Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Apie kaimą Vilkaviškio rajone žr Varpininkai kaimas dd Varpininkai lietuvių tautinė organizacija 1888 1905 m veikusi Lie
Varpininkai
- Apie kaimą Vilkaviškio rajone žr. Varpininkai (kaimas).
Varpininkai – lietuvių tautinė organizacija, 1888–1905 m. veikusi Lietuvoje, Mažojoje Lietuvoje ir užsienyje.
Istorija
Organizacijos iniciatoriai buvo 1888 m. Varšuvoje įsteigtos draugijos „Lietuva“ nariai: Vincas Kudirka, J. Gaidys-Gaidamavičius, Jonas Adomaitis – Šernas, Juozas Kaukas, Justinas Staugaitis ir kt. Iš viso draugijoje buvo 22 nariai, tarp jų 12 studentų.[reikalingas šaltinis] Draugijos įstatuose vienas tikslų buvo platinti apšvietą, leidžiant knygas ir laikraščius. Tam tikslui buvo įsteigta Varpininkų leidykla, kuri ėmėsi leisti mėnesinį žurnalą „Varpas“, skirtą daugiausia inteligentams, mėnesinį laikraštį „Ūkininkas“, skirtą valstiečiams ir 1901–1903 m. informacinį, nepolitinį laikraštį „Naujienos“.
Struktūra
Vyriausias varpininkų organas buvo metiniai suvažiavimai. Pirmas toks varšuviečių, maskviečių ir vietinių varpininkų suvažiavimas įvyko Marijampolėje 1888 m. birželio 29 d. Suvažiavimai paprastai tęsdavosi vieną dieną, kokias 5-6 val. ir dalyvaudavo juose nuo 5-6 iki 40-50 žmonių. Suvažiavimai vyko kasmet nuo 1888 m. iki 1905 m., išskyrus 1898 m. Iš viso tokių suvažiavimų yra buvę 18 įvairiose Lietuvos vietose, iš pradžios (iki 1893 m.) Užnemunėje, paskui Mintaujoje, Jono Jablonskio bute, o vėlesniais metais Vilniuje. 1926 m. įvyko jubiliejinis varpininkų suvažiavimas.
Suvažiavime buvo renkamas Vykdomasis komitetas – vyriausias varpininkų vykdomasis organas. Vykdomajam komitetui talkininkavo kontrolės komisijos, pvz., Mintaujos komisija (Jonas Jablonskis, Antanas Krikščiukaitis, Pranas Mašiotas). Be to, esant redaktorium Juozui Bagdonui, Mažojoje Lietuvoje buvo sukurtas vietinis komitetas leidyklos turtui ir kasai prižiūrėti. Tame komitete buvo Juozas Bagdonas, Dovas Zaunius (vyresnysis), Morta Zauniūtė. Komitetas darydavo metines redakcijos pajamų bei išlaidų sąmatas ir apyskaitas.
Varpininkų vadovybės užnugary stovėjo iš pradžių Varšuvos ir Maskvos studentų organizacijos, o vėliau ir visa eilė didesnių ar mažesnių jaunimo kuopelių įvairiuose Lietuvos rajonuose (Atgaja, Lizdas, Atžala, o ypač marijampoliečių Sietynas, kurios greta spaudos platinimo užsiėmė ir švietimu, blaivybės propagavimu, tautosakos rinkimu ir kt. Varpininkus remiančios lietuvių draugijos ėmė steigtis ir už Lietuvos ribų, pavyzdžiui, Mintaujoje. Lietuvoje talkininkavo daugelis drąsių, sumanių knygnešių ir platintojų. Varpininkų organizacija per minėtas draugijas, kuopas, ratelius, knygnešius savo tinklu buvo apėmusi beveik visą Lietuvą.
Nors nuolatinių prenumeratorių būta nedaug, bet žymiai daugiau skaitytojų. Kiekvienas egzempliorius, patekęs į Lietuvą, ėjo iš rankų į rankas. Pasak buvusio „Varpo“ redaktoriaus J. Bagdono, tokių, kurie skaitydavo varpininkų laikraščius buvo apie 7000. Nepaisant finansinių sunkumų, varpininkams pavyko savo laikraščius leisti be pertraukos 17 metų – nuo 1889 m. iki 1906 m. kovo mėn., kai išėjo 1905 m. Varpo Nr. 11-12.
„Varpas“ ir „Ūkininkas“ per visą tą laikotarpį buvo leidžiami reguliariai kas mėnuo, išskyrus 1898 m. ir 1899 m., kada „Varpas“ buvo leidžiamas kas du mėnesius, bet padidintu puslapių skaičiumi.
Sunkumai
Tiesa, ne visados viskas ėjo sklandžiai. Keli paskutinieji XIX a. metai lietuvių inteligentams buvo itin rimtas ir pavojingas laikotarpis: tekdavo ne kartą įtempti visas jėgas, kad atlaikytų savo pozicijas. 1897–1899 Marijampolės žandarų viršininkas Vonsiackis sudarė politinę bylą Užnemunės lietuviams už priklausymą slaptai Sietyno draugijai. Nukentėjo 35 žmonės. Daugelis jų buvo ištremti iki 3 metų Rusijos gilumon. Taip buvo išblaškytas ir varpininkų komitetas, iš kurio Lietuvoje pasiliko tik K. Grinius. 1899 m. lapkričio 16 d. mirė Vincas Kudirka. Tai buvo neapsakomas nuostolis laisvajai spaudai ir visam varpininkų veikimui.
Žymiai praretėjus bendradarbių, platintojų ir rėmėjų eilėms, „Varpas“ ir „Ūkininkas“ pakibo tartum ant siūlo. Laimei, Juozas Bagdonas, caro valdžios įsakymu tremiamas į Viatką, paspruko į Mažąją Lietuvą ir 1899 m. pavasarį ėmėsi tvarkyti „Ūkininką“, o tų pat metų pabaigoje ir „Varpą“. Tačiau ir taip jau maža varpininkų kasa buvo visiškai ištuštėjusi. Spaustuvininkai nenorėjo kredituoti, reikalaudami sumokėti skolas. Nedaug tų skolų būta, nepilnas 1000 markių arba apie 400 rb.
Šį kartą padėtį išgelbėjo jaunas Vilniaus advokatas Jonas Vileišis. Atsilankęs Pilviškiuose pas Kazį Grinių, jis atvežė keletą knygelių, parašytų savo brolio inžinieriaus Petro Vileišio, ir pasiūlė jas išspausdinti „Ūkininke“, o vėliau ir atskirai po kelis tūkstančius egzempliorių. Už tai iš anksto įteikė 100 rb. avanso.[reikalingas šaltinis] Po šių dviejų veikėjų pasitarimo Vilniuje susikūrė gana stipri varpininkų organizacija. Pagerėjo ir spaudos reikalai. „Varpas“ ir „Ūkininkas“ Jono Vileišio remiamas raštais ir pinigais, J. Bagdono redaguojamas, Mortos Zauniūtės administruojamas, ėmė stiprėti ir išsilaikė iki 1906 m., išvaręs gilią vagą tautos atgimimo darbe.
Reikšmė
Didelis varpininkų nuopelnas lietuvių literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes, įvedant naujų terminų, normuojant gramatiką. Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo artimas V. Kudirkos draugas, vienas aktyviausiųjų laikraščio bendradarbių kalbos klausimais – Jonas Jablonskis. Ir dabartinės lietuvių literatūros ne vieną užuomazgą galima atsekti „Varpe“.
„Varpo“ leidyklos užsienyje gaminami ir slapta į Lietuvą gabenami spaudiniai ypatingai prisidėjo prie lietuviškosios spaudos laisvės grąžinimo, tai paliudijo net patys aukštieji caro pareigūnai. Vilniaus generalgubernatorius savo konfidencialiame rašte caro ministrams konstatavo, kad dabar valdžia neturi jokios galimybės kovoti su gabenamais iš užsienio spaudiniais. Privalome legalizuoti lotyniškai – lietuviškas raides, nes antraip jokia jėga neįstengs sulaikyti vis didesnio platinimosi lietuviškų knygų.
Pagaliau 1904 m. laisvė spausdinti lietuviškomis raidėmis buvo grąžinta. Bet „Varpas“ nepareiškė už tai dėkingumo Rusijos valdžiai, o tik pabrėžė tai kaip laimėtos pergalės faktą, ir kvietė tautiečius tęsti toliau kovą dėl politinės laisvės, nes tik rusų vadžios pašalinimas iš Lietuvos gali atnešti tikrą spaudos ir žodžio laisvę. Spauda yra tik priemonė, per kurią gali reikštis sąmoninga ir organizuota tautinė mintis. (Varpas. 1904 m., Nr.).
Šaltiniai
- Lozoraičių sodyboje akmuo varpininkams xxiamzius.lt
- Varpininkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 707 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Varpininkai, Kas yra Varpininkai? Ką reiškia Varpininkai?
Apie kaima Vilkaviskio rajone zr Varpininkai kaimas dd Varpininkai lietuviu tautine organizacija 1888 1905 m veikusi Lietuvoje Mazojoje Lietuvoje ir uzsienyje Atminimo akmuo 2 ajam varpininku suvaziavimui vykusiam 1889 m Baltrusiuose Sakiu raj IstorijaOrganizacijos iniciatoriai buvo 1888 m Varsuvoje įsteigtos draugijos Lietuva nariai Vincas Kudirka J Gaidys Gaidamavicius Jonas Adomaitis Sernas Juozas Kaukas Justinas Staugaitis ir kt Is viso draugijoje buvo 22 nariai tarp ju 12 studentu reikalingas saltinis Draugijos įstatuose vienas tikslu buvo platinti apsvieta leidziant knygas ir laikrascius Tam tikslui buvo įsteigta Varpininku leidykla kuri emesi leisti menesinį zurnala Varpas skirta daugiausia inteligentams menesinį laikrastį ukininkas skirta valstieciams ir 1901 1903 m informacinį nepolitinį laikrastį Naujienos Struktura Vyriausias varpininku organas buvo metiniai suvaziavimai Pirmas toks varsuvieciu maskvieciu ir vietiniu varpininku suvaziavimas įvyko Marijampoleje 1888 m birzelio 29 d Suvaziavimai paprastai tesdavosi viena diena kokias 5 6 val ir dalyvaudavo juose nuo 5 6 iki 40 50 zmoniu Suvaziavimai vyko kasmet nuo 1888 m iki 1905 m isskyrus 1898 m Is viso tokiu suvaziavimu yra buve 18 įvairiose Lietuvos vietose is pradzios iki 1893 m Uznemuneje paskui Mintaujoje Jono Jablonskio bute o velesniais metais Vilniuje 1926 m įvyko jubiliejinis varpininku suvaziavimas Suvaziavime buvo renkamas Vykdomasis komitetas vyriausias varpininku vykdomasis organas Vykdomajam komitetui talkininkavo kontroles komisijos pvz Mintaujos komisija Jonas Jablonskis Antanas Kriksciukaitis Pranas Masiotas Be to esant redaktorium Juozui Bagdonui Mazojoje Lietuvoje buvo sukurtas vietinis komitetas leidyklos turtui ir kasai priziureti Tame komitete buvo Juozas Bagdonas Dovas Zaunius vyresnysis Morta Zauniute Komitetas darydavo metines redakcijos pajamu bei islaidu samatas ir apyskaitas Varpininku vadovybes uznugary stovejo is pradziu Varsuvos ir Maskvos studentu organizacijos o veliau ir visa eile didesniu ar mazesniu jaunimo kuopeliu įvairiuose Lietuvos rajonuose Atgaja Lizdas Atzala o ypac marijampolieciu Sietynas kurios greta spaudos platinimo uzsieme ir svietimu blaivybes propagavimu tautosakos rinkimu ir kt Varpininkus remiancios lietuviu draugijos eme steigtis ir uz Lietuvos ribu pavyzdziui Mintaujoje Lietuvoje talkininkavo daugelis drasiu sumaniu knygnesiu ir platintoju Varpininku organizacija per minetas draugijas kuopas ratelius knygnesius savo tinklu buvo apemusi beveik visa Lietuva Nors nuolatiniu prenumeratoriu buta nedaug bet zymiai daugiau skaitytoju Kiekvienas egzempliorius patekes į Lietuva ejo is ranku į rankas Pasak buvusio Varpo redaktoriaus J Bagdono tokiu kurie skaitydavo varpininku laikrascius buvo apie 7000 Nepaisant finansiniu sunkumu varpininkams pavyko savo laikrascius leisti be pertraukos 17 metu nuo 1889 m iki 1906 m kovo men kai isejo 1905 m Varpo Nr 11 12 Varpas ir ukininkas per visa ta laikotarpį buvo leidziami reguliariai kas menuo isskyrus 1898 m ir 1899 m kada Varpas buvo leidziamas kas du menesius bet padidintu puslapiu skaiciumi Sunkumai Tiesa ne visados viskas ejo sklandziai Keli paskutinieji XIX a metai lietuviu inteligentams buvo itin rimtas ir pavojingas laikotarpis tekdavo ne karta įtempti visas jegas kad atlaikytu savo pozicijas 1897 1899 Marijampoles zandaru virsininkas Vonsiackis sudare politine byla Uznemunes lietuviams uz priklausyma slaptai Sietyno draugijai Nukentejo 35 zmones Daugelis ju buvo istremti iki 3 metu Rusijos gilumon Taip buvo isblaskytas ir varpininku komitetas is kurio Lietuvoje pasiliko tik K Grinius 1899 m lapkricio 16 d mire Vincas Kudirka Tai buvo neapsakomas nuostolis laisvajai spaudai ir visam varpininku veikimui Zymiai praretejus bendradarbiu platintoju ir remeju eilems Varpas ir ukininkas pakibo tartum ant siulo Laimei Juozas Bagdonas caro valdzios įsakymu tremiamas į Viatka paspruko į Mazaja Lietuva ir 1899 m pavasarį emesi tvarkyti ukininka o tu pat metu pabaigoje ir Varpa Taciau ir taip jau maza varpininku kasa buvo visiskai istustejusi Spaustuvininkai nenorejo kredituoti reikalaudami sumoketi skolas Nedaug tu skolu buta nepilnas 1000 markiu arba apie 400 rb Sį karta padetį isgelbejo jaunas Vilniaus advokatas Jonas Vileisis Atsilankes Pilviskiuose pas Kazį Griniu jis atveze keleta knygeliu parasytu savo brolio inzinieriaus Petro Vileisio ir pasiule jas isspausdinti ukininke o veliau ir atskirai po kelis tukstancius egzemplioriu Uz tai is anksto įteike 100 rb avanso reikalingas saltinis Po siu dvieju veikeju pasitarimo Vilniuje susikure gana stipri varpininku organizacija Pagerejo ir spaudos reikalai Varpas ir ukininkas Jono Vileisio remiamas rastais ir pinigais J Bagdono redaguojamas Mortos Zauniutes administruojamas eme stipreti ir issilaike iki 1906 m isvares gilia vaga tautos atgimimo darbe Reiksme Didelis varpininku nuopelnas lietuviu literaturinei kalbai kuria galima sakyti teko is naujo sukurti salinant is jos svetimybes įvedant nauju terminu normuojant gramatika Ypatingai daug siuo atzvilgiu pasidarbavo artimas V Kudirkos draugas vienas aktyviausiuju laikrascio bendradarbiu kalbos klausimais Jonas Jablonskis Ir dabartines lietuviu literaturos ne viena uzuomazga galima atsekti Varpe Varpo leidyklos uzsienyje gaminami ir slapta į Lietuva gabenami spaudiniai ypatingai prisidejo prie lietuviskosios spaudos laisves grazinimo tai paliudijo net patys aukstieji caro pareigunai Vilniaus generalgubernatorius savo konfidencialiame raste caro ministrams konstatavo kad dabar valdzia neturi jokios galimybes kovoti su gabenamais is uzsienio spaudiniais Privalome legalizuoti lotyniskai lietuviskas raides nes antraip jokia jega neįstengs sulaikyti vis didesnio platinimosi lietuvisku knygu Pagaliau 1904 m laisve spausdinti lietuviskomis raidemis buvo grazinta Bet Varpas nepareiske uz tai dekingumo Rusijos valdziai o tik pabreze tai kaip laimetos pergales fakta ir kviete tautiecius testi toliau kova del politines laisves nes tik rusu vadzios pasalinimas is Lietuvos gali atnesti tikra spaudos ir zodzio laisve Spauda yra tik priemone per kuria gali reikstis samoninga ir organizuota tautine mintis Varpas 1904 m Nr SaltiniaiVikiteka Varpininkai vaizdine ir garsine medziagaLozoraiciu sodyboje akmuo varpininkams xxiamzius lt Varpininkai Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIV Tolj Veni Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2015 707 psl