Varėnos rajono savivaldybė administracinis teritorinis vienetas Lietuvos pietuose Dzūkijos etnografiniame regione pasien

Varėnos rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos pietuose, Dzūkijos etnografiniame regione, pasienyje su Baltarusija. Centras – Varėna.

Varėnos rajono savivaldybė

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Alytaus apskritis

Administracinis centras

Varėna

Seniūnijų skaičius

8

Įkūrimo data

1950 m.

Meras

Algis Kašėta

Gyventojų

21 137

Plotas

2 218 km²

Tankumas

10 žm./km²

Aukščiausia vieta

193 m

Tinklalapis

varena.lt

Vikiteka

Varėnos rajono savivaldybėVikiteka

Geografija

Gerai išplėtotas kelių tinklas, geležinkelis, jungiantis Varėną su Vilniumi. Kelių tinklas gana retas, Vilniaus–Marcinkonių geležinkelis sujungia rajoną su Vilniumi. Jo stotys yra Valkininkuose, Matuizose, Varėnoje, Marcinkonyse, stotelės – Kalviuose, Pamerkiuose, Zervynose, Darželiuose, Margionyse, Kabeliuose, Senovėje (paskutinės keturios, nutraukus traukinių reisus į Gardiną, nebeveikia).

Didžioji Varėnos rajono dalis yra , šiaurės vakarai – Dzūkų aukštumoje, o rytai – Eišiškių plynaukštėje (joje yra aukščiausia vieta – Riliškių k., 193 m, 1,5 km į pietryčius nuo Vydenių). Žemiausia vieta yra prie Nemuno (71 m, Netiesų apylinkėse).

Didžiąją rajono dalį dengia miškai (Dainavos giria) ir pelkynai (Čepkelių raistas). Rajono miškingumas 62 % (didžiausias šalyje). Būdingi šilai, yra mišriųjų miškų. Teritorija retai apgyvendinta, tai didžiausia plotu ir rečiausiai apgyvendinta savivaldybė Lietuvoje. Pro rajoną teka Nemunas su dešiniuoju intaku Merkiu. Telkšo 144 Varėnos rajono ežerai (didžiausi – Ilgis, Nedingis, Lavysas, Glėbas), 12 tvenkinių. Yra Skroblaus hidrologinis, Ratnyčios ir Merkinės (dalis) ichtiologiniai draustiniai. Rajone yra per 40 gamtos paminklų (drevėtų pušų, akmenų, atodanga, keletas paminklinių medžių).

Vidutinė sausio temperatūra -5,4 °C, liepos +17,7 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 667–682 mm. Vidutinis sniego dangos storis – 25 cm.

Plečiasi turizmo sektorius: keli rajono upeliai tinka baidarių sportui, taip pat čia yra Dzūkijos nacionalinis parkas, viliojantis atkampia gamta ir gražiais vaizdais.

Glūko miškas
Čepkelių raistas
Lynelio ežeras
Varėnės versmės
Merkinės apžvalgos bokštas

Istorija

	Varėnos rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventojų surašymas

Sovietinės okupacijos metais formuojant rajoną buvo svarstoma, kurį miestą patvirtinti jo administraciniu centru. Buvo nutarta juo padaryti nedidelę Varėnos gyvenvietę prie geležinkelio, o ne tuo metu kur kas didesnį Senosios Varėnos miestą, nuo kurio vardo ir kilo geležinkelio stoties gyvenvietės pavadinimas. Taip buvo nuspręsta dėl geležinkelio teikiamų privalumų, tačiau praėjo laiko, kol Varėna išties tapo regiono centru. Tai įvyko tik joje įkūrus pramonės įmonių. Dabar tik buvusi geležinkelio gyvenvietė tebesivadina Varėna, o tas kadaise didžiausias regione miestas dabar yra prilyginamas kaimui ir vadinasi Senąja Varėna.

Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Varėnos apskrities 22 apylinkių ir Varėnos miesto. 1950–1953 m. rajonas priklausė Vilniaus sričiai. 1955 m. Varėnos rajonui perduotos panaikinto Druskininkų rajono 5 apylinkės, 1959 m. panaikinto Daugų rajono 1 apylinkė, 1962 m. – Eišiškių rajono 5 apylinkės. 1977 m. sujungtos 2 apylinkės. 1960, 1973, 1984 m. nežymiai pakeistos rajono ribos.

1995 m. įsteigta Varėnos rajono savivaldybė, pavaldi Alytaus apskričiai. 1999 m. gruodžio 21 d. pietvakarinė dalis (Grūto, Švendubrės ir Viečiūnų kadastrinės vietovės – Ratnyčios seniūnija) perduota naujai Druskininkų savivaldybei.2009 m. balandžio 28 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-VI-663 įsteigtos 63 seniūnaitijos.

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1950 m. (Išsamiau)	968		22 apylinkės	1 miestas (Varėna)
1954 m. (Išsamiau)			9 apylinkės
1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau)	1916	41 956	15 apylinkių	1 miestas
1962 m.	2067		18 apylinkių	1 miestas
1963 m. (Išsamiau)			14 apylinkių
1967 m.	2441	45 000
1970 m. (Išsamiau)	2400	43 145	14 apylinkių	1 miestas
1972 m. (Išsamiau)	2420		14 apylinkių	1 miestas, 3 miesteliai (Merkinė, Senoji Varėna, Valkininkai), 313 kaimų, 2 kaimų dalys, 19 viensėdžių, 1 glžk. stoties gyvenvietė
1976 m. (Išsamiau)	2416	41 900	13 apylinkių	1 miestas, 3 miesteliai, 312 kaimų, 6 kaimų dalys, 18 viensėdžių, 1 glžk. stoties gyvenvietė
1979 m. (Išsamiau)		40 352	12 apylinkių	1 miestas, 333 kaimo vietovės
1987 m. (Išsamiau)	2417	39 800	11 apylinkių	1 miestas, 2 miesteliai (Merkinė, Valkininkai), 307 kaimai, 13 viensėdžių, 1 glžk. stoties gyvenvietė
1989 m. (Išsamiau)	2417	37 908	9 apylinkės	1 miestas, 329 kaimo vietovės
2001 m. (Išsamiau)	2218	31 137	8 kaimo seniūnijos	1 miestas, 2 miesteliai, 312 kaimų, 6 viensėdžiai, 1 glžk. stoties gyvenvietė, 1 kaimo dalis
2009 m. (Išsamiau)			8 seniūnijos ir 63 seniūnaitijos	1 miestas, 2 miesteliai, 314 kaimų, 6 viensėdžiai
2011 m. (Išsamiau)		25 377	8 seniūnijos	1 miestas, 2 miesteliai, 313 kaimų, 6 viensėdžiai
2016 m. (Išsamiau)			8 seniūnijos	1 miestas, 2 miesteliai, 314 kaimų, 6 viensėdžiai, 1 glžk. stoties gyvenvietė
2020 m. (Išsamiau)			8 seniūnijos	326 gyvenvietės, tarp jų – 1 miestas, 2 miesteliai, 7 herbinės gyvenvietės
2021 m. (Išsamiau)		21 137	8 seniūnijos	1 miestas, 2 miesteliai, 270 kaimų, 4 viensėdžiai

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2007 m.

2011 m.^sur.

2014 m.

2021 m.^sur.

41 956

43 145

40 352

37 908

31 137

28 955

25 534

23 961

21 137

Urbanizacija:

Miesto gyventojai – 6174 (34,83 %)
Kaimo gyventojai – 17525 (75,27 %)

Lytinė sudėtis:

Vyrai – 12001 (48,00 %)
Moterys – 13533 (52,00 %)

Tautinė sudėtis

2001 m. gyveno 31 137 žmonės:

Lietuviai – 90,44% (28163)
Lenkai – 6,63% (2067)
Rusai – 1,08% (338)
Baltarusiai – 0,96% (302)
Čigonai – 0,2% (65)
Ukrainiečiai – 0,19% (62)
Kiti – 0,44% (140)

2011 m. gyveno 25 377 žmonės:

Lietuviai – 90,50% (22967)
Lenkai – 6,35% (1612)
Rusai – 1,2% (307)
Baltarusiai – 0,93% (237)
Ukrainiečiai – 0,16% (43)
Kiti – 0,83% (211)

Pagal tikybą

Romos katalikai – 87,6 %
stačiatikiai – 1,2 %
kiti – 0,4 %
netikintys/nenurodė – 10,6 %

Gyvenvietės

Dubičiai

Kareivonys

Marcinkonys

Matuizos

Merkinė

Panočiai

Perloja

Senoji Varėna

Valkininkai

VARĖNA

Vydeniai

Žilinai

Svarbiausios gyvenvietės savivaldybėje

Savivaldybės teritorijoje yra:

1 miestas – Varėna;
2 miesteliai – Merkinė ir Valkininkai;
320 kaimų.

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

Varėna – 8202
Matuizos – 1073
Senoji Varėna – 1073
Merkinė – 963
Marcinkonys – 493
Perloja – 484
Naujieji Valkininkai – 368
Kriviliai – 319
Žilinai – 315
Gudžiai – 294

Administracija

Atstovaujamoji valdžia – Varėnos rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Varėnos rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Savivaldybėje yra 8 seniūnijos (skliausteliuose – centrai):

Jakėnų seniūnija (Žilinai),
Kaniavos seniūnija (Panočiai),
Marcinkonių seniūnija (Marcinkonys),
Matuizų seniūnija (Matuizos),
Merkinės seniūnija (Merkinė),
Valkininkų seniūnija (Valkininkai),
Varėnos seniūnija (Varėna),
Vydenių seniūnija (Vydeniai).

Partnerystės ryšiai

Savivaldybės, su kuriomis Varėnos rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

, Lenkija, nuo 1996 m.
Prenclau, Vokietija, nuo 2000 m.
, Lenkija, nuo 2005 m.
Lėciaus apskritis, Lenkija, nuo 2007 m.
Barštynas, Lenkija, nuo 2010 m.
Lėcius, Lenkija, nuo 2013 m.
, Lenkija, nuo 2016 m.
, Lenkija, nuo 2016 m.

Kultūra

Varėnos rajonas – Dzūkijos krašto dalis. Nepaisant to, kad nemaža jo dalis tarpukariu priklausė Lenkijai, dabar čia, skirtingai nei Šalčininkų ir kai kuriuose kituose gretimuose rajonuose, lenkų nėra daug.

Rajone yra keletas muziejų: Gamtos kūrinių muziejus „Rojaus kampelis“, V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinis muziejus, Merkinės kraštotyros ir genocido muziejus.

Švietimas ir ugdymas

Varėnos rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:

Liškiavos daugiafunkcis centras
Matuizų pagrindinė mokykla
Merkinės Vinco Krėvės gimnazija
Perlojos daugiafunkcis centras
Varėnos specialioji mokykla
Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinė mokykla
Valkininkų gimnazija
Varėnos Ąžuolo gimnazija
Varėnos Ryto progimnazija
Žilinų pagrindinė mokykla

Šaltiniai

Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.
Varėnos rajonas. Lietuva.lt (tikrinta 2006-01-13).
Varėnos rajono savivaldybė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 455
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.1D51B9AD8B03
Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2009-09-01).
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse. Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. // Lietuvos statistikos departamentas. (PDF)
Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2016-08-13).
RegistruCentras.lt (tikrinta 2020-07-31).
Gyventojų ir būstų surašymai // Teminės lentelės // Gyventojai gyvenamosiose vietovėse – Lietuvos statistikos departamentas (Stat.gov.lt), 2022-12-22 duomenys.
Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Užsienio ryšiai Archyvuota kopija 2022-08-10 iš Wayback Machine projekto., Varėnos rajono savivaldybė. Nuoroda tikrinta 2022-11-19.

Nuorodos

Vikiteka: Varėnos rajono savivaldybė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Varėnos rajono savivaldybės puslapis

[1] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[2] Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.

[3] Varėnos rajonas. Lietuva.lt (tikrinta 2006-01-13).

[4] Varėnos rajono savivaldybė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 455

[5] ttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.1D51B9AD8B03

[6] Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.

[7] Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2009-09-01).

[8] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse. Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. // Lietuvos statistikos departamentas. (PDF)

[9] Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2016-08-13).

[10] RegistruCentras.lt (tikrinta 2020-07-31).

[11] Gyventojų ir būstų surašymai // Teminės lentelės // Gyventojai gyvenamosiose vietovėse – Lietuvos statistikos departamentas (Stat.gov.lt), 2022-12-22 duomenys.

[12] Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.

[13] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[14] Užsienio ryšiai Archyvuota kopija 2022-08-10 iš Wayback Machine projekto., Varėnos rajono savivaldybė. Nuoroda tikrinta 2022-11-19.