Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Mongolų raštas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Mongolų raštas | |
|---|---|
| Tipas | abėcėlė |
| Naudojamas kalbose | mongolų, evenkų |
| Rašymo kryptis | iš viršaus į apačią |
| Laikotarpis | 1208 m.-dabar |
| ISO 15924 | mong |
| Kilmė | Finikiečių raštas Aramėjų raštas Mongolų raštas |
| Dukterinės sistemos | , , |
Mongolų raštas (Монгол бичиг) – pirmoji iš keleto rašto sistemų, sukurtų mongolų kalbai užrašyti ir plačiausiai naudota iki kirilicos įvedimo 1946 m. Ji kilusi iš , kuris savo ruožtu yra tolimas finikiečių rašto palikuonis. Kaip ir daug kitų Rytų Azijoje paplitusių rašto sistemų, mongolų rašto kryptis yra iš viršaus į apačią. Uigūrų raštas, taip pat iš jo kilusios rašto sistemos - mongolų, mandžiūrų ir buriatų yra vienintelės rašto sistemos, kuriose rašoma iš viršaus į apačią ir iš kairės į dešinę. Taip nutiko todėl, kad uigūrai pasuko iš sogdų kilusio rašto kryptį 90 laipsnių prieš laikrodžio rodyklę, kad šis būtų panašesnis į kinų raštą, tačiau nepakeitė raidžių orientavimo.
Nors mongolų kalbai užrašyti pradėtas naudoti jau XIII a., ilgą laiką greta jo naudotos ir kitos, negiminingos rašto sistemos: phagspos raštas ir . Kad atskirtų nuo jų, dar vadintas Uyghurjin raštu (Uigūriško stiliaus raštu). Iš jo XVI a. išsivystė trys dukterinės rašto sistemos, naudotos mongolų ir mandžiūrų kalboms.
Šiuo metu Mongolijoje šį raštą yra pakeitusi kirilica. Su nedideliais pakeitimais raštas vis dar oficialiai vartojamas tarp Vidinėje Mongolijoje mongolų ir evenkų kalboms.
Istorija
Vertikalusis mongolų raštas išsivystė kaip uigūrų rašto adaptacija mongolų kalbai. Jį pradėjo naudoti uigūrų raštininkas Tatar-Tonga, kuris apie 1204 m. vykstant karui tarp mongolų ir buvo paimtas į mongolų nelaisvę. Pirmaisiais amžiais nebuvo didesnių šio rašto skirtumų nuo uigūrų rašto.
Abėcėlė
Raidžių užrašymas skiriasi priklausomai nuo to ar jos yra žodžio pradžioje, viduryje ar pabaigoje.
| Raidės | Lotyniškas atitikmuo | Kirilicos atitikmuo | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Pradžia | Vidurys | Pabaiga | |||||
| a | А | ||||||
| e | Э | ||||||
| i, yi | И,Й, Ы, Ь | ||||||
| o, u | О, У | ||||||
| ö, ü | Ө, Ү | ||||||
| n | Н | ||||||
| ng | Н, НГ | ||||||
| b | Б, В | ||||||
| p | П | ||||||
| q | Х | ||||||
| γ | Г | ||||||
| k | Х | ||||||
| g | Г | ||||||
| m | М | ||||||
| l | Л | ||||||
| s | С | ||||||
| š | Ш | ||||||
| t, d | Т, Д | ||||||
| č | Ч, Ц | ||||||
| ǰ | Ж, З | ||||||
| y | Е, Ё, И, Ю, Я | ||||||
| r | Р | ||||||
| v | В | ||||||
| f | Ф | ||||||
| ḳ | К | ||||||
| (c) | (ц) | ||||||
| (z) | (з) | ||||||
| (h) | |||||||
Pavyzdžiai
Transliteracija:Vikipediya čilügetü nebterkei toli bičig bolai
Kirilica: Википедиа Чөлөөт Нэвтэрхий Толь Бичиг Болой.
Transkriptiškai: Vikipedia chölööt nevterkhii toli bichig boloi.
Vertimas: Vikipedija, laisvoji enciklopedija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mongolų raštas, Kas yra Mongolų raštas? Ką reiškia Mongolų raštas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Mongolu rastasTipas abeceleNaudojamas kalbose mongolu evenkuRasymo kryptis is virsaus į apaciaLaikotarpis 1208 m dabarISO 15924 mongUnicodeGenealogijaKilme Finikieciu rastas Arameju rastas Mongolu rastasDukterines sistemos Mongolu rastas Mongol bichig pirmoji is keleto rasto sistemu sukurtu mongolu kalbai uzrasyti ir placiausiai naudota iki kirilicos įvedimo 1946 m Ji kilusi is kuris savo ruoztu yra tolimas finikieciu rasto palikuonis Kaip ir daug kitu Rytu Azijoje paplitusiu rasto sistemu mongolu rasto kryptis yra is virsaus į apacia Uiguru rastas taip pat is jo kilusios rasto sistemos mongolu mandziuru ir buriatu yra vieninteles rasto sistemos kuriose rasoma is virsaus į apacia ir is kaires į desine Taip nutiko todel kad uigurai pasuko is sogdu kilusio rasto kryptį 90 laipsniu pries laikrodzio rodykle kad sis butu panasesnis į kinu rasta taciau nepakeite raidziu orientavimo Nors mongolu kalbai uzrasyti pradetas naudoti jau XIII a ilga laika greta jo naudotos ir kitos negiminingos rasto sistemos phagspos rastas ir Kad atskirtu nuo ju dar vadintas Uyghurjin rastu Uigurisko stiliaus rastu Is jo XVI a issivyste trys dukterines rasto sistemos naudotos mongolu ir mandziuru kalboms Siuo metu Mongolijoje sį rasta yra pakeitusi kirilica Su nedideliais pakeitimais rastas vis dar oficialiai vartojamas tarp Vidineje Mongolijoje mongolu ir evenku kalboms IstorijaVertikalusis mongolu rastas issivyste kaip uiguru rasto adaptacija mongolu kalbai Jį pradejo naudoti uiguru rastininkas Tatar Tonga kuris apie 1204 m vykstant karui tarp mongolu ir buvo paimtas į mongolu nelaisve Pirmaisiais amziais nebuvo didesniu sio rasto skirtumu nuo uiguru rasto AbeceleRaidziu uzrasymas skiriasi priklausomai nuo to ar jos yra zodzio pradzioje viduryje ar pabaigoje Raides Lotyniskas atitikmuo Kirilicos atitikmuoPradzia Vidurys Pabaigaa Ae Ei yi I J Y o u O Uo u Ө Үn Nng N NGb B Vp Pq Hg Gk Hg Gm Ml Ls Ss Sht d T Dc Ch Cǰ Zh Zy E Yo I Yu Yar Rv Vf Fḳ K c c z z h PavyzdziaiTransliteracija Vikipediya cilugetu nebterkei toli bicig bolai Kirilica Vikipedia Choloot Nevterhij Tol Bichig Boloj Transkriptiskai Vikipedia choloot nevterkhii toli bichig boloi Vertimas Vikipedija laisvoji enciklopedija Sis straipsnis apie Mongolija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį