Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vilhelmas fon Urachas vok Wilhelm von Urach 1864 m gegužės 30 d Monake 1928 m kovo 24 d Rapale Uracho hercogas Vilhelmas
Mindaugas II
Vilhelmas fon Urachas (vok. Wilhelm von Urach; 1864 m. gegužės 30 d. Monake – 1928 m. kovo 24 d. Rapale) – Uracho hercogas Vilhelmas II, Viurtembergo grafas, Urachų dinastijos (šalutinė Viurtembergų dinastijos šaka) atstovas, Viurtembergo armijos kavalerijos generolas. Kandidatas į keleto Europos valstybių sostus - 1910 m. Monako, 1913 m. Albanijos, per Pirmąjį pasaulinį karą - Lenkijos, taip pat naujai kuriamos Elzaso-Lotaringijos didžiosios kunigaikštystės.
| Vilhelmas fon Urachas vok. Wilhelm von Urach Mindaugas II | |
|---|---|
| Mindaugas II | |
| Gimė | 1864 m. gegužės 30 d. Monake |
| Mirė | 1928 m. kovo 24 d. (63 metai) Rapale, Italijos karalystėje |
| Tėvas | Frydrichas Vilhelmas fon Urachas |
| Motina | Florestina |
| Sutuoktinis (-ė) | Amalija (1865-1912) Viltrūda (1884-1975) |
| Vaikai | * Marie Gabriele 1893-1908
|
| Lietuvos karalius Mindaugas II | |
| Valdė | 1918 m. liepos 11 – lapkričio 2 d. |
| Karūnavimas | Nevainikuotas |
| 2-asis Uracho hercogas Vilhelmas II | |
| Žymūs apdovanojimai | |
Lietuvos Tarybos 1918 m. liepos 11 d. paskelbtas Lietuvos karaliumi Mindaugu II. Į Lietuvą niekada neatvyko ir karūnuotas nebuvo. Daliai Lietuvos Tarybos narių protestuojant prieš tokį sprendimą ir dėl sprendimo nepopuliarumo visuomenėje lapkričio 2 d. Lietuvos Taryba savo sprendimą atšaukė. Dėl neilgos „karaliavimo“ trukmės Vilhelmas fon Uranchas kartais vadinamas „šimto dienų karaliumi“.
Biografija
Uracho hercogo Viurtembergo grafo Frydricho Vilhelmo fon Uracho ir jo antrosios žmonos Monako kunigaikštytės Florestinos vyriausiasis sūnus. Pilnas vardas Wilhelm Karl Florestan Gero Crescentius. Nuo 1883 m. tarnavo Vokietijos imperijos kariuomenėje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui vadovavo 26-ajai pėstininkų divizijai. Po Vokietijos Lapkričio revoliucijos studijavo geografiją Tiubingeno universitete (1922 m. jame apgynė filosofijos daktaro disertaciją).
Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Vokietijos imperinėms jėgoms reiškiant pretenzijas į Lietuvą, Lietuvos Taryba, ieškodama galimybių atsikratyti Lietuvos aneksijos grėsmės, nutarė skelbti Lietuvą monarchija (1917–1918 m. dauguma Tarybos narių realiausia atkuriamos valstybės forma laikė monarchiją; 1917 m. gruodžio 8 d. Taryba netgi priėmė rezoliuciją, anot kurios „būsimajai Lietuvos valstybei [labiausiai] tinka konstitucinė paveldimoji monarchija, būtent karalija, valdoma demokratiškai parlamentiniu būdu, su kataliku dinastu“).
1917 m. rudenį Reichstago Katalikų centro frakcijos vadovas, iš Viurtembergo karalystės kilęs Mathijas Ercbergeris (Matthias Erzberger) tada į Berlyną atvykusiems Šveicarijos lietuvių atstovams K. Olšauskui ir J. Purickiui Lietuvos karaliumi rekomendavo rinkti Viurtembergo grafą hercogą Vilhelmą fon Urachą, kuris buvo katalikas, negalėjo paveldėti Viurtembergo karalystės sosto ir nebuvo nusiteikęs palaikyti lenkų pretenzijų į Lietuvą ar jos dalį.
Apie 1918 m. pradžią Lietuvos Taryba pradėjo slaptas derybas su V. fon Urachu dėl jo sutikimo tapti Lietuvos karaliumi. Tų metų kovą Viurtembergo karalius Vilhelmas II leido V. fon Urachui užimti Lietuvos karaliaus sostą. Lietuvoje iki 1918 m. vasaros parengtame „Laikinosios Konstitucijos Pagrindų“ projekte buvo numatyta, kad Lietuvos karalystę valdys karalius ir 2 rūmų parlamentas; pagal minėtą konstitucijos projektą, Lietuvos parlamento („Tautos atstovybės“) priimtus įstatymus tvirtinantis Lietuvos karalius turėjo vadovauti valstybės vykdomajai valdžiai, t. y. jo paties skiriamai vyriausybei.
1918 m. gegužės pabaigoje iškilus realiai grėsmei, kad Lietuva, prisidengiant jos personaline unija su Saksonijos karalyste, bus paversta Vokietijos provincija, birželio 4 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą Lietuvos karaliumi kviestis Vilhelmą fon Urachą. Liepos 1 d. Freiburge su hercogu susitiko – nepaisydama Vokietijos karinės vadovybės trukdymų – speciali Lietuvos Tarybos delegacija, ir V. fon Urachas, tą dieną sutikęs su visomis Lietuvos Tarybos jam iškeltomis sąlygomis (vadintis „Mindaugu II“, leisti savo vaikus į lietuvišką mokyklą, valdyti kartu su demokratiškai renkamu parlamentu, savo dvariškiais, ministrais ir aukštais valstybės pareigūnais skirti tik lietuviškai kalbančius Lietuvos gyventojus, be parlamento sutikimo nebūti užsienyje daugiau kaip 2 mėn. per metus ir kt.), netrukus ėmė mokytis lietuvių kalbos bei rengtis kraustytis gyventi į Vilnių (karališkąja Mindaugo II rezidencija 1918 m. planuota paversti Verkių rūmus).
1918 m. liepos 11 d. Lietuvos Valstybės Taryba paskelbė Lietuvą konstitucine monarchija, o Lietuvos karaliumi tą pačią dieną išrinko (iš 6 ar 7 kandidatų) Vilhelmą fon Urachą (Mindaugą II). Po poros dienų Taryba išrinktąjį karalių oficialiai pakvietė užimti Lietuvos karaliaus sostą. Už V. fon Uracho pakvietimą balsavo 13 Tarybos narių; protestuodami prieš monarchijos atkūrimą, iš Tarybos tada pasitraukė Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Stanislovas Narutavičius ir Jonas Vileišis; Petras Klimas balsavo prieš V. fon Uracho pakvietimą, bet iš Tarybos nepasitraukė.
V. fon Uracho išrinkimas Lietuvos karaliumi, kaip aiškus Lietuvos Tarybos nepaklusnumo vokiečių okupacinei valdžiai ženklas, Berlyne sukėlė tikrą pasipiktinimo audrą (sovietinėje istoriografijoje V. fon Uracho išrinkimas Lietuvos karaliumi buvo pateikiamas kaip tariamo Lietuvos Tarybos kolaboravimo su vokiečių okupacine valdžia pavyzdys).
Liepos 25 d. Vokietijos kancleriui Georgui fon Hartlingui (Georg von Hertling) atsisakius pripažinti Lietuvos karalystės nepriklausomybę, Lietuvos Valstybės Taryboje kilo krizė. Ją dar pagilino lietuvių visuomenės nepasitenkinimas skubotu monarchijos atkūrimu; monarchijos idėją palaikę Tarybos nariai buvo kaltinami ir įgaliojimų viršijimu, – esą karaliaus rinkimai laikytini išimtine Steigiamojo Seimo teise. Tuo tarpu V. fon Urachas, susiklosčius naujai politinei situacijai, visu savo nominalaus karaliavimo laikotarpiu taip ir neišdrįso atvykti į Lietuvą.
1918 m. spalio 20 d. karą bepralaiminčiai Vokietijai pagaliau pripažinus Lietuvos teisę į nepriklausomą gyvenimą, lapkričio 2 d. Lietuvos Valstybės Taryba atšaukė savo liepos 11 d. nutarimą dėl V. fon Uracho išrinkimo Lietuvos karaliumi, o teisę galutinai apspręsti Lietuvos valstybės formą rezervavo (tą dieną priimtoje laikinojoje Lietuvos konstitucijoje) Steigiamajam Seimui.
Palaidotas Liudvigsburgo pilies bažnyčioje.
Žmonos ir vaikai
Vilhelmas fon Urachas buvo vedęs du kartus. 1892 m. jis vedė Bavarijos kunigaikštytę Amaliją (1865–1912), su kuria turėjo 9 vaikus:
- Marie Gabriele 1893–1908
- Elisabeth 1894–1962
- Karola 1896–1980
- Wilhelm 1897–1957
- Karl Gero 1899–1981
- Margarete 1901–1975
- Albrecht 1903–1969
- Eberhard 1907–1969
- Mechtilde 1912–2001
1924 m. vedė Bavarijos princesę Viltrūdą (1884–1975).
Šaltiniai
- von Urach Wilhelm Karl (Vilhelmas Karlas fon Urachas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 393-394 psl.
- Lietuvos valdovai
- Lietuvos vadovai
- Grafo Frydricho Vilhelmo fon Uracho palikuonys Archyvuota kopija 2015-01-29 iš Wayback Machine projekto.
- G. 1875 m. Žurnalistas, nuo 1903 m. – Reichstago narys, nuo 1917 m. vasaros – vienas aršiausių Vokietijos aneksionistinės politikos priešininkų; I pasaulinio karo metu buvo didžiausias Vokietijoje Lietuvos rėmėjas. 1921 m. nužudytas narių.
- Siūlydamas V. fon Uracho kandidatūrą M. Ercbergeris vylėsi, kad Viurtembergiečių giminės (tiksliau, šios giminės Urachiečių šakos) atstovo valdoma Lietuva taps katalikiškojo Viurtembergo sąjungininke ir savotiška atsvara Prūsijos dominavimui Vokietijos imperijoje.
- Viurtembergo karalius Vilhelmas II (1891–1918) savo įpėdiniu buvo pasirinkęs ne jo sosto paveldėjimo teisės siekusį V. fon Urachą, o kitą Viurtembergiečių giminės atstovą.
- Baranauskas, Tomas. „Ar Lietuvai reikalinga Respublikos diena?“ Archyvuota kopija 2008-07-23 iš Wayback Machine projekto.. 2006 m. gegužės 15 d. Žiūrėta 2009 m. kovo 9 d.
Nuorodos
- Wilhelm Karl Florestan von WÜRTTEMBERG Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mindaugas II, Kas yra Mindaugas II? Ką reiškia Mindaugas II?
Vilhelmas fon Urachas vok Wilhelm von Urach 1864 m geguzes 30 d Monake 1928 m kovo 24 d Rapale Uracho hercogas Vilhelmas II Viurtembergo grafas Urachu dinastijos salutine Viurtembergu dinastijos saka atstovas Viurtembergo armijos kavalerijos generolas Kandidatas į keleto Europos valstybiu sostus 1910 m Monako 1913 m Albanijos per Pirmajį pasaulinį kara Lenkijos taip pat naujai kuriamos Elzaso Lotaringijos didziosios kunigaikstystes Vilhelmas fon Urachas vok Wilhelm von Urach Mindaugas IIMindaugas IIGime 1864 m geguzes 30 d MonakeMire 1928 m kovo 24 d 63 metai Rapale Italijos karalystejeTevas Frydrichas Vilhelmas fon UrachasMotina FlorestinaSutuoktinis e Amalija 1865 1912 Viltruda 1884 1975 Vaikai Marie Gabriele 1893 1908 Elisabeth 1894 1962 Karola 1896 1980 Wilhelm 1897 1957 Karl Gero von Urach 1899 1981 Margarete 1901 1975 Albrecht 1903 1969 Eberhard 1907 1969 Mechtilde 1912 2001Lietuvos karalius Mindaugas IIValde 1918 m liepos 11 lapkricio 2 d Karunavimas Nevainikuotas2 asis Uracho hercogas Vilhelmas IIZymus apdovanojimaiJuodojo erelio ordinas Lietuvos Tarybos 1918 m liepos 11 d paskelbtas Lietuvos karaliumi Mindaugu II Į Lietuva niekada neatvyko ir karunuotas nebuvo Daliai Lietuvos Tarybos nariu protestuojant pries tokį sprendima ir del sprendimo nepopuliarumo visuomeneje lapkricio 2 d Lietuvos Taryba savo sprendima atsauke Del neilgos karaliavimo trukmes Vilhelmas fon Uranchas kartais vadinamas simto dienu karaliumi BiografijaUracho hercogo Viurtembergo grafo Frydricho Vilhelmo fon Uracho ir jo antrosios zmonos Monako kunigaikstytes Florestinos vyriausiasis sunus Pilnas vardas Wilhelm Karl Florestan Gero Crescentius Nuo 1883 m tarnavo Vokietijos imperijos kariuomeneje Prasidejus Pirmajam pasauliniam karui vadovavo 26 ajai pestininku divizijai Po Vokietijos Lapkricio revoliucijos studijavo geografija Tiubingeno universitete 1922 m jame apgyne filosofijos daktaro disertacija Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Vokietijos imperinems jegoms reiskiant pretenzijas į Lietuva Lietuvos Taryba ieskodama galimybiu atsikratyti Lietuvos aneksijos gresmes nutare skelbti Lietuva monarchija 1917 1918 m dauguma Tarybos nariu realiausia atkuriamos valstybes forma laike monarchija 1917 m gruodzio 8 d Taryba netgi prieme rezoliucija anot kurios busimajai Lietuvos valstybei labiausiai tinka konstitucine paveldimoji monarchija butent karalija valdoma demokratiskai parlamentiniu budu su kataliku dinastu 1917 m rudenį Reichstago Kataliku centro frakcijos vadovas is Viurtembergo karalystes kiles Mathijas Ercbergeris Matthias Erzberger tada į Berlyna atvykusiems Sveicarijos lietuviu atstovams K Olsauskui ir J Purickiui Lietuvos karaliumi rekomendavo rinkti Viurtembergo grafa hercoga Vilhelma fon Uracha kuris buvo katalikas negalejo paveldeti Viurtembergo karalystes sosto ir nebuvo nusiteikes palaikyti lenku pretenziju į Lietuva ar jos dalį Apie 1918 m pradzia Lietuvos Taryba pradejo slaptas derybas su V fon Urachu del jo sutikimo tapti Lietuvos karaliumi Tu metu kova Viurtembergo karalius Vilhelmas II leido V fon Urachui uzimti Lietuvos karaliaus sosta Lietuvoje iki 1918 m vasaros parengtame Laikinosios Konstitucijos Pagrindu projekte buvo numatyta kad Lietuvos karalyste valdys karalius ir 2 rumu parlamentas pagal mineta konstitucijos projekta Lietuvos parlamento Tautos atstovybes priimtus įstatymus tvirtinantis Lietuvos karalius turejo vadovauti valstybes vykdomajai valdziai t y jo paties skiriamai vyriausybei 1918 m geguzes pabaigoje iskilus realiai gresmei kad Lietuva prisidengiant jos personaline unija su Saksonijos karalyste bus paversta Vokietijos provincija birzelio 4 d Lietuvos Taryba prieme nutarima Lietuvos karaliumi kviestis Vilhelma fon Uracha Liepos 1 d Freiburge su hercogu susitiko nepaisydama Vokietijos karines vadovybes trukdymu speciali Lietuvos Tarybos delegacija ir V fon Urachas ta diena sutikes su visomis Lietuvos Tarybos jam iskeltomis salygomis vadintis Mindaugu II leisti savo vaikus į lietuviska mokykla valdyti kartu su demokratiskai renkamu parlamentu savo dvariskiais ministrais ir aukstais valstybes pareigunais skirti tik lietuviskai kalbancius Lietuvos gyventojus be parlamento sutikimo nebuti uzsienyje daugiau kaip 2 men per metus ir kt netrukus eme mokytis lietuviu kalbos bei rengtis kraustytis gyventi į Vilniu karaliskaja Mindaugo II rezidencija 1918 m planuota paversti Verkiu rumus 1918 m liepos 11 d Lietuvos Valstybes Taryba paskelbe Lietuva konstitucine monarchija o Lietuvos karaliumi ta pacia diena isrinko is 6 ar 7 kandidatu Vilhelma fon Uracha Mindauga II Po poros dienu Taryba isrinktajį karaliu oficialiai pakviete uzimti Lietuvos karaliaus sosta Uz V fon Uracho pakvietima balsavo 13 Tarybos nariu protestuodami pries monarchijos atkurima is Tarybos tada pasitrauke Mykolas Birziska Steponas Kairys Stanislovas Narutavicius ir Jonas Vileisis Petras Klimas balsavo pries V fon Uracho pakvietima bet is Tarybos nepasitrauke V fon Uracho isrinkimas Lietuvos karaliumi kaip aiskus Lietuvos Tarybos nepaklusnumo vokieciu okupacinei valdziai zenklas Berlyne sukele tikra pasipiktinimo audra sovietineje istoriografijoje V fon Uracho isrinkimas Lietuvos karaliumi buvo pateikiamas kaip tariamo Lietuvos Tarybos kolaboravimo su vokieciu okupacine valdzia pavyzdys Liepos 25 d Vokietijos kancleriui Georgui fon Hartlingui Georg von Hertling atsisakius pripazinti Lietuvos karalystes nepriklausomybe Lietuvos Valstybes Taryboje kilo krize Ja dar pagilino lietuviu visuomenes nepasitenkinimas skubotu monarchijos atkurimu monarchijos ideja palaike Tarybos nariai buvo kaltinami ir įgaliojimu virsijimu esa karaliaus rinkimai laikytini isimtine Steigiamojo Seimo teise Tuo tarpu V fon Urachas susikloscius naujai politinei situacijai visu savo nominalaus karaliavimo laikotarpiu taip ir neisdrįso atvykti į Lietuva 1918 m spalio 20 d kara bepralaiminciai Vokietijai pagaliau pripazinus Lietuvos teise į nepriklausoma gyvenima lapkricio 2 d Lietuvos Valstybes Taryba atsauke savo liepos 11 d nutarima del V fon Uracho isrinkimo Lietuvos karaliumi o teise galutinai apspresti Lietuvos valstybes forma rezervavo ta diena priimtoje laikinojoje Lietuvos konstitucijoje Steigiamajam Seimui Palaidotas Liudvigsburgo pilies baznycioje Zmonos ir vaikaiV fon Urachas su seima Vilhelmas fon Urachas buvo vedes du kartus 1892 m jis vede Bavarijos kunigaikstyte Amalija 1865 1912 su kuria turejo 9 vaikus Marie Gabriele 1893 1908 Elisabeth 1894 1962 Karola 1896 1980 Wilhelm 1897 1957 Karl Gero 1899 1981 Margarete 1901 1975 Albrecht 1903 1969 Eberhard 1907 1969 Mechtilde 1912 2001 1924 m vede Bavarijos princese Viltruda 1884 1975 Saltiniaivon Urach Wilhelm Karl Vilhelmas Karlas fon Urachas Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIV Tolj Veni Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2015 393 394 psl Lietuvos valdovai Lietuvos vadovai Grafo Frydricho Vilhelmo fon Uracho palikuonys Archyvuota kopija 2015 01 29 is Wayback Machine projekto G 1875 m Zurnalistas nuo 1903 m Reichstago narys nuo 1917 m vasaros vienas arsiausiu Vokietijos aneksionistines politikos priesininku I pasaulinio karo metu buvo didziausias Vokietijoje Lietuvos remejas 1921 m nuzudytas nariu Siulydamas V fon Uracho kandidatura M Ercbergeris vylesi kad Viurtembergieciu gimines tiksliau sios gimines Urachieciu sakos atstovo valdoma Lietuva taps katalikiskojo Viurtembergo sajungininke ir savotiska atsvara Prusijos dominavimui Vokietijos imperijoje Viurtembergo karalius Vilhelmas II 1891 1918 savo įpediniu buvo pasirinkes ne jo sosto paveldejimo teises siekusį V fon Uracha o kita Viurtembergieciu gimines atstova Baranauskas Tomas Ar Lietuvai reikalinga Respublikos diena Archyvuota kopija 2008 07 23 is Wayback Machine projekto 2006 m geguzes 15 d Ziureta 2009 m kovo 9 d NuorodosWilhelm Karl Florestan von WURTTEMBERG Archyvuota kopija 2016 03 06 is Wayback Machine projekto