Klaipėdos rajono savivaldybė

Klaipėdos rajono Baltijos jūros ir Kuršių marių kranto linija mažai vingiuota. Kuršių marių pakrantės pelkėtos. Savivaldybės vakarinė dalis yra Pajūrio žemumoje, rytinė – Vakarų Žemaičių plynaukštėje. Pastarojoje ryškesnis yra Endriejavo kalvagūbris. Jame, savivaldybės teritorijos šiaurės rytuose, yra aukščiausia vieta – Žvaginių kalnas (altitudė 148 m). 53 proc. teritorijos yra žemės ūkio plotai, 24 proc. – miškai, 10 proc. – vandens telkiniai, 13 proc. – gyvenvietės.^[4]

• Laistų piliakalnis
• Minija ties Dituva
• Olando Kepurė

Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Klaipėdos apskrities 24 apylinkių ir Plungės apskrities 2 apylinkių. Centras – Klaipėda, nuo 1952 m. gegužės 25 d. – Gargždai. 1950–1953 m. rajonas priklausė Klaipėdos sričiai. 1958 m. Gargždų miestelis pertvarkytas į miesto tipo gyvenvietę, 1965 m. – į rajono pavaldumo miestą.

1959 m. prijungtos panaikinto Priekulės rajono 8 apylinkės ir Priekulė, 1962 m. – Plungės rajono 2 apylinkės, Šilalės rajono 1 apylinkė, Šilutės rajono 1 apylinkė ir dalis kitos apylinkės. 1965 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.

1995 m. įkurta Klaipėdos rajono savivaldybė.^[7]2009 m. birželio 26 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-62 įsteigtos 75 seniūnaitijos.^[8]

Miesto gyventojų 36% (2005 m.). Gyventojų tankumas 35,8 žmonės/km² 86,8% gyventojų yra katalikai, 2,5% – evangelikai liuteronai, 1,1% – stačiatikiai, yra sentikių, evangelikų reformatų ir kt. (2001 m.).

Savivaldybės teritorijoje yra:

• 2 miestai – Gargždai ir Priekulė;
• 7 miesteliai – Dovilai, Endriejavas, Judrėnai, Kretingalė, Plikiai, Veiviržėnai ir Vėžaičiai.

Didžiausios gyvenvietės (2022 sausio 1d.):

1. Gargždai – 15072
2. Dercekliai – 2922
3. Trušeliai – 1794
4. Vėžaičiai – 1573
5. Ginduliai – 1521
6. Slengiai – 1346
7. Priekulė – 1245
8. Dovilai – 1077
9. Kretingalė – 1047
10. Kalotė – 1031

Atstovaujamoji valdžia – Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

• Gargždų krašto muziejus
• Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus Priekulėje;
• Stepono Dariaus gimtinė Dariaus kaime, Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys;
• Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus Priekulėje;
• Dinoparkas – Radailiai;
• 3 mokyklų muziejai.

Klaipėdos rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

• Agluonėnų pagrindinė mokykla
• Brožių pagrindinė mokykla
• Dituvos pagrindinė mokykla
• Dovilų pagrindinė mokykla
• Drevernos pagrindinė mokykla
• Endriejavo pagrindinė mokykla
• Gargždų Kranto pagrindinė mokykla
• Gargždų Minijos vidurinė mokykla
• Gargždų ugdymo centras Naminukas
• Gargždų Vaivorykštės gimnazija
• Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinė mokykla
• Ketvergių pagrindinė mokykla
• Kretingalės pagrindinė mokykla
• Klaipėdos rajono Lapių pagrindinė mokykla
• Pašlūžmio pagrindinė mokykla
• Pėžaičių pagrindinė mokykla
• Plikių Ievos Labutytės pagrindinė mokykla
• Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija
• Priekulės specialioji mokykla
• Šiūparių pagrindinė mokykla
• Veiviržėnų gimnazija
• Vėžaičių pagrindinė mokykla

Visoje Klaipėdos rajono savivaldybėje pagaminama 2,9% Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.).

Pramonės svarbiausios šakos:

• naftos gavyba – 255 700 t, 2004 m., bendrovės „Geonafta“, „Minijos nafta“, „Manifodas“,
• statybinių medžiagų – Gargždų plytų gamykla,
• medienos apdirbimo, baldų ir kitų medienos gaminių gamyba, mėsos pramonė, žuvų apdorojimas ir konservavimas. Yra naminių gyvūnų maisto, maisto pramonės ir kitų įrenginių, metalo ir jo gaminių, biologinio kuro, trąšų gamybos, siuvimo, akmens apdirbimo, statybos įmonių. Pramonės įmonių daugiausia sutelkta Gargžduose.

Žemės ūkio naudmenos užima 55,7% savivaldybės teritorijos, iš jų 89,0% – ariamoji žemė, 8,4% – pievos ir natūralios ganyklos, 2,6% – sodai ir uogynai. 38,4% pasėlių užima javai (0,8% Lietuvos javų derliaus), 38,2% – daugiamečių žolių pasėliai, 9,0% – bulvės (2,3%),3,4% – lauko daržovės (2,3%).

2004 pagaminta 1,9% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,9% pieno). 2005 m. buvo 17 900 galvijų (2,3% Lietuvos galvijų), 26 400 kiaulių (2,5%), 860 avių ir ožkų (1,8%), 1100 arklių (1,7%).

• Tremtis ir rezistencija Klaipėdos rajone: istorinė studija / Sabina Vinciūnienė. – Klaipėda: Druka, 2009. – 511 p.: iliustr. – ISBN 978-609-404-042-9

• Savivaldybės tinklalapis 2020-11-17 iš Wayback Machine projekto.