Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Vilniaus elektrinė

  • Pagrindinis puslapis
  • Vilniaus elektrinė
Vilniaus elektrinė
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Vilniaus elektrinė
Vilniaus elektrinė
54°41′25″ š. pl. 25°17′15″ r. ilg. / 54.69028°š. pl. 25.28750°r. ilg. / 54.69028; 25.28750 (Vilniaus elektrinė)
Vieta Vilnius, Lietuva
Statusas Sustabdyta
Atidarymas 1903 m.
Uždarymas 1998 m.
Paskirtis Jėgainė

Vilniaus centrinė elektrinė – pirmoji Vilniuje viešoji elektrinė, tiekusi elektros energiją gatvių apšvietimui, gyvenamiesiems namams ir pramonei, veikusi 1903–1998 m.

Vilniaus miesto energetikos istorija

Pirmieji istoriniuose šaltiniuose užfiksuoti elektros tyrimai siekia 1753 m., kai Vilniaus universiteto profesorius, matematikas, astronomas ir architektas Tomas Žebrauskas pademonstravo elektros mašiną ir jos sukeltą iškrovą.[reikalingas šaltinis]1854 m. nutiesus Peterburgo – Varšuvos telegrafo liniją, buvo pradėti naudoti cheminiai elektros energijos šaltiniai.

Vilnius XIX a. buvo svarbus Rusijos imperijos šiaurės vakarų krašto pramoninis, strateginis ir administracinis centras. 1862 m. per Vilnių nutiesus geležinkelį, ūkinis ir politinis miesto gyvenimas dar labiau pagyvėjo. 1864 m. generalgubernatoriaus M. Muravjovo iniciatyva Vilniuje įrengtas gatvių apšvietimas – pastatyti pirmieji 44 dujiniai žibintai.

Pirmoji centrinė elektrinė buvo pastatyta Niujorke. 1882 m. Vilniuje 1897 m. nedidelė elektros stotis buvo įrengta, M. Jelenskio name Jurgio prospekte (dabar Gedimino pr. 19). 1900 m. neoficialiai nuolatinės srovės 30 A, 125 V, 1354 aps./min. generatorių, kurį suko 6 AG žibalinis variklis, buvo įsirengęs pirklys Girša Janovas. Panašios elektros stotys netrukus buvo pastatytos generolo leitenanto Kukelio name Antakalnyje, grafo J. Tiškevičiaus dvare prie Trakų. 1902 m. 12,5 kW 110 V nuolatinės srovės generatorius, kurį suko 20 AG žibalinis variklis, buvo įrengtas Vilniaus miesto salės (dabar ) pirmame aukšte. Salę apšvietė 42 elektriniai šviestuvai. Tais pačiais metais savo elektros stotį įsirengė ir Vilniaus geležinkelio stotis.

Statyba

Elektros panaudojimą Vilniaus gatvių apšvietimui paskatino besibaigianti 1863 m. sutartis su Lalanso kompanija dėl dujinio apšvietimo. 1897 m. gruodžio 5 d. sudarė komisiją, kuri turėjo parengti techninį projektą ir sąmatą elektrinio apšvietimo įrengimui. Atlikus skaičiavimus 1899 m. dūma nusprendė atsisakyti Berlyno naujosios dujų bendrovės paslaugų. Nutarta, kad elektrinis apšvietimas labiau atitinka naujų laikų techninius ir higienos reikalavimus, elektrifikavimas paspartins miesto pramonės augimą, be to, tai leis arklių traukiamą tramvajų pakeisti elektriniu. Priimtas sprendimas pastatyti centrinę elektrinę ūkio būdu miesto lėšomis, išleidus 750 000 rublių vertės 5 % paskolos obligacijų ir elektros apšvietimo ir eksploatacijos koncesijos neperleisti jokiai bendrovei.

Pradžioje buvo numatyta elektrinę statyti šalia Bernardinų sodo (Sereikiškių parkas), tačiau vėliau jos statybos vieta buvo perkelta į dešinįjį Neries krantą, Petrozavodskaja (dabar Rinktinės) gatvėje, šalia žydų kapinių, prie Vilijos upės. 1900 m. elektrinės statybai sudaryta komisija, kuriai vadovavo Vilniaus miesto burmistras Juozapas Montvila, nariai generolas A. Antanovičius, inžinieriai Stasys Blaževičius ir J. Parševskis.

Buvo paskelbtas konkursas, kuriame dalyvavo daug užsienio firmų. 1901 m. rugpjūčio mėn. prasidėjo elektrinės statyba. Statybai ūkio būdu vadovavo Vilniaus miesto inžinierius . Gatvių apšvietimui įrengti buvo pasitelktas rangovas: firma „Schuckert & Co.“. Pagrindinis pastatas baigtas 1902 m. sausio mėn., o dar po metų, 1903 m. sausio 17 d. baigta montuoti įranga ir nutiestas skirstomasis tinklas.

1903 m. sausio 22 d. elektrinę ir tinklus priėmė Vilniaus gubernijos valdybos komisija. Elektrinė kainavo 680 000 rublių. Priėmimo akte detaliai aprašyti visi elektrinės įrengimai, jų techninės charakteristikos. Elektrinės pastatas buvo dviejų dalių, kurios skyrėsi ir architektūriškai. Vieno aukšto pastate įrengta mašinų salė (numatant vietą 4 garo mašinoms) ir katilinė (numatant vietą 5 garo katilams). Po mašinų sale tokio pat dydžio rūsys, kuriame patalpinti garo kondensatoriai bei garo ir vandens vamzdynai. Trijų aukštų pastato pirmame aukšte įrengta elektrinės raštinė, antrame – elektrinės viršininko, vyr. mechaniko ir vyr. energetiko butai, trečiame – akumuliatorių baterija, pusrūsyje – penki butai žemesnio rango personalui. Elektrinėje buvo valgykla, remonto dirbtuvės ir kuro sandėlis. Pastatas suprojektuotas taip, kad mašinų salę, katilinę bei kuro sandėlį būtų galima išplėsti.

Katilinėje buvo įrengti du po 235 m² kaitinamo paviršiaus 10 atmosferų slėgio Bormano katilai, mašinų salėje dvi po 350 AG (257 kW) 125 aps./min. horizontalios Ortveino ir Karasinskio firmos garo mašinos su 250 kW galios 440V AEG generatoriais, 3 garo siurbliai, vandens mechaninių ir cheminių priemaišų valytuvas. Siurblių našumas – 1,5 tūkst. kibirų vandens per valandą. Garo vamzdžiai apskaičiuoti visai elektrinės galiai – 1,7 AG. Vandenį elektrinė galėjo imti iš upės arba iš artezinio šulinio. Visose elektrinės patalpose iš pat pradžių buvo įrengtas garinis šildymas, t. y. pirmasis centrinis šildymas Lietuvoje. Tuo metu tai buvo moderniška elektrinė. Į ją praktikai buvo siunčiami studentai iš Peterburgo imperatoriaus Aleksandro III elektrotechnikos instituto.

1906 m. ant administracinio pastato bokštelio pastatyta skulptoriaus Boleslawo Balzukiewicziaus skulptūra „Elektra“ – moteris su laurų vainiku ant galvos, dešinėje rankoje laikanti žibintą su elektros lempute, o iškelta kairioji – skelbia naujos šviesos eros pradžią. Prie jos kojų parkritęs elektros šviesos apakintas vyras – kairiąja ranka prisidengęs akis, o dešiniąja numeta gęstantį fakelą. 1957 m. ji buvo nugriauta, o 1995 m. atstatyta (autorius – skulptorius Petras Mazūras).

Veikla

1903 m. vasario 14 d. Vilniaus viešoji centrinė elektrinė buvo atidaryta. Iš pradžių ji dirbo tik piko valandomis, o dieną elektra buvo tiekiama iš akumuliatorių baterijos (ją sudarė 266 elementai). Elektros energijos nuostoliai tais metais elektrinėje sudarė 9,6 %, o bendri elektrinės ir tinklo nuostoliai – 13,55 %. 1904 m. Vilniaus gatvėse jau degė 189 elektros lemputės, prie elektros tinklo buvo prijungti 264 namai. Nuo 1910 m. elektrinė jau veikė visą parą. 1912 m. vartotojų skaičiui išaugus iki 1660, įrengiama pirmoji Lietuvoje 1290 AG garo turbina ir 950 kW generatorius.

Katilai buvo kūrenami Donbaso anglimi, kuri iki 1940 m. iš geležinkelio stoties buvo vežama arkliais trisdešimčia vežimų, į kuriuos kraudavo po 1,5 t akmens anglies. Už elektrinės tiekiamą energiją buvo mokama pagal vartojimo valandas. Iki 200 valandų reikėjo mokėti 30 kapeikų už kWh, virš 400 valandų tik 15 kap., o vartojantieji virš 2000 valandų, gavo net 25 proc. nuolaidą. Elektra gamybos tikslams buvo parduodama po 10-12 kap. už kWh.

1914 m. norėta įrengti elektrinį tramvajų, tam planuota plėsti ir elektrinę, bet prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. 1915 m. traukdamasi rusų armija turėjo elektrinę susprogdinti, tačiau pirmasis jos direktorius Viktoras Nevodničianskis gavo Vilniuje buvusios 10-osios armijos vado kunigaikščio Tumanovo raštišką leidimą jos nesprogdinti. Vokiečių okupacijos metais elektrinė eksploatuota labai blogai. Katilai ir mašinos buvo nuolat perkraunamos, dažnai gesdavo, trūko atsarginių dalių, tepalų ir remonto medžiagų.

1922 m. Vilnių užgrobus lenkams elektrinėje dirbo 200 žmonių. Jie aptarnavo ne tik elektrinę, bet ir skirstomuosius tinklus. Centrinės elektrinės būklė dėl blogo eksploatavimo karo ir pokario metais buvo kritinė. Kadangi įrengimai dažnai neveikdavo, miestui trūko elektros energijos. Padėtis buvo gelbstima mažomis dyzelinėmis elektrinėmis. Tačiau tai negalėjo išgelbėti nuo elektros energijos trūkumo ir dažnai vakarais tamsoje skendėjo ištisi miesto rajonai, atjungti nuo centrinės elektrinės.

Miestui neturint pinigų, esminis elektrinės rekonstrukcijos planas pradėtas rengti tik 1924 m., direktoriumi paskyrus inžinierių J. Glatmaną. Kitų specialistų siūlymai statyti naują šiluminę elektrinę prie geležinkelio arba hidroelektrinę prie Neries buvo atmesti: tam reikėjo daug laiko ir lėšų. Pirmame rekonstrukcijos etape, 1925 m. sumontuota nauja 1800 kW galios garo turbina ir pakloti nauji kabelių tinklai. Prie elektros tinklų buvo prijungta 2150 namų, gatvėse švietė 655 elektros lempos. 1928 m. rugsėjo 1 d. pradėti naudoti dar du garo katilai ir antroji 3000 kW galios turbina. Garo katilai turėjo 400 m² kaitinamąjį paviršių ir tiekė 16 atm slėgio garą. 1934 m. elektrinėje buvo likviduoti paskutiniai seni įrengimai. 1935 m. sumontuotas ir paleistas trečiasis 375 m² kaitinamojo paviršiaus, 16 atm slėgio garo katilas. 1937 m. vasario 3 d. pradėjo veikti trečioji 3700 kW galios turbina. Elektrinės galia pasiekė 8500 kW ir iki 1940 m. daugiau nebebuvo didinama.

Elektrinei ir tinklui rekonstruoti kasmet buvo išleidžiama po 0,7-1,0 mln. zlotų. 1934 m. visas skirstomasis tinklas rekonstruotas į kintamosios srovės tinklą, įrengta 30 transformatorinių pastočių. 1937 m. miesto elektros tinklų ilgis siekė apie 330 kilometrų, iš jų 12,0 km buvo aukštosios įtampos orinių linijų, 36,4 km aukštosios įtampos kabelinių linijų, 197,3 km žemosios įtampos orinių linijų ir 86,5 km žemosios įtampos kabelinių linijų. Orinės linijos buvo nutiestos su 5920 medinių atramų. 1937 m. gatvių apšvietimo linijų ilgis pasiekė 211,5 km, degė 3162 gatvių šviestuvai. Elektra buvo apšviestos visos miesto centro ir svarbiausios priemiesčių gatvės, didelių gyvenamųjų namų ir pramonės įmonių kiemai bei aikštelės. Gatvių ir aikščių apšvietimui 1937 m. suvartota 1,4 mln. kWh elektros energijos. Už 1 kWh, gatvėms ir aikštėms apšviesti, elektrinės šeimininkė miesto valdyba mokėjo tik 0,14 zloto.

Rekonstravus elektrinę ir skirstomąjį tinklą, elektrinė dirbo labai ekonomiškai. Augo ir elektros energijos gamyba. Jeigu 1921 m. Vilniuje buvo pagaminta 3,3 mln. kWh energijos, tai 1926 m. – 5,0, 1928 m. – 6,3, 1930 m. – 7,5, 1935 m. – 9,1, 1939 m. – 13,7, o 1940 m. net 15,2 mln. kWh energijos. 1937 m. elektrinės metinis biudžetas siekė 4 mln. zlotų. Tiesa, palyginus su Lietuvos miestais, vienam gyventojui elektros energijos teko labai mažai – 1923 m. – 27 kW, 1937 m. – 57 kW, arba 3 kartus mažiau, negu Šiauliuose, 4 kartus mažiau, negu Kaune ir 6 kartus mažiau, negu Klaipėdoje. 1925 m. elektra buvo teikiama 2150, 1933 m.- 3550, o 1937 m. -5160 namų. 1937 m. elektrinė turėjo 25,8 tūkst. abonentų ir 30,7 tūkst. elektros skaitiklių.

Vis daugiau elektros energijos reikėjo ir augančiai pramonei. 1927 m. Vilniuje iš viso suvartota 5,8 mln. kWh elektros energijos; iš to skaičiaus pramonėje – 0,28 mln. kWh. 1938 m. iš viso suvartota 12,3 mln. kWh, iš jų pramonėje – 3,4 mln. kWh, bendras suvartotos elektros energijos kiekis padidėjo 2,5 karto, o pramonės – net 12,5 karto. Didžiausi elektros energijos vartotojai pramonėje buvo spaustuvės ir radijo aparatų gamykla.

1 kWh vidutinė kaina 1937 m. buvo 0,31 zloto. Elektrinė, tokiomis kainomis realizuodama savo produkciją, davė milžinišką pelną miesto savivaldybei, jos pelnas buvo didžiausias iš visų miesto pramonės įmonių.

Elektrinė, turėdama galios rezervą, galėjo pasirinkti ekonomiškesnį įrengimų darbo režimą. Per metus elektrinė sudegindavo apie 10,5 tūkst. t anglių ir apie 0,5 tūkst. t durpių. Vienai kilovatvalandei pagaminti buvo suvartojama 0,9 kg akmens anglių. Tinklo nuostoliai sudarė 9 %. 1938 m., anot lenkų spaudos, Vilniaus elektrinė tapo viena didžiausių ir moderniausių Lenkijoje. Be tiesioginio darbo, elektrinės darbuotojai aktyviai dalyvavo miesto visuomeniniame gyvenime. 1930 m. Vilniuje įvyko visos Lenkijos aštuntasis elektrikų suvažiavimas.

1940 m. Lietuvos kariuomenės kariškiai Vingio parke pastatė medinį siaurojo geležinkelio tiltą per Nerį. Geležinkelio Vilniaus geležinkelio stotis – Elektrinė statybai buvo panaudota dalis bėgių iš demontuoto siaurojo geležinkelio, lenkų nutiesto tarp Žvėryno ir Antakalnio ginklų sandėlių. Nei karo pradžioje, nei vokiečiams atsitraukiant, tiltas nebuvo paliestas ir kuras nuolat buvo gabenamas geležinkeliu. Tik 1962 m., kai elektrinėje pradėta kūrenti dujas ir mazutą, „siaurukas“ ir visas anglies ūkis buvo demontuoti.

1944 m. artėjant Raudonajai armijai, vokiečių okupacinė valdžia pareikalavo elektrinės įrengimus demontuoti ir išgabenti į Vokietiją, tačiau patys energetikai stengėsi elektrinę išsaugoti, todėl įsakymų nevykdė. Besitraukiantys vokiečiai, nespėję demontuoti ir išgabenti įrengimų, liepos 7 d. elektrinę iš dalies susprogdino. Atstatymas truko pusantrų metų ir tik 1946 m. gruodžio 24 d. pradėjo veikti viena 1 800 kW galios garo turbina ir vienas 13 t/h našumo garo katilas.

1947 m. jau veikė visa ir dabar mašinų salėje esanti technika – Babkoks – Wilkoks 18 t/h našumo garo katilas ir iš Leningrado gautas 3 600 kW galios generatorius bei iš Rytų Prūsijos pargabenta 1911 m. gamybos AEG firmos turbina. Elektrinės atstatyme didelį vaidmenį atliko tuometinis Lietuvos energetinės sistemos vyr. inžinierius Antanas Gruodis ir Vilniaus energetikos rajono vyr. inžinierius M. Sargautis.

Iki 1951 m. ši elektrinė buvo pagrindinė ir vienintelė elektros gamintoja Vilniaus mieste. 1951 m. pastačius naują elektrinę (TE-2), senoji Vilniaus centrinė elektrinė tapo jos padaliniu. 1953 m. elektrinė įjungta į Lietuvos energetinę sistemą. 1961 m. elektrinės garo katilai rekonstruoti ir pritaikyti kūrenti dujomis. 1962 m. Antroji turbina buvo rekonstruota, pritaikant šilumos tiekimui. Turbinos rotoriaus užpakalinės dalies lopetėlės buvo nupjautos, o į kondensatorių vietoj cirkuliacinio vandens paduodamas iš šiluminių trasų grįžtantis vanduo. Sumažėjo turbinų pajėgumas, tačiau žymiai pagerėjo jų darbo ekonomiškumas. Šiluma, kuri anksčiau su cirkuliaciniu vandeniu būdavo išmetama į Nerį, dabar keliavo į gamyklas ir gyventojų butus.

1963 m. pastačius Elektrėnų elektrinę, senoji Vilniaus miesto centrinė elektrinė prarado svarbą elektros energijos tiekimo sistemoje, bet persiorientavo į šilumos tiekimą miestui. 1963–1964 m pastatyti du 100 Gcal/h našumo vandens šildymo katilai, kurie tiekė šilumą Kalvarijų, Ukmergės gatvių vartotojams bei visam Žirmūnų mikrorajonui. 1981 m. elektrinės turbogeneratoriai buvo sustabdyti, nes įrengimai susidėvėjo, o juos remontuoti buvo netikslinga. Nuo 1903 iki 1981 m. elektrinė pagamino 1 064 milijardų kWh elektros energijos.

Muziejaus įkūrimas

Pagrindinis straipsnis – Energetikos ir technikos muziejus.

1982 m. Lietuvos kultūros ministerija paskelbė, kad Vilniaus centrinė elektrinė yra vietinės reikšmės technikos istorijos paminklas, saugomas valstybės. 1985 m. TE-I buvo perduota Vilniaus šilumos tinklams. 1997 m. buvo sustabdyti garo katilai, tiekę garą pramonės įmonėms, 1998 m. sustabdyti ir vandens šildymo katilai.

2000 m. AB „Lietuvos energija“ ir SPAB Vilniaus šilumos tinklai sudarė sutartį dėl Lietuvos energetikos muziejaus steigimo Vilniaus centrinės elektrinės patalpose. 2002 m. lapkričio 29 d. pasirašyta Viešosios įstaigos Lietuvos energetikos muziejus steigimo sutartis. Steigėjai – Vilniaus miesto savivaldybė, (NEEA) ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). 2003 m. vasario 15 d. Lietuvos energetikos muziejaus atidarymo diena sutapo su Vilniaus elektrinės 100-mečio minėjimu.

Elektrinės direktoriai

  • 1902 – 1924 m. – Viktoras Nievodničanskis (Wiktor Niewodniczański)
  • 1924 – 1940 m. – Juliušas Glatmanas (Juliusz Glatman)
  • 1940-04-02 – 1940 m. – Jonas Smilgevičius
  • 1940-08-31 – 1940 m. – Petras Narutavičius
  • 1941 – 1944 m. – Ivanas Larionovas (Иван Ларйонов)
  • 1946 – 1948 m. – Ipolitas Špakovskis (Иполит Шпаковский)
  • 1948–1951 m. – Jurijus Glachovskojus (Юрий Глаховскoй)
  • 1951 – 1973 m. – Aleksandras Markinas (Александр Маркин)
  • 1973 – 1983 m. – Vitalijus Radzevičius
  • 1983 – 1985 m. – Rimvydas Rukšėnas
  • 1985 – 1993 m. – Vincas Dambrauskas
  • 1993 – 1997 m. – Romualdas Pocius
  • 1997 – 1999 m. ir 2000–2002 m.
  • 1999–2000 m. –

Išnašos

  1. „Žiburiai”, 1995 02 17 – 03 02, nr. 4 (199)

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 09 Lie, 2025 / 02:44

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilniaus elektrinė, Kas yra Vilniaus elektrinė? Ką reiškia Vilniaus elektrinė?

Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Vilniaus elektrineVilniaus elektrine 54 41 25 s pl 25 17 15 r ilg 54 69028 s pl 25 28750 r ilg 54 69028 25 28750 Vilniaus elektrine Vieta Vilnius LietuvaStatusas SustabdytaAtidarymas 1903 m Uzdarymas 1998 m Paskirtis Jegaine Vilniaus centrine elektrine pirmoji Vilniuje viesoji elektrine tiekusi elektros energija gatviu apsvietimui gyvenamiesiems namams ir pramonei veikusi 1903 1998 m Vilniaus centrine elektrine 1918 m desineje Vilniaus miesto energetikos istorijaPirmieji istoriniuose saltiniuose uzfiksuoti elektros tyrimai siekia 1753 m kai Vilniaus universiteto profesorius matematikas astronomas ir architektas Tomas Zebrauskas pademonstravo elektros masina ir jos sukelta iskrova reikalingas saltinis 1854 m nutiesus Peterburgo Varsuvos telegrafo linija buvo pradeti naudoti cheminiai elektros energijos saltiniai Vilnius XIX a buvo svarbus Rusijos imperijos siaures vakaru krasto pramoninis strateginis ir administracinis centras 1862 m per Vilniu nutiesus gelezinkelį ukinis ir politinis miesto gyvenimas dar labiau pagyvejo 1864 m generalgubernatoriaus M Muravjovo iniciatyva Vilniuje įrengtas gatviu apsvietimas pastatyti pirmieji 44 dujiniai zibintai Pirmoji centrine elektrine buvo pastatyta Niujorke 1882 m Vilniuje 1897 m nedidele elektros stotis buvo įrengta M Jelenskio name Jurgio prospekte dabar Gedimino pr 19 1900 m neoficialiai nuolatines sroves 30 A 125 V 1354 aps min generatoriu kurį suko 6 AG zibalinis variklis buvo įsirenges pirklys Girsa Janovas Panasios elektros stotys netrukus buvo pastatytos generolo leitenanto Kukelio name Antakalnyje grafo J Tiskeviciaus dvare prie Traku 1902 m 12 5 kW 110 V nuolatines sroves generatorius kurį suko 20 AG zibalinis variklis buvo įrengtas Vilniaus miesto sales dabar pirmame aukste Sale apsviete 42 elektriniai sviestuvai Tais paciais metais savo elektros stotį įsirenge ir Vilniaus gelezinkelio stotis StatybaElektros panaudojima Vilniaus gatviu apsvietimui paskatino besibaigianti 1863 m sutartis su Lalanso kompanija del dujinio apsvietimo 1897 m gruodzio 5 d sudare komisija kuri turejo parengti techninį projekta ir samata elektrinio apsvietimo įrengimui Atlikus skaiciavimus 1899 m duma nusprende atsisakyti Berlyno naujosios duju bendroves paslaugu Nutarta kad elektrinis apsvietimas labiau atitinka nauju laiku techninius ir higienos reikalavimus elektrifikavimas paspartins miesto pramones augima be to tai leis arkliu traukiama tramvaju pakeisti elektriniu Priimtas sprendimas pastatyti centrine elektrine ukio budu miesto lesomis isleidus 750 000 rubliu vertes 5 paskolos obligaciju ir elektros apsvietimo ir eksploatacijos koncesijos neperleisti jokiai bendrovei Pradzioje buvo numatyta elektrine statyti salia Bernardinu sodo Sereikiskiu parkas taciau veliau jos statybos vieta buvo perkelta į desinįjį Neries kranta Petrozavodskaja dabar Rinktines gatveje salia zydu kapiniu prie Vilijos upes 1900 m elektrines statybai sudaryta komisija kuriai vadovavo Vilniaus miesto burmistras Juozapas Montvila nariai generolas A Antanovicius inzinieriai Stasys Blazevicius ir J Parsevskis Buvo paskelbtas konkursas kuriame dalyvavo daug uzsienio firmu 1901 m rugpjucio men prasidejo elektrines statyba Statybai ukio budu vadovavo Vilniaus miesto inzinierius Gatviu apsvietimui įrengti buvo pasitelktas rangovas firma Schuckert amp Co Pagrindinis pastatas baigtas 1902 m sausio men o dar po metu 1903 m sausio 17 d baigta montuoti įranga ir nutiestas skirstomasis tinklas 1903 m sausio 22 d elektrine ir tinklus prieme Vilniaus gubernijos valdybos komisija Elektrine kainavo 680 000 rubliu Priemimo akte detaliai aprasyti visi elektrines įrengimai ju technines charakteristikos Elektrines pastatas buvo dvieju daliu kurios skyresi ir architekturiskai Vieno auksto pastate įrengta masinu sale numatant vieta 4 garo masinoms ir katiline numatant vieta 5 garo katilams Po masinu sale tokio pat dydzio rusys kuriame patalpinti garo kondensatoriai bei garo ir vandens vamzdynai Triju aukstu pastato pirmame aukste įrengta elektrines rastine antrame elektrines virsininko vyr mechaniko ir vyr energetiko butai treciame akumuliatoriu baterija pusrusyje penki butai zemesnio rango personalui Elektrineje buvo valgykla remonto dirbtuves ir kuro sandelis Pastatas suprojektuotas taip kad masinu sale katiline bei kuro sandelį butu galima isplesti Katilineje buvo įrengti du po 235 m kaitinamo pavirsiaus 10 atmosferu slegio Bormano katilai masinu saleje dvi po 350 AG 257 kW 125 aps min horizontalios Ortveino ir Karasinskio firmos garo masinos su 250 kW galios 440V AEG generatoriais 3 garo siurbliai vandens mechaniniu ir cheminiu priemaisu valytuvas Siurbliu nasumas 1 5 tukst kibiru vandens per valanda Garo vamzdziai apskaiciuoti visai elektrines galiai 1 7 AG Vandenį elektrine galejo imti is upes arba is artezinio sulinio Visose elektrines patalpose is pat pradziu buvo įrengtas garinis sildymas t y pirmasis centrinis sildymas Lietuvoje Tuo metu tai buvo moderniska elektrine Į ja praktikai buvo siunciami studentai is Peterburgo imperatoriaus Aleksandro III elektrotechnikos instituto 1906 m ant administracinio pastato bokstelio pastatyta skulptoriaus Boleslawo Balzukiewicziaus skulptura Elektra moteris su lauru vainiku ant galvos desineje rankoje laikanti zibinta su elektros lempute o iskelta kairioji skelbia naujos sviesos eros pradzia Prie jos koju parkrites elektros sviesos apakintas vyras kairiaja ranka prisidenges akis o desiniaja numeta gestantį fakela 1957 m ji buvo nugriauta o 1995 m atstatyta autorius skulptorius Petras Mazuras Veikla1903 m vasario 14 d Vilniaus viesoji centrine elektrine buvo atidaryta Is pradziu ji dirbo tik piko valandomis o diena elektra buvo tiekiama is akumuliatoriu baterijos ja sudare 266 elementai Elektros energijos nuostoliai tais metais elektrineje sudare 9 6 o bendri elektrines ir tinklo nuostoliai 13 55 1904 m Vilniaus gatvese jau dege 189 elektros lemputes prie elektros tinklo buvo prijungti 264 namai Nuo 1910 m elektrine jau veike visa para 1912 m vartotoju skaiciui isaugus iki 1660 įrengiama pirmoji Lietuvoje 1290 AG garo turbina ir 950 kW generatorius Katilai buvo kurenami Donbaso anglimi kuri iki 1940 m is gelezinkelio stoties buvo vezama arkliais trisdesimcia vezimu į kuriuos kraudavo po 1 5 t akmens anglies Uz elektrines tiekiama energija buvo mokama pagal vartojimo valandas Iki 200 valandu reikejo moketi 30 kapeiku uz kWh virs 400 valandu tik 15 kap o vartojantieji virs 2000 valandu gavo net 25 proc nuolaida Elektra gamybos tikslams buvo parduodama po 10 12 kap uz kWh 1914 m noreta įrengti elektrinį tramvaju tam planuota plesti ir elektrine bet prasidejo Pirmasis pasaulinis karas 1915 m traukdamasi rusu armija turejo elektrine susprogdinti taciau pirmasis jos direktorius Viktoras Nevodnicianskis gavo Vilniuje buvusios 10 osios armijos vado kunigaikscio Tumanovo rastiska leidima jos nesprogdinti Vokieciu okupacijos metais elektrine eksploatuota labai blogai Katilai ir masinos buvo nuolat perkraunamos daznai gesdavo truko atsarginiu daliu tepalu ir remonto medziagu 1922 m Vilniu uzgrobus lenkams elektrineje dirbo 200 zmoniu Jie aptarnavo ne tik elektrine bet ir skirstomuosius tinklus Centrines elektrines bukle del blogo eksploatavimo karo ir pokario metais buvo kritine Kadangi įrengimai daznai neveikdavo miestui truko elektros energijos Padetis buvo gelbstima mazomis dyzelinemis elektrinemis Taciau tai negalejo isgelbeti nuo elektros energijos trukumo ir daznai vakarais tamsoje skendejo istisi miesto rajonai atjungti nuo centrines elektrines Miestui neturint pinigu esminis elektrines rekonstrukcijos planas pradetas rengti tik 1924 m direktoriumi paskyrus inzinieriu J Glatmana Kitu specialistu siulymai statyti nauja silumine elektrine prie gelezinkelio arba hidroelektrine prie Neries buvo atmesti tam reikejo daug laiko ir lesu Pirmame rekonstrukcijos etape 1925 m sumontuota nauja 1800 kW galios garo turbina ir pakloti nauji kabeliu tinklai Prie elektros tinklu buvo prijungta 2150 namu gatvese sviete 655 elektros lempos 1928 m rugsejo 1 d pradeti naudoti dar du garo katilai ir antroji 3000 kW galios turbina Garo katilai turejo 400 m kaitinamajį pavirsiu ir tieke 16 atm slegio gara 1934 m elektrineje buvo likviduoti paskutiniai seni įrengimai 1935 m sumontuotas ir paleistas treciasis 375 m kaitinamojo pavirsiaus 16 atm slegio garo katilas 1937 m vasario 3 d pradejo veikti trecioji 3700 kW galios turbina Elektrines galia pasieke 8500 kW ir iki 1940 m daugiau nebebuvo didinama Elektrinei ir tinklui rekonstruoti kasmet buvo isleidziama po 0 7 1 0 mln zlotu 1934 m visas skirstomasis tinklas rekonstruotas į kintamosios sroves tinkla įrengta 30 transformatoriniu pastociu 1937 m miesto elektros tinklu ilgis sieke apie 330 kilometru is ju 12 0 km buvo aukstosios įtampos oriniu liniju 36 4 km aukstosios įtampos kabeliniu liniju 197 3 km zemosios įtampos oriniu liniju ir 86 5 km zemosios įtampos kabeliniu liniju Orines linijos buvo nutiestos su 5920 mediniu atramu 1937 m gatviu apsvietimo liniju ilgis pasieke 211 5 km dege 3162 gatviu sviestuvai Elektra buvo apsviestos visos miesto centro ir svarbiausios priemiesciu gatves dideliu gyvenamuju namu ir pramones įmoniu kiemai bei aiksteles Gatviu ir aiksciu apsvietimui 1937 m suvartota 1 4 mln kWh elektros energijos Uz 1 kWh gatvems ir aikstems apsviesti elektrines seimininke miesto valdyba mokejo tik 0 14 zloto Rekonstravus elektrine ir skirstomajį tinkla elektrine dirbo labai ekonomiskai Augo ir elektros energijos gamyba Jeigu 1921 m Vilniuje buvo pagaminta 3 3 mln kWh energijos tai 1926 m 5 0 1928 m 6 3 1930 m 7 5 1935 m 9 1 1939 m 13 7 o 1940 m net 15 2 mln kWh energijos 1937 m elektrines metinis biudzetas sieke 4 mln zlotu Tiesa palyginus su Lietuvos miestais vienam gyventojui elektros energijos teko labai mazai 1923 m 27 kW 1937 m 57 kW arba 3 kartus maziau negu Siauliuose 4 kartus maziau negu Kaune ir 6 kartus maziau negu Klaipedoje 1925 m elektra buvo teikiama 2150 1933 m 3550 o 1937 m 5160 namu 1937 m elektrine turejo 25 8 tukst abonentu ir 30 7 tukst elektros skaitikliu Vis daugiau elektros energijos reikejo ir auganciai pramonei 1927 m Vilniuje is viso suvartota 5 8 mln kWh elektros energijos is to skaiciaus pramoneje 0 28 mln kWh 1938 m is viso suvartota 12 3 mln kWh is ju pramoneje 3 4 mln kWh bendras suvartotos elektros energijos kiekis padidejo 2 5 karto o pramones net 12 5 karto Didziausi elektros energijos vartotojai pramoneje buvo spaustuves ir radijo aparatu gamykla 1 kWh vidutine kaina 1937 m buvo 0 31 zloto Elektrine tokiomis kainomis realizuodama savo produkcija dave milziniska pelna miesto savivaldybei jos pelnas buvo didziausias is visu miesto pramones įmoniu Elektrine turedama galios rezerva galejo pasirinkti ekonomiskesnį įrengimu darbo rezima Per metus elektrine sudegindavo apie 10 5 tukst t angliu ir apie 0 5 tukst t durpiu Vienai kilovatvalandei pagaminti buvo suvartojama 0 9 kg akmens angliu Tinklo nuostoliai sudare 9 1938 m anot lenku spaudos Vilniaus elektrine tapo viena didziausiu ir moderniausiu Lenkijoje Be tiesioginio darbo elektrines darbuotojai aktyviai dalyvavo miesto visuomeniniame gyvenime 1930 m Vilniuje įvyko visos Lenkijos astuntasis elektriku suvaziavimas 1940 m Lietuvos kariuomenes kariskiai Vingio parke pastate medinį siaurojo gelezinkelio tilta per Nerį Gelezinkelio Vilniaus gelezinkelio stotis Elektrine statybai buvo panaudota dalis begiu is demontuoto siaurojo gelezinkelio lenku nutiesto tarp Zveryno ir Antakalnio ginklu sandeliu Nei karo pradzioje nei vokieciams atsitraukiant tiltas nebuvo paliestas ir kuras nuolat buvo gabenamas gelezinkeliu Tik 1962 m kai elektrineje pradeta kurenti dujas ir mazuta siaurukas ir visas anglies ukis buvo demontuoti 1944 m artejant Raudonajai armijai vokieciu okupacine valdzia pareikalavo elektrines įrengimus demontuoti ir isgabenti į Vokietija taciau patys energetikai stengesi elektrine issaugoti todel įsakymu nevykde Besitraukiantys vokieciai nespeje demontuoti ir isgabenti įrengimu liepos 7 d elektrine is dalies susprogdino Atstatymas truko pusantru metu ir tik 1946 m gruodzio 24 d pradejo veikti viena 1 800 kW galios garo turbina ir vienas 13 t h nasumo garo katilas 1947 m jau veike visa ir dabar masinu saleje esanti technika Babkoks Wilkoks 18 t h nasumo garo katilas ir is Leningrado gautas 3 600 kW galios generatorius bei is Rytu Prusijos pargabenta 1911 m gamybos AEG firmos turbina Elektrines atstatyme didelį vaidmenį atliko tuometinis Lietuvos energetines sistemos vyr inzinierius Antanas Gruodis ir Vilniaus energetikos rajono vyr inzinierius M Sargautis Iki 1951 m si elektrine buvo pagrindine ir vienintele elektros gamintoja Vilniaus mieste 1951 m pastacius nauja elektrine TE 2 senoji Vilniaus centrine elektrine tapo jos padaliniu 1953 m elektrine įjungta į Lietuvos energetine sistema 1961 m elektrines garo katilai rekonstruoti ir pritaikyti kurenti dujomis 1962 m Antroji turbina buvo rekonstruota pritaikant silumos tiekimui Turbinos rotoriaus uzpakalines dalies lopeteles buvo nupjautos o į kondensatoriu vietoj cirkuliacinio vandens paduodamas is siluminiu trasu grįztantis vanduo Sumazejo turbinu pajegumas taciau zymiai pagerejo ju darbo ekonomiskumas Siluma kuri anksciau su cirkuliaciniu vandeniu budavo ismetama į Nerį dabar keliavo į gamyklas ir gyventoju butus 1963 m pastacius Elektrenu elektrine senoji Vilniaus miesto centrine elektrine prarado svarba elektros energijos tiekimo sistemoje bet persiorientavo į silumos tiekima miestui 1963 1964 m pastatyti du 100 Gcal h nasumo vandens sildymo katilai kurie tieke siluma Kalvariju Ukmerges gatviu vartotojams bei visam Zirmunu mikrorajonui 1981 m elektrines turbogeneratoriai buvo sustabdyti nes įrengimai susidevejo o juos remontuoti buvo netikslinga Nuo 1903 iki 1981 m elektrine pagamino 1 064 milijardu kWh elektros energijos Muziejaus įkurimasPagrindinis straipsnis Energetikos ir technikos muziejus 1982 m Lietuvos kulturos ministerija paskelbe kad Vilniaus centrine elektrine yra vietines reiksmes technikos istorijos paminklas saugomas valstybes 1985 m TE I buvo perduota Vilniaus silumos tinklams 1997 m buvo sustabdyti garo katilai tieke gara pramones įmonems 1998 m sustabdyti ir vandens sildymo katilai 2000 m AB Lietuvos energija ir SPAB Vilniaus silumos tinklai sudare sutartį del Lietuvos energetikos muziejaus steigimo Vilniaus centrines elektrines patalpose 2002 m lapkricio 29 d pasirasyta Viesosios įstaigos Lietuvos energetikos muziejus steigimo sutartis Steigejai Vilniaus miesto savivaldybe NEEA ir Lietuvos silumos tiekeju asociacija LSTA 2003 m vasario 15 d Lietuvos energetikos muziejaus atidarymo diena sutapo su Vilniaus elektrines 100 mecio minejimu Elektrines direktoriai1902 1924 m Viktoras Nievodnicanskis Wiktor Niewodniczanski 1924 1940 m Juliusas Glatmanas Juliusz Glatman 1940 04 02 1940 m Jonas Smilgevicius 1940 08 31 1940 m Petras Narutavicius 1941 1944 m Ivanas Larionovas Ivan Larjonov 1946 1948 m Ipolitas Spakovskis Ipolit Shpakovskij 1948 1951 m Jurijus Glachovskojus Yurij Glahovskoj 1951 1973 m Aleksandras Markinas Aleksandr Markin 1973 1983 m Vitalijus Radzevicius 1983 1985 m Rimvydas Ruksenas 1985 1993 m Vincas Dambrauskas 1993 1997 m Romualdas Pocius 1997 1999 m ir 2000 2002 m 1999 2000 m Isnasos Ziburiai 1995 02 17 03 02 nr 4 199

Naujausi straipsniai
  • Liepa 13, 2025

    Panevėžio seniūnija

  • Liepa 13, 2025

    Panemunės rajonas

  • Liepa 13, 2025

    Palėvenėlė

  • Liepa 13, 2025

    Palau (tauta)

  • Liepa 13, 2025

    Pabiržės valsčius

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje