Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ana AchmatovaAna Achmatova 1922 metaisGimė 1889 m birželio 11 d Odesa Rusijos imperijaMirė 1966 m kovo 5 d 76 metai Domo
Ana Achmatova
| Ana Achmatova | |
|---|---|
| Ana Achmatova 1922 metais | |
| Gimė | 1889 m. birželio 11 d. Odesa, Rusijos imperija |
| Mirė | 1966 m. kovo 5 d. (76 metai) Domodedovas, Maskvos sritis |
| Vaikai | Levas Gumiliovas |
| Veikla | rusų poetė, rašytoja |
| Vikiteka | Ana Achmatova |
Ana Achmatova (tikr. Ana Andrejevna Gorenko, 1889 m. birželio 11 arba 23 d., Odesa, Rusijos imperija – 1966 m. kovo 5 d., Domodedovas, Maskvos sritis, RTFSR) – rusų poetė, rašytoja, literatūrologė, literatūros kritikė, vertėja.
Be meninės kūrybos, Achmatova žinoma dėl savo tragiškos lemties. Nors ji pati ir nebuvo įkalinta arba ištremta, tačiau represijas patyrė du jai artimi žmonės (jos vyras 1910–1918 m., N. S. Gumiliov sušaudytas 1921 m., N. N. Punin, jos gyvenimo draugas 1930 m. tris kartus buvo areštuotas ir žuvo lageryje 1953 m.), o vienintelis sūnus L. N. Gumiliov buvo įkalintas 1930–1940 m., ir 1940–1950 m. daugiau nei 10 metų). „Tautos priešų“ žmonos ir motinos patirtis atsispindi viename iš žymiausių Achmatovos kūrinių – poemoje „Rekviem“.
Pripažinta tėvyninės poezijos klasikė dar 1920 m., Achmatova buvo tildoma, genama ir cenzūruojama (įskaitant 1946 m. „personalinį“ TSKP CK potvarkį, kuris nebuvo atšauktas, kol ji buvo gyva), daugelis jos kūrinių taip ir nebuvo publikuoti ne tik jai esant gyvai, bet ir daugiau kaip du dešimtmečius po jos mirties. Tačiau jos vardą iki pat gyvenimo pabaigos supo plačių jos poezijos gerbėjų šlovės ratas tiek Rusijoje, tiek emigracijoje.
Biografija
Gimė Odesos rajone – Bolšoj Fontan, atsargos laivyno inžinieriaus – mechaniko šeimoje. 1890 m. šeima persikėlė į Carskoje Selo. Pirmasis eilėraštis publikuotas 1911 m. Jaunystėje prijautė akmeistams (rinkiniai „Vakaras“, 1912, „Rožinis“, 1914). Būdingais Achmatovos kūrybos bruožais galima pavadinti ištikimybę moraliniams būties pagrindams, subtilų jausmo psichologijos supratimą, XX a. visuotinių tragedijų įsisąmoninimą, susietą su asmeniniais išgyvenimais, trauką klasikiniam poetinės kalbos stiliui.
Autobiografinė poema „Rekviem“ (1935–1940; publikuota 1987 m.) – vienas iš pirmųjų poezijos kūrinių, dedikuotų 1930-tų metų represijų aukoms.
„Poemoje be herojaus“ (1940–1965 m., pilnai publikuota 1976 m.) – Achmatova stengėsi atkurti rusų literatūros „sidabro amžiaus“ epochą. Be poezijos kūrinių, Achmatovos plunksnai priklauso straipsniai apie A. S. Puškino kūrybą, prisiminimai apie amžininkus.
Mirė Domodedove, palaidota , šalia Sankt-Peterburgo. Pradedant nuo 1922 m., Anos Achmatovos knygos buvo griežtai cenzūruojamos. Visų jos eilėraščių rinkinių, išleistų nuo 1922 m. iki 1966 m., negalima vadinti absoliučiai autoriniais.
Pirmasis pakankamai pilnas ir moksliškai pakomentuotas pomirtinis leidinys: Ana Achmatova. Eilėraščiai ir poemos. L., 1976. Akademiko V. M. Žirmunskij redakcija. Poeto bibliotekos Didžioji serija.
Gyvenimas ir kūryba
- 1900–1905 m. – studijos Carskoje Selo gimnazijoje
- 1906–1907 m. – studijos Kijevo Funduklej gimnazijoje
- 1908–1910 m. – studijos Kijevo aukštuosiuose moterų kursuose bei Rajevo aukštuosiuose istoriniuose – literatūriniuose kursuose Peterburge.
Pirmą eilėraštį parašė 11 metų. Tėvas uždraudė pasirašinėti eilėraščius pavarde Gorenko, todėl ji pasiėmė mergautinę pavardę pagal prosenelės moterų liniją– Praskovjos Fedosejevnos Achmatovos (po santuokos – Motovilova), kuri mirė 1837 m. Pagal tėvą Praskovja Fedosejevna yra kilusi iš senovinės dvarininkų Achmatovų šeimos (žinomų nuo XVI a.), pagal motiną – iš senovinės kunigaikščių Čagadajevų totorių giminės, surusėjusios XVII a.
- 1910 m. – balandį ištekėjo už N. Gumiliovo.
- 1910–1912 m. dukart apsilankė Paryžiuje, keliavo po Italiją. Įspūdžiai iš šios kelionės, pažinties Paryžiuje su Amedeju Modiljaniu, be abejo, turėjo didžiulę įtaką poetės kūrybai.
- 1911 m. – pirmosios publikacijos „Anos Achmatovos“ vardu (anksčiau, 1908 m., „Anos G.“ vardu Gumiliovas išleido Paryžiuje vieną jos eilėraštį jo leistame žurnale „Sirius“).
- 1912 m. – spalį gimė sūnus – Lev Nikolajevič Gumiliov
- 1912 m. – kovą išėjo pirmoji knyga, rinkinys „Vakaras“, leidinyje „Poetų cechai“, 300 egz. tiražu.
- 1914 m. – pavasarį pirmą kartą išleidžiamas „Rožinis“ leidykloje „Giperborej“, 1000 egz. tiražu, kas buvo labai nemažai tais laikais. Iki 1923 m. buvo išleisti dar 8 pakartotini leidimai.
- 1917 m. – trečioji knyga „Baltasis būrys“, 2000 egz. tiražu, leidykloje „Giperborej“
- 1918 m. – išsituokė su Gumiliovu, rugpjūtį.
- 1918 m. – ištekėjo už mokslininko – asirologo, poeto V. K. Šileiko.
- 1921 m. – balandį, leidykloje „Petropolis“ išeina leidinys „Trauklapis“ 1000 egz. tiražu.
- 1921 m. – naktį iš rugpjūčio 3 d. į 4 areštuotas, o vėliau, po trijų savaičių sušaudytas Nikolaj Gumiliov.
- 1921 m. – spalį išleista penktoji knyga „Anno Domini MCMXXI“ (lot. „1921 m. nuo Kristaus gimimo“) leidykloje „Petropolis“.
- 1922 m. – išsiskiria su V. K. Šileiko ir pradeda gyventi kartu su menotyrininku N. N. Puninu.
- 1926 m. – oficialiai išsituokė su V. K. Šileiko.
- 1935 m. – areštuoti, o už savaitės išlaisvinti N. N. Punin ir L. N. Gumiliov.
- 1938 m. – areštuotas ir nuteistas 5 metams pataisos darbams lageriuose sūnus – L. N. Gumiliov.
Nuo 1932 m. iki 1934 m. praktiškai nespausdinama. Pagal L. K. Čukovskaja parodymus („Užrašai apie Aną Achmatovą“) daugelis tų metų eilėraščių buvo prarasta persikeliant ir evakuacijos metu. Pati Achmatova užraše „Trumpai apie save“ 1965 m. rašė apie tai taip: „Nuo 20-tų metų vidurio mano naujų eilėraščių beveik nespausdino, o senų – neperspausdindavo“.
- 1935–1940 m. parašė poemą ‚Rekviem“
- 1938 m. – išsiskiria su N. N. Puninu
- 1940 m. – naujas, šeštasis rinkinys „Iš šešių knygų“
- 1941 m. – karą sutiko Leningrade. Vėliau, paliepus gydytojams, buvo evakuota iš pradžių į Maskvą, o vėliau į Čistopolį, o iš ten per Kazanę į Taškentą. Taškente išeina Anos Achmatovos eilėraščių rinkinys.
- 1943 m. – pasibaigė Levo Gumiliovo bausmės atlikimo terminas Norilsko lageryje. Prasidėjo jo ištrėmimas į Užpoliarę. 1944 m. pabaigoje jis išeina savanoriu į frontą, pasiekė Berlyną, po karo grįžo į Leningradą ir apgynė disertaciją.
- 1945 m. – gegužės 15 d. Achmatova grįžta iš evakuacijos į Maskvą.
- 1946 m. – Išėjo CK potvarkis „Apie žurnalus „Žvaigždė“ ir „Leningradas“, kur šiurkščiai kritikuojama Anos Achmatovos ir Michailo Zoščenko kūryba. Abu buvo išbraukti iš Tarybinių Rašytojų Sąjungos.
- 1949 m. – rugpjūčio 26 d. areštuotas N. N. Punin. Lapkričio 6 d. areštuotas L. N. Gumiliov. Nuosprendis – 10 metų lageriuose (PDL: pataisos darbų lageris).
Visais sūnaus arešto metais Ana Achmatova stengėsi jį išlaisvinti. Nuo 1935 m. iki Levo Nikolajevčiaus galutinio išlaisvinimo poetė yra laba atsargi, pasisakydama viešai. Jos bandymas (nesėkmingas) pademonstruoti lojalumą režimui buvo eilėraščių ciklo „Šlovė Taikai“ publikacija (1950). Toliau Achmatova visada išbraukdavo šį ciklą ir visų savo rinkinių.
- 1951 m. – sausio 19 d. A. A. Fadejevo siūlymu grąžintą į Tarybinių Rašytojų Sąjungą.
- 1953 m. – rugpjūtį Abezės lageryje (Komi ATSR) mirė N. N. Punin.
- 1956 m. – grįžta iš įkalinimo po XX suvažiavimo reabilituotas L. N. Gumiliov, klaidingai manęs, kad motina nepakankamai stengėsi dėl jo išlaisvinimo; nuo šio momento jų tarpusavio santykiai buvo įtempti.
- 1962 m. – Ana Andrejevna nominuota Nobelio premijai literatūroje.
- 1964 m. – Italijoje gavo „Etna-Taormina“ premiją.
- 1965 m. – Oksfordo universiteto garbės daktaro diplomas
- 1965 m. – išleistas rinkinys „Laiko tėkmė“
- 1966 m. kovo 5 d. – mirė Domodedovo (Pamaskvys) sanatorijoje gydytojų ir med. seselių akivaizdoje, atėjusių į palatą jos apžiūrėti ir padaryti kardiogramą.
- 1966 m. kovo 7 d. – 22:00 val. per Visasąjunginį radiją perduodamas pranešimas apie pripažintos poetės Anos Achmatovos mirtį. Palaidota Komarove, prie Leningrado.
Adresai Sankt-Peterburge, Petrograde, Leningrade
- 1914–1917 m. – Tučkova krantinė, 20, b. 29;
- 1917–1918 m. – Viačeslavo ir Valerijos Sreznevskių butas – Botkinskaja g. 9;
- 1919–1920 m. – Chalturino g. 5;
- 1921 m. pavasaris – Naryškinos J. N. sodyba – Sergijevskaja g. 7, butas 12;
- 1921 m. – sanatorija – Detskoje Selo, Kolpinskaja g. 1;
- 1922–1923 m. – svečių namai – Kazanskaja g. 4;
- 1924 m. vasara – ruduo – Fontanka upės krantinė, 2;
- 1924 m. ruduo – 1952 m. 02 – D. N. Šeremetjevo rūmų kiemo fligelis (N. N. Punino butas) – Fontanka upės krantinė, 34-44;
- 1952–1961 m. – svečių namai – Krasnaja Konica g., 4-3;
- 1961–1966 m. – Komarovas, Osipenko gatvė 5
Paminklai, muziejai
Peterburge yra Achmatovos paminklų – Valstybinio universiteto filologijos fakulteto kiemelyje bei sode priešais mokyklą Vostanija gatvėje.
2006 m. kovo 5 d., Anos Andrejevnos mirties keturiasdešimtoms metinėms atminti Sankt-Peterburge, sode šalie Fontanyj namo, buvo atidarytas trečiasis Anos Achmatovos paminklas, sukurtas Peterburgo skulptoriaus Viačeslavo Buchajevo (pats paminklas – Nikolajaus Nagorskio dovana).
Fontanyj name, kur yra poetės literatūros – memorialinis muziejus, ji pragyveno 30 metų, o sodą prie namo vadino „magišku“. Jos žodžiais „čia ateina Peterburgo istorijos šešėliai“.
2006 m. gruodį Sankt-Peterburge atidengė paminklą Anai Achmatovai, kuris yra kitoje Nevos pusėje nuo tardymo izoliatoriaus „Kresty“, kur ji ir pavedė jį pastatyti savo paskutine valia. 1997 m. buvo planuota padaryti šioje vietoje Achmatovos skverą, tačiau planams nebuvo lemta išsipildyti.
Knygos
- Ana Achmatova. Vakaras. 1912 m.
- Ana Achmatova. Ražančius. 1914 m.
- Ana Achmatova. Baltasis pulkas. 1917 m.
- Ana Achmatova. Gyslotis. 1921 m.
- Ana Achmatova. Iš šešių knygų. 1940 m.
- Ana Achmatova. Rinktinė. Eilės. Taškentas. 1943 m.
- Ana Achmatova. Eilėraščiai. 1958 m.
- Ana Achmatova. Eilėraščiai. 1909–1960. 1961 m.
- Ana Achmatova. Laiko tėkmė. 1965 m.
- Ana Achmatova. Rinktinė. 1974 m.
- Ana Achmatova. Eilėraščiai ir poemos. 1976 m.
- Ana Achmatova. Eilės ir proza. 1977 m.
Nuorodos
- Ana Achmatova. "Eilės". (vertė Jolanta Jonynaitė, Judita Vaičiūnaitė, Tomas Venclova) // Interaktyvi mokymosi šaltinių duomenų bazė "www.šaltiniai.info" (Žiūrėta 2014.09.09.)
- Биографический очерк Ахматовой Анны Андреевны Archyvuota kopija 2008-03-17 iš Wayback Machine projekto.
- Анна Ахматова. Царственное Слово Archyvuota kopija 2008-04-22 iš Wayback Machine projekto.
- Анна Ахматова
- Анна Ахматова в воспоминаниях современников
- Гумилёвы – Ахматова и Бежецкий край Archyvuota kopija 2008-03-17 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ana Achmatova, Kas yra Ana Achmatova? Ką reiškia Ana Achmatova?
Ana AchmatovaAna Achmatova 1922 metaisGime 1889 m birzelio 11 d Odesa Rusijos imperijaMire 1966 m kovo 5 d 76 metai Domodedovas Maskvos sritisVaikai Levas GumiliovasVeikla rusu poete rasytojaVikiteka Ana Achmatova Ana Achmatova tikr Ana Andrejevna Gorenko 1889 m birzelio 11 arba 23 d Odesa Rusijos imperija 1966 m kovo 5 d Domodedovas Maskvos sritis RTFSR rusu poete rasytoja literaturologe literaturos kritike verteja Be menines kurybos Achmatova zinoma del savo tragiskos lemties Nors ji pati ir nebuvo įkalinta arba istremta taciau represijas patyre du jai artimi zmones jos vyras 1910 1918 m N S Gumiliov susaudytas 1921 m N N Punin jos gyvenimo draugas 1930 m tris kartus buvo arestuotas ir zuvo lageryje 1953 m o vienintelis sunus L N Gumiliov buvo įkalintas 1930 1940 m ir 1940 1950 m daugiau nei 10 metu Tautos priesu zmonos ir motinos patirtis atsispindi viename is zymiausiu Achmatovos kuriniu poemoje Rekviem Pripazinta tevynines poezijos klasike dar 1920 m Achmatova buvo tildoma genama ir cenzuruojama įskaitant 1946 m personalinį TSKP CK potvarkį kuris nebuvo atsauktas kol ji buvo gyva daugelis jos kuriniu taip ir nebuvo publikuoti ne tik jai esant gyvai bet ir daugiau kaip du desimtmecius po jos mirties Taciau jos varda iki pat gyvenimo pabaigos supo placiu jos poezijos gerbeju sloves ratas tiek Rusijoje tiek emigracijoje BiografijaGime Odesos rajone Bolsoj Fontan atsargos laivyno inzinieriaus mechaniko seimoje 1890 m seima persikele į Carskoje Selo Pirmasis eilerastis publikuotas 1911 m Jaunysteje prijaute akmeistams rinkiniai Vakaras 1912 Rozinis 1914 Budingais Achmatovos kurybos bruozais galima pavadinti istikimybe moraliniams buties pagrindams subtilu jausmo psichologijos supratima XX a visuotiniu tragediju įsisamoninima susieta su asmeniniais isgyvenimais trauka klasikiniam poetines kalbos stiliui Autobiografine poema Rekviem 1935 1940 publikuota 1987 m vienas is pirmuju poezijos kuriniu dedikuotu 1930 tu metu represiju aukoms Poemoje be herojaus 1940 1965 m pilnai publikuota 1976 m Achmatova stengesi atkurti rusu literaturos sidabro amziaus epocha Be poezijos kuriniu Achmatovos plunksnai priklauso straipsniai apie A S Puskino kuryba prisiminimai apie amzininkus Mire Domodedove palaidota salia Sankt Peterburgo Pradedant nuo 1922 m Anos Achmatovos knygos buvo grieztai cenzuruojamos Visu jos eilerasciu rinkiniu isleistu nuo 1922 m iki 1966 m negalima vadinti absoliuciai autoriniais Pirmasis pakankamai pilnas ir moksliskai pakomentuotas pomirtinis leidinys Ana Achmatova Eilerasciai ir poemos L 1976 Akademiko V M Zirmunskij redakcija Poeto bibliotekos Didzioji serija Gyvenimas ir kurybaAnos Achmatovos kapas1900 1905 m studijos Carskoje Selo gimnazijoje 1906 1907 m studijos Kijevo Funduklej gimnazijoje 1908 1910 m studijos Kijevo aukstuosiuose moteru kursuose bei Rajevo aukstuosiuose istoriniuose literaturiniuose kursuose Peterburge Pirma eilerastį parase 11 metu Tevas uzdraude pasirasineti eilerascius pavarde Gorenko todel ji pasieme mergautine pavarde pagal proseneles moteru linija Praskovjos Fedosejevnos Achmatovos po santuokos Motovilova kuri mire 1837 m Pagal teva Praskovja Fedosejevna yra kilusi is senovines dvarininku Achmatovu seimos zinomu nuo XVI a pagal motina is senovines kunigaiksciu Cagadajevu totoriu gimines surusejusios XVII a 1910 m balandį istekejo uz N Gumiliovo 1910 1912 m dukart apsilanke Paryziuje keliavo po Italija Įspudziai is sios keliones pazinties Paryziuje su Amedeju Modiljaniu be abejo turejo didziule įtaka poetes kurybai 1911 m pirmosios publikacijos Anos Achmatovos vardu anksciau 1908 m Anos G vardu Gumiliovas isleido Paryziuje viena jos eilerastį jo leistame zurnale Sirius 1912 m spalį gime sunus Lev Nikolajevic Gumiliov 1912 m kova isejo pirmoji knyga rinkinys Vakaras leidinyje Poetu cechai 300 egz tirazu 1914 m pavasarį pirma karta isleidziamas Rozinis leidykloje Giperborej 1000 egz tirazu kas buvo labai nemazai tais laikais Iki 1923 m buvo isleisti dar 8 pakartotini leidimai 1917 m trecioji knyga Baltasis burys 2000 egz tirazu leidykloje Giperborej 1918 m issituoke su Gumiliovu rugpjutį 1918 m istekejo uz mokslininko asirologo poeto V K Sileiko 1921 m balandį leidykloje Petropolis iseina leidinys Trauklapis 1000 egz tirazu 1921 m naktį is rugpjucio 3 d į 4 arestuotas o veliau po triju savaiciu susaudytas Nikolaj Gumiliov 1921 m spalį isleista penktoji knyga Anno Domini MCMXXI lot 1921 m nuo Kristaus gimimo leidykloje Petropolis 1922 m issiskiria su V K Sileiko ir pradeda gyventi kartu su menotyrininku N N Puninu 1926 m oficialiai issituoke su V K Sileiko 1935 m arestuoti o uz savaites islaisvinti N N Punin ir L N Gumiliov 1938 m arestuotas ir nuteistas 5 metams pataisos darbams lageriuose sunus L N Gumiliov Nuo 1932 m iki 1934 m praktiskai nespausdinama Pagal L K Cukovskaja parodymus Uzrasai apie Ana Achmatova daugelis tu metu eilerasciu buvo prarasta persikeliant ir evakuacijos metu Pati Achmatova uzrase Trumpai apie save 1965 m rase apie tai taip Nuo 20 tu metu vidurio mano nauju eilerasciu beveik nespausdino o senu neperspausdindavo 1935 1940 m parase poema Rekviem 1938 m issiskiria su N N Puninu 1940 m naujas sestasis rinkinys Is sesiu knygu Ana Achmatova A Modiljanio piesinys 1911 m 1941 m kara sutiko Leningrade Veliau paliepus gydytojams buvo evakuota is pradziu į Maskva o veliau į Cistopolį o is ten per Kazane į Taskenta Taskente iseina Anos Achmatovos eilerasciu rinkinys 1943 m pasibaige Levo Gumiliovo bausmes atlikimo terminas Norilsko lageryje Prasidejo jo istremimas į Uzpoliare 1944 m pabaigoje jis iseina savanoriu į fronta pasieke Berlyna po karo grįzo į Leningrada ir apgyne disertacija 1945 m geguzes 15 d Achmatova grįzta is evakuacijos į Maskva 1946 m Isejo CK potvarkis Apie zurnalus Zvaigzde ir Leningradas kur siurksciai kritikuojama Anos Achmatovos ir Michailo Zoscenko kuryba Abu buvo isbraukti is Tarybiniu Rasytoju Sajungos 1949 m rugpjucio 26 d arestuotas N N Punin Lapkricio 6 d arestuotas L N Gumiliov Nuosprendis 10 metu lageriuose PDL pataisos darbu lageris Visais sunaus aresto metais Ana Achmatova stengesi jį islaisvinti Nuo 1935 m iki Levo Nikolajevciaus galutinio islaisvinimo poete yra laba atsargi pasisakydama viesai Jos bandymas nesekmingas pademonstruoti lojaluma rezimui buvo eilerasciu ciklo Slove Taikai publikacija 1950 Toliau Achmatova visada isbraukdavo sį cikla ir visu savo rinkiniu 1951 m sausio 19 d A A Fadejevo siulymu grazinta į Tarybiniu Rasytoju Sajunga 1953 m rugpjutį Abezes lageryje Komi ATSR mire N N Punin 1956 m grįzta is įkalinimo po XX suvaziavimo reabilituotas L N Gumiliov klaidingai manes kad motina nepakankamai stengesi del jo islaisvinimo nuo sio momento ju tarpusavio santykiai buvo įtempti 1962 m Ana Andrejevna nominuota Nobelio premijai literaturoje 1964 m Italijoje gavo Etna Taormina premija 1965 m Oksfordo universiteto garbes daktaro diplomas 1965 m isleistas rinkinys Laiko tekme 1966 m kovo 5 d mire Domodedovo Pamaskvys sanatorijoje gydytoju ir med seseliu akivaizdoje atejusiu į palata jos apziureti ir padaryti kardiograma 1966 m kovo 7 d 22 00 val per Visasajunginį radija perduodamas pranesimas apie pripazintos poetes Anos Achmatovos mirtį Palaidota Komarove prie Leningrado Adresai Sankt Peterburge Petrograde Leningrade1914 1917 m Tuckova krantine 20 b 29 1917 1918 m Viaceslavo ir Valerijos Sreznevskiu butas Botkinskaja g 9 1919 1920 m Chalturino g 5 1921 m pavasaris Naryskinos J N sodyba Sergijevskaja g 7 butas 12 1921 m sanatorija Detskoje Selo Kolpinskaja g 1 1922 1923 m sveciu namai Kazanskaja g 4 1924 m vasara ruduo Fontanka upes krantine 2 1924 m ruduo 1952 m 02 D N Seremetjevo rumu kiemo fligelis N N Punino butas Fontanka upes krantine 34 44 1952 1961 m sveciu namai Krasnaja Konica g 4 3 1961 1966 m Komarovas Osipenko gatve 5Paminklai muziejaiPeterburge yra Achmatovos paminklu Valstybinio universiteto filologijos fakulteto kiemelyje bei sode priesais mokykla Vostanija gatveje 2006 m kovo 5 d Anos Andrejevnos mirties keturiasdesimtoms metinems atminti Sankt Peterburge sode salie Fontanyj namo buvo atidarytas treciasis Anos Achmatovos paminklas sukurtas Peterburgo skulptoriaus Viaceslavo Buchajevo pats paminklas Nikolajaus Nagorskio dovana Fontanyj name kur yra poetes literaturos memorialinis muziejus ji pragyveno 30 metu o soda prie namo vadino magisku Jos zodziais cia ateina Peterburgo istorijos seseliai 2006 m gruodį Sankt Peterburge atidenge paminkla Anai Achmatovai kuris yra kitoje Nevos puseje nuo tardymo izoliatoriaus Kresty kur ji ir pavede jį pastatyti savo paskutine valia 1997 m buvo planuota padaryti sioje vietoje Achmatovos skvera taciau planams nebuvo lemta issipildyti KnygosAna Achmatova Vakaras 1912 m Ana Achmatova Razancius 1914 m Ana Achmatova Baltasis pulkas 1917 m Ana Achmatova Gyslotis 1921 m Ana Achmatova Is sesiu knygu 1940 m Ana Achmatova Rinktine Eiles Taskentas 1943 m Ana Achmatova Eilerasciai 1958 m Ana Achmatova Eilerasciai 1909 1960 1961 m Ana Achmatova Laiko tekme 1965 m Ana Achmatova Rinktine 1974 m Ana Achmatova Eilerasciai ir poemos 1976 m Ana Achmatova Eiles ir proza 1977 m NuorodosAna Achmatova Eiles verte Jolanta Jonynaite Judita Vaiciunaite Tomas Venclova Interaktyvi mokymosi saltiniu duomenu baze www saltiniai info Ziureta 2014 09 09 Biograficheskij ocherk Ahmatovoj Anny Andreevny Archyvuota kopija 2008 03 17 is Wayback Machine projekto Anna Ahmatova Carstvennoe Slovo Archyvuota kopija 2008 04 22 is Wayback Machine projekto Anna Ahmatova Anna Ahmatova v vospominaniyah sovremennikov Gumilyovy Ahmatova i Bezheckij kraj Archyvuota kopija 2008 03 17 is Wayback Machine projekto