenys 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.

[16] 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today

[17] Adresų registro seniūnijų erdviniai duomenys. Data.gov.lt (tikrinta 2025-07-14)

[18] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[3]

[1]

[2]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]

[18]