Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kristijonas DonelaitisImaginacinis Kristijono Donelaičio portretas ant pašto ženkloGimė 1714 m sausio 1 d Lazdynėliai Pr
Kristijonas Donelaitis
| Kristijonas Donelaitis | |
|---|---|
| Imaginacinis Kristijono Donelaičio portretas ant pašto ženklo | |
| Gimė | 1714 m. sausio 1 d. Lazdynėliai, Prūsijos karalystė |
| Mirė | 1780 m. vasario 18 d. (66 metai) Tolminkiemis, Prūsijos karalystė |
| Religija | liuteronybė |
| Veikla | liuteronų kunigas, lietuvių grožinės literatūros pradininkas. |
| Alma mater | Karaliaučiaus universitetas |
| Žinomas (-a) už | poemą „Metai“ |
| Vikiteka | Kristijonas Donelaitis |
Kristijonas Donelaitis (1714 m. sausio 1 d. Lazdynėliai, Gumbinės apskritis, Prūsijos karalystė – 1780 m. vasario 18 d. Tolminkiemis, palaidotas Tolminkiemio bažnyčioje) – evangelikų liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininkas.
Biografija
Gimė laisvųjų valstiečių šeimoje 1714 m. sausio 1 d. Karaliaučiuje gyveno 1722–1746 m., iš pradžių – pas brolį Pričkų, kuris buvo auksakalys, žymus muzikos ir fizikos prietaisų dirbėjas, pagaminęs pirmąjį šiame krašte fortepijoną. Apie 1731 m. K. Donelaitis įstojo į Karaliaučiaus katedros Knypavoje mokyklą (Albrechto kolegiją), kurią baigė 1736 m. 1736–1740 m. Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją, lankė lietuvių kalbos seminarą.
1740–1742 m. Stalupėnų mokyklos muzikos mokytojas ir choro vedėjas, nuo 1742 m. mokyklos vedėjas (rektorius). 1743 m. spalio 21 d. įšventintas į kunigus Karaliaučiuje. Nuo 1743 m. iki mirties – Tolminkiemio klebonas. Pastatydino mokyklą, klebonų našlių namą, perstatė kleboniją, bažnyčią.
Pradedant atstatyti Tolminkiemio bažnyčią, 1967 m. archeologai priešais altorių rado K. Donelaičio palaikus ir nugabeno juos į Vilnių tyrimams. Nustatyta, kad K. Donelaitis buvo stamboko sudėjimo, 174 cm ūgio. 1969 m. archeologas V. Urbonavičius atkūrė poeto atvaizdą. 1979 m. birželį palaikai sugrąžinti Tolminkiemin – jie pro Merkinę ir Kybartus atvežti automobiliu ir palaidoti senojoje vietoje įrengtame mauzoliejuje.
Kūryba
Laisvalaikiu rašė eiles lietuvių ir vokiečių kalba, komponavo muziką, dirbo barometrus, muzikos instrumentus, optinius prietaisus. Pirmieji du poeto gyvenimo Tolminkiemyje dešimtmečiai buvo nepalankūs jo kūrybiniam darbui. Atsidėti kūrybai trukdė įtempti santykiai su vietos valdžia; jį slėgė tautiškai mišrios (2/3 vokiečių, 1/3 lietuvių) parapijos administravimas, klebonijos ūkio reikalai. Kliudė ir Septynerių metų karas (1756–1763), kuris 1756 m. tiesiogiai palietė Tolminkiemį.
Literatūrinį darbą K. Donelaitis pradėjo apie 1740–1743 m. Išlikusios 6 pasakėčios, spėjama, parašytos ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu – „Lapės ir gandro čėsnis“, „Rudikis jomarkininks“, „Šuo Didgalvis“, „Pasaka apie šūdvabalį“, „Vilks provininks“, „Aužuols gyrpelnys“ (apie 1750–1760 m., L. G. Rėza paskelbė rinkinyje „Aisopas“ 1824 m.). Tai pirmieji originalūs šio žanro kūriniai lietuvių literatūroje. Be ezopinių, K. Donelaitis naudojo tautosakinius ir originalius siužetus; pasakėčioms būdinga emocingumas, ilgi moralai.
K. Donelaitis sukūrė eiliuotą pasakojimą „Pričkaus pasalai apie lietuvišką svodbą“, eilėraščių vokiečių kalba (žinomi trys). Išliko K. Donelaičio laiškai J. Jordanui (MII, 1 lietuvių, 1 vokiečių kalba), įrašai gimimo metrikų knygose (1743–1754 m., 1757–1770 m., 1774–1779 m., vokiečių kalba), žemių separacijos bylos dokumentai (1775–1778 m.), mokyklų vizitacijos, bažnyčios statybos, parapijos administravimo raštai (1756–1767 m.), autobiografinio ir dalykinio pobūdžio „Žinios“ (1773–1779 m.), skirtos būsimam Tolminkiemio klebonui, brošiūra apie separacijos naudą (1769 m., vertimasis iš vokiečių kalbos).
„Metai“
Pagrindinį savo kūrinį, poemą „Metai“, K. Donelaitis rašė veikiausiai 1765–1775 m., tiksli data nežinoma. K. Donelaitis davė pavadinimus tik atskiroms poemos dalims: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“. Išliko dviejų pirmųjų dalių autografai ir visų dalių J. Hohlfeldto nuorašas (saugo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). Pavadinimas „Metai“ pirmą kartą pavartotas Liudviko Rėzos parengtame pirmajame K. Donelaičio poemos leidime. Pats K. Donelaitis savo kūrybos nespausdino. Pirmasis K. Donelaičio raštų leidėjas buvo Liudvikas Rėza, „Metus“ jis paskelbė 1818 m. Ciklo dalis L. Rėza kiek patrumpino, paredagavo, sujungė į vieną kūrinį ir išleido kartu su vertimu į vokiečių kalbą.
Poemoje vaizduojamas Rytų Prūsijos lietuvių valstiečių gyvenimas. Joje K. Donelaitis sukūrė ryškių baudžiauninkų paveikslų, kaimo buities, papročių vaizdų, lyrinių gamtovaizdžių, pirmuosius lietuvių literatūroje groteskiškus dvarininkų šaržus, nevengė hiperbolizavimo, satyros, burleskos, humoro. K. Donelaitis kėlė prigimtinės žmonių lygybės idėją, aukštino darbą, dorą, žadino lietuvininkų (būrų) tautinę savimonę, tautiškumą gretino su dorybėmis. Poemai būdinga krikščioniška pasaulėjauta, didaktika, sodri, žodinga kalba. Ji parašyta antikizuotu unikaliu (toniniu ir metriniu) hegzametru, pėdoje kirčiuojant tik ilgą skiemenį.
„Metai“ išversti į vokiečių, anglų, švedų, čekų, vengrų, latvių, rusų, baltarusių, lenkų, gruzinų, ukrainiečių, armėnų kalbas.
Asmeninės nuostatos
Kristijonas Donelaitis iš visų, parapijose sakančių pamokslus lietuviškai, tikėjosi, kad gerai mokėtų lietuvių kalbą. Nežinomam įpėdiniui Tolminkiemio parapijoje jis rašė:
Tegul tavo sūnūs, jeigu jų turėsi ir norėsi paskirti teologijai, laiku išmoksta gerai lietuviškai, kad galėtų tinkamai vadovauti parapijai lietuvių kalba. Aš turėjau precentorių Tortolovijų, iš kurio juokdavosi, kai jis sakydavo pamokslus.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)Principingas lietuviškas nusistatymas aptinkamas K. Donelaičio vokiškame laiške J. G. Jordanui, kuris dirbo atokiau nuo lietuviškų Rytų Prūsijos teritorijų – Kilyse (Kilgiuose). K. Donelaitis prašo adresato „neužmiršti lietuvių kalbos vokiškame krašte; taip pat jokio paaukštinimo vokiškame krašte nepriimti“. Ir imperatyviai priduria: „Gerų lietuvių šiais laikais reta.“
Aš prašau kiekvieną, kuris ateityje nori tarnauti Dievo bažnyčiai Lietuvoje, tvirtai įsisąmoninti, kad lietuviai iš tikrųjų turi neprastą skonį ir kad menkiausią konstrukcijos ar kirčiavimo ydą tuojau pajaučia. Aš turiu pavyzdžių iš patyrimo. Vienas žymus žmogus, puikiai mokąs lietuviškai, kartą man pasakė: „Aš esu girdėjęs pamokslą, kurio žodžiai visi buvo lietuviški, bet aš nesupratau, ką ten sakė.“
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)Atminimas
Pirmasis paminklas K. Donelaičiui pastatytas Klaipėdos centre (skulptorius Petras Deltuva).
K. Donelaičio garbei Pamyro kalnuose pavadinta Donelaičio viršūnė (5837 m).
1985 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pastatyta A. Bražinsko opera „Kristijonas“.
2012 m. atlikta Broniaus Kutavičiaus oratorija „Metai“.
Tolminkiemyje įkurtas Donelaičio memorialinis muziejus.
Šaltiniai
- „Kristijono Donelaičio skulptūra“. govilnius.lt. Nuoroda tikrinta 2022-08-18.
- Tvangystė. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 119
- STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Klaipėda, Kuršių nerija, Karaliaučius: vadovas. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005, 178 p. ISBN 9986-830-82-6.
- Albinas Jovaišas. Kristijonas Donelaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 81 psl.
- Tolminkiemis. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 348–349
- Albinas Jovaišas. Ten pat. 81 psl.
- Raštai (1977), p. 277.
- http://www.donelaitis.info/index.php?p=si&sid=134&tid=134
- Kompozitorius - A. Bražinskas. Libreto autorius - A. Drilinga. Dirigentas - V. Viržonis, režisierius - R. Siparis, dailininkas - A. Kariniauskas. Dalyvauja - V. Prudnikovas, B. Almonaitytė, S. Dirsė, S. Larinas, A. Lietuvninkas, G. Pamakštys ir kt., teatro choras ir orkestras. (1987-01-01). A. Bražinskas. Opera "Kristijonas" (I - II veiksmai) (Video). LRT. Nuoroda tikrinta 2018-05-11.
- „Algimantas Bražinskas. KRISTIJONAS“. Suarchyvuotas originalas 2018-05-13. Nuoroda tikrinta 2018-05-11.
- B. Kutavičius. Oratorija „Metai“ pagal Kristijoną Donelaitį (pirmas viso ciklo atlikimas). Atlikėjai: Vilniaus savivaldybės choras „Jauna muzika“, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Skaitovas - D. Meškauskas Dirigentas D. Katkus (2012-01-01). B. Kutavičius. Oratorija "Metai" (Video). LRT. Suarchyvuotas originalas 2021-07-20. Nuoroda tikrinta 2018-05-11.
Šaltiniai
- Leonas Gineitis, red. (1955). Kristijono Donelaičio rankraščiai. Vilnius.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - Kabelka, Jonas (1964). Kristijono Donelaičio raštų leksika. Vilnius: Mintis.
- Lebedienė, E. (1964). Kristijono Donelaičio bibliografija. Vilnius: Vaga.
- Kristijonas Donelaitis. Raštai. Vilnius. 1977.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - Kuzmickas, Vincas (1983). Kristijonas Donelaitis. Vilnius: Vaga.
- Gineitis, Leonas (1990). Kristijonas Donelaitis ir jo epocha. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- Jovaišas, Albinas (1992). Kristijonas Donelaitis: Mažosios Lietuvos dainius. Kaunas: Šviesa. ISBN 5-430-00434-0.
- M. Vaicekauskas, red. (2001). Egzodo Donelaitis. Lietuvių išeivių tekstai apie Kristijoną Donelaitį. Vilnius: Aidai. ISBN 9955-445-29-7.
Nuorodos
Vikicitatos
- Juozas Brazaitis. Donelaitis praeityje ir dabartyje. Aidai, 1964, nr. 3, 124–132 pusl. Donelaičiui skirtas „Aidu“ numeris.
- Lietuvių literatūros antologija. Kristijonas Donelaitis: Metai. PDF
- Kristijonas Donelaitis. The Seasons. Angliškai. Archyvuota kopija 2006-10-03 iš Wayback Machine projekto.
- Svetainė apie K. Donelaitį ir jo įamžinimą
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kristijonas Donelaitis, Kas yra Kristijonas Donelaitis? Ką reiškia Kristijonas Donelaitis?
Kristijonas DonelaitisImaginacinis Kristijono Donelaicio portretas ant pasto zenkloGime 1714 m sausio 1 d Lazdyneliai Prusijos karalysteMire 1780 m vasario 18 d 66 metai Tolminkiemis Prusijos karalysteReligija liuteronybeVeikla liuteronu kunigas lietuviu grozines literaturos pradininkas Alma mater Karaliauciaus universitetasZinomas a uz poema Metai Vikiteka Kristijonas Donelaitis Kristijonas Donelaitis 1714 m sausio 1 d Lazdyneliai Gumbines apskritis Prusijos karalyste 1780 m vasario 18 d Tolminkiemis palaidotas Tolminkiemio baznycioje evangeliku liuteronu kunigas Mazosios Lietuvos lietuviu grozines literaturos pradininkas BiografijaMinint 250 asias gimimo metines pastatytas paminklas Vilniaus universitete Skulpt Konstantinas Bogdanas Gime laisvuju valstieciu seimoje 1714 m sausio 1 d Karaliauciuje gyveno 1722 1746 m is pradziu pas brolį Pricku kuris buvo auksakalys zymus muzikos ir fizikos prietaisu dirbejas pagamines pirmajį siame kraste fortepijona Apie 1731 m K Donelaitis įstojo į Karaliauciaus katedros Knypavoje mokykla Albrechto kolegija kuria baige 1736 m 1736 1740 m Karaliauciaus universitete studijavo teologija lanke lietuviu kalbos seminara 1740 1742 m Stalupenu mokyklos muzikos mokytojas ir choro vedejas nuo 1742 m mokyklos vedejas rektorius 1743 m spalio 21 d įsventintas į kunigus Karaliauciuje Nuo 1743 m iki mirties Tolminkiemio klebonas Pastatydino mokykla klebonu nasliu nama perstate klebonija baznycia Pradedant atstatyti Tolminkiemio baznycia 1967 m archeologai priesais altoriu rado K Donelaicio palaikus ir nugabeno juos į Vilniu tyrimams Nustatyta kad K Donelaitis buvo stamboko sudejimo 174 cm ugio 1969 m archeologas V Urbonavicius atkure poeto atvaizda 1979 m birzelį palaikai sugrazinti Tolminkiemin jie pro Merkine ir Kybartus atvezti automobiliu ir palaidoti senojoje vietoje įrengtame mauzoliejuje KurybaLaisvalaikiu rase eiles lietuviu ir vokieciu kalba komponavo muzika dirbo barometrus muzikos instrumentus optinius prietaisus Pirmieji du poeto gyvenimo Tolminkiemyje desimtmeciai buvo nepalankus jo kurybiniam darbui Atsideti kurybai trukde įtempti santykiai su vietos valdzia jį slege tautiskai misrios 2 3 vokieciu 1 3 lietuviu parapijos administravimas klebonijos ukio reikalai Kliude ir Septyneriu metu karas 1756 1763 kuris 1756 m tiesiogiai paliete Tolminkiemį Literaturinį darba K Donelaitis pradejo apie 1740 1743 m Islikusios 6 pasakecios spejama parasytos ankstyvuoju kurybos laikotarpiu Lapes ir gandro cesnis Rudikis jomarkininks Suo Didgalvis Pasaka apie sudvabalį Vilks provininks Auzuols gyrpelnys apie 1750 1760 m L G Reza paskelbe rinkinyje Aisopas 1824 m Tai pirmieji originalus sio zanro kuriniai lietuviu literaturoje Be ezopiniu K Donelaitis naudojo tautosakinius ir originalius siuzetus pasakecioms budinga emocingumas ilgi moralai K Donelaitis sukure eiliuota pasakojima Prickaus pasalai apie lietuviska svodba eilerasciu vokieciu kalba zinomi trys Isliko K Donelaicio laiskai J Jordanui MII 1 lietuviu 1 vokieciu kalba įrasai gimimo metriku knygose 1743 1754 m 1757 1770 m 1774 1779 m vokieciu kalba zemiu separacijos bylos dokumentai 1775 1778 m mokyklu vizitacijos baznycios statybos parapijos administravimo rastai 1756 1767 m autobiografinio ir dalykinio pobudzio Zinios 1773 1779 m skirtos busimam Tolminkiemio klebonui brosiura apie separacijos nauda 1769 m vertimasis is vokieciu kalbos Metai Pagrindinis straipsnis Metai Donelaitis Metu faksimile Pagrindinį savo kurinį poema Metai K Donelaitis rase veikiausiai 1765 1775 m tiksli data nezinoma K Donelaitis dave pavadinimus tik atskiroms poemos dalims Pavasario linksmybes Vasaros darbai Rudenio gerybes ir Ziemos rupesciai Isliko dvieju pirmuju daliu autografai ir visu daliu J Hohlfeldto nuorasas saugo Lietuviu literaturos ir tautosakos institutas Pavadinimas Metai pirma karta pavartotas Liudviko Rezos parengtame pirmajame K Donelaicio poemos leidime Pats K Donelaitis savo kurybos nespausdino Pirmasis K Donelaicio rastu leidejas buvo Liudvikas Reza Metus jis paskelbe 1818 m Ciklo dalis L Reza kiek patrumpino paredagavo sujunge į viena kurinį ir isleido kartu su vertimu į vokieciu kalba Poemoje vaizduojamas Rytu Prusijos lietuviu valstieciu gyvenimas Joje K Donelaitis sukure ryskiu baudziauninku paveikslu kaimo buities paprociu vaizdu lyriniu gamtovaizdziu pirmuosius lietuviu literaturoje groteskiskus dvarininku sarzus nevenge hiperbolizavimo satyros burleskos humoro K Donelaitis kele prigimtines zmoniu lygybes ideja aukstino darba dora zadino lietuvininku buru tautine savimone tautiskuma gretino su dorybemis Poemai budinga krikscioniska pasaulejauta didaktika sodri zodinga kalba Ji parasyta antikizuotu unikaliu toniniu ir metriniu hegzametru pedoje kirciuojant tik ilga skiemenį Metai isversti į vokieciu anglu svedu ceku vengru latviu rusu baltarusiu lenku gruzinu ukrainieciu armenu kalbas Asmenines nuostatosKristijonas Donelaitis is visu parapijose sakanciu pamokslus lietuviskai tikejosi kad gerai moketu lietuviu kalba Nezinomam įpediniui Tolminkiemio parapijoje jis rase Tegul tavo sunus jeigu ju turesi ir noresi paskirti teologijai laiku ismoksta gerai lietuviskai kad galetu tinkamai vadovauti parapijai lietuviu kalba As turejau precentoriu Tortoloviju is kurio juokdavosi kai jis sakydavo pamokslus Kristijono Donelaicio laisko istrauka Kristijonas Donelaitis Rastai Vilnius 1977 p 535 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura location missing publisher link Principingas lietuviskas nusistatymas aptinkamas K Donelaicio vokiskame laiske J G Jordanui kuris dirbo atokiau nuo lietuvisku Rytu Prusijos teritoriju Kilyse Kilgiuose K Donelaitis praso adresato neuzmirsti lietuviu kalbos vokiskame kraste taip pat jokio paaukstinimo vokiskame kraste nepriimti Ir imperatyviai priduria Geru lietuviu siais laikais reta As prasau kiekviena kuris ateityje nori tarnauti Dievo baznyciai Lietuvoje tvirtai įsisamoninti kad lietuviai is tikruju turi neprasta skonį ir kad menkiausia konstrukcijos ar kirciavimo yda tuojau pajaucia As turiu pavyzdziu is patyrimo Vienas zymus zmogus puikiai mokas lietuviskai karta man pasake As esu girdejes pamoksla kurio zodziai visi buvo lietuviski bet as nesupratau ka ten sake Kristijono Donelaicio laisko islikes fragmentas orig vok k Kristijonas Donelaitis Rastai Vilnius 1977 p 87 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura location missing publisher link AtminimasKristijono Donelaicio kapas Tolminkiemio baznycios rusyje Pirmasis paminklas K Donelaiciui pastatytas Klaipedos centre skulptorius Petras Deltuva K Donelaicio garbei Pamyro kalnuose pavadinta Donelaicio virsune 5837 m 1985 m Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pastatyta A Brazinsko opera Kristijonas 2012 m atlikta Broniaus Kutaviciaus oratorija Metai Tolminkiemyje įkurtas Donelaicio memorialinis muziejus Saltiniai Kristijono Donelaicio skulptura govilnius lt Nuoroda tikrinta 2022 08 18 Tvangyste Vytautas Silas Henrikas Sambora Mazosios Lietuvos kulturos pedsakai Kaliningrado srityje Vilnius Mintis 1990 ISBN 5 417 00367 0 psl 119 STRAKAUSKAITĖ Nijole Klaipeda Kursiu nerija Karaliaucius vadovas Vilnius R Paknio leidykla 2005 178 p ISBN 9986 830 82 6 Albinas Jovaisas Kristijonas Donelaitis Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 81 psl Tolminkiemis Vytautas Silas Henrikas Sambora Mazosios Lietuvos kulturos pedsakai Kaliningrado srityje Vilnius Mintis 1990 ISBN 5 417 00367 0 psl 348 349 Albinas Jovaisas Ten pat 81 psl Rastai 1977 p 277 http www donelaitis info index php p si amp sid 134 amp tid 134 Kompozitorius A Brazinskas Libreto autorius A Drilinga Dirigentas V Virzonis rezisierius R Siparis dailininkas A Kariniauskas Dalyvauja V Prudnikovas B Almonaityte S Dirse S Larinas A Lietuvninkas G Pamakstys ir kt teatro choras ir orkestras 1987 01 01 A Brazinskas Opera Kristijonas I II veiksmai Video LRT Nuoroda tikrinta 2018 05 11 Algimantas Brazinskas KRISTIJONAS Suarchyvuotas originalas 2018 05 13 Nuoroda tikrinta 2018 05 11 B Kutavicius Oratorija Metai pagal Kristijona Donelaitį pirmas viso ciklo atlikimas Atlikejai Vilniaus savivaldybes choras Jauna muzika Sv Kristoforo kamerinis orkestras Skaitovas D Meskauskas Dirigentas D Katkus 2012 01 01 B Kutavicius Oratorija Metai Video LRT Suarchyvuotas originalas 2021 07 20 Nuoroda tikrinta 2018 05 11 SaltiniaiLeonas Gineitis red 1955 Kristijono Donelaicio rankrasciai Vilnius a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura location missing publisher link Kabelka Jonas 1964 Kristijono Donelaicio rastu leksika Vilnius Mintis Lebediene E 1964 Kristijono Donelaicio bibliografija Vilnius Vaga Kristijonas Donelaitis Rastai Vilnius 1977 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura location missing publisher link Kuzmickas Vincas 1983 Kristijonas Donelaitis Vilnius Vaga Gineitis Leonas 1990 Kristijonas Donelaitis ir jo epocha Vilnius Valstybine politines ir mokslines literaturos leidykla Jovaisas Albinas 1992 Kristijonas Donelaitis Mazosios Lietuvos dainius Kaunas Sviesa ISBN 5 430 00434 0 M Vaicekauskas red 2001 Egzodo Donelaitis Lietuviu iseiviu tekstai apie Kristijona Donelaitį Vilnius Aidai ISBN 9955 445 29 7 NuorodosWikisource Puslapis Vikisaltiniuose Metai VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Kristijonas Donelaitis Juozas Brazaitis Donelaitis praeityje ir dabartyje Aidai 1964 nr 3 124 132 pusl Donelaiciui skirtas Aidu numeris Lietuviu literaturos antologija Kristijonas Donelaitis Metai PDF Kristijonas Donelaitis The Seasons Angliskai Archyvuota kopija 2006 10 03 is Wayback Machine projekto Svetaine apie K Donelaitį ir jo įamzinima