Kazimieras Kontrimas

Kazimieras Kontrimas lenk. Kazimierz Kontrym
Gimė	1777 m. , dab. Valažino rajonas, Abiejų Tautų Respublika
Mirė	1836 m. birželio 11 d. (~60 metų) Šiluva, Rusijos imperija
Veikla	Vilniaus universiteto bibliotekininkas, publicistas, švietėjas.
Alma mater	Vilniaus universitetas

Kazimieras Kontrimas (lenk. Kazimierz Kontrym, 1777 m. , dab. Valažino rajonas, Abiejų Tautų Respublika – 1836 m. birželio 11 d. Šiluva, Rusijos imperija) – Vilniaus universiteto bibliotekininkas, publicistas, švietėjas.

Biografija

Kazimieras Kontrimas mokėsi Vilniaus gimnazijoje. Jis dalyvavo 1794 m. sukilime, tačiau išvengė represijų.

Kazimieras Kontrimas studijavo Vilniaus universitete. Baigęs universitetą, 1803–1808 m. ir 1814–1824 m. ėjo Vilniaus universiteto bibliotekininko padėjėjo pareigas, tačiau buvo faktinis bibliotekos vadovas.

1804–1814 m. Kontrimas dirbo universiteto sekretoriumi, buvo istoriografas. 1822 m. parengė projektus, kurie liko neįgyvendinti - Vilniaus universitete įsteigti lietuvių kalbos katedrą, Rytų kalbų institutą. Memorialą dėl lietuvių kalbos katedros įsteigimo Kontrimas įteikė Adomui Čartoriskiui 1822 m. Kontrimas pasiūlė lietuvių kalbos dėstytoju Raseiniuose gyvenusį . Šis projektas buvo svarstytas universiteto Laisvųjų menų fakulteto posėdyje, po ko pasiūlyta dėstyti lietuvių kalbos paskaitas, kadangi lietuviškai kalbama Vilniaus ir kitose gubernijose, ją vartoja ir kunigai bažnyčiose. Naujuose universiteto nuostatuose greta prancūzų, anglų, vokiečių, italų kalbų, pasiūlyta dėstyti ir lietuvių kalbą. Dėl kažkokių priežasčių nepriėmus minėtų naujųjų nuostatų, Kontrimo projektas liko neįgyvendintas ir lietuvių kalbos katedra nebuvo įsteigta.

Kontrimas buvo visuomenininkas. 1817 m. vienas Šubravcų draugijos ( slapyvardis Poklius), 1817 m. „Vilniaus spaudos“ ir 1821 m. Nepasiturinčių mokinių pagalbos draugijų steigėjų. Priklausė masonams, 1818 m. prisidėjo prie reformos. Bandė reformuoti misionierius. Nemažą dalį idėjų įgyvendino kartu su Juozapu Zavadskiu.

Periodinėje spaudoje paskelbė straipsnių iš ekonomikos, buvo baudžiavos panaikinimo šalininkas. Įvairiais slapyvardžiais 1816–1822 m. bendradarbiavo laikraštyje „Wiadomości Brukowe“. Redagavo (su kitais) žurnalus 1815–1818 m. „Dziennik Wileński“, 1820–1822 m. „Dzieje Dobroczynności“, laikraštį „Gazeta Literacka Wileńska“.

Už dalyvavimą filomatų veikloje Kontrimas 1824 m. pašalintas iš universiteto, paliekant jį be pensijos, ir ištremiant iš Vilniaus, be teisės Vilniuje gyventi.

1829–1830 m. Kontrimas Varšuvoje redagavo žurnalą „Biblioteka Handlowa“. 1829 m. tyrė Polesę, apie ją parašė knygą (išleista 1839 m.).

Dalyvavo 1831 m. sukilime. Buvo sukilėlių iždininku Žemaitijoje.

Kazimieras Kontrimas mirė 1836 m. birželio 11 d. Šiluvoje.

Šaltiniai

1. Tomas Venclova. Vilniaus vardai. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017. ISBN 978-995-57367-21.
2. Josephas Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013. ISBN 978-5417-01062-0.
3. J.Kubilius ir kiti. Vilniaus universiteto istorija 1803-1940. Vilnius: Mokslas, 1977.
4. Stanislovas Moravskis. Keleri mano jaunystės metai Vilniuje: atsiskyrėlio atsiminimai. Iš lenkų kalbos vertė Reda Griškaitė, Mintis, Vilnius, 1994 m. ISBN 5-417-00676-9.
5. Kazimieras Kontrimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 546 psl.

Literatūra

• Z. Skwarczyński. Kazimierz Kontrym. Towarzystwo Szubrawców, Łódź, 1961.