Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos valstybės susidarymas Lietuvos istorijos laikotarpis tarp 1219 ir 1295 m XIII a pradžioje baigiasi Lietuvos pri
Lietuvos valstybės susidarymas
Lietuvos valstybės susidarymas – Lietuvos istorijos laikotarpis tarp 1219 ir 1295 m. XIII a. pradžioje baigiasi Lietuvos priešistorė, ji pradedama minėti kronikose, sutartyse ir kituose rašytiniuose šaltiniuose. 1219 m. dvidešimt vienas lietuvių kunigaikštis pasirašė taikos sutartį su Voluine. Tai laikoma pirmu tvirtu įrodymu, kad buvo prasidėjęs baltų genčių vienijimosi procesas.
XIII a. laikomas Lietuvos valstybės susidarymo laikotarpiu nuo XIX a. pab., tačiau dabar vis daugiau lietuvių istorikų jį linksta paankstinti bent dviem šimtmečiais; kai kurie tyrinėtojai (Tomas Baranauskas ir kt.) dargi siūlo „Lietuvos valstybės siauresne prasme“, t. y. Lietuvos kunigaikštystės susidarymą griežčiau skirti nuo Lietuvos didvalstybės, t. y. LDK susidarymo.
Pirmieji Lietuvos paminėjimai
Lietuva pirmą kartą paminėta keliuose Saksonijos šaltiniuose, pasakojančiuose apie Šv. Brunono Kverfurtiečio žūtį Rusios ir Lietuvos (ar Lietuvos, Prūsijos ir Rusios) pasienyje 1009 m.
XI a. žinių apie Lietuvą atsiranda ir Rusios metraščiuose. Juose minimi rusėnų karo žygiai į jiems nepaklusnią Lietuvą, o pati Lietuva įvardyta kaip Kijevo Rusios duoklininkė (dauguma istorikų šio „rusėnų jungo“ istoriškumo neneigia, tačiau mano, kad jis buvęs trumpalaikis arba nereguliarus).
Pirmieji Lietuvos kunigaikščiai
Mitologinė Lietuvos metraščių tradicija išvardija lietuvių kunigaikščius nuo I a., pradedant legendiniu Palemonu. Lietuvių kunigaikščių vardai rašytiniuose šaltiniuose žinomi tik nuo XIII a.
XII a. pab.-XIII a. atsiranda vadai. Pradeda formuotis trečias luomas – kunigaikščiai. Kunigaikščių sluoksnis susidaro Lietuvoje ir Žemaitijoje, tačiau jo nėra Prūsijoje, nors pastaroji ūkiniu požiūriu nesiskyrė. Aktyviausiai šie procesai vyksta pietryčių Aukštaitijoje. Ten gyvenantys aukštaičiai buvo labai kariškai aktyvūs. Plėšimas ženkliai prisideda prie ūkinės veiklos aktyvinimo. Feodas buvo nedidelis, jame buvo laisvųjų žmonių perteklius. Iš draugų ir šeimynykščių susidaro kariaunos.
Pirmieji kunigaikščiai paminėti H. Latvio kronikoje. Tai 1205 m. Rygą puolęs ir vėliau žuvęs Žvelgaitis (Svelgatas). 1213 m. į nelaisvę buvo paimtas ir ten nusižudė kunigaikštis Dangerutis (Daugirutis). 1214 m. žuvo Steksys (Stakys, Stekšys, Steksė), 1218 m. ligos patale žuvęs Mindaugo tėvas Rimgaudas. (H)ipatijaus kronikoje atpasakota 1219 m. lietuvių kunigaikščių ir sutartis yra plačiausias lietuvių kunigaikščių katalogas. Valsčių kunigaikščių nebuvo labai daug – baltų žemės jų būta keleto šimtų. Susikūrus valstybei, kai į karo žygius buvo sutelkiama nemaža dalis tokių kunigaikščių, žymesnių pralaimėjimų metu jų žūdavo nuo kelių iki kelių dešimčių. 1234 m. Volynėje žuvo 40 jotvingių kunigaikščių, 1245 m. mūšyje su naugardiečiais žuvo daugiau nei 8 lietuvių kunigaikščiai, 1286 m. kryžiuočiai Lietuvoje išžudė net 70 „karaliukų“. Tai įvyko „antrojo asmens po Lietuvos karaliaus“ vestuvių puotos metu – kronistas pažymi, kad į šias vestuves buvo susirinkę beveik visi Lietuvos kilmingieji. Pagal tai gali spręsti, kad XIII a. Lietuvoje kunigaikščių buvo tiek, kiek ir valsčių.
Pirmuoju didžiuoju kunigaikščiu tradiciškai laikomas Mindaugas, kuris laikomas ir Lietuvos valstybės įkūrėju.
LDK-Haličo sutartis
Iš vad. Volynės metraščio Chlebnikovo nuorašo, t. y. tekstologinės analizės požiūriu archaiškiausio Volynės metraščio varianto galima spręsti, kad daugybę istorikų ginčų sukėlusi 1219 m. LDK ir Haličo-Volynės taikos sutartis buvo sudaryta vieno Lietuvos „vyriausiojo kunigaikščio“ ir keliolikos jam pavaldžių sritinių kunigaikščių vardu; tuo tarpu kitas, ne toks archajiškas (o todėl mažiau vertingas kaip istorinis šaltinis) Volynės metraščio Hipatijaus nuorašas tarsi leidžia manyti, kad minėtą sutartį su Haličo-valstybe iš Lietuvos pusės sudarė keli „vyriausieji kunigaikščiai“ bei keliolika jų sąjungininkų. Dalis lietuvių istorikų (E. Gudavičius ir jo sekėjai) šią Hipatijaus nuorašo suponuojamą aplinkybę laiko pakankamu įrodymu, kad 1219 m. jau buvo susiformavusi (hipotetinė) lietuvių žemių konfederacija, bet esą dar nebuvo Lietuvos valstybės. Tarp 1219 m. sutarties signatarų minimas ir Mindaugas,- pasak E. Gudavičiaus mokyklos atstovų, būtent jis ir sukūrė Lietuvos valstybę, suvienijęs keletą hipotetinių lietuvių „žemių“ (savotiškų „minivalstybių“).
LDK ir riterių ordinai
XI-XII a. kryžiaus karuose aktyviai dalyvavę riterių ordinai XII a. II pusėje patyrė keletą lemtingų pralaimėjimų musulmonams. Katalikų bažnyčios karinės vienuolijos buvo priverstos trauktis į Europą. Pavaldžių Romos popiežiui vienuolijų (Teutonų, Šv. Jono ir kt.) karinės misijos buvo nukreiptos į Rytų Europą. Pirmiausia buvo užimti pagrindiniai prekybiniai keliai – Dauguvos, Vyslos ir Nemuno (Klaipėda) upių žiotyse, pastatytos pilys. Sulaukusios visos Vakarų Europos finansinės – karinės paramos šios vienuolijos sėkmingai įsitvirtino okupuotose baltų žemėse (net iki XX a.).
Pirmasis katalikų bažnyčios karinis ordinas įkurtas baltų žemėse buvo Livonijos ordinas (Kristaus karinė vienuolija) – 1202 m. Tačiau katalikų bažnyčios vienuolijas lydėjusi sėkmė okupuojant prūsų ir latvių žemes baigėsi Lietuvoje – 1236 m. Ordino kariuomenė buvo sutriuškinta žemaičių ir kuršių karių Saulės mūšyje. 1251 m., siekdamas stiprinti savo valdžią ir nutraukti konfliktą su Livonija, Mindaugas apsikrikštijo ir karūnavosi 1253 m. liepos mėn. Mindaugo krikšto ir karūnacijos sumanymą padėjo įgyvendinti tuometinis Livonijos ordino magistras Andrius fon Štirlandas, o Mindaugo misijai pas Inocentą IV vadovavo Parbus. Karūnacijos vieta nežinoma, šaltiniuose minima tik, kad buvo karūnuotas Lietuvoje, pagal tai kai kurie istorikai nusprendė, kad pastovios sostinės Mindaugas neturėjo. Andrius Štirlandas parūpino Mindaugui ir karalienei, jo žmonai Mortai, Rygoje pagamintas karūnas. Vėliau, apie 1261 m., Mindaugas nuo krikščionybės atsimetė. Mindaugas buvo pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius krikščionis.
Po Mindaugo nužudymo 1263 m. valstybėje kilo sumaištis, per kelerius metus žuvo, atsisakė valdžios ar buvo išvyti net trys didieji kunigaikščiai. Suirutė baigėsi tik 1269 m., LDK tapus buvusiam Sūduvos kunigaikščiui Traideniui.
Šaltiniai
- Jakštas, Juozas (1984). „Beginning of the State“. In Albertas Gerutis (red.). Lithuania: 700 Years. translated by Algirdas Budreckis (6th leid.). New York: Manyland Books. pp. 45–50. ISBN 0-87141-028-1.
Literatūra
- Baranauskas, Tomas. Lietuvos valstybės ištakos, Vilnius: Vaga, 2000, 317, [3] p. – ISBN 5-415-01495-0
- Gudavičius, Edvardas. Mindaugas, Vilnius: Žara, 1998, 356, [4] p. – ISBN 9986-34-020-9
- Ivinskis, Zenonas. Lietuvos istorija. Iki Vytauto Didžiojo mirties, Vilnius: Mokslas, 1991, 428, [2] p. – ISBN 5-420-00704-5
- Pašuta, Vladimiras. Lietuvos valstybės susidarymas, Vilnius: Mintis, 1971, 423, [1] p.
- Volkaitė-Kulikauskienė, Regina. Lietuva valstybės priešaušriu, Vilnius: Vaga, 2001, 471, [1] p. – ISBN 5-415-01498-5
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos valstybės susidarymas, Kas yra Lietuvos valstybės susidarymas? Ką reiškia Lietuvos valstybės susidarymas?
Lietuvos valstybes susidarymas Lietuvos istorijos laikotarpis tarp 1219 ir 1295 m XIII a pradzioje baigiasi Lietuvos priesistore ji pradedama mineti kronikose sutartyse ir kituose rasytiniuose saltiniuose 1219 m dvidesimt vienas lietuviu kunigaikstis pasirase taikos sutartį su Voluine Tai laikoma pirmu tvirtu įrodymu kad buvo prasidejes baltu genciu vienijimosi procesas Lietuvos istorijaLietuvos priesistoreBaltu zemesKryziaus zygiai į PabaltijįLietuvos valstybes susidarymasLietuvos Didzioji KunigaikstysteLietuvos statutaiLiublino unijaAbieju Tautu RespublikaATR padalijimaiRusijos imperija Vakaru krastas Vokietijos imperija Oberostas Nepriklausomybes paskelbimasLietuvos Respublika Vilniaus krastasHitlerines Vokietijos okupacijaSovietine okupacija Lietuvos TSR Po Nepriklausomybes atkurimoKvedlinburgo analai Lietuvos paminejimas 2007 m progine aukso 100 litu vertes moneta su teksto is Kvedlinburgo analu fragmentu reverse XIII a laikomas Lietuvos valstybes susidarymo laikotarpiu nuo XIX a pab taciau dabar vis daugiau lietuviu istoriku jį linksta paankstinti bent dviem simtmeciais kai kurie tyrinetojai Tomas Baranauskas ir kt dargi siulo Lietuvos valstybes siauresne prasme t y Lietuvos kunigaikstystes susidaryma griezciau skirti nuo Lietuvos didvalstybes t y LDK susidarymo Pirmieji Lietuvos paminejimaiLietuva pirma karta pamineta keliuose Saksonijos saltiniuose pasakojanciuose apie Sv Brunono Kverfurtiecio zutį Rusios ir Lietuvos ar Lietuvos Prusijos ir Rusios pasienyje 1009 m XI a ziniu apie Lietuva atsiranda ir Rusios metrasciuose Juose minimi rusenu karo zygiai į jiems nepaklusnia Lietuva o pati Lietuva įvardyta kaip Kijevo Rusios duoklininke dauguma istoriku sio rusenu jungo istoriskumo neneigia taciau mano kad jis buves trumpalaikis arba nereguliarus Pirmieji Lietuvos kunigaiksciaiMitologine Lietuvos metrasciu tradicija isvardija lietuviu kunigaikscius nuo I a pradedant legendiniu Palemonu Lietuviu kunigaiksciu vardai rasytiniuose saltiniuose zinomi tik nuo XIII a XII a pab XIII a atsiranda vadai Pradeda formuotis trecias luomas kunigaiksciai Kunigaiksciu sluoksnis susidaro Lietuvoje ir Zemaitijoje taciau jo nera Prusijoje nors pastaroji ukiniu poziuriu nesiskyre Aktyviausiai sie procesai vyksta pietryciu Aukstaitijoje Ten gyvenantys aukstaiciai buvo labai kariskai aktyvus Plesimas zenkliai prisideda prie ukines veiklos aktyvinimo Feodas buvo nedidelis jame buvo laisvuju zmoniu perteklius Is draugu ir seimynyksciu susidaro kariaunos Pirmieji kunigaiksciai pamineti H Latvio kronikoje Tai 1205 m Ryga puoles ir veliau zuves Zvelgaitis Svelgatas 1213 m į nelaisve buvo paimtas ir ten nusizude kunigaikstis Dangerutis Daugirutis 1214 m zuvo Steksys Stakys Steksys Stekse 1218 m ligos patale zuves Mindaugo tevas Rimgaudas H ipatijaus kronikoje atpasakota 1219 m lietuviu kunigaiksciu ir sutartis yra placiausias lietuviu kunigaiksciu katalogas Valsciu kunigaiksciu nebuvo labai daug baltu zemes ju buta keleto simtu Susikurus valstybei kai į karo zygius buvo sutelkiama nemaza dalis tokiu kunigaiksciu zymesniu pralaimejimu metu ju zudavo nuo keliu iki keliu desimciu 1234 m Volyneje zuvo 40 jotvingiu kunigaiksciu 1245 m musyje su naugardieciais zuvo daugiau nei 8 lietuviu kunigaiksciai 1286 m kryziuociai Lietuvoje iszude net 70 karaliuku Tai įvyko antrojo asmens po Lietuvos karaliaus vestuviu puotos metu kronistas pazymi kad į sias vestuves buvo susirinke beveik visi Lietuvos kilmingieji Pagal tai gali spresti kad XIII a Lietuvoje kunigaiksciu buvo tiek kiek ir valsciu Pirmuoju didziuoju kunigaiksciu tradiciskai laikomas Mindaugas kuris laikomas ir Lietuvos valstybes įkureju LDK Halico sutartisIs vad Volynes metrascio Chlebnikovo nuoraso t y tekstologines analizes poziuriu archaiskiausio Volynes metrascio varianto galima spresti kad daugybe istoriku gincu sukelusi 1219 m LDK ir Halico Volynes taikos sutartis buvo sudaryta vieno Lietuvos vyriausiojo kunigaikscio ir keliolikos jam pavaldziu sritiniu kunigaiksciu vardu tuo tarpu kitas ne toks archajiskas o todel maziau vertingas kaip istorinis saltinis Volynes metrascio Hipatijaus nuorasas tarsi leidzia manyti kad mineta sutartį su Halico valstybe is Lietuvos puses sudare keli vyriausieji kunigaiksciai bei keliolika ju sajungininku Dalis lietuviu istoriku E Gudavicius ir jo sekejai sia Hipatijaus nuoraso suponuojama aplinkybe laiko pakankamu įrodymu kad 1219 m jau buvo susiformavusi hipotetine lietuviu zemiu konfederacija bet esa dar nebuvo Lietuvos valstybes Tarp 1219 m sutarties signataru minimas ir Mindaugas pasak E Gudaviciaus mokyklos atstovu butent jis ir sukure Lietuvos valstybe suvienijes keleta hipotetiniu lietuviu zemiu savotisku minivalstybiu LDK ir riteriu ordinaiXI XII a kryziaus karuose aktyviai dalyvave riteriu ordinai XII a II puseje patyre keleta lemtingu pralaimejimu musulmonams Kataliku baznycios karines vienuolijos buvo priverstos trauktis į Europa Pavaldziu Romos popieziui vienuoliju Teutonu Sv Jono ir kt karines misijos buvo nukreiptos į Rytu Europa Pirmiausia buvo uzimti pagrindiniai prekybiniai keliai Dauguvos Vyslos ir Nemuno Klaipeda upiu ziotyse pastatytos pilys Sulaukusios visos Vakaru Europos finansines karines paramos sios vienuolijos sekmingai įsitvirtino okupuotose baltu zemese net iki XX a Pirmasis kataliku baznycios karinis ordinas įkurtas baltu zemese buvo Livonijos ordinas Kristaus karine vienuolija 1202 m Taciau kataliku baznycios vienuolijas lydejusi sekme okupuojant prusu ir latviu zemes baigesi Lietuvoje 1236 m Ordino kariuomene buvo sutriuskinta zemaiciu ir kursiu kariu Saules musyje 1251 m siekdamas stiprinti savo valdzia ir nutraukti konflikta su Livonija Mindaugas apsikrikstijo ir karunavosi 1253 m liepos men Mindaugo kriksto ir karunacijos sumanyma padejo įgyvendinti tuometinis Livonijos ordino magistras Andrius fon Stirlandas o Mindaugo misijai pas Inocenta IV vadovavo Parbus Karunacijos vieta nezinoma saltiniuose minima tik kad buvo karunuotas Lietuvoje pagal tai kai kurie istorikai nusprende kad pastovios sostines Mindaugas neturejo Andrius Stirlandas parupino Mindaugui ir karalienei jo zmonai Mortai Rygoje pagamintas karunas Veliau apie 1261 m Mindaugas nuo krikscionybes atsimete Mindaugas buvo pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius krikscionis Po Mindaugo nuzudymo 1263 m valstybeje kilo sumaistis per kelerius metus zuvo atsisake valdzios ar buvo isvyti net trys didieji kunigaiksciai Suirute baigesi tik 1269 m LDK tapus buvusiam Suduvos kunigaiksciui Traideniui SaltiniaiJakstas Juozas 1984 Beginning of the State In Albertas Gerutis red Lithuania 700 Years translated by Algirdas Budreckis 6th leid New York Manyland Books pp 45 50 ISBN 0 87141 028 1 LiteraturaBaranauskas Tomas Lietuvos valstybes istakos Vilnius Vaga 2000 317 3 p ISBN 5 415 01495 0 Gudavicius Edvardas Mindaugas Vilnius Zara 1998 356 4 p ISBN 9986 34 020 9 Ivinskis Zenonas Lietuvos istorija Iki Vytauto Didziojo mirties Vilnius Mokslas 1991 428 2 p ISBN 5 420 00704 5 Pasuta Vladimiras Lietuvos valstybes susidarymas Vilnius Mintis 1971 423 1 p Volkaite Kulikauskiene Regina Lietuva valstybes priesausriu Vilnius Vaga 2001 471 1 p ISBN 5 415 01498 5