Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Algimantas Andreika1989 m rugpjūčio 28 d demonstracijos metuGimė 1950 m birželio 11 d KlaipėdaMirė 2000 m gegužės 20 d 4
Algimantas Andreika
| Algimantas Andreika | |
|---|---|
| 1989 m. rugpjūčio 28 d. demonstracijos metu | |
| Gimė | 1950 m. birželio 11 d. Klaipėda |
| Mirė | 2000 m. gegužės 20 d. (49 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Lėbartų kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Saulutė Jučytė (g. 1953) |
| Vaikai | Vytis Andreika (g. 1978) |
| Veikla | Laisvės kovų dalyvis, disidentas, politinis kalinys |
Algimantas Andreika (1950 m. birželio 11 d. Klaipėdoje – 2000 m. gegužės 20 d. Vilniuje) – žinomas Lietuvos drastiškų pasipriešinimo akcijų sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, antisovietinės pogrindžio spaudos bendradarbis ir platintojas, antiokupacinių pareiškimų autorius ir platintojas, politinis kalinys ir disidentas, kovojęs už Lietuvos nepriklausomybę.
Biografija
Gimė 1950 m. birželio 11 d. Klaipėdoje, darbininkų šeimoje. Mokydamasis Klaipėdos 4-ojoje vidurinėje mokykloje pelnė politiškai nepatikimo asmens reputaciją dėl pionieriaus kaklaraiščio suplėšymo, Šv. komunijos priėmimo ir patarnavimų bažnyčioje. Vengdamas tarnybos sovietinėje kariuomenėje kurį laiką gyveno Turkmėnijoje, keliavo, sulaikytas Uzbekijoje. Tarnavo prie Kinijos sienos. Dėl tautybės, atsisakymo stoti į komjaunimą ir viešai reiškiamų religinių įsitikinimų buvo terorizuojamas, suluošintas. Nuo 1972 m. gyveno Vilniuje. Įstojo į Vilniaus universitetą, bet netrukus pašalintas. Neleista studijuoti ir Kauno kunigų seminarijoje, nes atsisakė būti KGB agentu. 1977 m. susituokė, po metų gimė sūnus.
Nuo 1973 m. po pažinties su kunigu kanauninku Petru Rauda, pradėjo platinti pogrindinę literatūrą, „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“, spausdinti ir platinti atsišaukimus prieš sovietinį okupacinį režimą. 1974 m. parašė eilėraštį Romui Kalantai, su bendraminčiais minėjo jo mirties metines, už tai nuteistas 10 parų arešto ir gavo KGB pirmąjį įspėjimą už antitarybinę veiklą. 1975 m. su kitais pasirašė „Kreipimąsi į estų, rusų ir lietuvių tautas“ (rusų kalba, 500 egz.). Vilniuje, Klaipėdoje platino ir kitus pogrindinius leidinius „Aušra“, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“, lietuvių emigracijos žurnalų ir laikraščių straipsnių kopijas. 1979 m. pasirašė ir platino kolektyvinį protestą Jungtinėms Tautoms dėl Antano Terlecko ir Juliaus Sasnausko suėmimo.
1980 m. atsisakė TSRS pilietybės. 1981 m. po kratos KGB suimtas, nuteistas už „antitarybinę agitaciją ir propagandą“, 1982–1985 m. gegužės mėn. kalintas Mordovijos lageryje, po to beveik pusę metų gabentas į tremtį Krasnojarsko krašte, kankintas. 1985–1987 m. praleido tremtyje Krasnojarsko krašte, Bogučanų rajone, Pinčūgos kaime.
1987 m. vasarą grįžęs įsijungė į Lietuvos Laisvės Lygos veiklą, rugpjūčio 23 d. mitingo Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo dalyvis. 1988 m. kartu su Petru Cidziku ir kitais bendraminčiais badavo dėl politinių kalinių grąžinimo į tėvynę, sovietinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. 1989 m. vasarą Vilniaus kalnų parke sudegino tarybinio kareivio uniformą kartu su raudonu audeklu, kuris traktuotas kaip TSRS vėliava bei organizavo nesankcionuotą mitingą ir eiseną prie KGB rūmų. Už šias prieš sovietinį okupacinį režimą nukreiptas akcijas LTSR prokuratūra iškėlė tris baudžiamąsias bylas, buvo tardomas ir mušamas.1989 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narių padedamas dėl sužalotos sveikatos buvo priverstas išvykti ir gydytis Vokietijoje iki 1995 m.
1996 m. save išsikėlė kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimo narius.
1998 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė skyrė pirmojo laipsnio valstybinę pensiją.
Algimantas Andreika mirė 2000 m. gegužės 20 d. Vilniuje, mirties priežastis nenustatyta.
2014 m. gruodžio mėn. pripažintas Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviu ir jam suteiktas Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas (po mirties).
Brolis Vidas Baužys (g. 1953), sesuo Laima Bereišienė (g. 1960) gyvena Klaipėdoje.
Apie Algimantą Andreiką sukurtas dokumentinis filmas „Praėjusių dienų aidas“ (Rež. D. Keturakytė, scenarijaus autorius V. Damaševičius, operatorius V. Grigonis).
Įvertinimas
Šaltiniai
- Teresė Birutė Barauskaitė. Algimantas Andreika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 494 psl.
- Edmundas Ganusauskas. Okupantų ramybės drumstėjui buvo lemta išeiti tyliai. – Dienraštis Lietuvos rytas, 2000-06-24, Nr.148, 13 psl.
- http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/seim96/biogr.htm-232.htm Archyvuota kopija 2007-06-26 iš Wayback Machine projekto.
- Rūta Grinevičiūtė-Janutienė. Jis mokėjo sakyti tiesą. – Dienraštis Klaipėda, 2000-05-29, 5 psl.
- http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/6557 Archyvuota kopija 2013-11-03 iš Wayback Machine projekto.
- http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1049168&p_tr2=2
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Algimantas Andreika, Kas yra Algimantas Andreika? Ką reiškia Algimantas Andreika?
Algimantas Andreika1989 m rugpjucio 28 d demonstracijos metuGime 1950 m birzelio 11 d KlaipedaMire 2000 m geguzes 20 d 49 metai VilniusPalaidotas a Lebartu kapineseSutuoktinis e Saulute Jucyte g 1953 Vaikai Vytis Andreika g 1978 Veikla Laisves kovu dalyvis disidentas politinis kalinys Algimantas Andreika 1950 m birzelio 11 d Klaipedoje 2000 m geguzes 20 d Vilniuje zinomas Lietuvos drastisku pasipriesinimo akciju sovietiniam okupaciniam rezimui dalyvis antisovietines pogrindzio spaudos bendradarbis ir platintojas antiokupaciniu pareiskimu autorius ir platintojas politinis kalinys ir disidentas kovojes uz Lietuvos nepriklausomybe 1988 metu vasara Petras Cidzikas kaireje ir Algimantas Andreika pradejo bado akcija reikalaudami paleisti politinius kalinius ir isvesti okupacine kariuomene is Lietuvos BiografijaGime 1950 m birzelio 11 d Klaipedoje darbininku seimoje Mokydamasis Klaipedos 4 ojoje vidurineje mokykloje pelne politiskai nepatikimo asmens reputacija del pionieriaus kaklaraiscio suplesymo Sv komunijos priemimo ir patarnavimu baznycioje Vengdamas tarnybos sovietineje kariuomeneje kurį laika gyveno Turkmenijoje keliavo sulaikytas Uzbekijoje Tarnavo prie Kinijos sienos Del tautybes atsisakymo stoti į komjaunima ir viesai reiskiamu religiniu įsitikinimu buvo terorizuojamas suluosintas Nuo 1972 m gyveno Vilniuje Įstojo į Vilniaus universiteta bet netrukus pasalintas Neleista studijuoti ir Kauno kunigu seminarijoje nes atsisake buti KGB agentu 1977 m susituoke po metu gime sunus Nuo 1973 m po pazinties su kunigu kanauninku Petru Rauda pradejo platinti pogrindine literatura Lietuvos kataliku baznycios kronika spausdinti ir platinti atsisaukimus pries sovietinį okupacinį rezima 1974 m parase eilerastį Romui Kalantai su bendraminciais minejo jo mirties metines uz tai nuteistas 10 paru aresto ir gavo KGB pirmajį įspejima uz antitarybine veikla 1975 m su kitais pasirase Kreipimasi į estu rusu ir lietuviu tautas rusu kalba 500 egz Vilniuje Klaipedoje platino ir kitus pogrindinius leidinius Ausra Lietuvos kataliku baznycios kronika lietuviu emigracijos zurnalu ir laikrasciu straipsniu kopijas 1979 m pasirase ir platino kolektyvinį protesta Jungtinems Tautoms del Antano Terlecko ir Juliaus Sasnausko suemimo 1980 m atsisake TSRS pilietybes 1981 m po kratos KGB suimtas nuteistas uz antitarybine agitacija ir propaganda 1982 1985 m geguzes men kalintas Mordovijos lageryje po to beveik puse metu gabentas į tremtį Krasnojarsko kraste kankintas 1985 1987 m praleido tremtyje Krasnojarsko kraste Bogucanu rajone Pincugos kaime 1987 m vasara grįzes įsijunge į Lietuvos Laisves Lygos veikla rugpjucio 23 d mitingo Vilniuje prie Adomo Mickeviciaus paminklo dalyvis 1988 m kartu su Petru Cidziku ir kitais bendraminciais badavo del politiniu kaliniu grazinimo į tevyne sovietines kariuomenes isvedimo is Lietuvos 1989 m vasara Vilniaus kalnu parke sudegino tarybinio kareivio uniforma kartu su raudonu audeklu kuris traktuotas kaip TSRS veliava bei organizavo nesankcionuota mitinga ir eisena prie KGB rumu Uz sias pries sovietinį okupacinį rezima nukreiptas akcijas LTSR prokuratura iskele tris baudziamasias bylas buvo tardomas ir musamas 1989 m Lietuvos Persitvarkymo Sajudzio nariu padedamas del suzalotos sveikatos buvo priverstas isvykti ir gydytis Vokietijoje iki 1995 m 1996 m save issikele kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimo narius 1998 m Lietuvos Respublikos Vyriausybe skyre pirmojo laipsnio valstybine pensija Algimantas Andreika mire 2000 m geguzes 20 d Vilniuje mirties priezastis nenustatyta 2014 m gruodzio men pripazintas Lietuvos neginkluoto pasipriesinimo rezistencijos dalyviu ir jam suteiktas Laisves kovu dalyvio teisinis statusas po mirties Brolis Vidas Bauzys g 1953 sesuo Laima Bereisiene g 1960 gyvena Klaipedoje Apie Algimanta Andreika sukurtas dokumentinis filmas Praejusiu dienu aidas Rez D Keturakyte scenarijaus autorius V Damasevicius operatorius V Grigonis Įvertinimas2015 m Vycio Kryziaus ordino Riterio kryziusSaltiniaiTerese Birute Barauskaite Algimantas Andreika Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 494 psl Edmundas Ganusauskas Okupantu ramybes drumstejui buvo lemta iseiti tyliai Dienrastis Lietuvos rytas 2000 06 24 Nr 148 13 psl http www3 lrs lt n rinkimai seim96 biogr htm 232 htm Archyvuota kopija 2007 06 26 is Wayback Machine projekto Ruta Grineviciute Janutiene Jis mokejo sakyti tiesa Dienrastis Klaipeda 2000 05 29 5 psl http www lrt lt mediateka irasas 6557 Archyvuota kopija 2013 11 03 is Wayback Machine projekto http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 1049168 amp p tr2 2