Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Nacių okupacija Lietuvoje
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Nacių okupacija Lietuvoje – karinė okupacija Lietuvoje, trukusi nuo Vokietijos invazijos į Sovietų Sąjungą 1941 m. birželio 22 d. iki Klaipėdos operacijos pabaigos 1945 m. sausio 28 d. Po pirmųjų metų (1940–1941) sovietinimo ir teroro didesnė lietuvių tautos dalis draugiškai sutiko Vokietijos kariuomenę. Tikėdamiesi atkurti nepriklausomybę ar atgauti autonomiją, lietuviai sudarė Laikinąją vyriausybę.
Dar Antrojo pasaulinio karo išvakarėse 1939 m. Vokietija užėmė Klaipėdos kraštą.
Sukilimas ir Lietuvos Vyriausybė
1941 m. birželio 22 d. Hitleris pradėjo karą su Sovietų Sąjunga. Tuo pat metu Lietuvoje suorganizuotas sukilimas. Jam vadovavo daugiausia Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) nariai.
Birželio mėnesį buvo suformuota Lietuvos laikinoji vyriausybė vadovaujama Juozo Ambrazevičiaus. Lietuvių politiniai veikėjai tikėjosi, kad vokiečiai šią vyriausybę pripažins ir leis atkurti nors ir marionetinę, bet formaliai nepriklausomą Lietuvos valstybę (analogiškai Slovakijos protektoratui).
Naujoji vyriausybė ėmėsi formuoti naują valdžios struktūrą, turėjusią užimti po sovietų pasitraukimo likusį vakuumą. Deja, tai neįėjo į vokiečių planus ir vyriausybė po 43 dienų darbo vokiečių buvo paleista. Lietuvos laikinoji Vyriausybė buvo priėmusi ir išleidusi nemažai teisės aktų (dėl žemės grąžinimo ir denacionalizavimo), tačiau okupacinė valdžia neleido jų vykdyti ir galiausiai paskelbė juos negaliojančiais.
Lietuvos sukilėliai ir daugelis sukilimo vadovų bei Laikinosios vyriausybės narių iš pradžių nesuvokė tikrųjų nacių tikslų, bent jau pirmąją savaitę daugelis jų žiūrėjo į vokiečių kariuomenę kaip į išvaduotoją ir sąjungininkę. Todėl daugeliui jų tai, kad liepos mėnesio pabaigoje Lietuvoje, nepaisant gerai veikiančios Laikinosios vyriausybės sudarytos administracijos, buvo įvesta civilinė vokiečių valdžia, buvo skaudus smūgis.
Vokiečių okupacinė valdžia
Tik užėmus Lietuvą didžiausią valdžią turėjo šalyje vokiečių karo vadai, vėliau karo komendantai. Vokiečiai panaikino visas piliečių teises ir laisves. Uždrausti susirinkimai ir eismas. Karo komendantai uždraudė išeiti iš namų nuo 21 iki 5 ryto. Valstiečiams nustatytos natūrinės duoklės, už kurių nevykdymą bausta mirties bausme, duokles išieškodavo apygardų ir apskričių viršininkai. Darbininkams už drausmės pažeidimus buvo taikomas areštas, baudos. Represijų mastas išsiplėtė 1944 m. priėmus nutarimą dėl ypatingų priemonių saugumui užtikrinti Lietuvos generalinėje srityje, juo leista asmenį ištremti, bausti didelėmis baudomis ir panašiai. Buvo net įvesta kolektyvinė atsakomybė už partizanų veiksmus.
1941–1944 m. Lietuva buvo įtraukta į vokiečių Ostlando reichskomisariatą kaip Lietuvos generalinė sritis, valdoma civilinės administracijos. Į Ostlandą taip pat įėjo Lietuva, Latvija, Estija ir didžioji Baltarusijos dalis. Šis regionas buvo skirstomas į 6 apygardas. Nuo 1942 m. balandžio 1 d. Lietuvos generalinei sričiai taip pat priklausė Svyrių ir Ašmenos apskritys ir dar kai kurie lietuvių etninių žemių valsčiai bei vietovės dabartinės Baltarusijos teritorijoje.
Reicho komisaras įsikūrė Rygoje. Lietuvai vadovavo generalinis komisaras Teodoras Adrianas fon Rentelnas (dirbo Kaune). Jis turėjo didelį valdymo aparatą, kurio daugelis skyrių ir poskyrių atitiko lietuvių sudarytąsias valdymo struktūras: politinę ir ekonominę valdybas, karo, darbo ir socialinių reikalų skyrius. Vietose, kur buvo žydų getai, komisarai pasiskyrė patarėjus žydų reikalams. Komisarai pasiskyrė patarėjus ir lietuvių klausimais. Buvo ir generaliniai tarėjai atskiroms ūkio šakoms. Generaliniam komisarui buvo pavaldi ir slaptoji ir saugumo policija (SD ir gestapas).
Apskrityse vadovavo apskričių viršaičiai, valsčiuose – viršininkai, miestuose burmistrai, pavaldūs apskričių viršininkams. Visos įstaigos turėjo bendrauti su vokiečiais ir vykdyti jų įstaigų įsakymus. Uždaviniai buvo užtikrinti saugumą ir tvarką: valstybės nuosavybės apsauga ir valdymas, vokiečių kariuomenės aprūpinimas. Okupuotame krašte daugelį klausimų sprendė ir karinė valdžia.
Lietuviškosios įstaigos
1942 m. kovo 17 d. dėl nesėkmių paskelbta, kad Lietuvai suteikiama savivalda ir taip įteisinamos lietuviškosios įstaigos. Generaliniai tarėjai gavo teisę leisti potvarkius, tačiau liko kontroliuojami okupacinių įstaigų. Lietuvos teritorija buvo suskirstyta į apskritis ir valsčius. Apskrityse vadovavo apskričių viršaičiai, valsčiuose – viršininkai, miestuose burmistrai, pavaldūs apskričių viršininkams. Visos įstaigos turėjo bendrauti su vokiečių okupacine valdžia ir vykdyti jos nurodymus. Pagrindinė lietuviškų įstaigų funkcija buvo užtikrinti saugumą ir tvarką, organizuoti vokiečių kariuomenės aprūpinimą.
Teismai
Okupantai įsteigė teismus, prokuratūrą ir ypatinguosius teismus, kurie perėmė visas žydų ir vokiečių bylas: aukščiausias teismas visam Ostlandui – apeliacinė ir priežiūros institucija; vokiečių teismas – byloms, kurias gaudavo iš prokuroro arba policijos teismo. Nuo 1942 m. pradžios dar įsteigė ir karo lauko teismą, bet jis negalėjo teisti vokiečių, nes vienintelis to teismo nuosprendis buvo mirties bausmė. Karo lauko teismas buvo sudaromas iš policijos arba SS karininko, kuris tam teismui pirmininkavo, ir dviejų jam pavaldžių policijos pareigūnų ar esesininkų. Vokiečių teismai sprendė administracine tvarka bylas dėl vokiečių ir žydų, dėl žemės sklypų ir įmonių – jos perduodamos generalinio komisaro potvarkiu. Prie aukščiausiojo, vokiečių ir ypatingojo teismo buvo ir prokuratūros. Buvo sudaryti apylinkių, apygardų, apeliacinis teismai. Šių teismų kompetencija buvo ribota. Jei baudžiamosiose bylose teisiamieji buvo ne vokiečiai ir gresianti laisvės atėmimo bausmė buvo mažesnė nei 6 metai, tokias bylas spręsdavo lietuvių teismai. Jei vokiečių prokuroras nereikalauja perduoti bylos, tai byla sprendžiama lietuvių teisme, tačiau tereikia vokiečių prokurorui panorėti ir bet kokia byla iš lietuvių teismo keliaus į vokiečių teismą. Taigi ryškus vokiečių teismų vyravimas. Teismai, prokurorai ir tardytojai vadovaujasi Vokietijos įstatymais.
Žydų genocidas
Žydų pagrobimai ir žudynės prasidėjo pirmosiomis Vokietijos karo su Tarybų Sąjunga dienomis. Lietuvoje dėl vykdytos žydų naikinimo politikos žuvo ypač didelis nuošimtis žydų gyventojų lyginant su kitomis Europos šalimis, nes vokiečių puolimas buvo staigus ir žydai negalėjo ir nespėjo pasitraukti. Dovo Levino „Jad Vašemo studijoje“ (XVI tomas) teigiama, kad 1941 m. birželio 23 d. į Rusiją pasitraukė 15 000 žydų. Adolfo Damušio duomenimis, iš 234 000 Lietuvos žydų karo metais buvo nužudyta 165 000, t. y. – 70 %. Dar 13 000 vokiečiai išvežė į Estiją. 7000 buvo deportuoti į Rusiją dar 1940 m. 6000 žydų emigravo į užsienį 1939–1940 m. Išliko gyvi Lietuvoje ir išėjo gyvi iš vokiečių koncentracijos stovyklų – 28 000.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nacių okupacija Lietuvoje, Kas yra Nacių okupacija Lietuvoje? Ką reiškia Nacių okupacija Lietuvoje?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Naciu okupacija Lietuvoje karine okupacija Lietuvoje trukusi nuo Vokietijos invazijos į Sovietu Sajunga 1941 m birzelio 22 d iki Klaipedos operacijos pabaigos 1945 m sausio 28 d Po pirmuju metu 1940 1941 sovietinimo ir teroro didesne lietuviu tautos dalis draugiskai sutiko Vokietijos kariuomene Tikedamiesi atkurti nepriklausomybe ar atgauti autonomija lietuviai sudare Laikinaja vyriausybe Lietuvos istorijaLietuvos priesistoreBaltu zemesKryziaus zygiai į PabaltijįLietuvos valstybes susidarymasLietuvos Didzioji KunigaikstysteLietuvos statutaiLiublino unijaAbieju Tautu RespublikaATR padalijimaiRusijos imperija Vakaru krastas Vokietijos imperija Oberostas Nepriklausomybes paskelbimasLietuvos Respublika Vilniaus krastasHitlerines Vokietijos okupacijaSovietine okupacija Lietuvos TSR Po Nepriklausomybes atkurimo Dar Antrojo pasaulinio karo isvakarese 1939 m Vokietija uzeme Klaipedos krasta Sukilimas ir Lietuvos VyriausybePagrindinis straipsnis 1941 m birzelio sukilimas 1941 m birzelio 22 d Hitleris pradejo kara su Sovietu Sajunga Tuo pat metu Lietuvoje suorganizuotas sukilimas Jam vadovavo daugiausia Lietuviu aktyvistu fronto LAF nariai Birzelio menesį buvo suformuota Lietuvos laikinoji vyriausybe vadovaujama Juozo Ambrazeviciaus Lietuviu politiniai veikejai tikejosi kad vokieciai sia vyriausybe pripazins ir leis atkurti nors ir marionetine bet formaliai nepriklausoma Lietuvos valstybe analogiskai Slovakijos protektoratui Naujoji vyriausybe emesi formuoti nauja valdzios struktura turejusia uzimti po sovietu pasitraukimo likusį vakuuma Deja tai neįejo į vokieciu planus ir vyriausybe po 43 dienu darbo vokieciu buvo paleista Lietuvos laikinoji Vyriausybe buvo priemusi ir isleidusi nemazai teises aktu del zemes grazinimo ir denacionalizavimo taciau okupacine valdzia neleido ju vykdyti ir galiausiai paskelbe juos negaliojanciais Lietuvos sukileliai ir daugelis sukilimo vadovu bei Laikinosios vyriausybes nariu is pradziu nesuvoke tikruju naciu tikslu bent jau pirmaja savaite daugelis ju ziurejo į vokieciu kariuomene kaip į isvaduotoja ir sajungininke Todel daugeliui ju tai kad liepos menesio pabaigoje Lietuvoje nepaisant gerai veikiancios Laikinosios vyriausybes sudarytos administracijos buvo įvesta civiline vokieciu valdzia buvo skaudus smugis Vokieciu okupacine valdziaVermachto kariai zygiuoja per Laisves aleja Kaune Tik uzemus Lietuva didziausia valdzia turejo salyje vokieciu karo vadai veliau karo komendantai Vokieciai panaikino visas pilieciu teises ir laisves Uzdrausti susirinkimai ir eismas Karo komendantai uzdraude iseiti is namu nuo 21 iki 5 ryto Valstieciams nustatytos naturines duokles uz kuriu nevykdyma bausta mirties bausme duokles isieskodavo apygardu ir apskriciu virsininkai Darbininkams uz drausmes pazeidimus buvo taikomas arestas baudos Represiju mastas issiplete 1944 m priemus nutarima del ypatingu priemoniu saugumui uztikrinti Lietuvos generalineje srityje juo leista asmenį istremti bausti didelemis baudomis ir panasiai Buvo net įvesta kolektyvine atsakomybe uz partizanu veiksmus Lietuvos zydai klausosi vermachto kario nurodymu 1941 m birzelio 24 d 1941 1944 m Lietuva buvo įtraukta į vokieciu Ostlando reichskomisariata kaip Lietuvos generaline sritis valdoma civilines administracijos Į Ostlanda taip pat įejo Lietuva Latvija Estija ir didzioji Baltarusijos dalis Sis regionas buvo skirstomas į 6 apygardas Nuo 1942 m balandzio 1 d Lietuvos generalinei sriciai taip pat priklause Svyriu ir Asmenos apskritys ir dar kai kurie lietuviu etniniu zemiu valsciai bei vietoves dabartines Baltarusijos teritorijoje Reicho komisaras įsikure Rygoje Lietuvai vadovavo generalinis komisaras Teodoras Adrianas fon Rentelnas dirbo Kaune Jis turejo didelį valdymo aparata kurio daugelis skyriu ir poskyriu atitiko lietuviu sudarytasias valdymo strukturas politine ir ekonomine valdybas karo darbo ir socialiniu reikalu skyrius Vietose kur buvo zydu getai komisarai pasiskyre patarejus zydu reikalams Komisarai pasiskyre patarejus ir lietuviu klausimais Buvo ir generaliniai tarejai atskiroms ukio sakoms Generaliniam komisarui buvo pavaldi ir slaptoji ir saugumo policija SD ir gestapas Apskrityse vadovavo apskriciu virsaiciai valsciuose virsininkai miestuose burmistrai pavaldus apskriciu virsininkams Visos įstaigos turejo bendrauti su vokieciais ir vykdyti ju įstaigu įsakymus Uzdaviniai buvo uztikrinti sauguma ir tvarka valstybes nuosavybes apsauga ir valdymas vokieciu kariuomenes aprupinimas Okupuotame kraste daugelį klausimu sprende ir karine valdzia Lietuviskosios įstaigos1942 m kovo 17 d del nesekmiu paskelbta kad Lietuvai suteikiama savivalda ir taip įteisinamos lietuviskosios įstaigos Generaliniai tarejai gavo teise leisti potvarkius taciau liko kontroliuojami okupaciniu įstaigu Lietuvos teritorija buvo suskirstyta į apskritis ir valscius Apskrityse vadovavo apskriciu virsaiciai valsciuose virsininkai miestuose burmistrai pavaldus apskriciu virsininkams Visos įstaigos turejo bendrauti su vokieciu okupacine valdzia ir vykdyti jos nurodymus Pagrindine lietuvisku įstaigu funkcija buvo uztikrinti sauguma ir tvarka organizuoti vokieciu kariuomenes aprupinima TeismaiOkupantai įsteige teismus prokuratura ir ypatinguosius teismus kurie pereme visas zydu ir vokieciu bylas auksciausias teismas visam Ostlandui apeliacine ir prieziuros institucija vokieciu teismas byloms kurias gaudavo is prokuroro arba policijos teismo Nuo 1942 m pradzios dar įsteige ir karo lauko teisma bet jis negalejo teisti vokieciu nes vienintelis to teismo nuosprendis buvo mirties bausme Karo lauko teismas buvo sudaromas is policijos arba SS karininko kuris tam teismui pirmininkavo ir dvieju jam pavaldziu policijos pareigunu ar esesininku Vokieciu teismai sprende administracine tvarka bylas del vokieciu ir zydu del zemes sklypu ir įmoniu jos perduodamos generalinio komisaro potvarkiu Prie auksciausiojo vokieciu ir ypatingojo teismo buvo ir prokuraturos Buvo sudaryti apylinkiu apygardu apeliacinis teismai Siu teismu kompetencija buvo ribota Jei baudziamosiose bylose teisiamieji buvo ne vokieciai ir gresianti laisves atemimo bausme buvo mazesne nei 6 metai tokias bylas spresdavo lietuviu teismai Jei vokieciu prokuroras nereikalauja perduoti bylos tai byla sprendziama lietuviu teisme taciau tereikia vokieciu prokurorui panoreti ir bet kokia byla is lietuviu teismo keliaus į vokieciu teisma Taigi ryskus vokieciu teismu vyravimas Teismai prokurorai ir tardytojai vadovaujasi Vokietijos įstatymais Zydu genocidasPagrindinis straipsnis Holokaustas Lietuvoje Paminklas genocido aukoms Kauno VII forte Zydu pagrobimai ir zudynes prasidejo pirmosiomis Vokietijos karo su Tarybu Sajunga dienomis Lietuvoje del vykdytos zydu naikinimo politikos zuvo ypac didelis nuosimtis zydu gyventoju lyginant su kitomis Europos salimis nes vokieciu puolimas buvo staigus ir zydai negalejo ir nespejo pasitraukti Dovo Levino Jad Vasemo studijoje XVI tomas teigiama kad 1941 m birzelio 23 d į Rusija pasitrauke 15 000 zydu Adolfo Damusio duomenimis is 234 000 Lietuvos zydu karo metais buvo nuzudyta 165 000 t y 70 Dar 13 000 vokieciai isveze į Estija 7000 buvo deportuoti į Rusija dar 1940 m 6000 zydu emigravo į uzsienį 1939 1940 m Isliko gyvi Lietuvoje ir isejo gyvi is vokieciu koncentracijos stovyklu 28 000