Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Vladimiras Zubovas (1862)
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Vladimiras Zubovas | |
|---|---|
| Zubovų giminės herbas | |
| Gimė | 1862 m. vasario 13 d. Šiauliai |
| Mirė | 1933 m. birželio 23 d. (71 metai) Medemrodė, Akmenės valsčius |
| Tėvas | Nikolajus Zubovas |
| Motina | Aleksandra Zubovienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Sofija Zubovienė, Vera Ušakova-Bielskienė |
| Vaikai | Vladimiras Zubovas, Aleksandra Fledžinskienė |
| Veikla | dvarininkas, ūkininkas, agronomas, visuomenės veikėjas |
| Alma mater | 1886 m. Sankt Peterburgo universitetas |
Vladimiras Zubovas (1862 m. vasario 13 d. Šiauliuose – 1933 m. birželio 23 d. Medemrodėje, Akmenės valsčius) – Lietuvos dvarininkas, visuomenės veikėjas ir lietuviškos spaudos platintojas. Dmitrijaus Zubovo, po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo gavusio valdyti Šiaulių ekonomiją, tiesioginis palikuonis.
Vyriausias Nikolajaus ir Aleksandros Zubovų sūnus, brolis. Sofijos Zubovienės-Bilevičiūtės ir Veros Ušakovos-Bielskienės-Zubovienės vyras. Vladimiro Zubovo ir -Fledžinskienės tėvas.
Biografija
Išsilavinimas, šeima
1876–1881 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje.1886 m. baigė Peterburgo universitetą, kur studijavo chemiją, didžiavosi, kad šį mokslą jam dėstė patsai Dmitrijus Mendelejevas. Bestudijuodamas Peterburge susipažino su Sofija Bilevičiūte, pirmąja lietuve, įsigijusia aukštąjį mokslą, lankiusią garsiuosius Bestuževo kursus. Sofija buvo kilusi nuo Raseinių, jos motina buvo iš Klišių dvaro. Bilevičiai giminystės ryšiais buvo susieti su lenkų generolo Juzefo Pilsudskio motina.
Peterburge studijų metais įsijungė į „Narodnaja Volia“ – lietuvių ir lenkų socialistų partijos „Proletariato“ veiklą, net pateko į šios partijos centro komitetą. Ketino atsisakyti paveldėtojo turto bei grafo titulo, pereiti į pogrindį ir atsidėti revoliucinei kovai su carizmu. Tačiau bendraminčiai jaunuolį nuo tokio posūkio atkalbėjo, sakydami, kad naudingesnis revoliuciniam judėjimui jis būsiąs, jei paremsiąs jį materialiai, be to, svarbu čia ir grafo autoritetas, padėtis.
Su Sofija Bilevičiūte susituokė 1884 m. Tėvų buvo išleistas į Vokietiją, Halėje studijavo veterinariją. Nuo 1890 m. įsikūrė Ginkūnuose ir ėmėsi ūkininkauti. Pasistatė naujus rūmus, pradėjo verstis gyvulininkyste, gerinti pieninių karvių bandą, tobulindamas žemės dirbimą pritaikė Vokietijoje įgytas agronomo žinias. Ginkūnų dvaras tapo svarbiu ekonominiu bei kultūriniu centru. Atnaujintą ir perstatytą Lepšių dvarą savo motinos Aleksandros atminimui įamžinti pavadino Aleksandrija.
Visuomeninė veikla
Sofijos ir Vladimiro Zubovų šeima steigė lietuviškas mokyklas. Pirmoji slapta įsteigta Ginkūnuose 1896 m. (1933 m. jai suteiktas Sofijos ir Vladimiro Zubovų vardas). Nuo 1900 m. jų steigiamos ir globojamos Ginkūnų, Naisių, Gubernijos, Dabikinės, Medemrodės mokyklos buvo oficialios, su dėstomąja rusų kalba, bet slaptai dėstyta ir lietuvių kalba. Nuo 1905 m. mokyklose lietuvių kalba buvo dėstoma jau oficialiai. Sofija pati inspektavo mokyklų darbą, vesdavo gamtos pamokas, dažnai skaitė viešas paskaitas suaugusiems. Svarų indėlį V. Zubovas įnešė į lietuviškos spaudos platinimą spaudos draudimo metais. Jis aktyviai rėmė lietuvių tautinio atgimimo judėjimą. Gubernijos dvaro sandėliuose buvo laikomos ir perskirstomos laikraščių „Varpas“, „Ūkininkas“, „Naujienos“, „Darbininkų balsas“ siuntos.
1898 m. su broliu Dmitrijum dovanojo dvaro žemės ir plytų Mergaičių gimnazijos statybai Šiauliuose. 1900 m. organizavo visuomeninės bibliotekos draugiją, buvo jos pirmininkas. Užleido bibliotekai antrąjį Didždvario rūmų aukštą, padovanojo jai knygų, Šiaulių ekonomijos archyvą. 2000 knygų bibliotekai padovanojo Peterburgo leidėja P. Popova. 1913 m. bibliotekoje jau buvo 9270 tomų, per metus apsilankydavo po 8-9 tūkst. skaitytojų.
1904 m. birželio 12 d. Kairiuose buvo sušauktas didžiulis lietuvių šviesuomenės susirinkimas prisidengiant gegužinės vardu. Jį globojo pats grafas, dvaro valdytojas Vincas Janavičius, Sofija Zubovienė, jame dalyvavo apie 300 lietuvių veikėjų, tarp jų Jonas Jablonskis, , Vladas Putvinskis, Marija Pečkauskaitė, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas, Povilas Višinskis, daug moksleivių ir studentų. Kol dvaro klojime žiūrovai stebėjo lietuvišką vaidinimą, rūmuose vyko politinio pobūdžio posėdis, kuriame tartasi, kaip kovoti su caro administracija.
V. Zubovo paramos sulaukė ir Dabikinės dvare įvykęs garsusis Varpininkų organizacijos suvažiavimas, kuriame ši organizacija tapo Lietuvos demokratų partija. Suvažiavime dalyvavo Povilas Višinskis, Andrius Bulota, Felicija Bortkevičienė, Antanas Smetona bei daugelis kitų plačiai anuomet žinomų visuomenės veikėjų.
1905 m. Zubovų dvare vyko Vinco Kapsuko steigiamos „Draugo“ organizacijos suvažiavimas. 1904–1914 m. finansiškai rėmė LSDP, socialdemokratinės spaudos leidimą ir platinimą. Dvare įsteigė biblioteką Šiaulių gimnazijos moksleiviams ir leido joje rinktis jų slaptoms organizacijoms. Globojo revoliucionierius, skyrė lėšų jiems ginti teisme.
1907 m. rugpjūčio 21 d. pasitikėjimo bendrovė, kuriai vadovavo Jonas Vileišis, Stasys Matulaitis ir Vladimiras Zubovas perėmė laikraščio „Vilniaus žinios“ leidybą. 1908 m. buvo vienas iš Literatūros, dramos ir muzikos draugijos „Varpas“ steigėjų, dalyvavo jos teatro pastatymuose.
Po 26 bendro gyvenimo metų 1911 m. Sofijos ir Vladimiro Zubovų santuoka iširo. Sofija, likusi dukters Fledžinskienės šeimoje ir toliau gyveno Ginkūnuose, o Vladimiras su antrąja žmona Vera Ušakova-Bielskiene persikėlė į Medemrodės dvarą. 1914 m. Medemrodės dvare slėpė V. Mickevičių-Kapsuką, pabėgusį iš Sibiro tremties, padėjo jam išvykti į Tilžę, o iš ten – į Zakopanę.
Kaip ir nemažai kitų Lietuvos gyventojų, Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukęs į Rusiją apsistojo Petrograde, šelpė ir telkė pabėgėlius. 1916 m. gruodžio 11 d. Petrograde su kitais aktyvistais įsteigė karo pabėgėlių šalpos Grūdo draugiją, buvo išrinktas jos pirmininku.
1916–1917 m. redagavo savo įsteigtą socialistų revoliucionierių laikraštį „Naujoji Lietuva“. Neretai jo puslapiuose pasirodydavo ir V. Zubovo straipsnių, raginančią ruoštis grįžti ir tvarkyti savo kraštą. Dar tebešeimininkaujant kaizeriniams okupantams, grižo į Medemrodę, greitai likvidavo karo pėdsakus ir netrukus į šį nuošalų Žemaitijos kampą pradėjo plaukti ekskursijos pasižiūrėti, kaip ir Lietuvoje galima moksliškai, pelningai šeimininkauti.
1921 m. dovanojo Šiaulių miestui dvaro rūmus su biblioteka, kuriuose vėliau buvo įkurta Šiaulių mokytojų seminarija (dab. Šiaulių universiteto Menų fakultetas). Dalyvavo steigiant „Žiburėlio“ draugiją, „Kultūros“ bendrovę, gamintojų bei vartotojų kooperatyvus.
Šaltiniai
- V.N.Zubovas // Iliustruotas laikraštis, 1932 m. vasario 25 d., 8 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vladimiras Zubovas (1862), Kas yra Vladimiras Zubovas (1862)? Ką reiškia Vladimiras Zubovas (1862)?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Vladimiras ZubovasZubovu gimines herbasGime 1862 m vasario 13 d SiauliaiMire 1933 m birzelio 23 d 71 metai Medemrode Akmenes valsciusTevas Nikolajus ZubovasMotina Aleksandra ZubovieneSutuoktinis e Sofija Zuboviene Vera Usakova BielskieneVaikai Vladimiras Zubovas Aleksandra FledzinskieneVeikla dvarininkas ukininkas agronomas visuomenes veikejasAlma mater 1886 m Sankt Peterburgo universitetas Vladimiras Zubovas 1862 m vasario 13 d Siauliuose 1933 m birzelio 23 d Medemrodeje Akmenes valscius Lietuvos dvarininkas visuomenes veikejas ir lietuviskos spaudos platintojas Dmitrijaus Zubovo po Abieju Tautu Respublikos padalijimo gavusio valdyti Siauliu ekonomija tiesioginis palikuonis Zubovu rumai SiauliuoseGinkunu dvaras 2007 m Vyriausias Nikolajaus ir Aleksandros Zubovu sunus brolis Sofijos Zubovienes Bileviciutes ir Veros Usakovos Bielskienes Zubovienes vyras Vladimiro Zubovo ir Fledzinskienes tevas BiografijaIssilavinimas seima 1876 1881 m mokesi Siauliu gimnazijoje 1886 m baige Peterburgo universiteta kur studijavo chemija didziavosi kad sį moksla jam deste patsai Dmitrijus Mendelejevas Bestudijuodamas Peterburge susipazino su Sofija Bileviciute pirmaja lietuve įsigijusia aukstajį moksla lankiusia garsiuosius Bestuzevo kursus Sofija buvo kilusi nuo Raseiniu jos motina buvo is Klisiu dvaro Bileviciai giminystes rysiais buvo susieti su lenku generolo Juzefo Pilsudskio motina Peterburge studiju metais įsijunge į Narodnaja Volia lietuviu ir lenku socialistu partijos Proletariato veikla net pateko į sios partijos centro komiteta Ketino atsisakyti paveldetojo turto bei grafo titulo pereiti į pogrindį ir atsideti revoliucinei kovai su carizmu Taciau bendraminciai jaunuolį nuo tokio posukio atkalbejo sakydami kad naudingesnis revoliuciniam judejimui jis busias jei paremsias jį materialiai be to svarbu cia ir grafo autoritetas padetis Su Sofija Bileviciute susituoke 1884 m Tevu buvo isleistas į Vokietija Haleje studijavo veterinarija Nuo 1890 m įsikure Ginkunuose ir emesi ukininkauti Pasistate naujus rumus pradejo verstis gyvulininkyste gerinti pieniniu karviu banda tobulindamas zemes dirbima pritaike Vokietijoje įgytas agronomo zinias Ginkunu dvaras tapo svarbiu ekonominiu bei kulturiniu centru Atnaujinta ir perstatyta Lepsiu dvara savo motinos Aleksandros atminimui įamzinti pavadino Aleksandrija Visuomenine veikla Sofijos ir Vladimiro Zubovu seima steige lietuviskas mokyklas Pirmoji slapta įsteigta Ginkunuose 1896 m 1933 m jai suteiktas Sofijos ir Vladimiro Zubovu vardas Nuo 1900 m ju steigiamos ir globojamos Ginkunu Naisiu Gubernijos Dabikines Medemrodes mokyklos buvo oficialios su destomaja rusu kalba bet slaptai destyta ir lietuviu kalba Nuo 1905 m mokyklose lietuviu kalba buvo destoma jau oficialiai Sofija pati inspektavo mokyklu darba vesdavo gamtos pamokas daznai skaite viesas paskaitas suaugusiems Svaru indelį V Zubovas įnese į lietuviskos spaudos platinima spaudos draudimo metais Jis aktyviai reme lietuviu tautinio atgimimo judejima Gubernijos dvaro sandeliuose buvo laikomos ir perskirstomos laikrasciu Varpas ukininkas Naujienos Darbininku balsas siuntos 1898 m su broliu Dmitrijum dovanojo dvaro zemes ir plytu Mergaiciu gimnazijos statybai Siauliuose 1900 m organizavo visuomenines bibliotekos draugija buvo jos pirmininkas Uzleido bibliotekai antrajį Didzdvario rumu auksta padovanojo jai knygu Siauliu ekonomijos archyva 2000 knygu bibliotekai padovanojo Peterburgo leideja P Popova 1913 m bibliotekoje jau buvo 9270 tomu per metus apsilankydavo po 8 9 tukst skaitytoju 1904 m birzelio 12 d Kairiuose buvo susauktas didziulis lietuviu sviesuomenes susirinkimas prisidengiant geguzines vardu Jį globojo pats grafas dvaro valdytojas Vincas Janavicius Sofija Zuboviene jame dalyvavo apie 300 lietuviu veikeju tarp ju Jonas Jablonskis Vladas Putvinskis Marija Peckauskaite kunigas Juozas Tumas Vaizgantas Povilas Visinskis daug moksleiviu ir studentu Kol dvaro klojime ziurovai stebejo lietuviska vaidinima rumuose vyko politinio pobudzio posedis kuriame tartasi kaip kovoti su caro administracija V Zubovo paramos sulauke ir Dabikines dvare įvykes garsusis Varpininku organizacijos suvaziavimas kuriame si organizacija tapo Lietuvos demokratu partija Suvaziavime dalyvavo Povilas Visinskis Andrius Bulota Felicija Bortkeviciene Antanas Smetona bei daugelis kitu placiai anuomet zinomu visuomenes veikeju 1905 m Zubovu dvare vyko Vinco Kapsuko steigiamos Draugo organizacijos suvaziavimas 1904 1914 m finansiskai reme LSDP socialdemokratines spaudos leidima ir platinima Dvare įsteige biblioteka Siauliu gimnazijos moksleiviams ir leido joje rinktis ju slaptoms organizacijoms Globojo revoliucionierius skyre lesu jiems ginti teisme 1907 m rugpjucio 21 d pasitikejimo bendrove kuriai vadovavo Jonas Vileisis Stasys Matulaitis ir Vladimiras Zubovas pereme laikrascio Vilniaus zinios leidyba 1908 m buvo vienas is Literaturos dramos ir muzikos draugijos Varpas steigeju dalyvavo jos teatro pastatymuose Po 26 bendro gyvenimo metu 1911 m Sofijos ir Vladimiro Zubovu santuoka isiro Sofija likusi dukters Fledzinskienes seimoje ir toliau gyveno Ginkunuose o Vladimiras su antraja zmona Vera Usakova Bielskiene persikele į Medemrodes dvara 1914 m Medemrodes dvare slepe V Mickeviciu Kapsuka pabegusį is Sibiro tremties padejo jam isvykti į Tilze o is ten į Zakopane Kaip ir nemazai kitu Lietuvos gyventoju Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukes į Rusija apsistojo Petrograde selpe ir telke pabegelius 1916 m gruodzio 11 d Petrograde su kitais aktyvistais įsteige karo pabegeliu salpos Grudo draugija buvo isrinktas jos pirmininku 1916 1917 m redagavo savo įsteigta socialistu revoliucionieriu laikrastį Naujoji Lietuva Neretai jo puslapiuose pasirodydavo ir V Zubovo straipsniu raginancia ruostis grįzti ir tvarkyti savo krasta Dar tebeseimininkaujant kaizeriniams okupantams grizo į Medemrode greitai likvidavo karo pedsakus ir netrukus į sį nuosalu Zemaitijos kampa pradejo plaukti ekskursijos pasiziureti kaip ir Lietuvoje galima moksliskai pelningai seimininkauti 1921 m dovanojo Siauliu miestui dvaro rumus su biblioteka kuriuose veliau buvo įkurta Siauliu mokytoju seminarija dab Siauliu universiteto Menu fakultetas Dalyvavo steigiant Ziburelio draugija Kulturos bendrove gamintoju bei vartotoju kooperatyvus SaltiniaiV N Zubovas Iliustruotas laikrastis 1932 m vasario 25 d 8 psl