Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Vilniaus istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Vilniaus miesto istorija siekia X tūkstantmetį pr. m. e. – prie II šiluminės elektrinės Eiguliuose aptikta paleolitinė gyvenvietė. Pirmajame m. e. tūkstantmetyje tankiausiai gyventa prie Neries ir Vilnios santakos, Kairėnuose (IV–VI a.), Pūčkoriuose (I–XIV a.), Naujojoje Vilnioje (I tūkst. 2-oji pusė).
Įkūrimas
Nėra tiksliai nustatyta kada įsikūrė Vilniaus gyvenvietė – apie miesto įkūrimą byloja legenda. Vilnius pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. rašytame laiške Vokietijos miestams, kuriame jis kvietė vokiečius ir žydus keltis į Vilnių (kai kurie šaltiniai teigia, kad LDK sostine Vilnius tapęs dar 1322 metais). 1387 m. kovo 22 d. (ar gegužės 6 d.) Merkinėje Jogaila Vilniui suteikė Magdeburgo teises. 1397 m. įkurta pirmoji mokykla, buvusi prie katedros ir turėjusi privilegijų. XIV a. pabaigoje minimas Rusų kvartalas, labai aktyviai veikė vokiečių pirkliai. 1495 m. įkurtas pirmasis LDK auksakalių cechas.
Plėtra
Tarp 1503 ir 1522 m. miestas buvo apjuostas gynybine siena su devyneriais vartais ir trim bokštais. 1539 m. jis pavaizduotas Olafo Magnuso sudarytame žemėlapyje „Carta Marina“. 1522–1525 m. rusėnų spaustuvininkas Pranciškus Skorina Vilniuje spausdino pirmąsias knygas. 1532 m. mieste įrengtas vandentiekis. 1562 m. atidaryta pašto linija Vilnius–Krokuva–Viena–Venecija. 1579 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras mieste įkūrė universitetą. Universitetas greitai tapo svarbiausiu regiono moksliniu ir kultūriniu centru. Vilnius taip pat tapo žydų kultūros Šiaurės Europoje centru. XVI a. veikė kelios mokyklos, ginklų liejykla, išspausdintos pirmosios lietuviškos, latviškos ir rusėniškos knygos.
Miestas augo abipus Neries, jame veikė keli malūnai, plytinė, kalkinė, parako, popieriaus, stiklo dirbtuvės. 1610 m. liepos 1 d. Vilnių nusiaubė didelis gaisras, labai nukentėjo Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto biblioteka ir archyvas.
Švedų tvanas ir Rusų armijos puolimas
„Tvano“ metu 1655 m. rugpjūčio 9 d. į Vilnių įžengė Rusijos caras Aleksejus Michailovičius ir miestą pirmą kartą užėmė ir iki 1661 m. valdė Rusijos armija. Miestas kelias dienas buvo plėšiamas, sudegintas, didelė dalis gyventojų – apie 15 ar 25 tūkst. išžudyta. Daug jų žuvo prie Žaliojo tilto bei Bernardinų Bažnyčios. Nors caro rusai paliko miestą po 13 metų, bet Vilniaus augimas ilgam buvo sustabdytas. Šiaurės karo metu (1702–1709 m.) Vilnių buvo užėmusi švedų kariuomenė. XVIII a. miesto augimą stabdė dideli gaisrai 1737 m., 1748 m., 1749 m. Nepaisant to, XIX a. pradžioje miesto gyventojų skaičius pasiekė 20 000 ir tai buvo vienas didžiausių Vidurio Europos miestų.
Rusijos imperijos sudėtyje
Nuo 1795 m. iki Pirmojo pasaulinio karo kaip ir visa Lietuva Vilnius buvo Rusijos imperijos sudėtyje, buvo gubernijos centras. 1811 m. Vilnius buvo 3-asis pagal dydį RI miestas (po Petrapilio ir Maskvos). 1817 m. patvirtintas perspektyvinis miesto planas. Po 1831 m. sukilimo Rusijos valdžia uždarė Vilniaus universitetą kaip nacionalistinių jėgų židinį, kuriame veikė ir patriotinės filaretų bei filomatų organizacijos. Vilnius vystėsi kaip Rusijos gubernijos sostinė, tačiau turėjo ir regioninę reikšmę.
Pagal statistiką 1836 m. Vilniuje gyveno 56 tūkst. gyventojų – iš jų 20,6 tūkst. žydų (36 proc.), o 1875 m. iš 82,7 tūkst. Vilniaus gyventojų žydų buvo jau 38,9 tūkst. (47,5 proc.). 1897 m. surašymo duomenimis, Vilniaus gubernijoje gyveno net 204 261 žydai (apie 13 proc. gubernijos gyventojų). Vilniuje žydų skaičius nuo 1836 iki 1897 m. padidėjo nuo 20 646 iki 63 841, t. y. 40 proc. Didžioji jų dalis buvo ne vilniečiai, o atvykėliai iš kitur. Vilniaus gubernijos miestuose gyveno 83,6 proc. žydų, o išstūmus juos iš kaimų 1908–1911 m. jų skaičius pakilo iki 90 proc. Jau XIX a. Vilnius tapo ne tik stambiausiu žydų kultūriniu centru, kuriame veikė dešimtys jų kultūrinių ir šalpos organizacijų, stipriu tarptautinio sionizmo centru, skatinusiu reemigraciją į Izraelį, bet ir pirmos Rusijos marksistinės partijos BUND lopšiu, padėjusiu po metų pagrindus ir RSDP įkūrimui Minske. Tai sąlygojo ženklios dalies žydų bedarbystė, skurdas, taip pat ir 1827–1855 m. laikotarpis, kada caro Nikolajaus I įsaku mažamečiai skurdžių žydų vaikai buvo pradėti imti į rekrutus 25 metams ir perkrikštijami.
1860 m. pro Vilnių ėmė kursuoti traukiniai Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkeliu. 1867 m. gegužės 24 d. oficialiai atidaryta viešoji biblioteka. Tą dieną ją aplankė caras Aleksandras II.
1895 m. Vilniuje lankėsi Vladimiras Leninas. Carmečiu Vilnius buvo Šiaurės-Vakarų krašto centras. XIX a. 10-ajame dešimtmetyje užstatyti Žvėrynas ir Naujininkai. 1903 m. pastatyta pirmoji elektrinė.
Vokiečių okupacija ir bolševikų Litbelas
1915 m. rugsėjį miestą užėmė vokiečiai, laikęsi čia iki 1918 m. 1918 m. vasarą Lietuvos Taryba, siekdama nepriklausomybės nuo Vokietijos, paskelbė Lietuvą monarchine valstybe ir pakvietė kunigaikštį V. Urachą iš Vokietijos tapti jos valdovu. Kunigaikštis turėjo būti karūnuotas karaliumi Mindaugu II (1918 m. liepos 11 d. – 1918 m. lapkričio 2 d.), Vilnius vos ne paskelbiamas įkurtos Lietuvos Karalystės sostine. Vėliau, kilus lenkų-vokiečių konfliktui, Lenkija užima Vilnių. Po trijų dienų miestą užėmė bolševikai ir 1919 m. vasarį paskelbia Vilnių naujai sukurtos valstybes, Lietuvos-Baltarusijos Socialistinės Respublikos (Litbelo), sostine. Lietuvos sostinė faktiškai buvo perkelta į Kauną.
Lenkų okupacija
1920 m. spalio 9 d. Lenkijos kariuomenės daliniai okupavo Vilnių ir paskelbė Vidurinės Lietuvos valstybės sukūrimą. 1922 m. buvo sušauktas marionetinis Vilniaus seimas, kuris priėmė rezoliuciją apie Vilniaus krašto prijungimą prie Lenkijos.. 1922–1926 m. miestas buvo Vilniaus žemės centras. 1926–1939 m. Vilniaus vaivadijos centras. 1919–1939 m. Vilniuje veikė Stepono Batoro universitetas (pervadintas Vilniaus universitetas). Jame studijavo ir būsimasis Nobelio premijos laureatas rašytojas Česlovas Milošas. Veikė lenkų, žydų, baltarusių, rusų ir lietuvių (Vytauto Didžiojo) gimnazijos. 1931 m. balandžio 26 d. miestą ištiko didžiulis pavasario potvynis – Neris buvo pakilusi 825 cm virš nulinės žymos, buvo užlieti net Vilniaus arkikatedros rūsiai. 1931 m. lapkritį Vilniuje įvyko susidūrimai tarp lenkų ir žydų.
Antrasis pasaulinis karas
Pagal Maskvoje 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytą nacistinės Vokietijos ir SSRS susitarimą, pradėjus Antrąjį pasaulinį karą Sovietų Raudonoji armija 1939 m. rugsėjo 19 d. užėmė Vilnių. 1939 m. spalio 10 d. pagal susitarimą su SSRS Vilnius buvo perduotas Lietuvos Respublikai. Lietuvos kariuomenė įžengė į Vilnių džiūgaujant vietiniams lietuviams. Didžiojoje sinagogoje įvyko pamaldos ir buvo meldžiamasi už Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną, Lietuvos vyriausybę ir kariuomenės vadovybę, sugiedotas Lietuvos himnas. 1939 m. Vilniaus universitetas atnaujino darbą, atkėlus iš Kauno VDU Humanitarinių mokslų ir Teisės fakultetus.1940 m. birželio 14 d. pagal SSRS ultimatumą Lietuvai, kartu su visa Lietuva Vilnius buvo okupuotas ir aneksuotas Sovietų Sąjungos (Kaunas faktiškąja Lietuvos sostine liko iki 1944 m. vasaros, t. y. iki antrosios sovietinės okupacijos pradžios). Universitetas 1940 m., Lietuvai tapus SSRS dalimi, buvo pertvarkytas pagal sovietinių universitetų pavyzdį. 1940 m. rugpjūčio 25 d. į Vilnių perkeltos vyriausybės ir valdžios įstaigos.
1941 m. birželio 24 d. vokiečių kariuomenei užėmus Vilnių, didžioji dauguma žydų gyventojų tapo nacionalsocialistų vykdytos žydų naikinimo politikos aukomis. Daug jų buvo suvaryti į getą Vilniaus senamiestyje, išvežti į koncentracijos stovyklas ir ten nužudyti. Vokiečių okupacijos pradžioje Vilniaus universitetas pradėjo darbą sena tvarka, tačiau veikė gana trumpai. 1943 m. kovo 17 d. universitetas buvo uždarytas ir apiplėštas, jo patalpos užimtos. 1941–1944 m. miestas, Ostlando sudėtyje, buvo atskira Vilniaus miesto apygarda. Per karą sugriauta iki 40 proc. namų, apie 25 % jų nebuvo atstatyti, dažnai jų vietoje įkurta buitinės reikšmės infrastruktūra: darželiai, parduotuvės, skverai.
Sovietmetis
1944 m. liepos 13 d. Vilnių užėmė III Baltarusijos fronto kariuomenė (vadas – generolas Ivanas Černiachovskis), prieš tai užėmusi Nemenčinę ir Naująją Vilnią. Vilnius tapo Lietuvos SSR sostine. 1944 m. buvo atkurtas ir pavadintas Vilniaus valstybiniu universitetu (nuo 1955 m. – Vinco Mickevičiaus-Kapsuko universitetas). Sovietų valdžia ėmėsi atstatyti karo apniokotą Vilnių, tačiau 1945 metų sausio 12 dieną Vilniaus geležinkelio stotyje dėl geležinkelininkų aplaidumo įvyko šaudmenis vežusio sąstato sprogimas. Sprogę 47 vagonai su šaudmenimis smarkiai apgriovė aplinkinius pastatus, dar didesnėje miesto dalyje nuo sprogimo bangos išdužo langų stiklai. Vėl prasidėjo atstatomieji darbai, o vėliau daugiabučių namų ir naujų Vilniaus rajonų statyba Naujamiestyje, Žirmūnuose, Lazdynuose, Karoliniškėse, Viršuliškėse, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse. Dėl rusinimo į Vilniuje statomas gamyklas buvo perkeliami kitataučiai darbininkai, Vilniaus teritorijoje Šiaurės miestelyje pastoviai buvo sovietinės armijos divizija, Antakalnyje veikė karinė radioelektronikos mokykla, įvairiose miesto vietose buvo atskiri kariniai daliniai, vadinti „kariniais miesteliais“.
Pokariu Vilniuje ėmė sparčiai vystytis ekonomika: mašinų pramonė, metalo apdirbimas, statybų, medienos, lengvoji, maisto, chemijos pramonė. Įkurtos didelės staklių gamyklos („Komunaras“, „Žalgiris“), elektrotechnikos gamykla „Elfa“ (1945 m.), baldų kombinatai, konditerijos fabrikas „Pergalė“, siuvimo fabrikas „Lelija“ (1947 m.), plastmasės, skaičiavimo mašinų gamyklos, mašinų kombinatas. Pastatyta Vilniaus termofikacinė elektrinė, verpimo ir audimo fabrikas „Audėjas“ (1956 m.), Skaičiavimo mašinų gamykla „Sigma“ (1956 m.), „Vilniaus grąžtų gamykla“ (1957 m.), „Vilniaus šlifavimo staklių gamykla“ (1958 m.), „Kuro aparatūros gamykla“ (1959 m.), televizijos mazgų gamykla (1961 m.), vėliau pervadinta į Radijo komponentų gamyklą, o dar vėliau – į „Vilniaus Vingį“.
Miestas plėtotas pagal 1953 m. (architektai Vladislovas Mikučianis ir kt.), 1967 m. (architektai Vaclovas Balčiūnas ir kt.), 1977 m. (architektai V. Balčiūnas, J. Vaškevičius, Romas Jonas Devinduonis ir kt.), 1981 m. (architektai J. Vaškevičius, Romas Jonas Devinduonis ir kt.) bendruosius planus (vadintus generaliniais planais). 7–9-ajame dešimtmečiais pastatyti Lazdynai, Karoliniškės, Viršuliškės, Šeškinė, Baltupiai, Justiniškės, Pašilaičiai. Sovietmečiu Vilnuje įkurta SSRS karinių bazių, didžiausia – Šiaurės miestelis.
Nepriklausomybės atgavimas
1990 m. kovo 11 d. Lietuva paskelbė nepriklausomybę nuo SSRS. 1991 m. sausio 9 d. Sovietų Sąjunga pasiuntė karius į Vilnių. Sausio 13 d. sovietų armija užėmė Televizijos bokštą. Žuvo 14 civilių. Rugpjūčio 23 d., po nepavykusio pučo Rusijoje, nugriautas paminklas Leninui. Šventyklos grąžintos tikintiesiems, grąžinti gatvių istoriniai pavadinimai. Pradėtas gamyklų privatizavimas ir likvidavimas, daugelis miesto gyventojų neteko darbo. Dalis kvalifikuotų darbininkų išvyko į užsienį.
1994 m. Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.
2007 m. patvirtintas pirmasis po Nepriklausomybės bendrasis miesto planas (architektai M. Pakalnis, S. Motieka ir kt.). 2009 m. Vilnius tapo Europos kultūros sostine.
Miesto pavaldumas
Šaltiniai
- „Vilniaus istorija“. vle.lt.
- „Atgal į praeitį: Vilnius 1870-80 m. – ir panašus, ir skirtingas“. lrytas.lt.
- „Vilniaus viešoji biblioteka“. vle.lt.
- A. Srebrakowski, Sejm Wileński 1922 roku. Idea i jej realizacja, Wrocław 1993, A. Srebrakowski, Stosunek mniejszości narodowych Litwy Środkowej wobec wyborów do Sejmu Wileńskiego Archyvuota kopija 2020-07-16 iš Wayback Machine projekto.,A. Srebrakowski, Konflik polsko_litewski na tle wydarzeń roku 1920 Archyvuota kopija 2020-09-30 iš Wayback Machine projekto.
- A. Srebrakowski, Uniwersytet Stefana Batorego w Wilnie 1919–1939 Archyvuota kopija 2020-07-16 iš Wayback Machine projekto.
- A. Srebrakowski, Wileńska powódź 1931 r. i jej echa in: Wrocław – Śląsk – Polska – pomiędzy Zachodem a Wschodem, red. W. Kucharski, J. Nowosielska-Sobel, Wrocław 2018, l. 298–326 Archyvuota kopija 2021-01-16 iš Wayback Machine projekto.
- A. Srebrakowski, Sprawa Wacławskiego, „Przegląd Wschodni” 2004, t. IX, z. 3(35), p. 575–601 Archyvuota kopija 2020-07-16 iš Wayback Machine projekto., Srebrakowski A. – Zamachy petardowe w Wilnie, w 1937 roku. Kronika dokumentalna Archyvuota kopija 2020-07-16 iš Wayback Machine projekto.
- „Vilniaus universitetui – 440 metų“. bernardinai.lt.
- Čaplinskas, Antanas Rimvydas (2008). Vilniaus gatvių istorija: Šv. Jono, Dominikonų, Trakų gatvės. Vilnius: Charibdė. pp. 89 p. ISBN 9789955739081.
- https://www.vsaa.lt/_senamiestis.html
- „Vilniaus universitetas“. vle.lt.
- Lietuvos rytas / Sostinė 2016-02-20 Nr. 7 (3704), p. 7
- Lietuvos istorija: enciklopedinis žinynas. 2011.
- „Lithuania“. whc.unesco.org.
- „Vilnius European Capital of Culture 2009“. en.unesco.org.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilniaus istorija, Kas yra Vilniaus istorija? Ką reiškia Vilniaus istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Vilniaus miesto istorija siekia X tukstantmetį pr m e prie II silumines elektrines Eiguliuose aptikta paleolitine gyvenviete Pirmajame m e tukstantmetyje tankiausiai gyventa prie Neries ir Vilnios santakos Kairenuose IV VI a Puckoriuose I XIV a Naujojoje Vilnioje I tukst 2 oji puse Vilniaus panorama XIX a ĮkurimasVilniecio riterio herbas Konstanco suvaziavimo herbyne Vilnius jau vadinamas Lietuvos sostine apie 1365 1437 Nera tiksliai nustatyta kada įsikure Vilniaus gyvenviete apie miesto įkurima byloja legenda Vilnius pirma karta paminetas rasytiniuose saltiniuose kunigaikscio Gedimino 1323 m sausio 25 d rasytame laiske Vokietijos miestams kuriame jis kviete vokiecius ir zydus keltis į Vilniu kai kurie saltiniai teigia kad LDK sostine Vilnius tapes dar 1322 metais 1387 m kovo 22 d ar geguzes 6 d Merkineje Jogaila Vilniui suteike Magdeburgo teises 1397 m įkurta pirmoji mokykla buvusi prie katedros ir turejusi privilegiju XIV a pabaigoje minimas Rusu kvartalas labai aktyviai veike vokieciu pirkliai 1495 m įkurtas pirmasis LDK auksakaliu cechas PletraTarp 1503 ir 1522 m miestas buvo apjuostas gynybine siena su devyneriais vartais ir trim bokstais 1539 m jis pavaizduotas Olafo Magnuso sudarytame zemelapyje Carta Marina 1522 1525 m rusenu spaustuvininkas Pranciskus Skorina Vilniuje spausdino pirmasias knygas 1532 m mieste įrengtas vandentiekis 1562 m atidaryta pasto linija Vilnius Krokuva Viena Venecija 1579 m Lietuvos didysis kunigaikstis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras mieste įkure universiteta Universitetas greitai tapo svarbiausiu regiono moksliniu ir kulturiniu centru Vilnius taip pat tapo zydu kulturos Siaures Europoje centru XVI a veike kelios mokyklos ginklu liejykla isspausdintos pirmosios lietuviskos latviskos ir ruseniskos knygos Miestas augo abipus Neries jame veike keli malunai plytine kalkine parako popieriaus stiklo dirbtuves 1610 m liepos 1 d Vilniu nusiaube didelis gaisras labai nukentejo Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto biblioteka ir archyvas Svedu tvanas ir Rusu armijos puolimas Tvano metu 1655 m rugpjucio 9 d į Vilniu įzenge Rusijos caras Aleksejus Michailovicius ir miesta pirma karta uzeme ir iki 1661 m valde Rusijos armija Miestas kelias dienas buvo plesiamas sudegintas didele dalis gyventoju apie 15 ar 25 tukst iszudyta Daug ju zuvo prie Zaliojo tilto bei Bernardinu Baznycios Nors caro rusai paliko miesta po 13 metu bet Vilniaus augimas ilgam buvo sustabdytas Siaures karo metu 1702 1709 m Vilniu buvo uzemusi svedu kariuomene XVIII a miesto augima stabde dideli gaisrai 1737 m 1748 m 1749 m Nepaisant to XIX a pradzioje miesto gyventoju skaicius pasieke 20 000 ir tai buvo vienas didziausiu Vidurio Europos miestu Rusijos imperijos sudetyjeViena seniausiu Vilniaus nuotrauku Apie 1860 m nufotografavo Abdonas Korzonas 1826 1865 Dominikonu gatve XIX a Nuo 1795 m iki Pirmojo pasaulinio karo kaip ir visa Lietuva Vilnius buvo Rusijos imperijos sudetyje buvo gubernijos centras 1811 m Vilnius buvo 3 asis pagal dydį RI miestas po Petrapilio ir Maskvos 1817 m patvirtintas perspektyvinis miesto planas Po 1831 m sukilimo Rusijos valdzia uzdare Vilniaus universiteta kaip nacionalistiniu jegu zidinį kuriame veike ir patriotines filaretu bei filomatu organizacijos Vilnius vystesi kaip Rusijos gubernijos sostine taciau turejo ir regionine reiksme Pagal statistika 1836 m Vilniuje gyveno 56 tukst gyventoju is ju 20 6 tukst zydu 36 proc o 1875 m is 82 7 tukst Vilniaus gyventoju zydu buvo jau 38 9 tukst 47 5 proc 1897 m surasymo duomenimis Vilniaus gubernijoje gyveno net 204 261 zydai apie 13 proc gubernijos gyventoju Vilniuje zydu skaicius nuo 1836 iki 1897 m padidejo nuo 20 646 iki 63 841 t y 40 proc Didzioji ju dalis buvo ne vilnieciai o atvykeliai is kitur Vilniaus gubernijos miestuose gyveno 83 6 proc zydu o isstumus juos is kaimu 1908 1911 m ju skaicius pakilo iki 90 proc Jau XIX a Vilnius tapo ne tik stambiausiu zydu kulturiniu centru kuriame veike desimtys ju kulturiniu ir salpos organizaciju stipriu tarptautinio sionizmo centru skatinusiu reemigracija į Izraelį bet ir pirmos Rusijos marksistines partijos BUND lopsiu padejusiu po metu pagrindus ir RSDP įkurimui Minske Tai salygojo zenklios dalies zydu bedarbyste skurdas taip pat ir 1827 1855 m laikotarpis kada caro Nikolajaus I įsaku mazameciai skurdziu zydu vaikai buvo pradeti imti į rekrutus 25 metams ir perkrikstijami 1860 m pro Vilniu eme kursuoti traukiniai Sankt Peterburgo Varsuvos gelezinkeliu 1867 m geguzes 24 d oficialiai atidaryta viesoji biblioteka Ta diena ja aplanke caras Aleksandras II 1895 m Vilniuje lankesi Vladimiras Leninas Carmeciu Vilnius buvo Siaures Vakaru krasto centras XIX a 10 ajame desimtmetyje uzstatyti Zverynas ir Naujininkai 1903 m pastatyta pirmoji elektrine Vokieciu okupacija ir bolseviku LitbelasKaizeris Vilhelmas II salia Sv Kazimiero baznycios vizito Vilniuje metu 1917 m 1915 m rugsejį miesta uzeme vokieciai laikesi cia iki 1918 m 1918 m vasara Lietuvos Taryba siekdama nepriklausomybes nuo Vokietijos paskelbe Lietuva monarchine valstybe ir pakviete kunigaikstį V Uracha is Vokietijos tapti jos valdovu Kunigaikstis turejo buti karunuotas karaliumi Mindaugu II 1918 m liepos 11 d 1918 m lapkricio 2 d Vilnius vos ne paskelbiamas įkurtos Lietuvos Karalystes sostine Veliau kilus lenku vokieciu konfliktui Lenkija uzima Vilniu Po triju dienu miesta uzeme bolsevikai ir 1919 m vasarį paskelbia Vilniu naujai sukurtos valstybes Lietuvos Baltarusijos Socialistines Respublikos Litbelo sostine Lietuvos sostine faktiskai buvo perkelta į Kauna Lenku okupacija 1920 m spalio 9 d Lenkijos kariuomenes daliniai okupavo Vilniu ir paskelbe Vidurines Lietuvos valstybes sukurima 1922 m buvo susauktas marionetinis Vilniaus seimas kuris prieme rezoliucija apie Vilniaus krasto prijungima prie Lenkijos 1922 1926 m miestas buvo Vilniaus zemes centras 1926 1939 m Vilniaus vaivadijos centras 1919 1939 m Vilniuje veike Stepono Batoro universitetas pervadintas Vilniaus universitetas Jame studijavo ir busimasis Nobelio premijos laureatas rasytojas Ceslovas Milosas Veike lenku zydu baltarusiu rusu ir lietuviu Vytauto Didziojo gimnazijos 1931 m balandzio 26 d miesta istiko didziulis pavasario potvynis Neris buvo pakilusi 825 cm virs nulines zymos buvo uzlieti net Vilniaus arkikatedros rusiai 1931 m lapkritį Vilniuje įvyko susidurimai tarp lenku ir zydu Antrasis pasaulinis karasLietuviu kariai įzengia į atgauta Vilniu 1939 m Pagal Maskvoje 1939 m rugpjucio 23 d pasirasyta nacistines Vokietijos ir SSRS susitarima pradejus Antrajį pasaulinį kara Sovietu Raudonoji armija 1939 m rugsejo 19 d uzeme Vilniu 1939 m spalio 10 d pagal susitarima su SSRS Vilnius buvo perduotas Lietuvos Respublikai Lietuvos kariuomene įzenge į Vilniu dziugaujant vietiniams lietuviams Didziojoje sinagogoje įvyko pamaldos ir buvo meldziamasi uz Lietuvos prezidenta Antana Smetona Lietuvos vyriausybe ir kariuomenes vadovybe sugiedotas Lietuvos himnas 1939 m Vilniaus universitetas atnaujino darba atkelus is Kauno VDU Humanitariniu mokslu ir Teises fakultetus 1940 m birzelio 14 d pagal SSRS ultimatuma Lietuvai kartu su visa Lietuva Vilnius buvo okupuotas ir aneksuotas Sovietu Sajungos Kaunas faktiskaja Lietuvos sostine liko iki 1944 m vasaros t y iki antrosios sovietines okupacijos pradzios Universitetas 1940 m Lietuvai tapus SSRS dalimi buvo pertvarkytas pagal sovietiniu universitetu pavyzdį 1940 m rugpjucio 25 d į Vilniu perkeltos vyriausybes ir valdzios įstaigos Vilniaus panorama 1944 m fotografas Janas Bulhakas 1941 m birzelio 24 d vokieciu kariuomenei uzemus Vilniu didzioji dauguma zydu gyventoju tapo nacionalsocialistu vykdytos zydu naikinimo politikos aukomis Daug ju buvo suvaryti į geta Vilniaus senamiestyje isvezti į koncentracijos stovyklas ir ten nuzudyti Vokieciu okupacijos pradzioje Vilniaus universitetas pradejo darba sena tvarka taciau veike gana trumpai 1943 m kovo 17 d universitetas buvo uzdarytas ir apiplestas jo patalpos uzimtos 1941 1944 m miestas Ostlando sudetyje buvo atskira Vilniaus miesto apygarda Per kara sugriauta iki 40 proc namu apie 25 ju nebuvo atstatyti daznai ju vietoje įkurta buitines reiksmes infrastruktura darzeliai parduotuves skverai SovietmetisVilniaus katedra naudojama kaip meno galerija 1967 m 1944 m liepos 13 d Vilniu uzeme III Baltarusijos fronto kariuomene vadas generolas Ivanas Cerniachovskis pries tai uzemusi Nemencine ir Naujaja Vilnia Vilnius tapo Lietuvos SSR sostine 1944 m buvo atkurtas ir pavadintas Vilniaus valstybiniu universitetu nuo 1955 m Vinco Mickeviciaus Kapsuko universitetas Sovietu valdzia emesi atstatyti karo apniokota Vilniu taciau 1945 metu sausio 12 diena Vilniaus gelezinkelio stotyje del gelezinkelininku aplaidumo įvyko saudmenis vezusio sastato sprogimas Sproge 47 vagonai su saudmenimis smarkiai apgriove aplinkinius pastatus dar didesneje miesto dalyje nuo sprogimo bangos isduzo langu stiklai Vel prasidejo atstatomieji darbai o veliau daugiabuciu namu ir nauju Vilniaus rajonu statyba Naujamiestyje Zirmunuose Lazdynuose Karoliniskese Virsuliskese Pasilaiciuose Fabijoniskese Del rusinimo į Vilniuje statomas gamyklas buvo perkeliami kitatauciai darbininkai Vilniaus teritorijoje Siaures miestelyje pastoviai buvo sovietines armijos divizija Antakalnyje veike karine radioelektronikos mokykla įvairiose miesto vietose buvo atskiri kariniai daliniai vadinti kariniais miesteliais Pokariu Vilniuje eme sparciai vystytis ekonomika masinu pramone metalo apdirbimas statybu medienos lengvoji maisto chemijos pramone Įkurtos dideles stakliu gamyklos Komunaras Zalgiris elektrotechnikos gamykla Elfa 1945 m baldu kombinatai konditerijos fabrikas Pergale siuvimo fabrikas Lelija 1947 m plastmases skaiciavimo masinu gamyklos masinu kombinatas Pastatyta Vilniaus termofikacine elektrine verpimo ir audimo fabrikas Audejas 1956 m Skaiciavimo masinu gamykla Sigma 1956 m Vilniaus graztu gamykla 1957 m Vilniaus slifavimo stakliu gamykla 1958 m Kuro aparaturos gamykla 1959 m televizijos mazgu gamykla 1961 m veliau pervadinta į Radijo komponentu gamykla o dar veliau į Vilniaus Vingį Miestas pletotas pagal 1953 m architektai Vladislovas Mikucianis ir kt 1967 m architektai Vaclovas Balciunas ir kt 1977 m architektai V Balciunas J Vaskevicius Romas Jonas Devinduonis ir kt 1981 m architektai J Vaskevicius Romas Jonas Devinduonis ir kt bendruosius planus vadintus generaliniais planais 7 9 ajame desimtmeciais pastatyti Lazdynai Karoliniskes Virsuliskes Seskine Baltupiai Justiniskes Pasilaiciai Sovietmeciu Vilnuje įkurta SSRS kariniu baziu didziausia Siaures miestelis Nepriklausomybes atgavimas1990 m kovo 11 d Lietuva paskelbe nepriklausomybe nuo SSRS 1991 m sausio 9 d Sovietu Sajunga pasiunte karius į Vilniu Sausio 13 d sovietu armija uzeme Televizijos boksta Zuvo 14 civiliu Rugpjucio 23 d po nepavykusio puco Rusijoje nugriautas paminklas Leninui Sventyklos grazintos tikintiesiems grazinti gatviu istoriniai pavadinimai Pradetas gamyklu privatizavimas ir likvidavimas daugelis miesto gyventoju neteko darbo Dalis kvalifikuotu darbininku isvyko į uzsienį 1994 m Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO Pasaulio kulturos paveldo sarasa 2007 m patvirtintas pirmasis po Nepriklausomybes bendrasis miesto planas architektai M Pakalnis S Motieka ir kt 2009 m Vilnius tapo Europos kulturos sostine Miesto pavaldumasAdministracinis teritorinis pavaldumas1413 1566 m Vilniaus vaivadijos centras1566 1794 m Vilniaus apskrities centras1794 1796 m Vilniaus gubernijos centras Lietuvos generalgubernatorijos centras1796 1801 m Lietuvos gubernijos centras1801 1830 m Vilniaus gubernijos centras1830 1915 m Vilniaus generalgubernatorijos centras1920 1922 m Vidurines Lietuvos sostine1922 1925 m Vilniaus zemes centras1925 1939 m Vilniaus miestas Vilniaus Traku apskrities centras Vilniaus vaivadijos centras Antroji Lenkijos Respublika1939 1941 m Vilniaus apskrities centras1941 1944 m Vilniaus miesto apygarda Vilniaus krasto apygardos centras Lietuvos generaline sritis1944 1946 m 1946 1950 m respublikinio pavaldumo miestas Vilniaus apskrities centras1950 1953 m respublikinio pavaldumo miestas Vilniaus rajono centras Vilniaus srities centras1953 1994 m nuo 1994 m 21 seniunija Antakalnio seniunija Fabijoniskiu seniunija Grigiskiu seniunija Justiniskiu seniunija Karoliniskiu seniunija Lazdynu seniunija Naujamiescio seniunija Naujininku seniunija Naujosios Vilnios seniunija Paneriu seniunija Pasilaiciu seniunija Pilaites seniunija Rasu seniunija Senamiescio seniunija Seskines seniunija Snipiskiu seniunija Verkiu seniunija Vilkpedes seniunija Virsuliskiu seniunija Zirmunu seniunija Zveryno seniunija Vilniaus miesto savivaldybe Vilniaus rajono savivaldybes centras Vilniaus apskrities centrasSaltiniai Vilniaus istorija vle lt Atgal į praeitį Vilnius 1870 80 m ir panasus ir skirtingas lrytas lt Vilniaus viesoji biblioteka vle lt A Srebrakowski Sejm Wilenski 1922 roku Idea i jej realizacja Wroclaw 1993 A Srebrakowski Stosunek mniejszosci narodowych Litwy Srodkowej wobec wyborow do Sejmu Wilenskiego Archyvuota kopija 2020 07 16 is Wayback Machine projekto A Srebrakowski Konflik polsko litewski na tle wydarzen roku 1920 Archyvuota kopija 2020 09 30 is Wayback Machine projekto A Srebrakowski Uniwersytet Stefana Batorego w Wilnie 1919 1939 Archyvuota kopija 2020 07 16 is Wayback Machine projekto A Srebrakowski Wilenska powodz 1931 r i jej echa in Wroclaw Slask Polska pomiedzy Zachodem a Wschodem red W Kucharski J Nowosielska Sobel Wroclaw 2018 l 298 326 Archyvuota kopija 2021 01 16 is Wayback Machine projekto A Srebrakowski Sprawa Waclawskiego Przeglad Wschodni 2004 t IX z 3 35 p 575 601 Archyvuota kopija 2020 07 16 is Wayback Machine projekto Srebrakowski A Zamachy petardowe w Wilnie w 1937 roku Kronika dokumentalna Archyvuota kopija 2020 07 16 is Wayback Machine projekto Vilniaus universitetui 440 metu bernardinai lt Caplinskas Antanas Rimvydas 2008 Vilniaus gatviu istorija Sv Jono Dominikonu Traku gatves Vilnius Charibde pp 89 p ISBN 9789955739081 https www vsaa lt senamiestis html Vilniaus universitetas vle lt Lietuvos rytas Sostine 2016 02 20 Nr 7 3704 p 7 Lietuvos istorija enciklopedinis zinynas 2011 Lithuania whc unesco org Vilnius European Capital of Culture 2009 en unesco org