Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Švedų kalba svenskaKalbamaŠvedija SuomijaKalbančiųjų skaičius9 milijonaiVieta pagal kalbančiųjų skaičių89Kilmėindoeuropi
Švedų kalba
| Švedų kalba svenska | |
| Kalbama | Švedija, Suomija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 9 milijonai |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | 89 |
| Kilmė | indoeuropiečių germanų vakarų germanų skandinavų švedų kalba |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | Švedija , Suomija (greta suomių), Alandai, Europos Sąjunga |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | sv |
| ISO 639-2 | swe |
| SWD | |
| Geografinis paplitimas | |
Švedų kalba (švediškai svenska) – iš germanų prokalbės kilusi skandinavų kalba, kuria kalbama Švedijoje ir dalyje Suomijos. Kalbančiųjų švedų kalba yra apie 9 milijonus.
Istorija
IX a. senovės skandinavų kalba suskilo į vakarų (Norvegijos, Islandijos) ir rytų (Švedijos, Danijos) dialektus. XII–XIII a. atsiskyrė senosios danų ir švedų kalbos. Viduramžiais abi šias kalbas smarkiai paveikė vidurio žemutinė vokiečių kalba. XIII a. pasirodė pirmasis rašytinis dokumentas (Västgötalagen – vestgotų teisė) lotynų raštu. Plintant krikščionybei didėjo lotynų ir graikų kalbų įtaka, o plečiantis Hanzos sąjungai – žemutinių saksonų kalbos žodžiai. Senojoje švedų kalboje buvo naudojama vyriška ir moteriška giminės (vėliau pavirto bendrąja), daiktavardžiai, būdvardžiai buvo kaitomi linksniais. Modernioji švedų kalba susiformavo XVI a. plintant reformacijai ir spausdintai literatūrai. XIX a. vystantis urbanizacijai, švedų literatūrai susiformavo dabartinė kalba.
Žodynas
Dauguma švediškų žodžių yra germaniškos kilmės. Mokslinė, religinė terminologija daugiausia atėjo iš lotynų ir graikų kalbų. Taip pat nemažai žodžių patekę iš prancūzų kalbos. Kaip ir vokiečių ar olandų kalbose, švedų kalba turi polinkį spontaniškai sudurti gretimus žodžius į vieną ilgesnį žodį.
Dialektai
Švedų kalba turi didelę dialektų įvairovę. Skiriami vietiniai Švedijos dialektai bei Suomijos švedų dialektas. Švedų norminė kalba paremta centrinės Švedijos dialektais.
Abėcėlė
Švedų kalba naudoja standartinę lotynų abėcėlę, bet turi keletą diakritinių raidžių: Å (tariama panašiai, kaip o), Ä (panašiai, kaip lietuviška e), Ö (kaip -io žodyje, pvz., kelio). Raidės Q, W ir Z naudojamos tik skoliniuose, svetimvardžiuose. Junginiai sj,sk tariami kaip liet. ch, tj, kj – kaip š.
| Didžiosios raidės | A | B | C | D | E | F | G | H | I | J | K | L | M | N | O | P | Q | R | S | T | U | V | W | X | Y | Z | Å | Ä | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mažosios raidės | a | b | c | d | e | f | g | h | i | j | k | l | m | n | o | p | q | r | s | t | u | v | w | x | y | z | å | ä | ö |
Švedų kalbai būdingas toninis akcentas ir muzikinis kirtis. Toninis akcentas daugumoje švedų kalbos žodžių krinta ant pirmo skiemens, 'handen ranka, 'seger pergalė. Jei žodis daugiaskiemenis, tai dar yra ir šalutinis kirtis. Antrasis atsiranda, kai intonacija juda ties antruoju skiemeniu aukštyn, akimirkai tarsi sustoja, krenta žemyn ir skamba tarytum muzika: ^skola mokykla, ^vänskap draugystė.
Gramatika
Žodžių tvarka sakinyje
Žodžių tvarka sakinyje aprašoma pagrindine taisykle – tarinys (veiksmažodis) sakinyje visada būna antroje vietoje.
Pavyzdžiai:
Jag skriver en blogg.
Idag skriver jag en artikel.
Böcker skriver jag inte.
Daiktavardžiai
Švedų kalbos daiktavardžiai bei būdvardžiai kaitomi giminėmis ir skaičiais. Yra išskiriamos dvi giminės – bendroji (utrum) ir niekatroji (neutrum). Bendrosios giminės žodžiai turi artikelį en, o niekatrosios ett. Be to, daiktavardis žymimojoje formoje įgyja galūnę vienaskaitoje -en arba -et, daugiskaitoje -na arba -en.
| Vienaskaita | Daugiskaita | |
|---|---|---|
| Nežymima forma | fisk | fiskar |
| Žymima forma | fisken | fiskarna |
Daugiskaita sudaroma taip: bendrosios giminės daiktavardžiai, su galūne -a keičiami su galūne -or, pvz., flicka > flickor. Kiti bendrosios giminės žodžiai daugiskaitoje gauna galūnes -ar arba -er, pvz., växt > växter, lök > lökar. Niekatrosiois giminės žodžiai, besibaigiantys balse, gauna papildomą raidę n, pvz., äpple > äpplen, o besibaigianys priebalse nekinta: barn > barn. Dalis žodžių kaip ir anglų kalboje naudoja nereguliarias daugiskaitos formas, pvz., man > män, mus > möss, gås > gäss.
Kilmininkas sudaromas pridedant raidę s (tačiau jei žodis baigiasi s, papildoma nepridedama).
Įvardžiai
Švedų kalboje įvardžių sudarymas panašus kaip ir anglų, tačiau jie dar priklauso nuo giminės.
| Lietuviškai | veiksnys | objektyvinis | savybinis |
|---|---|---|---|
| aš | jag | mig | min/mitt/mina1 |
| tu | du | dig | din/ditt/dina1 |
| jis | han | honom | hans |
| ji | hon | henne | hennes |
| jis/ji (bendr. g.) | den | den | dess |
| jis/ji (neutr. g.) | det | det | dess |
| mes | vi | oss | vår/vårt/våra1 |
| jūs | ni | er | er/ert/era1 |
| jie/jos | de | dem | deras |
| (sangrąžinis) | - | sig | sin/sitt/sina1 |
1 savybiniai įvardžiai naudojami priklausomai nuo subjekto giminės ir skaičiaus.
Būdvardžiai
Švediški būdvardžiai kaitomi priklausomai nuo daiktavardžio giminės ir skaičiaus, pvz:
- en stor elefant – didelis dramblys
- ett stort lejon – didelis liūtas (neutr. g. prie būdvadžio prisideda raidė t)
- (den) stora elefanten – (tas) didelis dramblys (vns. žymimoji forma, prisideda galūnė -a)
- stora elefanter – dideli drambliai (dgs. prisideda galūnė -a)
Aukštesnio laipsnio būdvardžiai švedų kalboje sudaromi keliais būdais:
1. Pridedant priesagas -are, -ast. Šis būdas naudojamas trumpiems, dažniausiai vienskiemeniams būdvardžiams. Pvz., sen / senare / senast (vėlus / vėlesnis / vėliausias). Taip pat naudojamas su išvestiniais būdvardžiais, kurie baigiasi galūne -ig.
2. Prieš būdvardį pridedant žodelius mer/mest.
3. Netaisyklingi būdvardžiai. Pvz., lång / längre / längst (ilgas / ilgesnis / ilgiausias).
Skaitvardžiai
Kiekiniai skaitvardžiai nuo nulio iki dvylikos:
| 0 | 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |
| noll | en/ett | två | tre | fyra | fem | sex | sju | åtta | nio | tio | elva | tolv |
Skaičius vienas sutampa su nežymimuoju artikeliu, todėl jis kinta (en/ett) priklausomai nuo drauge vartojamo daiktavardžio.
Nuo trylikos iki devyniolikos:
| 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |
| tretton | fjorton | femton | sexton | sjutton | arton | nitton |
Nuo dvidešimt iki tūkstančio:
| 20 | 30 | 40 | 50 | 60 | 70 | 80 | 90 | 100 | 1000 |
| tjugo | trettio | fyrtio | femtio | sextio | sjuttio | åttio | nittio | (ett) hundra | (ett) tusen |
Veiksmažodžiai
Švedų kalboje veiksmažodžiai neasmenuojami ir neturi skaičiaus. Išskiriamas būtasis, esamasis laikai, liepiamoji, tariamoji ir tiesioginė nuosakos. Pagal savo kaitymą veiksmažodžiai skirstomi į 4 grupes.
| Grupė | Šaknis | Liepiamoji n. | Bendratis | Esamasis l. | Būtasis l. | Siekinys | Būtasis dalyvis | Lietuviškai | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | kalla- | kalla! | kalla | - | kallar | -r | kallade | -de | kallat | -t | kallad kallat kallade | -d -t -de | kviesti, vadinti |
| 2a | stäng- | stäng! | stänga | -a | stänger | -er | stängde | -de | stängt | -t | stängd stängt stängda | -d -t -da | uždaryti |
| 2b | läs- | läs! | läsa | -a | läser | -er | läste | -te | läst | -t | läst läst lästa | -t -t -ta | skaityti |
| 3 | sy- | sy! | sy | - | syr | -r | sydde | -dde | sytt | -tt | sydd sytt sydda | -dd -tt -dda | siūti |
| 4 (stiprusis) | stryk- | stryk! | stryka | -a | stryker | -er | strök | * | strukit | -it | struken struket strukna | -en -et -na | lyginti |
| 4 (netaisyklingasis) | var- | var! | vara | är | var | varit | - | būti | |||||
Prieveiksmiai
Prieveiksmiai sudaromi prie būdvardžio pridėjus raidę t: tjock -> tjockt, snabb -> snabbt.
Svarbiausios frazės
| Lietuviškai | Švediškai |
|---|---|
| švedų kalba | svenska |
| lietuvių kalba | litauiska |
| sveikas | hej |
| kaip laikaisi? | hur mår du? |
| mano vardas … | jag heter … |
| ar kalbate angliškai? | pratar du engelska? |
| gyvenu Stokholme | jag bor i Stockholm |
| man 20 metų | jag är 20 år |
| sveiki atvykę! | välkommen (vns.), välkomna (dgs.) |
| sudie | hejdå |
| mano draugas | min vän |
| ačiū | tack |
| prašom | varsågod |
| atsiprašau | ursäkta |
Nuorodos
- Klausytis švedų kalbos, per Švedijos radiją
- Švedų kalbos gramatika
- Švedų kalbos komisija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Švedų kalba, Kas yra Švedų kalba? Ką reiškia Švedų kalba?
Svedu kalba svenskaKalbamaSvedija SuomijaKalbanciuju skaicius9 milijonaiVieta pagal kalbanciuju skaiciu89Kilmeindoeuropieciu germanu vakaru germanu skandinavu svedu kalbaOficialus statusasOficiali kalba Svedija Suomija greta suomiu Alandai Europos SajungaKalbos kodaiISO 639 1svISO 639 2sweSWDGeografinis paplitimas Svedu kalba svediskai svenska is germanu prokalbes kilusi skandinavu kalba kuria kalbama Svedijoje ir dalyje Suomijos Kalbanciuju svedu kalba yra apie 9 milijonus Wikipedia Vikipedija Svedu kalbaIstorijaIX a senoves skandinavu kalba suskilo į vakaru Norvegijos Islandijos ir rytu Svedijos Danijos dialektus XII XIII a atsiskyre senosios danu ir svedu kalbos Viduramziais abi sias kalbas smarkiai paveike vidurio zemutine vokieciu kalba XIII a pasirode pirmasis rasytinis dokumentas Vastgotalagen vestgotu teise lotynu rastu Plintant krikscionybei didejo lotynu ir graiku kalbu įtaka o pleciantis Hanzos sajungai zemutiniu saksonu kalbos zodziai Senojoje svedu kalboje buvo naudojama vyriska ir moteriska gimines veliau pavirto bendraja daiktavardziai budvardziai buvo kaitomi linksniais Modernioji svedu kalba susiformavo XVI a plintant reformacijai ir spausdintai literaturai XIX a vystantis urbanizacijai svedu literaturai susiformavo dabartine kalba ZodynasDauguma svedisku zodziu yra germaniskos kilmes Moksline religine terminologija daugiausia atejo is lotynu ir graiku kalbu Taip pat nemazai zodziu pateke is prancuzu kalbos Kaip ir vokieciu ar olandu kalbose svedu kalba turi polinkį spontaniskai sudurti gretimus zodzius į viena ilgesnį zodį DialektaiSvedu kalbos paplitimasDialektai Svedu kalba turi didele dialektu įvairove Skiriami vietiniai Svedijos dialektai bei Suomijos svedu dialektas Svedu normine kalba paremta centrines Svedijos dialektais AbeceleSvedu kalba naudoja standartine lotynu abecele bet turi keleta diakritiniu raidziu A tariama panasiai kaip o A panasiai kaip lietuviska e O kaip io zodyje pvz kelio Raides Q W ir Z naudojamos tik skoliniuose svetimvardziuose Junginiai sj sk tariami kaip liet ch tj kj kaip s Didziosios raides A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z A AMazosios raides a b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v w x y z a a o Svedu kalbai budingas toninis akcentas ir muzikinis kirtis Toninis akcentas daugumoje svedu kalbos zodziu krinta ant pirmo skiemens handen ranka seger pergale Jei zodis daugiaskiemenis tai dar yra ir salutinis kirtis Antrasis atsiranda kai intonacija juda ties antruoju skiemeniu aukstyn akimirkai tarsi sustoja krenta zemyn ir skamba tarytum muzika skola mokykla vanskap draugyste GramatikaZodziu tvarka sakinyje Zodziu tvarka sakinyje aprasoma pagrindine taisykle tarinys veiksmazodis sakinyje visada buna antroje vietoje Pavyzdziai Jag skriver en blogg Idag skriver jag en artikel Bocker skriver jag inte Daiktavardziai Svedu kalbos daiktavardziai bei budvardziai kaitomi giminemis ir skaiciais Yra isskiriamos dvi gimines bendroji utrum ir niekatroji neutrum Bendrosios gimines zodziai turi artikelį en o niekatrosios ett Be to daiktavardis zymimojoje formoje įgyja galune vienaskaitoje en arba et daugiskaitoje na arba en Vienaskaita DaugiskaitaNezymima forma fisk fiskarZymima forma fisken fiskarna Daugiskaita sudaroma taip bendrosios gimines daiktavardziai su galune a keiciami su galune or pvz flicka gt flickor Kiti bendrosios gimines zodziai daugiskaitoje gauna galunes ar arba er pvz vaxt gt vaxter lok gt lokar Niekatrosiois gimines zodziai besibaigiantys balse gauna papildoma raide n pvz apple gt applen o besibaigianys priebalse nekinta barn gt barn Dalis zodziu kaip ir anglu kalboje naudoja nereguliarias daugiskaitos formas pvz man gt man mus gt moss gas gt gass Kilmininkas sudaromas pridedant raide s taciau jei zodis baigiasi s papildoma nepridedama Įvardziai Svedu kalboje įvardziu sudarymas panasus kaip ir anglu taciau jie dar priklauso nuo gimines Lietuviskai veiksnys objektyvinis savybinisas jag mig min mitt mina1tu du dig din ditt dina1jis han honom hansji hon henne hennesjis ji bendr g den den dessjis ji neutr g det det dessmes vi oss var vart vara1jus ni er er ert era1jie jos de dem deras sangrazinis sig sin sitt sina1 1 savybiniai įvardziai naudojami priklausomai nuo subjekto gimines ir skaiciaus Budvardziai Svediski budvardziai kaitomi priklausomai nuo daiktavardzio gimines ir skaiciaus pvz en stor elefant didelis dramblys ett stort lejon didelis liutas neutr g prie budvadzio prisideda raide t den stora elefanten tas didelis dramblys vns zymimoji forma prisideda galune a stora elefanter dideli drambliai dgs prisideda galune a Aukstesnio laipsnio budvardziai svedu kalboje sudaromi keliais budais 1 Pridedant priesagas are ast Sis budas naudojamas trumpiems dazniausiai vienskiemeniams budvardziams Pvz sen senare senast velus velesnis veliausias Taip pat naudojamas su isvestiniais budvardziais kurie baigiasi galune ig 2 Pries budvardį pridedant zodelius mer mest 3 Netaisyklingi budvardziai Pvz lang langre langst ilgas ilgesnis ilgiausias Skaitvardziai Kiekiniai skaitvardziai nuo nulio iki dvylikos 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12noll en ett tva tre fyra fem sex sju atta nio tio elva tolv Skaicius vienas sutampa su nezymimuoju artikeliu todel jis kinta en ett priklausomai nuo drauge vartojamo daiktavardzio Nuo trylikos iki devyniolikos 13 14 15 16 17 18 19tretton fjorton femton sexton sjutton arton nitton Nuo dvidesimt iki tukstancio 20 30 40 50 60 70 80 90 100 1000tjugo trettio fyrtio femtio sextio sjuttio attio nittio ett hundra ett tusenVeiksmazodziai Svedu kalboje veiksmazodziai neasmenuojami ir neturi skaiciaus Isskiriamas butasis esamasis laikai liepiamoji tariamoji ir tiesiogine nuosakos Pagal savo kaityma veiksmazodziai skirstomi į 4 grupes Grupe Saknis Liepiamoji n Bendratis Esamasis l Butasis l Siekinys Butasis dalyvis Lietuviskai1 kalla kalla kalla kallar r kallade de kallat t kallad kallat kallade d t de kviesti vadinti2a stang stang stanga a stanger er stangde de stangt t stangd stangt stangda d t da uzdaryti2b las las lasa a laser er laste te last t last last lasta t t ta skaityti3 sy sy sy syr r sydde dde sytt tt sydd sytt sydda dd tt dda siuti4 stiprusis stryk stryk stryka a stryker er strok strukit it struken struket strukna en et na lyginti4 netaisyklingasis var var vara ar var varit butiPrieveiksmiai Prieveiksmiai sudaromi prie budvardzio pridejus raide t tjock gt tjockt snabb gt snabbt Svarbiausios frazesLietuviskai Svediskaisvedu kalba svenskalietuviu kalba litauiskasveikas hejkaip laikaisi hur mar du mano vardas jag heter ar kalbate angliskai pratar du engelska gyvenu Stokholme jag bor i Stockholmman 20 metu jag ar 20 arsveiki atvyke valkommen vns valkomna dgs sudie hejdamano draugas min vanaciu tackprasom varsagodatsiprasau ursaktaNuorodosVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas svedu kalba Vikiteka Svedu kalba vaizdine ir garsine medziagaKlausytis svedu kalbos per Svedijos radija Duomenys apie kodu swe zymima kalba svetaineje ethnologue com Svedu kalbos gramatika Svedu kalbos komisija