Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
AleksandrijaAleksandrija55 55 19 š pl 23 21 54 r ilg 55 922 š pl 23 365 r ilg 55 922 23 365 Aleksandrija Apskritis Šiaul
Aleksandrija (Šiauliai)
| Aleksandrija | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Aleksandrija | ||||||||||||||||
| 55°55′19″š. pl. 23°21′54″r. ilg. / 55.922°š. pl. 23.365°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Šiaulių apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Šiaulių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Šiaulių kaimiškoji seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų | 165 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Aleksandrija – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, 3 km į rytus nuo Šiaulių miesto centro, abipus kelio į Kairius ir Radviliškį. Aleksandrijos seniūnaitija. Ribojasi šiaurėje su Lepšiais, rytuose su Bertužiais, pietuose su Zokniais, vakaruose su Šimše. Rajonas kalvotas, kalvose trykšta keli šaltiniai, turintys gydomųjų savybių.
Etimologija
Kadaise čia buvusį ir kaimą vadino Lepšiais. 1795 ar 1832 m. dvarą įsigijo grafas Nikolajus Zubovas, kuris pastatydino naujus dvaro rūmus ir kitus trobesius. Dvaras N. Zubovo žmonos Aleksandros garbei buvo pavadintas Aleksandrija (asmenvardinis vietovardis).
Istorija
Rajono teritorijoje žmonių gyventa jau VIII–IX a. Tai rodo senkapio, kurį tyrinėjo archeologas Balys Tarvydas. Jo radiniai dabar saugomi Aušros muziejuje.
1886 m. grafas Aleksandrijoje pastatė plytinę ir fabriką, kuriame dirbo 50 darbininkų. Iš šios plytinės plytų pastatyta Didždvario gimnazija, Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia, bankas, paštas ir daugelis kitų miesto pastatų. 1902 m. plytinę iš Vladimiro Zubovo nupirko Miša Lensonas ir Icikas Frankas. Po Antrojo pasaulinio karo plytinės pastatuose veikė raštinės reikmenų fabrikas „Beržas“.
XIX a. pab. – XX a. pradžioje Aleksandrijoje buvo gražus pušynas, pamėgtas šiauliečių. 1894 m. jame įvyko pirmoji Šiaulių gegužinė, kurioje dalyvavo Jonas Jablonskis, Žemaitė, Povilas Višinskis. Ir vėliau čia vykdavo pažangių kultūros veikėjų sueigos. Gegužinės prisiminimui 1934 m. pušynėlyje įkastas paminklinis akmuo su iškaltu užrašu „Labora“ (lot. labora – „dirbk“).
Dvare 1950 m. įsikūrė karinio dalinio štabas, greta pastatyti namai karininkams.
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m. | |||||||
| 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1984 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 79 | 125 | 169 | 138 | 233 | 247 | ||
| 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | - | ||
| 350 | 290 | 177 | 165 | - | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės
Aleksandrijos kalvelėje, prie plento, palaidotas įžymus Lietuvos miškininkas, rašytojas ir visuomenininkas profesorius Povilas Matulionis (1860–1932), paskutinius gyvenimo metus praleidęs Aleksandrijoje. Jis piktinosi klerikalų veikla, buvo laisvamanis. Reikšdamas protestą prieš valdžią ir kunigus, paprašė artimųjų, kad jo palaikus po mirties palaidotų nešventintoje žemėje. Tačiau LTSR metais kalvoje pradėtas kasti smėlis ir žvyras, išnaikinta didžioji pušyno dalis, o vėliau memorialinėje vietoje įrengta motociklų lenktynių trasa. P. Matulionį primena stogastulpis prie kelio Šiauliai–Panevėžys (autorius – liaudies meistras A. Česnulevičius), pastatytas profesoriaus mirties 50-mečio proga. Miško darbuotojai ir gamtosaugininkai tuo pačiu netoli jo kapo pasodino 72 ąžuolų giraitę (tiek metų gyveno profesorius).
Šaltiniai
- Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- Aleksandrija. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 41 psl.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- Aleksandrija 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 40
- Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aleksandrija (Šiauliai), Kas yra Aleksandrija (Šiauliai)? Ką reiškia Aleksandrija (Šiauliai)?
AleksandrijaAleksandrija55 55 19 s pl 23 21 54 r ilg 55 922 s pl 23 365 r ilg 55 922 23 365 Aleksandrija Apskritis Siauliu apskritisSavivaldybe Siauliu rajono savivaldybeSeniunija Siauliu kaimiskoji seniunijaGyventoju 2021 165Vietovardzio kirciavimas 2 kirciuote Vardininkas AleksandrijaKilmininkas AleksandrijosNaudininkas AleksandrijaiGalininkas AleksandrijaĮnagininkas AleksandrijaVietininkas Aleksandrijoje Aleksandrija kaimas Siauliu rajono savivaldybeje 3 km į rytus nuo Siauliu miesto centro abipus kelio į Kairius ir Radviliskį Aleksandrijos seniunaitija Ribojasi siaureje su Lepsiais rytuose su Bertuziais pietuose su Zokniais vakaruose su Simse Rajonas kalvotas kalvose tryksta keli saltiniai turintys gydomuju savybiu griuvesiaiSiauliu geguziniu vietaAkmuo Labora EtimologijaKadaise cia buvusį ir kaima vadino Lepsiais 1795 ar 1832 m dvara įsigijo grafas Nikolajus Zubovas kuris pastatydino naujus dvaro rumus ir kitus trobesius Dvaras N Zubovo zmonos Aleksandros garbei buvo pavadintas Aleksandrija asmenvardinis vietovardis IstorijaRajono teritorijoje zmoniu gyventa jau VIII IX a Tai rodo senkapio kurį tyrinejo archeologas Balys Tarvydas Jo radiniai dabar saugomi Ausros muziejuje 1886 m grafas Aleksandrijoje pastate plytine ir fabrika kuriame dirbo 50 darbininku Is sios plytines plytu pastatyta Didzdvario gimnazija Siauliu Sv Jurgio baznycia bankas pastas ir daugelis kitu miesto pastatu 1902 m plytine is Vladimiro Zubovo nupirko Misa Lensonas ir Icikas Frankas Po Antrojo pasaulinio karo plytines pastatuose veike rastines reikmenu fabrikas Berzas XIX a pab XX a pradzioje Aleksandrijoje buvo grazus pusynas pamegtas siaulieciu 1894 m jame įvyko pirmoji Siauliu geguzine kurioje dalyvavo Jonas Jablonskis Zemaite Povilas Visinskis Ir veliau cia vykdavo pazangiu kulturos veikeju sueigos Geguzines prisiminimui 1934 m pusynelyje įkastas paminklinis akmuo su iskaltu uzrasu Labora lot labora dirbk Dvare 1950 m įsikure karinio dalinio stabas greta pastatyti namai karininkams GyventojaiDemografine raida tarp 1902 m ir 2021 m 1902 m 1923 m sur 1959 m sur 1970 m sur 1979 m sur 1984 m 79 125 169 138 233 2471989 m sur 2001 m sur 2011 m sur 2021 m sur 350 290 177 165 Demografines raidos histogramaZymus zmones Vandalu sudauzyta paminkline lenta Aleksandrijos kalveleje prie plento palaidotas įzymus Lietuvos miskininkas rasytojas ir visuomenininkas profesorius Povilas Matulionis 1860 1932 paskutinius gyvenimo metus praleides Aleksandrijoje Jis piktinosi klerikalu veikla buvo laisvamanis Reiksdamas protesta pries valdzia ir kunigus paprase artimuju kad jo palaikus po mirties palaidotu nesventintoje zemeje Taciau LTSR metais kalvoje pradetas kasti smelis ir zvyras isnaikinta didzioji pusyno dalis o veliau memorialineje vietoje įrengta motociklu lenktyniu trasa P Matulionį primena stogastulpis prie kelio Siauliai Panevezys autorius liaudies meistras A Cesnulevicius pastatytas profesoriaus mirties 50 mecio proga Misko darbuotojai ir gamtosaugininkai tuo paciu netoli jo kapo pasodino 72 azuolu giraite tiek metu gyveno profesorius SaltiniaiAldonas Pupkis Marija Razmukaite Rita Miliunaite Vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01497 1 internetinis leidimas sudarytojai Marija Razmukaite Aldonas Pupkis ISBN 978 9955 704 23 2 Alfavitnyj spisok naselennyh mѣst Kovenskoj gubernii Kovna Tipografiya Gubernskago Pravleniya 1903 Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Finansu ministerija Centralinis statistikos biuras 1925 Aleksandrija Mazoji lietuviskoji tarybine enciklopedija T 1 A J Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1966 41 psl Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1959 ir 1970 metais Visasajunginiu gyventoju surasymu duomenys Vilnius Centrine statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministru tarybos 1974 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1979 metu Visasajunginio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos TSR Centrine statistikos valdyba 1982 Aleksandrija 1 Tarybu Lietuvos enciklopedija T 1 A Grudas Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1985 psl 40 Kaimo gyvenamosios vietoves 1989 metu Visuotinio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas 1993 Siauliu apskrities gyvenamosios vietoves ir ju gyventojai Vilnius Statistikos departamentas 2003 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2011 metu gyventoju ir bustu surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2013 Suarchyvuota 2022 04 08 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2021 metu gyventoju surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2022