Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje – Lietuvos istorijos laikotarpis nuo III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. iki Pirmojo pasaulinio karo, kuomet 1915 m. Lietuvą okupavo Vokietijos imperijos kariuomenė. XVIII a. pabaigoje didesnė Lietuvos dalis buvo prijungta prie Rusijos imperijos, o Užnemunė – prie Prūsijos.
Lietuvos gyventojai, patekę į Rusijos valdžią, nepasitenkinimą reiškė sąmokslais ir . Amžiaus pradžioje Lietuvoje steigėsi slaptos organizacijos, kurių tikslas buvo kovoti su Rusijos absoliutizmu ir iš jo vaduotis. Laisvės siekėjai surengė 1830-1831 ir 1863-1864 m. sukilimus prieš caro valdžią. Jie buvo nuslopinti. Po kiekvieno sukilėlių pralaimėjimo sunkėjo Lietuvos politinio ir kultūrinio gyvenimo sąlygos. Rusijos valdžios persekiojimai vis griežtėjo.
Šeštajame XIX a. dešimtmetyje, nesėkme pasibaigus Krymo karui, tautinė priespauda Lietuvoje buvo kiek sumažėjusi, tačiau tik laikinai – žiauriausi susidorojimai prasidėjo per 1863–1864 m. sukilimą ir po jo.
Laikotarpio istoriniai įvykiai
Bandymai atkurti ATR
1807–1812 m. laikotarpiu buvo laviruojama tarp Rusijos ir Napoleono I Prancūzijos. Tada vyko bandymai atkurti Abiejų Tautų Respubliką (ATR). Pirmiausia viltys žlugo po 1806–1807 m. Tilžės sutarties (tarp Rusijos ir Prancūzijos), kuomet buvo sukurta Varšuvos kunigaikštystė. 1811–1812 m. kilo autonomijos Rusijos imperijos sudėtyje idėja. Napoleono armijai pasitraukus iš Lietuvos, grąžinta Rusijos valdžia.
Romantines idėjas puoselėjo ir to meto Lietuvos šviesuomenė, susitelkusi Vilniaus universitete. Praktiškai jas bandė įgyvendinti 1830–1831 ir 1863–1864 m. sukilėliai. Abu sukilimai baigėsi nesėkmingai.
Sukilimai
1830–1831 m. sukilimas
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje 1831 sukilimas.
1830 m. bruzdėjo pavergtos tautos Europoje (įvykiai Prancūzijoje, neramumai Italijoje, Vokietijoje, Belgijoje). Lietuvoje ir Lenkijoje kilo nepasitenkinimas caro politika, ypač sistema. 1830 m. lapkričio 29 d. susikūrė Varšuvos karininkų mokyklos slapta organizacija. 1830 m. gruodį kilo neramumai Lietuvoje. Pirmieji prieš rusų valdžią sukilo Raseinių apskrities ir bajorai (1831 m. kovo 25 d.). Birželio-rugsėjo mėnesiais lietuviams į pagalbą atskubėjo Lenkijos reguliarioji kariuomenė, vadovaujama ir D. Chlapovsko, tačiau 1831 m. rudenį sukilimas numalšintas.
1863–1864 m. sukilimas
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje 1863 sukilimas.
1861 m. baudžiavos panaikinimo reforma nepatenkino valstiečių. Politinę įtampą kėlė patriotinės manifestacijos su Abiejų Tautų Respublikos atkūrimo šūkiais. Kūrėsi slaptos organizacijos. Susiformavo dvi sukilimo rengimo grupės: Raudonieji ir Baltieji.
Baudžiavos panaikinimas
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Baudžiavos panaikinimo reforma.
Baudžiavos panaikinimo projekte buvo nurodoma, kad valstiečiams nereikės mokėti dvarininkams už asmens laisvę. Valstiečiai turės mokėti išpirką už sodybą ir už sklypą. Valstybė ėmėsi reglamentuoti valstiečių ir dvarininkų santykius. Tai sukėlė dvarininkų nepasitenkinimą. Todėl 1860 m. pabaigoje redakcinės komisijos pataisė projektą dvarininkų naudai: sumažino skirtinės žemės normas ir padidino valstiečių prievoles. Šis projektas 1861 m. pradžioje buvo perduotas Valstybės tarybai ir dar kartą apsvarstytas. Dauguma Valstybės tarybos narių stojo prieš valstiečių paleidimą su žeme, tačiau Aleksandras II pritarė mažumos nuomonei, kad valstiečiai turi gauti skirtinį sklypą, kurį išsipirks ir žemvaldžio.
1861 m. vasario 19 d. valstiečių reformos projektą patvirtino caras Aleksandras II. Jis pasirašė teisinius baudžiavos panaikinimo aktus – „Manifestą“ ir „Nuostatus“.
Žinią, kad panaikinama baudžiava, žmonės sutiko abejingai. Naujai paskirtas vidaus reikalų ministras P. Valujevas 1861 m. kovo 12 d. dienoraštyje rašė: „Mieste šiandien valdžia organizavo tarsi demonstracijas…“ ir toliau: „Gėlės dirbtinės kaip ir pačios demonstracijos“. Caro valdžia rengė reformą, o tuo pačiu metu valstiečiai buvo plakami net už kalbas apie reformą.
Patį „Manifestą“ parašė reformai nepritariantis Filaretas. Todėl nenuostabu, kad valstiečiai bandė aiškinti „Manifesto“ teiginius taip, kaip jiems buvo parankiau. Caro valdžia už tokį „Manifesto“ aiškinimą valstiečius plakdavo, o kartais ir šaudydavo.
Spaudos draudimo laikotarpis
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Spaudos draudimas.
Po 1863–1864 m. sukilimo caro valdžia pradėjo įgyvendinti „Rusiškųjų pradų atkūrimo“ programą: uždraudė lietuvišką spaudą lotyniškomis raidėmis, pašalino iš mokyklų lietuvių kalbą, pradėjo persekioti katalikų bažnyčią ir kt.
Didysis Vilniaus Seimas
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Didysis Vilniaus Seimas.
Prasidėjus 1905 m. įvykiams, socialdemokratai ir demokratai iškėlė idėją sušaukti visų politinių jėgų pasitarimą. P. Vileišis šia idėja pasidalino su J. Basanavičiumi, kurio iniciatyva spalio 19 d. „Vilniaus žinių“ redakcijoje sušauktas pasitarimas išrinko 15 žmonių suvažiavimo organizavimo komitetą. 1905 lapkričio 11 d. „Vilniaus žiniose“ buvo paskelbtas J. Basanavičiaus parašytas atsišaukimas ir visoje Lietuvoje buvo pradėti rinkti atstovai į suvažiavimą.
Lietuva tarp dviejų sukilimų
Rusijos atsakas į 1831 m. sukilimą buvo nedelsiamos represijos ir ilgalaikės „lietuviškos“ politikos formavimas bei įgyvendinimas. Vilniaus gubernijoje teismo atsakomybėn buvo patraukta 3880 sukilėlių, konfiskuota 150 dvarų. Sukilėliai neteko politinių teisių, teisės dirbti valstybės tarnyboje, emigravusiems buvo uždrausta grįžti į imperiją, dvarininkams uždėta kontribucija. Nikolajaus I (1825-1855) vyriausybė ėmėsi priemonių visose gyvenimo srityse visiškai sulieti Lietuvą su Rusija. Įstaigose buvo įvesta rusų kalba, aukštesni pareigūnai galėjo būti tik iš Rusijos, 1840 m. atšauktas Lietuvos Statutas ir įvesta Rusijos teisė. Nuo 1861 m. cenzūruojami kunigų pamokslai, uždaromi vienuolynai, 1839 m. unitai prievarta verčiami stačiatikiais, 1841–42 m. iš katalikų bažnyčios atimamos valdos.
Padėtis miestuose
Miestuose nuolat gyveno nedidelė gyventojų dalis, ATR laikų pabaigoje įteisintas miestiečių luomas buvo varžomas, mažieji miestai prarado savivaldą, jų gyventojai – miestiečių statusą. Pirkliai ir negausūs pramonininkai susidūrė su dvaruose pramonės įmones (malūnai, lentpjūvės, degtinės varyklos ir kt.) steigusių žemvaldžių konkurencija.
Miestų ūkinį potencialą turėjo stiprinti žydai, kurie pagal valdžios 1804 m. priimtus „Nuostatus dėl žydų“ turėjo iš kaimų keltis į miestus ar miestelius. Žydai buvo atskiras miestiečių sluoksnis, turėjęs savo kahalo uždarą religijos telkiamą bendruomenę. Vilniaus žydai ortodoksai ilgiau nei kitur Europoje atsispyrė ir iš Vokietijos sklindančios haskalos (Šviečiamojo sąjūdžio), ir Rytų Europoje nuo XVIII a. pabaigos klestėjusio chasidizmo įtakai.
Miestų reikšmę palaikė administracijos (valdininkai) ir kultūros bei švietimo (inteligentijos) centrai. Į miestus įvairūs interesai suvesdavo visus gyventojų sluoksnius. Didėjo Vilniaus, netekusio oficialaus sostinės vardo, bet likusio Lietuvos visuomeninio – kultūrinio gyvenimo centru, reikšmė, augo Kaunas, Gardinas. Kiti miestai XIX a. pradžioje turėjo įrodinėti miestietiškumą, buvo varžomi.
Valstiečiai
Dauguma valstiečių buvo įbaudžiavinti, asmeniškai nelaisvi, dvaruose vyravo lažas. Tiesa, Suvalkijoje, kur veikė Napoleono kodeksas, valstiečiai liko laisvi. Žemvaldžiai matė, kad lažas, prievartinis darbas tampa neproduktyvus, ir ieškojo išeičių. 1817 m. Vilniaus gubernijos bajorai prašė carą paleisti valstiečius iš baudžiavos, bet be žemės, prašymas nebuvo patenkintas. Jau XIX a. pradžioje Žemaitijoje, kur vyravo valstiečių ūkio nežlugdęs činšas, ir kiek vėliau Suvalkijoje buvo pastebimas nemažas skaičius prakutusių valstiečių, kurie stengėsi išsiveržti iš baudžiavos, luominių varžtų ar vaikams sudaryti tokias galimybes. Iki 1861 m. reformos valstiečiai nebuvo savarankiškas luomas, bet atsiliepdavo į krašto visuomeninius – politinius įvykius ypač aštrių sankirtų metu (sukilimai).
Kultūra
Antroji XIX a. pusė (po 1863 m.)
Po 1863 m. sukilimo numalšinimo kultūra plėtojosi keliomis kryptimis. Lietuvių kūrybinė inteligentija telkėsi darbui slaptojoje spaudoje. Kiek mažiau caro valdžios varžoma buvo bajoriškoji kultūra. Šiek tiek įtakos kultūros raidai turėjo mokslo institucijų, bibliotekų ir muziejų veikla. Aišku, jie tarnavo rusintojų interesams (nebuvo uždrausta spaudos leidyba ir platinimas).
Iš ankstesnių mokslo įstaigų savo veiklos nenutraukė Vilniaus medicinos draugija. Kaip atsvara uždarytai Vilniaus archeologijos komisijai 1864 m. buvo įkurta Vilniaus archeografijos komisija. Ji skelbė caro politiką atitinkančias Lietuvos istorijos šaltinių publikacijas.
Prie Vilniaus viešosios bibliotekos veikė Senienų muziejus. Tik po 1863 m. sukilimo daugelis jo eksponatų išvežti į kitas Rusijos įstaigas. 1901 m. rusifikacijos tikslais įkuriamas M. Muravjovo muziejus. Jame buvo kaupiama medžiaga, susijusi su sukilimo slopinimu.
Dar labiau nei mokslinis apmirė meninis gyvenimas. Vilniuje veikė tik rusų teatras, kurio scenoje vyravo pramoginis repertuaras. Muziką propagavo Rusų draugijos Vilniaus skyrius.
Lietuvių teatro ir muzikos vakarai tuo metu buvo draudžiami, todėl amžiaus pabaigoje ėmė sparčiai plisti vadinamieji klojimų vakarai – nelegalūs mėgėjų vaidinimai. Tuo metu tautinį teatrą ir muziką populiarino lietuvių kultūros draugijos Rygoje ir Peterburge. Pirmasis legalus lietuviškas spektaklis buvo pastatytas 1898 m. Palangoje (priklausė Kuršo gubernijai). Čia buvo suvaidinta Antano Vilkutaičio-Keturakio komedija „Amerika pirtyje“.
Dauguma Lietuvos dailininkų buvo pasitraukę į užsienį, Lietuvoje kūrė vos vienas kitas. Vilniuje atidaryta piešimo mokykla nutraukė Vilniaus meno mokyklos tradicijas ir sekė Rusijos dailininkų kūryba. Architektūroje ėmė reikštis romantizmo, elektikos ir istorizmo stiliai. Nuo XIX a. pab.–XX a. pr. buvo statomos neoromantinės, neogotikinės mūro bažnyčios.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje, Kas yra Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje? Ką reiškia Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Lietuva Rusijos imperijos sudetyje Lietuvos istorijos laikotarpis nuo III Abieju Tautu Respublikos padalijimo 1795 m iki Pirmojo pasaulinio karo kuomet 1915 m Lietuva okupavo Vokietijos imperijos kariuomene XVIII a pabaigoje didesne Lietuvos dalis buvo prijungta prie Rusijos imperijos o Uznemune prie Prusijos Lietuvos istorijaLietuvos priesistoreBaltu zemesKryziaus zygiai į PabaltijįLietuvos valstybes susidarymasLietuvos Didzioji KunigaikstysteLietuvos statutaiLiublino unijaAbieju Tautu RespublikaATR padalijimaiRusijos imperija Vakaru krastas Vokietijos imperija Oberostas Nepriklausomybes paskelbimasLietuvos Respublika Vilniaus krastasHitlerines Vokietijos okupacijaSovietine okupacija Lietuvos TSR Po Nepriklausomybes atkurimoLietuvos gubernijos 1867 1914 Lietuvos gyventojai pateke į Rusijos valdzia nepasitenkinima reiske samokslais ir Amziaus pradzioje Lietuvoje steigesi slaptos organizacijos kuriu tikslas buvo kovoti su Rusijos absoliutizmu ir is jo vaduotis Laisves siekejai surenge 1830 1831 ir 1863 1864 m sukilimus pries caro valdzia Jie buvo nuslopinti Po kiekvieno sukileliu pralaimejimo sunkejo Lietuvos politinio ir kulturinio gyvenimo salygos Rusijos valdzios persekiojimai vis grieztejo Sestajame XIX a desimtmetyje nesekme pasibaigus Krymo karui tautine priespauda Lietuvoje buvo kiek sumazejusi taciau tik laikinai ziauriausi susidorojimai prasidejo per 1863 1864 m sukilima ir po jo Laikotarpio istoriniai įvykiaiBandymai atkurti ATR 1807 1812 m laikotarpiu buvo laviruojama tarp Rusijos ir Napoleono I Prancuzijos Tada vyko bandymai atkurti Abieju Tautu Respublika ATR Pirmiausia viltys zlugo po 1806 1807 m Tilzes sutarties tarp Rusijos ir Prancuzijos kuomet buvo sukurta Varsuvos kunigaikstyste 1811 1812 m kilo autonomijos Rusijos imperijos sudetyje ideja Napoleono armijai pasitraukus is Lietuvos grazinta Rusijos valdzia Romantines idejas puoselejo ir to meto Lietuvos sviesuomene susitelkusi Vilniaus universitete Praktiskai jas bande įgyvendinti 1830 1831 ir 1863 1864 m sukileliai Abu sukilimai baigesi nesekmingai Sukilimai 1830 1831 m sukilimas Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje 1831 sukilimas 1830 m bruzdejo pavergtos tautos Europoje įvykiai Prancuzijoje neramumai Italijoje Vokietijoje Belgijoje Lietuvoje ir Lenkijoje kilo nepasitenkinimas caro politika ypac sistema 1830 m lapkricio 29 d susikure Varsuvos karininku mokyklos slapta organizacija 1830 m gruodį kilo neramumai Lietuvoje Pirmieji pries rusu valdzia sukilo Raseiniu apskrities ir bajorai 1831 m kovo 25 d Birzelio rugsejo menesiais lietuviams į pagalba atskubejo Lenkijos reguliarioji kariuomene vadovaujama ir D Chlapovsko taciau 1831 m rudenį sukilimas numalsintas 1863 1864 m sukilimas Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje 1863 sukilimas 1861 m baudziavos panaikinimo reforma nepatenkino valstieciu Politine įtampa kele patriotines manifestacijos su Abieju Tautu Respublikos atkurimo sukiais Kuresi slaptos organizacijos Susiformavo dvi sukilimo rengimo grupes Raudonieji ir Baltieji Baudziavos panaikinimas Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Baudziavos panaikinimo reforma Baudziavos panaikinimo projekte buvo nurodoma kad valstieciams nereikes moketi dvarininkams uz asmens laisve Valstieciai tures moketi ispirka uz sodyba ir uz sklypa Valstybe emesi reglamentuoti valstieciu ir dvarininku santykius Tai sukele dvarininku nepasitenkinima Todel 1860 m pabaigoje redakcines komisijos pataise projekta dvarininku naudai sumazino skirtines zemes normas ir padidino valstieciu prievoles Sis projektas 1861 m pradzioje buvo perduotas Valstybes tarybai ir dar karta apsvarstytas Dauguma Valstybes tarybos nariu stojo pries valstieciu paleidima su zeme taciau Aleksandras II pritare mazumos nuomonei kad valstieciai turi gauti skirtinį sklypa kurį issipirks ir zemvaldzio 1861 m vasario 19 d valstieciu reformos projekta patvirtino caras Aleksandras II Jis pasirase teisinius baudziavos panaikinimo aktus Manifesta ir Nuostatus Zinia kad panaikinama baudziava zmones sutiko abejingai Naujai paskirtas vidaus reikalu ministras P Valujevas 1861 m kovo 12 d dienorastyje rase Mieste siandien valdzia organizavo tarsi demonstracijas ir toliau Geles dirbtines kaip ir pacios demonstracijos Caro valdzia renge reforma o tuo paciu metu valstieciai buvo plakami net uz kalbas apie reforma Patį Manifesta parase reformai nepritariantis Filaretas Todel nenuostabu kad valstieciai bande aiskinti Manifesto teiginius taip kaip jiems buvo parankiau Caro valdzia uz tokį Manifesto aiskinima valstiecius plakdavo o kartais ir saudydavo Spaudos draudimo laikotarpis Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Spaudos draudimas Po 1863 1864 m sukilimo caro valdzia pradejo įgyvendinti Rusiskuju pradu atkurimo programa uzdraude lietuviska spauda lotyniskomis raidemis pasalino is mokyklu lietuviu kalba pradejo persekioti kataliku baznycia ir kt Didysis Vilniaus Seimas Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Didysis Vilniaus Seimas Prasidejus 1905 m įvykiams socialdemokratai ir demokratai iskele ideja susaukti visu politiniu jegu pasitarima P Vileisis sia ideja pasidalino su J Basanaviciumi kurio iniciatyva spalio 19 d Vilniaus ziniu redakcijoje susauktas pasitarimas isrinko 15 zmoniu suvaziavimo organizavimo komiteta 1905 lapkricio 11 d Vilniaus ziniose buvo paskelbtas J Basanaviciaus parasytas atsisaukimas ir visoje Lietuvoje buvo pradeti rinkti atstovai į suvaziavima Lietuva tarp dvieju sukilimuRusijos atsakas į 1831 m sukilima buvo nedelsiamos represijos ir ilgalaikes lietuviskos politikos formavimas bei įgyvendinimas Vilniaus gubernijoje teismo atsakomyben buvo patraukta 3880 sukileliu konfiskuota 150 dvaru Sukileliai neteko politiniu teisiu teises dirbti valstybes tarnyboje emigravusiems buvo uzdrausta grįzti į imperija dvarininkams uzdeta kontribucija Nikolajaus I 1825 1855 vyriausybe emesi priemoniu visose gyvenimo srityse visiskai sulieti Lietuva su Rusija Įstaigose buvo įvesta rusu kalba aukstesni pareigunai galejo buti tik is Rusijos 1840 m atsauktas Lietuvos Statutas ir įvesta Rusijos teise Nuo 1861 m cenzuruojami kunigu pamokslai uzdaromi vienuolynai 1839 m unitai prievarta verciami staciatikiais 1841 42 m is kataliku baznycios atimamos valdos Padetis miestuose Miestuose nuolat gyveno nedidele gyventoju dalis ATR laiku pabaigoje įteisintas miestieciu luomas buvo varzomas mazieji miestai prarado savivalda ju gyventojai miestieciu statusa Pirkliai ir negausus pramonininkai susidure su dvaruose pramones įmones malunai lentpjuves degtines varyklos ir kt steigusiu zemvaldziu konkurencija Miestu ukinį potenciala turejo stiprinti zydai kurie pagal valdzios 1804 m priimtus Nuostatus del zydu turejo is kaimu keltis į miestus ar miestelius Zydai buvo atskiras miestieciu sluoksnis turejes savo kahalo uzdara religijos telkiama bendruomene Vilniaus zydai ortodoksai ilgiau nei kitur Europoje atsispyre ir is Vokietijos sklindancios haskalos Svieciamojo sajudzio ir Rytu Europoje nuo XVIII a pabaigos klestejusio chasidizmo įtakai Miestu reiksme palaike administracijos valdininkai ir kulturos bei svietimo inteligentijos centrai Į miestus įvairus interesai suvesdavo visus gyventoju sluoksnius Didejo Vilniaus netekusio oficialaus sostines vardo bet likusio Lietuvos visuomeninio kulturinio gyvenimo centru reiksme augo Kaunas Gardinas Kiti miestai XIX a pradzioje turejo įrodineti miestietiskuma buvo varzomi Valstieciai Dauguma valstieciu buvo įbaudziavinti asmeniskai nelaisvi dvaruose vyravo lazas Tiesa Suvalkijoje kur veike Napoleono kodeksas valstieciai liko laisvi Zemvaldziai mate kad lazas prievartinis darbas tampa neproduktyvus ir ieskojo iseiciu 1817 m Vilniaus gubernijos bajorai prase cara paleisti valstiecius is baudziavos bet be zemes prasymas nebuvo patenkintas Jau XIX a pradzioje Zemaitijoje kur vyravo valstieciu ukio nezlugdes cinsas ir kiek veliau Suvalkijoje buvo pastebimas nemazas skaicius prakutusiu valstieciu kurie stengesi issiverzti is baudziavos luominiu varztu ar vaikams sudaryti tokias galimybes Iki 1861 m reformos valstieciai nebuvo savarankiskas luomas bet atsiliepdavo į krasto visuomeninius politinius įvykius ypac astriu sankirtu metu sukilimai KulturaAntroji XIX a puse po 1863 m Po 1863 m sukilimo numalsinimo kultura pletojosi keliomis kryptimis Lietuviu kurybine inteligentija telkesi darbui slaptojoje spaudoje Kiek maziau caro valdzios varzoma buvo bajoriskoji kultura Siek tiek įtakos kulturos raidai turejo mokslo instituciju biblioteku ir muzieju veikla Aisku jie tarnavo rusintoju interesams nebuvo uzdrausta spaudos leidyba ir platinimas Is ankstesniu mokslo įstaigu savo veiklos nenutrauke Vilniaus medicinos draugija Kaip atsvara uzdarytai Vilniaus archeologijos komisijai 1864 m buvo įkurta Vilniaus archeografijos komisija Ji skelbe caro politika atitinkancias Lietuvos istorijos saltiniu publikacijas Prie Vilniaus viesosios bibliotekos veike Senienu muziejus Tik po 1863 m sukilimo daugelis jo eksponatu isvezti į kitas Rusijos įstaigas 1901 m rusifikacijos tikslais įkuriamas M Muravjovo muziejus Jame buvo kaupiama medziaga susijusi su sukilimo slopinimu Dar labiau nei mokslinis apmire meninis gyvenimas Vilniuje veike tik rusu teatras kurio scenoje vyravo pramoginis repertuaras Muzika propagavo Rusu draugijos Vilniaus skyrius Lietuviu teatro ir muzikos vakarai tuo metu buvo draudziami todel amziaus pabaigoje eme sparciai plisti vadinamieji klojimu vakarai nelegalus megeju vaidinimai Tuo metu tautinį teatra ir muzika populiarino lietuviu kulturos draugijos Rygoje ir Peterburge Pirmasis legalus lietuviskas spektaklis buvo pastatytas 1898 m Palangoje priklause Kurso gubernijai Cia buvo suvaidinta Antano Vilkutaicio Keturakio komedija Amerika pirtyje Dauguma Lietuvos dailininku buvo pasitrauke į uzsienį Lietuvoje kure vos vienas kitas Vilniuje atidaryta piesimo mokykla nutrauke Vilniaus meno mokyklos tradicijas ir seke Rusijos dailininku kuryba Architekturoje eme reikstis romantizmo elektikos ir istorizmo stiliai Nuo XIX a pab XX a pr buvo statomos neoromantines neogotikines muro baznycios