Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Belgiška virtuvėŠalis BelgijaŽymiausi patiekalaiUžkandžiai Lježo salotos pomidorai su krevetėmis sūriaiPagrindiniai pati
Belgiška virtuvė
| Belgiška virtuvė | |
|---|---|
| Šalis: | Belgija |
| Užkandžiai: | Lježo salotos, pomidorai su krevetėmis, sūriai |
| Pagrindiniai patiekalai: | , , , cikorijų |
| Sriubos: | |
| Desertai: | , belgiškas šokoladas |
| Gėrimai: | belgiškas alus |
Belgiška virtuvė – Belgijoje paplitusi kulinarinių tradicijų visuma, Belgijos nacionalinė virtuvė.
Raida ir įtakos
Belgiška kulinarija formavosi veikiant labai skirtingoms tradicijoms. Senovėje čia maišėsi vietinių gyventojų keltai ir kraštą valdžiusių romėnų mitybos tradicijos, kurias papildė germanų įtakos, o vėliau veikė Burgundijos, Ispanijos, Austrijos, Prancūzijos kulinarinės tradicijos.
Belgikos provincijos gyventojų keltų mitybą pirmaisiais mūsų eros amžiais stipriai praturtino romėnai, kurie čia introdukavo naujas žemės ūkio kultūras (pradėti auginti kviečiai, miežiai, rugiai, kopūstai, morkos, svogūnai, slyvos, persikai, kalendros, kmynai) ir naujus produktus, gaminamus kitose imperijos vietose (alyvų aliejus, vynas ir kt.). Pagrindinis Belgikos maistas, kaip ir visoje Romos imperijoje, buvo košė .
Po Romos imperijos žlugimo ir germanų įsigalėjimo nevietinius produktus pamažu išstūmė vietiniai pakaitalai. Vyną keitė alaus gamybos tradicijos, alyvų aliejų keitė sviestas ir gyvulių taukai, pulsą keitė duonos vartojimas. Alaus, kaip ir sūrių, gamyba vietos vienuolynuose įgavo didžiulį mastą ir įvairovę.
Kuomet po X a. Belgijos teritorijose buvusios Flandrijos grafystė, Brabanto kunigaikštystė ir kitos feodalinės valstybėlės tapo tankiausiai gyvenamu ir vienu turtingiausių Europos regionų, Belgijos ir Nyderlandų virtuvė irgi tapo viena įvairiausių ir turtingiausių visoje Europoje. Tai nulėmė platūs Žemutinių provincijų ryšiai ir klestinti prekyba. Į regioną atkeliaudavo pačios egzotiškiausios prekės, mažai žinomos kituose Europos regionuose: šiltųjų kraštų vaisiai ir prieskoniai. Be to, palankus klimatas leido nuimti du derlius per metus. Turtingoje miesto kultūroje išsivystė rafinuoti patiekalai, kur buvo dėmesys teikiamas ne tik maistingumui, bet ir skoniui, grožiui. Taip atsirado įvairiausi įdaryti pyragai, belgų išradimas buvo .
Žemutinės provincijos taip pat buvo vienas pirmųjų regionų, kur Europoje pasirodė produktai iš Naujojo pasaulio: bulvės, pomidorai, , kakava. Tai lėmė šokolado išradimą Europoje. Turtinga kulinarinė tradicija atsiskleidė ir per tai, kad būtent čia XV–XVI a. pasirodė pirmosios Europoje kulinarinės knygos.
Nuo XVI a. pabaigos Ispanijos Nyderlanduose atsidūrusi Belgija patyrė ekonominį ir kultūrinį nuosmukį, kas neigiamai palietė ir kulinarinių tradicijų vystymąsi. Naują impulsą joms suteikė XVIII–XIX a. sustiprėjusi įtaka, labiausiai veikusi pietinius Belgijos regionus, iš kur atėjo turtinga jūros produktų (krevečių, moliuskų, omarų), bei egzotinių vaisių (melionų, ananasų) naudojimo tradicija, daug padažų.
Po Belgijos nepriklausomybės 1830 m. ši prancūziškos ir vietinės valoniškos bei flamandiškos virtuvių samplaika išliko nacionalinėje Belgijos virtuvėje. Išgarsėjo vietos virėjai, restoranai bei kavinės. Išsivystė ir belgiško tipo greitas maistas.
Produktai ir patiekalai
Pagrindiniai patiekalai
Karštųjų patiekalų asortimentas didžiulis. Naudojamos įvairios mėsos ir žuvies rūšys, tačiau skirtingai nei piečiau esančiuose kraštuose, troškinant naudojamas alus (ar gezas), o ne vynas. Svarbesnieji troškiniai yra: aluje (pranc. Lapin à la Gueuze, ol. Konijn gestoofd in bier), triušiena su slyvomis (Lapin aux Pruneaux / Konijn met pruimen), (Waterzooi), (Vol au Vent / Koninginnehapjes), jautienos inkstai su kadagio uogomis (Rognons de veaux à la Liégoise); Brabanto fazanas (Faisan à la brabançone / Fazant op Brabantse wijze), (Carbonade Flamande / Stoofvlees) ir kt.
Iš mėsos yra taip pat gaminami kotletai (čia vadinami kroketten ar boulettes): pvz., flamandiškieji jautienos (Kalfsvleeskroketten) ar Lježietiškieji (Boulettes à la Liégeoise), kretečių (Garnaalkroketten).
Pajūrio regionuose populiarūs moliuskai ir žuvis. Nacionalinis belgų patiekalas yra – keptos bulvės su žviežiomis midijomis, kurios paduodamos įvairiais būdais: savo sultyse (Moules Nature), su baltu padažu (a la Creme), su aštriu padažu (Hot Circus) ar su alaus padažu (à la Biere). Kiti žymūs žuvies patiekalai yra ungurys su žaliu padažu (Anguilles au vert / Paling in het groen), su krevečių padažu (Filets de sole à l’Ostendaise) ir kt.
Daržovės dažniausiai patiekiamos kaip garnyras. Belgijoje naudojamos daržovės kaip ir kitur Europoje, bet ypač svarbios vietinėje virtuvėje yra Briuselio kopūstai ir . Gaminama bulvių košė, , , trūkažolių apkepas.
Desertai ir sūriai
Svarbiausi belgiški desertai yra labai ilgą istoriją turintys , kurių išskiriamos dvi rūšys. Lježo vafliai kieti, apvalūs ir viduje turi karamelės gabaliukus. Briuselio vafliai – minkšti ir purūs, patiekiami šilti, su grietinėle ir vaisiais. Be to, garsus belgiškas šokoladas. Kakavos vartojimo tradicijos čia atėjo jau XVI a., tačiau tik XIX a. viduryje Belgijoje šokoladas pradėtas naudoti kaip desertas, o ne kaip vaistas. Vystant saldaus šokolado gamybą, buvo išrasti įdaryti saldainiai ().
Kiti žinomi belgiški desertai yra įvairios (pvz., ryžių tartė ir varškės tartė), kalėdiniai sausainiai (Speculoos), (Peperkoek), Valonijos kalėdinis pyragas cougnou ir kt.
Belgijoje svarbiausi šaltieji užkandžiai (valgomi dažniausiai po valgio, vietoj deserto) yra sūriai, kurių įvairovė labai didelė. Viduramžiais kiekviena provincija gamindavo ne mažiau kaip 3 rūšis vietinio sūrio. Žinomiausios belgiško sūrio rūšys yra limburgeris, ervas, remudu, florefas, remudsu, orvalis ir kt.
Alus ir gėrimai
Ypač turtingos alaus tradicijos. Šalyje verdamos apie 400 rūšių alaus, kurios visos pilstomos į specifinius butelius ir turi specifinius bokalus. Be įprastinių alaus produktų, naudojamas cukrus, medus, vaisiai, ryžiai. Alūs yra skirstomi į keletą rūšių: lambikai – alūs fermentuojami atvirose statinėse; krikai – lambikai, kur papildomai naudojamos uogų sultys; gezai – kelių lambikų mišinys; trapistų alūs – tiršti medaus spalvos eliai.
Be to, Belgijoje geriama kava, arbata, vanduo, atvežtiniai vynai.
Greitas maistas
Belgija turi savo greito maisto tradiciją, ir belgai didžiuojasi keptomis bulvytėmis (frites / frieten), paplitusiomis visame pasaulyje. Vis dar vyksta nesutarimas, kas pirmieji jas išrado. Pasak belgiškosios versijos, bulvytes pirmą kartą riebaluose pradėta kepti apie 1680 m. Lježo vyskupijos teritorijoje. Teigiama, kad tradicija kilo iš papročio prie maisto patiekti mažas keptas žuvytes. Kuomet upės būdavo užšalę, žuvis pakeisdavo lazdelėmis supjaustytos keptos bulvės.
Belgiškas greitas maistas tiekiamas specialiose užkandinėse, vadinamose friterie / fritkot. Jose be keptų bulvyčių ypa patiekiami kiti greito maisto patiekalai: kotletukai, dešrelės, vėrinukai, . Čia taip pat patiekiami belgiški sumuštiniai (Mitraillette), kuriuos sudaro išilgai perpjauta bandelė, įdaryta mėsa ir keptomis bulvytėmis, su padažu.
Regioninė įvairovė
Dėl nuolatinio susiskaldymo į atskiras feodalines valstybėles, Belgijoje žymi regioninė įvairovė. Kiekvienas regionas turi savo sūrių bei alaus rūšis, tradicinius sausainėlius. Neretai patiekalai pavadinimuose turi nuorodą į geografinę vietovę. Svarbiausios regioninės kulinarinės tradicijos yra flamandiškoji (šiaurės vakarų Belgija), brabantiškoji (vidurio Belgija), Lježo (rytų Belgija), Ardėnų (pietryčių Belgija) ir kitos.
Nuorodos
| Vakarietiškos virtuvės | |
|---|---|
| Britų (, , ) Airiška | (, , Švediška, , Suomiška) Žemyno: | Belgiška | | | Austriška | | | Slovakiška | | Viduržemio jūros: Portugališka | | Itališka | Kroatiška | | Graikiška | | : | | | | | Rytų Europos: | Lietuviška | Latviška | Estiška | Rusiška | | Užjūrio virtuvės: Amerikietiška | | | | |
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Belgiška virtuvė, Kas yra Belgiška virtuvė? Ką reiškia Belgiška virtuvė?
Belgiska virtuveSalis BelgijaZymiausi patiekalaiUzkandziai Ljezo salotos pomidorai su krevetemis suriaiPagrindiniai patiekalai cikorijuSriubos Desertai belgiskas sokoladasGerimai belgiskas alus Belgiska virtuve Belgijoje paplitusi kulinariniu tradiciju visuma Belgijos nacionaline virtuve Raida ir įtakosBelgiska kulinarija formavosi veikiant labai skirtingoms tradicijoms Senoveje cia maisesi vietiniu gyventoju keltai ir krasta valdziusiu romenu mitybos tradicijos kurias papilde germanu įtakos o veliau veike Burgundijos Ispanijos Austrijos Prancuzijos kulinarines tradicijos Belgikos provincijos gyventoju keltu mityba pirmaisiais musu eros amziais stipriai praturtino romenai kurie cia introdukavo naujas zemes ukio kulturas pradeti auginti kvieciai mieziai rugiai kopustai morkos svogunai slyvos persikai kalendros kmynai ir naujus produktus gaminamus kitose imperijos vietose alyvu aliejus vynas ir kt Pagrindinis Belgikos maistas kaip ir visoje Romos imperijoje buvo kose Po Romos imperijos zlugimo ir germanu įsigalejimo nevietinius produktus pamazu isstume vietiniai pakaitalai Vyna keite alaus gamybos tradicijos alyvu alieju keite sviestas ir gyvuliu taukai pulsa keite duonos vartojimas Alaus kaip ir suriu gamyba vietos vienuolynuose įgavo didziulį masta ir įvairove Turtingas Zemutiniu provinciju stalas Kuomet po X a Belgijos teritorijose buvusios Flandrijos grafyste Brabanto kunigaikstyste ir kitos feodalines valstybeles tapo tankiausiai gyvenamu ir vienu turtingiausiu Europos regionu Belgijos ir Nyderlandu virtuve irgi tapo viena įvairiausiu ir turtingiausiu visoje Europoje Tai nuleme platus Zemutiniu provinciju rysiai ir klestinti prekyba Į regiona atkeliaudavo pacios egzotiskiausios prekes mazai zinomos kituose Europos regionuose siltuju krastu vaisiai ir prieskoniai Be to palankus klimatas leido nuimti du derlius per metus Turtingoje miesto kulturoje issivyste rafinuoti patiekalai kur buvo demesys teikiamas ne tik maistingumui bet ir skoniui groziui Taip atsirado įvairiausi įdaryti pyragai belgu isradimas buvo Zemutines provincijos taip pat buvo vienas pirmuju regionu kur Europoje pasirode produktai is Naujojo pasaulio bulves pomidorai kakava Tai leme sokolado isradima Europoje Turtinga kulinarine tradicija atsiskleide ir per tai kad butent cia XV XVI a pasirode pirmosios Europoje kulinarines knygos Nuo XVI a pabaigos Ispanijos Nyderlanduose atsidurusi Belgija patyre ekonominį ir kulturinį nuosmukį kas neigiamai paliete ir kulinariniu tradiciju vystymasi Nauja impulsa joms suteike XVIII XIX a sustiprejusi įtaka labiausiai veikusi pietinius Belgijos regionus is kur atejo turtinga juros produktu kreveciu moliusku omaru bei egzotiniu vaisiu melionu ananasu naudojimo tradicija daug padazu Po Belgijos nepriklausomybes 1830 m si prancuziskos ir vietines valoniskos bei flamandiskos virtuviu samplaika isliko nacionalineje Belgijos virtuveje Isgarsejo vietos virejai restoranai bei kavines Issivyste ir belgisko tipo greitas maistas Produktai ir patiekalaiPagrindiniai patiekalai Moules frittesFlamandiskasis karbonadasBriuselio vafliaiBelgiska friterie Karstuju patiekalu asortimentas didziulis Naudojamos įvairios mesos ir zuvies rusys taciau skirtingai nei pieciau esanciuose krastuose troskinant naudojamas alus ar gezas o ne vynas Svarbesnieji troskiniai yra aluje pranc Lapin a la Gueuze ol Konijn gestoofd in bier triusiena su slyvomis Lapin aux Pruneaux Konijn met pruimen Waterzooi Vol au Vent Koninginnehapjes jautienos inkstai su kadagio uogomis Rognons de veaux a la Liegoise Brabanto fazanas Faisan a la brabancone Fazant op Brabantse wijze Carbonade Flamande Stoofvlees ir kt Is mesos yra taip pat gaminami kotletai cia vadinami kroketten ar boulettes pvz flamandiskieji jautienos Kalfsvleeskroketten ar Ljezietiskieji Boulettes a la Liegeoise kreteciu Garnaalkroketten Pajurio regionuose populiarus moliuskai ir zuvis Nacionalinis belgu patiekalas yra keptos bulves su zvieziomis midijomis kurios paduodamos įvairiais budais savo sultyse Moules Nature su baltu padazu a la Creme su astriu padazu Hot Circus ar su alaus padazu a la Biere Kiti zymus zuvies patiekalai yra ungurys su zaliu padazu Anguilles au vert Paling in het groen su kreveciu padazu Filets de sole a l Ostendaise ir kt Darzoves dazniausiai patiekiamos kaip garnyras Belgijoje naudojamos darzoves kaip ir kitur Europoje bet ypac svarbios vietineje virtuveje yra Briuselio kopustai ir Gaminama bulviu kose trukazoliu apkepas Desertai ir suriai Svarbiausi belgiski desertai yra labai ilga istorija turintys kuriu isskiriamos dvi rusys Ljezo vafliai kieti apvalus ir viduje turi karameles gabaliukus Briuselio vafliai minksti ir purus patiekiami silti su grietinele ir vaisiais Be to garsus belgiskas sokoladas Kakavos vartojimo tradicijos cia atejo jau XVI a taciau tik XIX a viduryje Belgijoje sokoladas pradetas naudoti kaip desertas o ne kaip vaistas Vystant saldaus sokolado gamyba buvo israsti įdaryti saldainiai Kiti zinomi belgiski desertai yra įvairios pvz ryziu tarte ir varskes tarte kalediniai sausainiai Speculoos Peperkoek Valonijos kaledinis pyragas cougnou ir kt Belgijoje svarbiausi saltieji uzkandziai valgomi dazniausiai po valgio vietoj deserto yra suriai kuriu įvairove labai didele Viduramziais kiekviena provincija gamindavo ne maziau kaip 3 rusis vietinio surio Zinomiausios belgisko surio rusys yra limburgeris ervas remudu florefas remudsu orvalis ir kt Alus ir gerimai Ypac turtingos alaus tradicijos Salyje verdamos apie 400 rusiu alaus kurios visos pilstomos į specifinius butelius ir turi specifinius bokalus Be įprastiniu alaus produktu naudojamas cukrus medus vaisiai ryziai Alus yra skirstomi į keleta rusiu lambikai alus fermentuojami atvirose statinese krikai lambikai kur papildomai naudojamos uogu sultys gezai keliu lambiku misinys trapistu alus tirsti medaus spalvos eliai Be to Belgijoje geriama kava arbata vanduo atveztiniai vynai Greitas maistas Belgija turi savo greito maisto tradicija ir belgai didziuojasi keptomis bulvytemis frites frieten paplitusiomis visame pasaulyje Vis dar vyksta nesutarimas kas pirmieji jas isrado Pasak belgiskosios versijos bulvytes pirma karta riebaluose pradeta kepti apie 1680 m Ljezo vyskupijos teritorijoje Teigiama kad tradicija kilo is paprocio prie maisto patiekti mazas keptas zuvytes Kuomet upes budavo uzsale zuvis pakeisdavo lazdelemis supjaustytos keptos bulves Belgiskas greitas maistas tiekiamas specialiose uzkandinese vadinamose friterie fritkot Jose be keptu bulvyciu ypa patiekiami kiti greito maisto patiekalai kotletukai desreles verinukai Cia taip pat patiekiami belgiski sumustiniai Mitraillette kuriuos sudaro isilgai perpjauta bandele įdaryta mesa ir keptomis bulvytemis su padazu Regionine įvairoveDel nuolatinio susiskaldymo į atskiras feodalines valstybeles Belgijoje zymi regionine įvairove Kiekvienas regionas turi savo suriu bei alaus rusis tradicinius sausainelius Neretai patiekalai pavadinimuose turi nuoroda į geografine vietove Svarbiausios regionines kulinarines tradicijos yra flamandiskoji siaures vakaru Belgija brabantiskoji vidurio Belgija Ljezo rytu Belgija Ardenu pietryciu Belgija ir kitos NuorodosVikiteka Belgiska virtuve vaizdine ir garsine medziagaVakarietiskos virtuvesBritu Airiska Svediska Suomiska Zemyno Belgiska Austriska Slovakiska Vidurzemio juros Portugaliska Italiska Kroatiska Graikiska Rytu Europos Lietuviska Latviska Estiska Rusiska Uzjurio virtuves Amerikietiska Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu