Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 31 š pl 24 3 r ilg 54 517 š pl 24 050 r ilg 54 517 24 050 Skulptūra prie įėjimo į Punios šiląPunio šilas nuo Punios p
Punios šilas
54°31′ š. pl. 24°3′ r. ilg. / 54.517°š. pl. 24.050°r. ilg.
Punios šilas – miškas pietų Lietuvoje, Alytaus rajone, 12 km į šiaurę nuo Alytaus, kairiajame Nemuno krante, apjuostas upės kilpos, tuoj į vakarus nuo Punios (atskirtas upės). Užima 27,2 km² plotą (miškingas plotas – 25,1 km²). Priklauso Alytaus miškų urėdijos Punios girininkijai.
Geografija
Miško paviršius banguotas, vietomis kalvotas, pietrytinėje dalyje lygus. Yra stačių Nemuno šlaitų, vietomis Nemuno terasos plokščios arba nuožulnios. Vakarinėje dalyje teka 3 maži upeliai (Nemuno intakai): Laikštė ir 2 bevardžiai. Dirvožemiai – velėniniai jauriniai liosiški smėliai, slūgsantys ant molių ir priemolių, jauriniai glėjiški priesmėliai, aliuviniai smėliai.
Medynai
Miško augavietės vidutinio derlingumo, normalaus drėgnumo. Kultūrinės kilmės medynų 5 %.
Medynų sudėtis:
- pušynai – 42 %,
- eglynai – 24 %,
- beržynai – 11 %
- ąžuolynai – 11 %,
- juodalksnynai – 6 %,
- drebulynai – 2 %,
- liepynai – 2 %,
- skroblynai – 1 %,
- kiti kietieji lapuočiai – 1 %.
Jaunuolynai sudaro 9 %, pusamžiai medynai 49 %, bręstantys 9 %, brandūs 33 %. Medynų vidutinis amžius 91 m., bonitetas I,5, skalsumas 0,71, tūris 279 m³/ha, metinis prieaugis 5,4 m³/ha. Miškas labai našus; yra medynų iki 40 m aukščio, išlikusių sengirių.
Ekologija
Punios šilas pasižymi retųjų rūšių gausa, didele bioįvairove. Punios šilas – pats vertingiausias miškas biologinės įvairovės požiūriu Lietuvoje. Auga 683 aukštesniųjų augalų rūšys (iš jų 47 – samanų). Punios šile rasta 115 Lietuvos raudonosios knygos rūšių. Tarp retųjų augalų – meškinis česnakas, didysis asiūklis, raudonasis garbenis, kalninė jonažolė, daugiametė blizgė, tuščiaviduris rūtenis,tarpinis rūtenis, retažiedė miglė, svogūninė kartenė, statusis atgiris, aukštoji gegūnė, miškinė varnalėša, žirnialapis vikis, plačioji platužė. Punios šilas – vienintelė vieta Lietuvoje, kur randami grybai ir , kerpės skėtrioji briedragė ir . Fauna gausi ir įvairi (iš 24 Lietuvoje medžiojamų rūšių yra 18). Tarp retųjų gyvūnų rūšių – raudonpilvė kūmutė, skiauterėtasis tritonas, niūriaspalvis auksavabalis. Saugoma 52 radimvietės augalų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, 14 paukščių rūšių lizdaviečių.
Šile auga saugomi Punios ąžuolai, Punios storasis ąžuolas ir Aukštoji eglė, Punios šilo pušis (viena aukščiausių Lietuvos pušų, 43 m) ir kt.
Reikšmė
Punios šilas yra didžiųjų praeities girių, besitęsusių abipus Nemuno, liekana. 1960 m. Punios šilas paskelbtas botaniniu zoologiniu draustiniu, nuo 1992 įeina į Nemuno kilpų regioninį parką. Šiaurės rytinė dalis paskelbta Punios šilo gamtiniu rezervatu (4,2 km²). Čia palikta vieta yra nepaliesta žmogaus rankų, galima pamatyti, kaip atrodo nevalytas miškas. Siekiama visą šilą paskelbti lankymui atviru rezervatu.
Prie įvažiavimo į šilą yra muziejus, šilo rytiniame pakraštyje – skulptūrų ekspozicija. Visame miške įrengtos poilsiavietės, pavėsinės, daug išdrožinėtų žvėrelių statulų.
Šile yra 2 , , . Rytuose yra Dainavos apygardos partizanų vadavietė su atkurta žemine.
Iki Punios šilo veda kelias Alytus–Punios šilas (Panemuninkai) . Šile yra tankus miško kelių tinklas, bet daugelis jų automobilių eismui uždaryti. Šile yra 3 mažos gyvenvietės – Strazdinė, Stražiškės (negyvenami) ir Padaglė.
Istorija
Nuo 1945 m. Punios šile veikę Lietuvos partizanų junginiai sudarė Margio grupę (vadas P. Paulauskas, slapyvardis Šarūnas). 1946 m. šile įvyko Pietų Lietuvos partizanų štabo ir Dzūkų rinktinės vado D. Jėčio (slapyvardis Ąžuolas) pasitarimas, kurio metu buvo nuspręsta suvienyti visos Dzūkijos partizanus ir įkurti Dainavos apygardą. Nedideli partizanų būriai Punios šile veikė iki 1952 m.
Šaltiniai
- Algirdas Brukas, Dalius Žygelis. Punios šilas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- Kviečia pirmasis gamtos rūšių stebėjimas „Punios šilas 2013“
- Algirdas Brukas, Vladislava Balčiūnienė. Punios šilas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 469
- Punios šile – daugiau kaip 100 Raudonosios knygos rūšių
- Punios šilas – galimybė Mindaugo Survilos „Sengirę” turėti realybėje?
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Punios šilas, Kas yra Punios šilas? Ką reiškia Punios šilas?
54 31 s pl 24 3 r ilg 54 517 s pl 24 050 r ilg 54 517 24 050 Skulptura prie įejimo į Punios silaPunio silas nuo Punios piliakalnioAzuolu sengirejeMisko takasSiaurinis elniavabalis Punios sile Punios silas miskas pietu Lietuvoje Alytaus rajone 12 km į siaure nuo Alytaus kairiajame Nemuno krante apjuostas upes kilpos tuoj į vakarus nuo Punios atskirtas upes Uzima 27 2 km plota miskingas plotas 25 1 km Priklauso Alytaus misku uredijos Punios girininkijai GeografijaMisko pavirsius banguotas vietomis kalvotas pietrytineje dalyje lygus Yra staciu Nemuno slaitu vietomis Nemuno terasos plokscios arba nuozulnios Vakarineje dalyje teka 3 mazi upeliai Nemuno intakai Laikste ir 2 bevardziai Dirvozemiai veleniniai jauriniai liosiski smeliai slugsantys ant moliu ir priemoliu jauriniai glejiski priesmeliai aliuviniai smeliai MedynaiMisko augavietes vidutinio derlingumo normalaus dregnumo Kulturines kilmes medynu 5 Medynu sudetis pusynai 42 eglynai 24 berzynai 11 azuolynai 11 juodalksnynai 6 drebulynai 2 liepynai 2 skroblynai 1 kiti kietieji lapuociai 1 Kinivarpu pazeistas eglynas Jaunuolynai sudaro 9 pusamziai medynai 49 brestantys 9 brandus 33 Medynu vidutinis amzius 91 m bonitetas I 5 skalsumas 0 71 turis 279 m ha metinis prieaugis 5 4 m ha Miskas labai nasus yra medynu iki 40 m aukscio islikusiu sengiriu EkologijaPunios silas pasizymi retuju rusiu gausa didele bioįvairove Punios silas pats vertingiausias miskas biologines įvairoves poziuriu Lietuvoje Auga 683 aukstesniuju augalu rusys is ju 47 samanu Punios sile rasta 115 Lietuvos raudonosios knygos rusiu Tarp retuju augalu meskinis cesnakas didysis asiuklis raudonasis garbenis kalnine jonazole daugiamete blizge tusciaviduris rutenis tarpinis rutenis retaziede migle svogunine kartene statusis atgiris aukstoji gegune miskine varnalesa zirnialapis vikis placioji platuze Punios silas vienintele vieta Lietuvoje kur randami grybai ir kerpes sketrioji briedrage ir Fauna gausi ir įvairi is 24 Lietuvoje medziojamu rusiu yra 18 Tarp retuju gyvunu rusiu raudonpilve kumute skiauteretasis tritonas niuriaspalvis auksavabalis Saugoma 52 radimvietes augalu įrasytu į Lietuvos raudonaja knyga 14 pauksciu rusiu lizdavieciu Sile auga saugomi Punios azuolai Punios storasis azuolas ir Aukstoji egle Punios silo pusis viena auksciausiu Lietuvos pusu 43 m ir kt ReiksmePunios silas yra didziuju praeities giriu besitesusiu abipus Nemuno liekana 1960 m Punios silas paskelbtas botaniniu zoologiniu draustiniu nuo 1992 įeina į Nemuno kilpu regioninį parka Siaures rytine dalis paskelbta Punios silo gamtiniu rezervatu 4 2 km Cia palikta vieta yra nepaliesta zmogaus ranku galima pamatyti kaip atrodo nevalytas miskas Siekiama visa sila paskelbti lankymui atviru rezervatu Prie įvaziavimo į sila yra muziejus silo rytiniame pakrastyje skulpturu ekspozicija Visame miske įrengtos poilsiavietes pavesines daug isdrozinetu zvereliu statulu Sile yra 2 Rytuose yra Dainavos apygardos partizanu vadaviete su atkurta zemine Iki Punios silo veda kelias Alytus Punios silas Panemuninkai Sile yra tankus misko keliu tinklas bet daugelis ju automobiliu eismui uzdaryti Sile yra 3 mazos gyvenvietes Strazdine Straziskes negyvenami ir Padagle IstorijaAtkurtas Dainavos partizanu bunkeris Nuo 1945 m Punios sile veike Lietuvos partizanu junginiai sudare Margio grupe vadas P Paulauskas slapyvardis Sarunas 1946 m sile įvyko Pietu Lietuvos partizanu stabo ir Dzuku rinktines vado D Jecio slapyvardis Azuolas pasitarimas kurio metu buvo nuspresta suvienyti visos Dzukijos partizanus ir įkurti Dainavos apygarda Nedideli partizanu buriai Punios sile veike iki 1952 m SaltiniaiAlgirdas Brukas Dalius Zygelis Punios silas Visuotine lietuviu enciklopedija T XIX Pre Reu Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2011 Kviecia pirmasis gamtos rusiu stebejimas Punios silas 2013 Algirdas Brukas Vladislava Balciuniene Punios silas Tarybu Lietuvos enciklopedija T 3 Masaitis Simno Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1987 psl 469 Punios sile daugiau kaip 100 Raudonosios knygos rusiu Punios silas galimybe Mindaugo Survilos Sengire tureti realybeje Vikiteka Punios silas vaizdine ir garsine medziaga