Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Lietuvos nacionalinis opero
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
| Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras | |
| Santrumpa | LNOBT |
|---|---|
| Būstinė | A. Vienuolio g. 1, 01104 Vilnius Lietuva |
| Paslaugos | Opera, baletas, patalpų nuoma |
| Narystė | Opera Europa, ISPA |
| CEO | Laima Vilimienė (2023–2028) |
| Biudžetas | 19,53 mln. € (2021) |
| Darbuotojų | 644 (2023) |
| Tinklalapis | Opera.LT |
| LNOBT pastatas | |
|---|---|
| Vieta | Naujamiestis (Vilnius) |
| Architektas | Elena Nijolė Bučiūtė |
| Savininkas | Kultūros ministerija |
| Atidarymas | 1974 m. |
| Paskirtis | Teatras |
| Talpa | 984 vietos |
)]]
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras – didžiausias (biudžetu, kolektyvu, plotu, scena) Lietuvos teatras. Specializuojasi , t. y. baleto ir operos (ne dramos) spektakliuose.
Operos ir teatro istorija Lietuvoje
1636 m. rugsėjo 4 d. Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teatre įvyko pirmasis Lietuvoje operos spektaklis. Vilnius tapo viena pirmųjų su naujuoju baroko meno žanru susipažinusių Europos sostinių.
XVIII a. Opera ir baletas Lietuvoje gyvavo imtuose steigti didikų, aukštų valstybės pareigūnų Radvilų, Oginskių, Sapiegų rūmų teatruose.
1785 m. Vilniuje ir Klaipėdoje pradėjo veikti viešieji miestų teatrai. Vilniuje viešojo teatro istoriją pradėjo žymusis lenkų teatro veikėjas Wojciechas Bogusławskis, vėliau – iki 1864 m. – teatre vaidino įvairių antreprenerių lenkų, vokiečių, po 1863–1864 m. sukilimo – rusų, gana dažnai italų operos trupės. 1844 m. Kaune, Perkūno namuose įrengus teatrą, o 1892 m. pastačius teatro rūmus, Vilniaus trupės nuvykdavo ir ten.
1906 m. lapkričio 6 d. Vilniuje, dabartinės Filharmonijos salėje buvo parodyta dramaturgo Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio ir kompozitoriaus Miko Petrausko „Birutė“, pirmoji lietuviška opera.
1920 m. Lietuvių meno kūrėjų draugija laikinojoje sostinėje Kaune įsteigė Operos vaidyklą, dabartinį Nacionalinį operos ir baleto teatrą, kuris pirmąją premjerą – G. Verdi ,,Traviatą“ – parodė gruodžio 31 d. Ši diena laikoma mūsų teatro gimtadieniu.
1925 m. gruodžio 4 d. baleto trupė, iki tol pasirodžiusi operose ar koncertuose, parodė pirmąjį savarankišką spektaklį, Leo Delibes’o ,,Kopeliją“.
Nuo 1926 m. maždaug kas antrą operos (ir vieną kitą baleto) spektaklį transliuodavo Kauno radiofonas.
1935 m. baletas viešėjo užsienyje – sausio mėnesį Monte Karle parodė 10 spektaklių, vasario – kovo mėn. Londone (Alhambros teatre) – 32 spektaklius; viešnagės repertuare buvo „Giselle“, „Coppelia“, „Gulbių ežeras“, „Raimonda“ (lietuvių teatras pirmasis Vakarams parodė šį vieną paskutiniųjų M. Petipa choreografijos šedevrų), taip pat „Piršlybos“ ir dar keletas vienaveiksmių baletų. Teatro operos solistai viešėjo Rygos, Talino, Stokholmo, Paryžiaus, Prahos, Romos, Milano scenose, 1936 m. solistų grupė dainavo Buenos Airių Colon teatre.
Iki 1940 m. sovietinės okupacijos buvo pastatyta pasaulinio repertuaro ir lietuvių autorių, 41 kompozitoriaus 61 opera, baleto trupė parengė 29 kompozitorių 36 baletų premjeras. Tarp jų buvo svarbiausi romantiniai baletai, dažnai skambėjo modernioji muzika, 1933 m. pasirodė ir pirmieji lietuviškieji baletai. Teatro veiklą sutrikdė kai kurių jo narių likimus skaudžiai palietusi 1940 m. sovietų okupacija, karas, nacių okupacija. Tačiau tie įvykiai teatro veiklos iš esmės nepakeitė. Operos meno pajėgos buvo tiek išaugę, kad 1940 m. įsteigta Kauno Operetė (dabartinis Muzikinis teatras), 1942 m. Vilniuje – Operos teatras (iki II-osios sovietų okupacijos parengė 6 operų ir vieną baleto premjerą).
1948 m. Operos ir baleto teatras iš Kauno perkeltas į Vilnių, J. Basanavičiaus g. esantį teatrą.
Sovietai sustabdė XX a. klasika operų ir baletų pasirodymus. „Socialistinė kūryba“ vyko sunkiai, jos trūkumą kompensavo vad. „realistiniais“, „pažangiais“ rusų (P. Čaikovskio, M. Musorgskio, N. Rimskio-Korsakovo ir kt.) kūriniai. Švelnėjant okupacijai, švelnėjo ir kultūrinė politika, repertuaro pusiausvyra atstatyta. Teatras liko tautinės kultūros židiniu bei dvasios vertybių puoselėjimo vieta, kur netrūko talentingų menininkų.
1974 m. teatras persikėlė į ilgai statytus naujus rūmus A. Vienuolio g. (architektė Nijolė Bučiūtė), vienos moderniausių to meto scenos technikos galimybės išplėtė ir veikalų pastatymo menines galimybes. Naujas teatras tapo žinoma sovietine scena.
1987 m. teatro ir politiniame gyvenime prasidėjo permainos. Atkurti ryšiai su lietuvių muzikais užsienyje, 1988 m. sausį teatras pirmąsyk peržengė SSSR sieną, – baleto ir operos trupės pasirodė Varšuvos didžiajame teatre. Atkurtas tarptautinis bendradarbiavimas – reikšmingas teatro bruožas. Operos ir baleto trupės gastrolių išvyksta beveik kasmet, teatre vieši pasaulyje pripažinti menininkai.
1998 m. liepos 1 d. teatras paskelbtas nacionaline institucija, tapo Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru.
2001 m. LNOBT pakvietė į Trakus. 2001–2011 m. kasmet Trakų pilies kieme rodyti spektakliai.
2003 m. teatras įstojo į tarptautines organizacijas – ISPA (Tarptautinė atlikėjų menų draugija) bei asociaciją Opera Europa.
2005 m. rugsėjį teatras išleido pirmąjį iliustruoto žurnalo, apie operos ir baleto aktualijas teatre, numerį Bravissimo.
2006 m. įvyko pirmojo bendro pastatymo su pasaulio teatrais premjera – A. Minghellos režisuotas Giacomo Puccini „Madam Baterflai“ pastatymas su Anglijos nacionaline opera ir Metropolitan Opera (Niujorkas) teatru. Dabar LNOBT parengė jau 12 bendrų pastatymų, veikla įvertinta kaip lygiaverčio partnerio garsiems pasaulio operos teatrams.
2012 m. baleto trupės vadovo K. Pastoro iniciatyva pradėtas rengti kasmetinis baleto trupės projektas „Kūrybinis impulsas“.
2019 m. choreografo Martyno Rimeikio sukurtas baletas „Procesas“. Pirmasis spektaklis iš Lietuvos, parodytas per .[1]
2023 m. kovo-spalio mėn. teatre atliktas remontas. Pakeisti langai, radiatoriai, vamzdynai, stogo danga, pagerintas energetinis efektyvumas.
Pavadinimai
- 1920–1922 m. – Lietuvių meno kūrėjų draugijos Operos vaidykla
- 1922–1925 m. – Lietuvos valstybės opera
- 1925–1940 m. – Lietuvos valstybės teatras
- 1940–1941 m. – Valstybinis dramos, operos ir baleto teatras
- 1941–1944 m. – Kauno didysis teatras
- 1944–1990 m. – LTSR valstybinis operos ir baleto teatras, Darbo raudonosios vėliavos akademinis operos ir baleto teatras
- 1990 m. Lietuvos opera
- 1990 – 1998 m. – Lietuvos operos ir baleto teatras
- Nuo 1998 m. liepos 1 d. – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
Veiklos tikslai
- Puoselėti, kurti ir plėtoti nacionalinio muzikinio scenos meno tradicijas, formuoti ir pristatyti visuomenei šiuolaikinio muzikinio teatro tradicijas, kūrybiškai perteikti pasaulio muzikines kultūros vertybes.
- Sudaryti sąlygas talentingiems jauniems ir pripažintiems Lietuvos ir pasaulio meno kūrėjams bei atlikėjams dalyvauti teatro kūrybinėje veikloje.
- Formuoti šalies meninės kultūros įvaizdį, pristatant užsienio šalyse nacionalinės muzikinės kultūros pasiekimus.
- Ugdyti, formuoti ir tenkinti visuomenės poreikį profesionaliajam muzikinio teatro scenos menui.
Vadovai
- 1947–1948 m., 1953–1955 m. Juozas Grybauskas
- 1952–1953 m., 1962–1963 m. Jonas Dautartas
- 1954–1962 m. Zenonas Paulauskas
- 1963–1975 m. Vytautas Laurušas
- 1975–1990 m. Virgilijus Noreika
- 1991–1995 m. Juozas Širvinskas
- 1995–1997 m. Jonas Aleksa
- 1997–1999 m. Kęstutis Minderis
- 1999–2001 m. Julius Adrejevas
- 2002–2017 m. Gintautas Kėvišas
- 2017–2018 m. Sigitas Žutautas
- 2018–2023 m. Jonas Sakalauskas
- 2023–2024 m. Audrius Kundrotas (laikinai einantis pareigas)
- Nuo 2024 m. Laima Vilimienė
Operos solistai
- Joana Gedmintaitė (sopranas)
- Sandra Janušaitė (sopranas)
- (sopranas)
- Monika Pleškytė (sopranas)
- Julija Stupnianek (sopranas)
- Regina Šilinskaitė (sopranas)
- Laima Jonutytė (mecosopranas)
- Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas)
- Mindaugas Jankauskas (tenoras)
- Rafailas Karpis (tenoras)
- Tomas Pavilionis (tenoras)
- Edmundas Seilius (tenoras)
- (tenoras)
- Arūnas Malikėnas (baritonas)
- Kostas Smoriginas (baritonas)
- Steponas Zonys (baritonas)
- Egidijus Dauskurdis (bosas)
- Liudas Mikalauskas (bosas)
- Liudas Norvaišas (bosas)
Choras
- Česlovas Radžiūnas – choro meno vadovas
- Povilas Butkus – vyresnysis chormeisteris
- Alfredas Celiešius – chormeisteris
- Jolanta Čiurilaitė – vokalo pedagogė
- Arūnas Malikėnas – vokalo pedagogas
- – vokalo pedagogė
- Asta Krikščiūnaitė – vokalo konsultantė
Baletas
Vedantieji solistai
Anastasija Čumakova, Kristina Gudžiūnaitė, Marija Kastorina, Olga Konošenko, Haruka Ohno, Julija Stankevičiūtė, Olesia Šaitanova, Romas Ceizaris, Jeronimas Krivickas, Jonas Laucius, Genadij Žukovskij.
Solistai
Greta Gylytė, Rūta Lataitė, Gohar Mkrtchyan, Julija Turkina, Ugnė Milerytė, Karolina Matačinaitė, Aleksandra Ivanova, Ignas Armalis, Ernest Barčaitis, Mantas Daraškevičius, Daniel Dolan, Edvinas Jakonis, Zsolt Kovac, Stanislav Semianiura, Igoris Zaripovas, Voicech Žuromskas, Laimis Roslekas.
Korifėjai
Nailia Adigamova, Urtė Bareišytė, Charlotte Lejeune, Vilija Montrimaitė, Marine Pontarlier, Nora Straukaitė, Eimantė Šeškutė, Emilija Šumacherytė, Julija Šumacherytė, Vaida Šniurevičiūtė, Tomas Ceizaris, Victor Coffy, Lorenzo Epifani, Gediminas Švendravičius, Benjamin Thomas Davis.
Kordebaletas
Eglė Brundzaitė-Budnik, Paulina Čistovaitė, Barbora Gudavičiūtė, Adriana Jakonytė, Agnė Juškaitė, Rūta Karvelytė, Gabrielė Marčiukaitytė, Briese Phelan-Boyd, Vakarė Radvilaitė, Kotryna Rudych, Miryam Roca Cruz, Paula Krivickaitė, Viltė Lauciūtė, Margarita Makejeva, Viktorija Frik, Vita Nalivaikienė, Darija Seliukaitė, Nijolė Seriožnikova, Brigita Švendravičiūtė, Agnė Trimonienė, Dominyka Vosiliūtė, Aistis Kavaliauskas, Karolis Šemetas, Tomas Kratkovskis, Arnas Kunavičius, Andrea Canei, Imanol Sastre, Jonas Kertenis, Joao Jezler, Anastasiia Tokina.
BALETO MENO VADOVĖ - Jurgita Dronina; VYR. CHOREOGRAFAS - Martynas Rimeikis; BALETO KOORDINATORĖ - Jolanta Davolytė; REPETITORĖ - Živilė Baikštytė; REPETITORĖ - Anastasija Čumakova; REPETITORĖ - Rasa Taučiūtė-Idienė; REPETITORIUS - Aurelijus Daraškevičius; REPETITORIUS - Valerijus Fadejevas; REPETITORIUS - Stefano Palmigiano; VYR. KONCERTMEISTERĖ - Julija Antonova; KONCERTMEISTERĖ - Danutė Bernatavičiūtė; KONCERTMEISTERIS - Eugenijus Žarskus; KONCERTMEISTERĖ - Yana Liebedeva.
Orkestras
Vadovai
- – vyriausiasis dirigentas
- Domas Memėnas – orkestro direktorius
- Robertas Šervenikas – dirigentas
- Martynas Staškus – dirigentas
- Julius Geniušas – dirigentas
- Modestas Barkauskas – dirigentas
- Dainius Peseckas – orkestro koncertmeisteris
Šaltiniai
- https://etaplius.lt/naujiena/lnobt-vadovas-j-sakalauskas-tapo-opera-europa-tarybos-nariu
- „LNOBT vadovo konkursą laimėjo Laima Vilimienė“. 15min. 2023-02-01. Nuoroda tikrinta 2024-07-25.
- https://www.opera.lt/data/public/uploads/2022/06/2021-m.-finansiniu-ir-veiklos-ataskaitu-rinkinys.pdf
- https://rekvizitai.vz.lt/imone/lietuvos_nacionalinis_operos_ir_baleto_teatras/
- https://www.muzikusajunga.lt/mokyklos/lietuvos-nacionalinis-operos-ir-baleto-teatras
- „Dėl J.Andrejevo atleidimo iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigų“. 2001 m. spalio 18 d. nutarimas Nr. 1244. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2024-03-08.
Nuorodos
- Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus Archyvuota kopija 2010-03-27 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Kas yra Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras? Ką reiškia Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras?
Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatrasSantrumpaLNOBTBustineA Vienuolio g 1 01104 Vilnius LietuvaPaslaugosOpera baletas patalpu nuomaNarysteOpera Europa ISPACEOLaima Vilimiene 2023 2028 Biudzetas19 53 mln 2021 Darbuotoju644 2023 TinklalapisOpera LTLNOBT pastatasVieta Naujamiestis Vilnius Architektas Elena Nijole BuciuteSavininkas Kulturos ministerijaAtidarymas 1974 m Paskirtis TeatrasTalpa 984 vietos 1920 1948 Valstybes opera Senieji teatro rumai J Basanaviciaus gatveje 1948 1974 Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras didziausias biudzetu kolektyvu plotu scena Lietuvos teatras Specializuojasi t y baleto ir operos ne dramos spektakliuose Operos ir teatro istorija Lietuvoje1636 m rugsejo 4 d Zemutines pilies Lietuvos didziuju kunigaiksciu rumu teatre įvyko pirmasis Lietuvoje operos spektaklis Vilnius tapo viena pirmuju su naujuoju baroko meno zanru susipazinusiu Europos sostiniu XVIII a Opera ir baletas Lietuvoje gyvavo imtuose steigti didiku aukstu valstybes pareigunu Radvilu Oginskiu Sapiegu rumu teatruose 1785 m Vilniuje ir Klaipedoje pradejo veikti viesieji miestu teatrai Vilniuje viesojo teatro istorija pradejo zymusis lenku teatro veikejas Wojciechas Boguslawskis veliau iki 1864 m teatre vaidino įvairiu antrepreneriu lenku vokieciu po 1863 1864 m sukilimo rusu gana daznai italu operos trupes 1844 m Kaune Perkuno namuose įrengus teatra o 1892 m pastacius teatro rumus Vilniaus trupes nuvykdavo ir ten 1906 m lapkricio 6 d Vilniuje dabartines Filharmonijos saleje buvo parodyta dramaturgo Gabrieliaus Landsbergio Zemkalnio ir kompozitoriaus Miko Petrausko Birute pirmoji lietuviska opera 1920 m Lietuviu meno kureju draugija laikinojoje sostineje Kaune įsteige Operos vaidykla dabartinį Nacionalinį operos ir baleto teatra kuris pirmaja premjera G Verdi Traviata parode gruodzio 31 d Si diena laikoma musu teatro gimtadieniu 1925 m gruodzio 4 d baleto trupe iki tol pasirodziusi operose ar koncertuose parode pirmajį savarankiska spektaklį Leo Delibes o Kopelija Nuo 1926 m mazdaug kas antra operos ir viena kita baleto spektaklį transliuodavo Kauno radiofonas 1935 m baletas viesejo uzsienyje sausio menesį Monte Karle parode 10 spektakliu vasario kovo men Londone Alhambros teatre 32 spektaklius viesnages repertuare buvo Giselle Coppelia Gulbiu ezeras Raimonda lietuviu teatras pirmasis Vakarams parode sį viena paskutiniuju M Petipa choreografijos sedevru taip pat Pirslybos ir dar keletas vienaveiksmiu baletu Teatro operos solistai viesejo Rygos Talino Stokholmo Paryziaus Prahos Romos Milano scenose 1936 m solistu grupe dainavo Buenos Airiu Colon teatre Iki 1940 m sovietines okupacijos buvo pastatyta pasaulinio repertuaro ir lietuviu autoriu 41 kompozitoriaus 61 opera baleto trupe parenge 29 kompozitoriu 36 baletu premjeras Tarp ju buvo svarbiausi romantiniai baletai daznai skambejo modernioji muzika 1933 m pasirode ir pirmieji lietuviskieji baletai Teatro veikla sutrikde kai kuriu jo nariu likimus skaudziai palietusi 1940 m sovietu okupacija karas naciu okupacija Taciau tie įvykiai teatro veiklos is esmes nepakeite Operos meno pajegos buvo tiek isauge kad 1940 m įsteigta Kauno Operete dabartinis Muzikinis teatras 1942 m Vilniuje Operos teatras iki II osios sovietu okupacijos parenge 6 operu ir viena baleto premjera 1948 m Operos ir baleto teatras is Kauno perkeltas į Vilniu J Basanaviciaus g esantį teatra Sovietai sustabde XX a klasika operu ir baletu pasirodymus Socialistine kuryba vyko sunkiai jos trukuma kompensavo vad realistiniais pazangiais rusu P Caikovskio M Musorgskio N Rimskio Korsakovo ir kt kuriniai Svelnejant okupacijai svelnejo ir kulturine politika repertuaro pusiausvyra atstatyta Teatras liko tautines kulturos zidiniu bei dvasios vertybiu puoselejimo vieta kur netruko talentingu menininku 1974 m teatras persikele į ilgai statytus naujus rumus A Vienuolio g architekte Nijole Buciute vienos moderniausiu to meto scenos technikos galimybes isplete ir veikalu pastatymo menines galimybes Naujas teatras tapo zinoma sovietine scena 1987 m teatro ir politiniame gyvenime prasidejo permainos Atkurti rysiai su lietuviu muzikais uzsienyje 1988 m sausį teatras pirmasyk perzenge SSSR siena baleto ir operos trupes pasirode Varsuvos didziajame teatre Atkurtas tarptautinis bendradarbiavimas reiksmingas teatro bruozas Operos ir baleto trupes gastroliu isvyksta beveik kasmet teatre viesi pasaulyje pripazinti menininkai 1998 m liepos 1 d teatras paskelbtas nacionaline institucija tapo Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru 2001 m LNOBT pakviete į Trakus 2001 2011 m kasmet Traku pilies kieme rodyti spektakliai 2003 m teatras įstojo į tarptautines organizacijas ISPA Tarptautine atlikeju menu draugija bei asociacija Opera Europa 2005 m rugsejį teatras isleido pirmajį iliustruoto zurnalo apie operos ir baleto aktualijas teatre numerį Bravissimo 2006 m įvyko pirmojo bendro pastatymo su pasaulio teatrais premjera A Minghellos rezisuotas Giacomo Puccini Madam Baterflai pastatymas su Anglijos nacionaline opera ir Metropolitan Opera Niujorkas teatru Dabar LNOBT parenge jau 12 bendru pastatymu veikla įvertinta kaip lygiavercio partnerio garsiems pasaulio operos teatrams 2012 m baleto trupes vadovo K Pastoro iniciatyva pradetas rengti kasmetinis baleto trupes projektas Kurybinis impulsas 2019 m choreografo Martyno Rimeikio sukurtas baletas Procesas Pirmasis spektaklis is Lietuvos parodytas per 1 2023 m kovo spalio men teatre atliktas remontas Pakeisti langai radiatoriai vamzdynai stogo danga pagerintas energetinis efektyvumas Pavadinimai1920 1922 m Lietuviu meno kureju draugijos Operos vaidykla 1922 1925 m Lietuvos valstybes opera 1925 1940 m Lietuvos valstybes teatras 1940 1941 m Valstybinis dramos operos ir baleto teatras 1941 1944 m Kauno didysis teatras 1944 1990 m LTSR valstybinis operos ir baleto teatras Darbo raudonosios veliavos akademinis operos ir baleto teatras 1990 m Lietuvos opera 1990 1998 m Lietuvos operos ir baleto teatras Nuo 1998 m liepos 1 d Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatrasVeiklos tikslaiPuoseleti kurti ir pletoti nacionalinio muzikinio scenos meno tradicijas formuoti ir pristatyti visuomenei siuolaikinio muzikinio teatro tradicijas kurybiskai perteikti pasaulio muzikines kulturos vertybes Sudaryti salygas talentingiems jauniems ir pripazintiems Lietuvos ir pasaulio meno kurejams bei atlikejams dalyvauti teatro kurybineje veikloje Formuoti salies menines kulturos įvaizdį pristatant uzsienio salyse nacionalines muzikines kulturos pasiekimus Ugdyti formuoti ir tenkinti visuomenes poreikį profesionaliajam muzikinio teatro scenos menui Vadovai1947 1948 m 1953 1955 m Juozas Grybauskas 1952 1953 m 1962 1963 m Jonas Dautartas 1954 1962 m Zenonas Paulauskas 1963 1975 m Vytautas Laurusas 1975 1990 m Virgilijus Noreika 1991 1995 m Juozas Sirvinskas 1995 1997 m Jonas Aleksa 1997 1999 m Kestutis Minderis 1999 2001 m Julius Adrejevas 2002 2017 m Gintautas Kevisas 2017 2018 m Sigitas Zutautas 2018 2023 m Jonas Sakalauskas 2023 2024 m Audrius Kundrotas laikinai einantis pareigas Nuo 2024 m Laima VilimieneOperos solistaiJoana Gedmintaite sopranas Sandra Janusaite sopranas sopranas Monika Pleskyte sopranas Julija Stupnianek sopranas Regina Silinskaite sopranas Laima Jonutyte mecosopranas Jovita Vaskeviciute mecosopranas Mindaugas Jankauskas tenoras Rafailas Karpis tenoras Tomas Pavilionis tenoras Edmundas Seilius tenoras tenoras Arunas Malikenas baritonas Kostas Smoriginas baritonas Steponas Zonys baritonas Egidijus Dauskurdis bosas Liudas Mikalauskas bosas Liudas Norvaisas bosas ChorasCeslovas Radziunas choro meno vadovas Povilas Butkus vyresnysis chormeisteris Alfredas Celiesius chormeisteris Jolanta Ciurilaite vokalo pedagoge Arunas Malikenas vokalo pedagogas vokalo pedagoge Asta Kriksciunaite vokalo konsultanteBaletasVedantieji solistai Anastasija Cumakova Kristina Gudziunaite Marija Kastorina Olga Konosenko Haruka Ohno Julija Stankeviciute Olesia Saitanova Romas Ceizaris Jeronimas Krivickas Jonas Laucius Genadij Zukovskij Solistai Greta Gylyte Ruta Lataite Gohar Mkrtchyan Julija Turkina Ugne Mileryte Karolina Matacinaite Aleksandra Ivanova Ignas Armalis Ernest Barcaitis Mantas Daraskevicius Daniel Dolan Edvinas Jakonis Zsolt Kovac Stanislav Semianiura Igoris Zaripovas Voicech Zuromskas Laimis Roslekas Korifejai Nailia Adigamova Urte Bareisyte Charlotte Lejeune Vilija Montrimaite Marine Pontarlier Nora Straukaite Eimante Seskute Emilija Sumacheryte Julija Sumacheryte Vaida Sniureviciute Tomas Ceizaris Victor Coffy Lorenzo Epifani Gediminas Svendravicius Benjamin Thomas Davis Kordebaletas Egle Brundzaite Budnik Paulina Cistovaite Barbora Gudaviciute Adriana Jakonyte Agne Juskaite Ruta Karvelyte Gabriele Marciukaityte Briese Phelan Boyd Vakare Radvilaite Kotryna Rudych Miryam Roca Cruz Paula Krivickaite Vilte Lauciute Margarita Makejeva Viktorija Frik Vita Nalivaikiene Darija Seliukaite Nijole Serioznikova Brigita Svendraviciute Agne Trimoniene Dominyka Vosiliute Aistis Kavaliauskas Karolis Semetas Tomas Kratkovskis Arnas Kunavicius Andrea Canei Imanol Sastre Jonas Kertenis Joao Jezler Anastasiia Tokina BALETO MENO VADOVĖ Jurgita Dronina VYR CHOREOGRAFAS Martynas Rimeikis BALETO KOORDINATORĖ Jolanta Davolyte REPETITORĖ Zivile Baikstyte REPETITORĖ Anastasija Cumakova REPETITORĖ Rasa Tauciute Idiene REPETITORIUS Aurelijus Daraskevicius REPETITORIUS Valerijus Fadejevas REPETITORIUS Stefano Palmigiano VYR KONCERTMEISTERĖ Julija Antonova KONCERTMEISTERĖ Danute Bernataviciute KONCERTMEISTERIS Eugenijus Zarskus KONCERTMEISTERĖ Yana Liebedeva OrkestrasVadovai vyriausiasis dirigentas Domas Memenas orkestro direktorius Robertas Servenikas dirigentas Martynas Staskus dirigentas Julius Geniusas dirigentas Modestas Barkauskas dirigentas Dainius Peseckas orkestro koncertmeisterisSaltiniaihttps etaplius lt naujiena lnobt vadovas j sakalauskas tapo opera europa tarybos nariu LNOBT vadovo konkursa laimejo Laima Vilimiene 15min 2023 02 01 Nuoroda tikrinta 2024 07 25 https www opera lt data public uploads 2022 06 2021 m finansiniu ir veiklos ataskaitu rinkinys pdf https rekvizitai vz lt imone lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras https www muzikusajunga lt mokyklos lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras Del J Andrejevo atleidimo is Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigu 2001 m spalio 18 d nutarimas Nr 1244 Lietuvos Respublikos Vyriausybe Nuoroda tikrinta 2024 03 08 NuorodosVikiteka Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras vaizdine ir garsine medziagaLietuvos teatro muzikos ir kino muziejus Archyvuota kopija 2010 03 27 is Wayback Machine projekto