Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Krymo karasPriklauso Francio Robudo panoraminis paveikslas Sevastopolio apsiaustis 1904 m Data 1854 1856 m Vieta Krymo p
Krymo karas
| Krymo karas | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: | |||||||
Francio Robudo panoraminis paveikslas Sevastopolio apsiaustis (1904 m.). | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Didžiosios Britanijos imperija Prancūzijos imperija Osmanų imperija Sardinija | Rusijos imperija | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Napoleonas III Viktorija Viktoras Emanuelis II | Nikolajus I Aleksandras II | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| 300 000 turkų 400 000 prancūzų 250 000 britų 18 000 sardiniečių | 700 000 rusų 4000 bulgarų | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| 374 600 žuvo iš visoPrancūzų: 100 000 iš jų 10 240 nužudyti mūšiuose; 20 000 mirė nuo sužeidimų; 70 000 – nuo ligų Britų: 2755 nužudyti mūšiuose; 2019 mirė nuo sužeidimų; 16 323 – nuo ligų Sardiniečių: 36 nukentėjo Italų: 2050 mirė dėl visų išvardytų priežasčių Turkų: 250 000 buvo sužeista 200 000; iš viso žuvo 50 000 | 522 000 buvo nužudyti, sužeisti ir mirė nuo ligų, iš kurių žuvo nuo 60 000 iki 110 000 Kiti nuostoliai: | ||||||
Krymo karas truko nuo 1853 m. spalio iki 1856 m. vasario mėnesio, kur viena iš kariaujančių pusių buvo Rusijos imperija, o kita – Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Osmanų imperijos ir Sardinijos karalystės sąjunga. 1855 m. į karą prieš Rusiją įsijungė ir Švedijos-Norvegijos karalystė.
Konfliktas daugiausia vyko Kryme ir Juodojoje jūroje.
Karas
Karo pradžia
Konfliktą išprovokavo XIX a. 6-ame dešimtmetyje kilęs ginčas religiniais klausimais. Pagal XVIII a. sudarytas sutartis Prancūzija buvo katalikybės, o Rusijos imperija – stačiatikybės gynėja Osmanų imperijoje. Tuo tarpu katalikų ir stačiatikių vienuoliai keletą metų ginčijosi dėl kelių bažnyčių Palestinoje priklausomybės. XIX a. 6-ojo dešimtmečio pradžioje abi šalys pateikė sultonui reikalavimus, kurių vienu metu nebuvo įmanoma įgyvendinti. 1853 m. sultonas nusprendė prancūzų naudai, nepaisydamas vietos stačiatikių vienuolių protestų.
Rusijos caras Nikolajus I su specialiąja misija į Portą pasiuntė diplomatą . Pagal ankstesnes sutartis sultonas pasižadėjo „ginti krikščionių bažnyčią ir jos šventyklas“, tačiau Menšikovas bandė išsiderėti naują sutartį, pagal kurią Rusija galėtų įsikišti, jei manytų, kad sultono globa yra nepakankama.
Tuo pačiu metu britų vyriausybė atsiuntė lordą Stratfordą, kuris sužinojo apie Menšikovo pastangas. Diplomatinėmis priemonėmis Lordas Stratfordas įtikino sultoną atmesti siūlomą sutartį, kuri grėsė nepriklausomybės praradimu. Netrukus po žlugusios Menšikovo misijos, caro armija įžengė į Moldovą ir Valakiją (Osmanų imperijos kunigaikštystes, kuriose Rusijai buvo pripažįstamos stačiatikių globos teisės), pasinaudojusi tuo pretekstu, kad sultonas nesugebėjo išspręsti ginčų dėl bažnyčių Šventojoje žemėje. Nikolajus tikėjosi, kad Europos didžiosios valstybės labai neprieštaraus dėl kelių kaimyninių Osmanų imperijos provincijų aneksijos, ypač atsižvelgiant į Rusijos vaidmenį malšinant 1848 m. revoliucijas.
Karas pamečiui
- Krymo karo žemėlapis 1853 m.
- Krymo karo žemėlapis 1854 m.
- Krymo karo žemėlapis 1855 m.
Šaltiniai
- Военная Энциклопедия, М., Воениздат 1999, т.4, стр.315
- Napoleon III, Pierre Milza, Perrin edition, 2004
- John Sweetman, Crimean War, Essential Histories 2, Osprey Publishing, 2001, ISBN 1-84176-186-9, p.89
- Военная Энциклопедия, М., Воениздат 1999, т.4, стр.317
- Clive Pointing, The Crimean War: The Truth Behind the Myth, Chatto & Windus, London, 2004, ISBN 0-7011-7390-4, p.344
- Военная Энциклопедия, М., Воениздат 1999, т.4, стр.317
- The Osprey Companion to Military History, R Cowley and G Parker (eds.), Osprey Publishing, 1996, ISBN 1-85532-663-9, p.116
- Dupuy and Dupuy The Encyclopedia of Military History, Macdonald and Jane’s, 1970, p.829 gives the following figure for the Russian casualties: 256,000 total, of which 128,000 battle casualties
- Royle. The Books „Crimea“ and The Great crimean war"
- Clive Pointing, The Crimean War: The Truth Behind the Myth, Chatto & Windus, London, 2004, ISBN 0-7011-7390-4, p.344 gives the number of Russian dead as 475,000 which is much too high, probably a result of confusing the number of dead and wounded with the number of dead
- Зайончковский А. М. Восточная война 1853–1856. СПб:Полигон, 2002
- Восточный вопрос. Энциклопедический Словарь Ф. А. Брокгауза и И. А. Ефрона
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Krymo karas, Kas yra Krymo karas? Ką reiškia Krymo karas?
Krymo karasPriklauso Francio Robudo panoraminis paveikslas Sevastopolio apsiaustis 1904 m Data 1854 1856 m Vieta Krymo pusiasalis Balkanai Juodoji jura Baltijos jura Ramusis vandenynasRezultatas Sajungos pergale pasirasytaKonflikto salysDidziosios Britanijos imperija Prancuzijos imperija Osmanu imperija Sardinija Rusijos imperijaVadovai ir kariniai vadaiNapoleonas III Viktorija Viktoras Emanuelis II Nikolajus I Aleksandras IIPajegos300 000 turku 400 000 prancuzu 250 000 britu 18 000 sardinieciu 700 000 rusu 4000 bulgaruNuostoliai374 600 zuvo is visoPrancuzu 100 000 is ju 10 240 nuzudyti musiuose 20 000 mire nuo suzeidimu 70 000 nuo ligu Britu 2755 nuzudyti musiuose 2019 mire nuo suzeidimu 16 323 nuo ligu Sardinieciu 36 nukentejo Italu 2050 mire del visu isvardytu priezasciu Turku 250 000 buvo suzeista 200 000 is viso zuvo 50 000 522 000 buvo nuzudyti suzeisti ir mire nuo ligu is kuriu zuvo nuo 60 000 iki 110 000 Kiti nuostoliai 143 000 mire ir 81 000 buvo suzeisti is kuriu 25 000 zuvo musiuose 16 000 mire nuo suzeidimu 89 000 mire nuo ligu Krymo karas truko nuo 1853 m spalio iki 1856 m vasario menesio kur viena is kariaujanciu pusiu buvo Rusijos imperija o kita Jungtines Karalystes Prancuzijos Osmanu imperijos ir Sardinijos karalystes sajunga 1855 m į kara pries Rusija įsijunge ir Svedijos Norvegijos karalyste Konfliktas daugiausia vyko Kryme ir Juodojoje juroje KarasKaro pradzia Konflikta isprovokavo XIX a 6 ame desimtmetyje kiles gincas religiniais klausimais Pagal XVIII a sudarytas sutartis Prancuzija buvo katalikybes o Rusijos imperija staciatikybes gyneja Osmanu imperijoje Tuo tarpu kataliku ir staciatikiu vienuoliai keleta metu gincijosi del keliu baznyciu Palestinoje priklausomybes XIX a 6 ojo desimtmecio pradzioje abi salys pateike sultonui reikalavimus kuriu vienu metu nebuvo įmanoma įgyvendinti 1853 m sultonas nusprende prancuzu naudai nepaisydamas vietos staciatikiu vienuoliu protestu Rusijos caras Nikolajus I su specialiaja misija į Porta pasiunte diplomata Pagal ankstesnes sutartis sultonas pasizadejo ginti krikscioniu baznycia ir jos sventyklas taciau Mensikovas bande issidereti nauja sutartį pagal kuria Rusija galetu įsikisti jei manytu kad sultono globa yra nepakankama Karo veiksmu zemelapis Tuo paciu metu britu vyriausybe atsiunte lorda Stratforda kuris suzinojo apie Mensikovo pastangas Diplomatinemis priemonemis Lordas Stratfordas įtikino sultona atmesti siuloma sutartį kuri grese nepriklausomybes praradimu Netrukus po zlugusios Mensikovo misijos caro armija įzenge į Moldova ir Valakija Osmanu imperijos kunigaikstystes kuriose Rusijai buvo pripazįstamos staciatikiu globos teises pasinaudojusi tuo pretekstu kad sultonas nesugebejo isspresti gincu del baznyciu Sventojoje zemeje Nikolajus tikejosi kad Europos didziosios valstybes labai nepriestaraus del keliu kaimyniniu Osmanu imperijos provinciju aneksijos ypac atsizvelgiant į Rusijos vaidmenį malsinant 1848 m revoliucijas Karas pameciuiKrymo karo zemelapis 1853 m Krymo karo zemelapis 1854 m Krymo karo zemelapis 1855 m SaltiniaiVikiteka Krymo karas vaizdine ir garsine medziagaVoennaya Enciklopediya M Voenizdat 1999 t 4 str 315 Napoleon III Pierre Milza Perrin edition 2004 John Sweetman Crimean War Essential Histories 2 Osprey Publishing 2001 ISBN 1 84176 186 9 p 89 Voennaya Enciklopediya M Voenizdat 1999 t 4 str 317 Clive Pointing The Crimean War The Truth Behind the Myth Chatto amp Windus London 2004 ISBN 0 7011 7390 4 p 344 Voennaya Enciklopediya M Voenizdat 1999 t 4 str 317 The Osprey Companion to Military History R Cowley and G Parker eds Osprey Publishing 1996 ISBN 1 85532 663 9 p 116 Dupuy and Dupuy The Encyclopedia of Military History Macdonald and Jane s 1970 p 829 gives the following figure for the Russian casualties 256 000 total of which 128 000 battle casualties Royle The Books Crimea and The Great crimean war Clive Pointing The Crimean War The Truth Behind the Myth Chatto amp Windus London 2004 ISBN 0 7011 7390 4 p 344 gives the number of Russian dead as 475 000 which is much too high probably a result of confusing the number of dead and wounded with the number of dead Zajonchkovskij A M Vostochnaya vojna 1853 1856 SPb Poligon 2002 Vostochnyj vopros Enciklopedicheskij Slovar F A Brokgauza i I A Efrona Sis straipsnis apie kara yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį