Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Ispanijos kolonijos Amerikoje
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Ispanijos kolonijos Amerikoje |
| Istorija |
|
|
| Konkistadorai |
| Vasco Núñez de Balboa |
Ispanijos užkariavimai ir Amerikos kolonizacija prasidėjo 1492 m., Kristupui Kolumbui atradus Ameriką. Jis ieškojo kelio į Indiją (pagal tuometį supratimą, Indijos savoka apėmė visas Pietryčių Azijos šalis) ir buvo įsitikinęs, kad jį rado. Kolumbas tapo naujai atrastų žemių gubernatoriumi ir vėliau atliko dar kelias keliones per Atlantą. Kolumbas vertė kasti auksą, taip pat mėgino parduoti vergų į Ispaniją. Nors Kolumbas buvo puikus jūrininkas, jis pasirodė kaip prastas administratorius, ir 1500 m. jis buvo nušalintas nuo gubernatoriaus pareigų.
Konkista
Pirmąsias kolonijas ispanai įkūrė Karibų jūros salose. 1502 m. Kolumbas savo ketvirtojoje (ir paskutinėje) kelionėje prie dabartinio Hondūro krantų sutiko didelę kanoją, prikrautą įvairių prekių. Kolumbas užgobė kanoją, kurioje rado kakavos pupelių, kirvių ir kitų vario dirbinių, molinių indų ir medvilninių drabužių. Jis paėmė vieną belaisvį ir dalį krovinio, ir paleido kanoją. Tai buvo pirmasis europiečių susitikimas su Centrinės Amerikos civilizacijomis.
Tordesiljo sutartis 1494 m. tapo bandymu išspręsti ispanų nesitarimus su . Ji padalijo tuomet beveik neištirtą Naująjį pasaulį į Ispanijos ir Portugalijos . Vėliau paaiškėjo, kad beveik visa Amerika atitenka Ispanijai.
1517 m. sekanti ispanų ekspedicija iš Kubos išplaukė tirti Centrinės Amerikos krantų, ieškodama vergų ji aplankė Jukataną. Netrukus po to prasidėjo užkariavimas () – ispanai, neseniai baigę vaduoti Iberijos pusiasalį nuo musulmonų (rekonkista), puolė indėnų valstybes ir kitas teritorijas, ir jas užkariavę primetė jiems krikščionybę.
Taip pat skaitykite: konkistadorai, Hernán Cortés, Francisco Pizarro, , Bartolomé de las Casas, , Peru užkariavimas)
Poveikis indėnams
Ispanų užkariautose teritorijose vietiniai indėnai masiškai mirė tiek nuo europiečių atvežtų ligų (raupų, gripo, tymų, ), kurioms jie neturėjo imuniteto, tiek ir nuo žiaurių prievartinio darbo metodų ( dvaruose, kasyklose, enkomjenda). Po to, kai daugelyje vietų indėnai visiškai išmirė, į kolonijas buvo pradėti vežti vergai iš Afrikos.
Ispanai su įkarščiu krikštijo indėnus, ir greitai išnaikino visą indėnų kultūrą, kuri galėjo tam kliudyti. Tačiau iš pradžių krikštijimas tik iš dalies davė rezultatus, nes indėnai paprastai krikščionybės teiginius sujungdavo su savo tradiciniais tikėjimais. Kita vertus, ispanai nepiršo indėnams savo kalbos taip, kaip religijos, todėl kai kurios kalbos, pvz., kečujų, aimarų, gvaranių ir nahuatlių (actekų) kalbos, kurias misionieriai naudojo skleisdami tarp indėnų krikščionybę, net išplito už savo natūralių geografinių ribų, joms buvo sukurtas raštas lotyniškų rašmenų pagrindu.
Ilgainiui, ispanai ir indėnai susimaišė, sudarydami metisų klasę. Jie, kaip ir grynakraujai indėnai, buvo priversti mokėti nesąžiningus mokesčius ir buvo žiauriai baudžiami už nepaklusnumą. Daugelį indėnų meno kūrinių užkariautojai palaikė pagoniškais stabais ir sunaikino, o dirbinius iš aukso ir sidabro – perlydė.
Kolonizuoti regionai
Ispanija kontroliavo didžiąją dalį pietų Amerikos, Centrinę Ameriką, Meksiką, Karibų jūros salas ir nemažą dalį dabartinių JAV. Vėliau dalis kolonijų buvo prarastos.
Pirmieji Amerikos užkariavimo metai pasižymėjo kova tarp konkistadorų ir karališkosios valdžios. Paprastai konkistadorai buvo neturtingi riteriai, kurie tikėjosi įgyti žemės ir ją dirbsiančių darbininkų (ko jie negalėjo gauti Europoje).
Šiaurės ir Centrinė Amerika
- Meksika
- Florida, įskaitant dalį dabartinių Alabamos ir Misisipės valstijų
- Kalifornija ir Naujoji Meksika – sieną su JAV teisiškai nustatė 1819 m. . Vidinės teritorijos ispanų nebuvo įsisavintos ar kontroliuojamos. Teritorija apėmė visą arba dalį šių šiuolaikinių JAV valstijų: Kalifornija, Naujoji Meksika, Arizona, Teksasas, Koloradas, Nevada, Juta, Oklahoma, Kanzasas, Vajomingas.
- Luizianos teritorija – Ispanija ją kontoliavo tarp 1762-1800 m. . Dauguma šiaurinių ir žemyninių teritorijų nebuvo įsisavinta. Prancūzų kolonistai sudarė gyventojų daugumą. Teritorija apėmė šias dabartinės JAV valstijas: Luiziana, Arkanzasas, Oklahoma, Misūris, Kanzasas, Ajova, Nebraska, Minesota, Šiaurės Dakota, Pietų Dakota, Vajomingas, Montana, Koloradas, Aidahas, bei dabartinės Kanados Albertos ir Saskačevano provincijas.
- Gvatemala – užkariauta 1523 m.
- Salvadoras
- Hondūras
- Nikaragva – užkariauta 1524 m. konkistadoro Francisco Hernández de Córdoba
- Kosta Rika
Šios šalys atsiskyrė nuo Ispanijos 1821 m. per
- Panama – kaip Kolumbijos dalis atsiskyrė nuo Ispanijos 1810 m. Atsiskyrė nuo Kolumbijos 1903 m.
Karibų jūros salos
Ispanija savinosi visas Karibų jūros salas, tačiau ne visose jose buvo įkurtos kolonijos. Ispanija buvo įkūrusi kolonijų tiek pavėjinėse, tiek ir priešvėjinėse salose:
- Antigva ir Barbuda
- Kuba
- Espanjola (dabartinės Haitis ir Dominikos Respublika)
- Jamaika
- Puerto Rikas
Pietų Amerika
- Argentina – Buenos Airės įkurtos 1536 m. (1539 m. apleistos, iš naujo įkurtos 1580 m.). Nepriklausomybė paskelbta 1816 m.
- Bolivija – La Pasas įkurtas 1548 m. Nepriklausomybė paskelbta 1825 m.
- Čilė – 1541 m. užkariauta inkų imperija. Nepriklausomybė paskelbta 1818 m.
- Ekvadoras – 1532 m. užkariavo konkistadoras Francisco Pizarro. 1809 atsiskyrė nuo Ispanijos ir tapo dalimi.
- Kolumbija – 1510 m. ispanai įkūrė Darjeną, pirmąją europiečių gyvenvietę žemyne.
1538 sukurta Naujosios Granados kolonija. Nepriklausomybė paskelbta 1810 m.
- Paragvajus – Asunsjonas įkurtas 1537 m. Nepriklausomybė paskelbta 1811 m.
- Peru – Inkų imperija užkariauta 1531 konkistadoro Francisco Pizarro.
- Urugvajus – atimtas iš Portugalijos 1778 m. 1821-1828 Brazilijos dalis. Nepriklausomybė nuo 1828 m.
- Venesuela – Karakasas įkurtas 1567 m. Nepriklausomybė paskelbta 1811 m.
Prekyba su Naujuoju pasauliu
Visi taurieji metalai kolonijose buvo apdėti mokesčiu, t. y. karaliui atitekdavo penktadalis. Amerikos sidabras (ypač iš Sakateko ir Potosi kasyklų) tapo pagrindiniu Ispanijos iždo finansavimo šaltiniu, tai leido Ispanijos karaliams kariauti karus prieš reformaciją Europoje.
Visą prekybą tarp Europos ir Amerikos buvo leidžiama vykdyti tik per Sevilijos (vėliau Kadžio) uostą.
Iš Meksikos taip pat buvo vykdoma ir , iš ten Filipinai buvo administruojami iki pat 1821 m.
Ispanų valdų šiaurinė riba
1720 m. nedidelė ekspedicija iš Santa Fe (dabartinė JAV Naujosios Meksikos valstija) susitiko ir mėgino derėtis su prancūzų sąjungininkais pauniais dabartinės JAV Nebraskos valstijos teritorijoje. Tačiau santykiai susiklostė prastai, ir prasidėjo mūšis, kurio metu ispanai buvo sumušti (tik 13 sugrįžo į Naująją Meksiką). Šis mažas susidūrimas žymi tolimiausią ispanų pasistūmėjimo Didžiosiose lygumose ribą.
1781 m., JAV nepriklausomybės karo metu, ispanų ekspedicija iš Sent Lujiso (dabar JAV Misūrio valstija) pasistūmėjo iki Fort St. Joseph (pačiuose dabartinės Mičigano valstijos pietuose) ir užėmė britų fortą. Tačiau šiuo faktu paremtos ispanų teritorinės pretenzijos nebuvo patvirtintos .
1791 m. Ispanijos kolonijų šiaurinės sienos Ramiojo vandenyno pakrantėje buvo nustatytos , kuria ispanai pripažino britų kontrolę dabartiniame Oregone.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ispanijos kolonijos Amerikoje, Kas yra Ispanijos kolonijos Amerikoje? Ką reiškia Ispanijos kolonijos Amerikoje?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Ispanijos kolonijos AmerikojeIstorijaMeksikos uzkariavimas Peru uzkariavimasKonkistadoraiVasco Nunez de Balboa Francisco Vasquez de Coronado Hernan Cortes Juan Ponce de Leon Francisco de Montejo Panfilo de Narvaez Francisco Pizarro Diego de Almagro Hernando de Soto Pedro de Valdivia Francisco de Orellana Ispanijos uzkariavimai ir Amerikos kolonizacija prasidejo 1492 m Kristupui Kolumbui atradus Amerika Jis ieskojo kelio į Indija pagal tuometį supratima Indijos savoka apeme visas Pietryciu Azijos salis ir buvo įsitikines kad jį rado Kolumbas tapo naujai atrastu zemiu gubernatoriumi ir veliau atliko dar kelias keliones per Atlanta Kolumbas verte kasti auksa taip pat megino parduoti vergu į Ispanija Nors Kolumbas buvo puikus jurininkas jis pasirode kaip prastas administratorius ir 1500 m jis buvo nusalintas nuo gubernatoriaus pareigu KonkistaIspanijos valdos pasaulyje Pirmasias kolonijas ispanai įkure Karibu juros salose 1502 m Kolumbas savo ketvirtojoje ir paskutineje kelioneje prie dabartinio Honduro krantu sutiko didele kanoja prikrauta įvairiu prekiu Kolumbas uzgobe kanoja kurioje rado kakavos pupeliu kirviu ir kitu vario dirbiniu moliniu indu ir medvilniniu drabuziu Jis paeme viena belaisvį ir dalį krovinio ir paleido kanoja Tai buvo pirmasis europieciu susitikimas su Centrines Amerikos civilizacijomis Tordesiljo sutartis 1494 m tapo bandymu isspresti ispanu nesitarimus su Ji padalijo tuomet beveik neistirta Naujajį pasaulį į Ispanijos ir Portugalijos Veliau paaiskejo kad beveik visa Amerika atitenka Ispanijai 1517 m sekanti ispanu ekspedicija is Kubos isplauke tirti Centrines Amerikos krantu ieskodama vergu ji aplanke Jukatana Netrukus po to prasidejo uzkariavimas ispanai neseniai baige vaduoti Iberijos pusiasalį nuo musulmonu rekonkista puole indenu valstybes ir kitas teritorijas ir jas uzkariave primete jiems krikscionybe Taip pat skaitykite konkistadorai Hernan Cortes Francisco Pizarro Bartolome de las Casas Peru uzkariavimas Poveikis indenamsIndenu dalis dabartineje Lotynu Amerikoje Ispanu uzkariautose teritorijose vietiniai indenai masiskai mire tiek nuo europieciu atveztu ligu raupu gripo tymu kurioms jie neturejo imuniteto tiek ir nuo ziauriu prievartinio darbo metodu dvaruose kasyklose enkomjenda Po to kai daugelyje vietu indenai visiskai ismire į kolonijas buvo pradeti vezti vergai is Afrikos Ispanai su įkarsciu krikstijo indenus ir greitai isnaikino visa indenu kultura kuri galejo tam kliudyti Taciau is pradziu krikstijimas tik is dalies dave rezultatus nes indenai paprastai krikscionybes teiginius sujungdavo su savo tradiciniais tikejimais Kita vertus ispanai nepirso indenams savo kalbos taip kaip religijos todel kai kurios kalbos pvz kecuju aimaru gvaraniu ir nahuatliu acteku kalbos kurias misionieriai naudojo skleisdami tarp indenu krikscionybe net isplito uz savo naturaliu geografiniu ribu joms buvo sukurtas rastas lotynisku rasmenu pagrindu Ilgainiui ispanai ir indenai susimaise sudarydami metisu klase Jie kaip ir grynakraujai indenai buvo priversti moketi nesaziningus mokescius ir buvo ziauriai baudziami uz nepaklusnuma Daugelį indenu meno kuriniu uzkariautojai palaike pagoniskais stabais ir sunaikino o dirbinius is aukso ir sidabro perlyde Kolonizuoti regionaiIspanija kontroliavo didziaja dalį pietu Amerikos Centrine Amerika Meksika Karibu juros salas ir nemaza dalį dabartiniu JAV Veliau dalis koloniju buvo prarastos Pirmieji Amerikos uzkariavimo metai pasizymejo kova tarp konkistadoru ir karaliskosios valdzios Paprastai konkistadorai buvo neturtingi riteriai kurie tikejosi įgyti zemes ir ja dirbsianciu darbininku ko jie negalejo gauti Europoje Siaures ir Centrine Amerika Pagrindinis straipsnis Naujoji Ispanija Meksika Florida įskaitant dalį dabartiniu Alabamos ir Misisipes valstiju Kalifornija ir Naujoji Meksika siena su JAV teisiskai nustate 1819 m Vidines teritorijos ispanu nebuvo įsisavintos ar kontroliuojamos Teritorija apeme visa arba dalį siu siuolaikiniu JAV valstiju Kalifornija Naujoji Meksika Arizona Teksasas Koloradas Nevada Juta Oklahoma Kanzasas Vajomingas Luizianos teritorija Ispanija ja kontoliavo tarp 1762 1800 m Dauguma siauriniu ir zemyniniu teritoriju nebuvo įsisavinta Prancuzu kolonistai sudare gyventoju dauguma Teritorija apeme sias dabartines JAV valstijas Luiziana Arkanzasas Oklahoma Misuris Kanzasas Ajova Nebraska Minesota Siaures Dakota Pietu Dakota Vajomingas Montana Koloradas Aidahas bei dabartines Kanados Albertos ir Saskacevano provincijas Gvatemala uzkariauta 1523 m Salvadoras Honduras Nikaragva uzkariauta 1524 m konkistadoro Francisco Hernandez de Cordoba Kosta Rika Sios salys atsiskyre nuo Ispanijos 1821 m per Panama kaip Kolumbijos dalis atsiskyre nuo Ispanijos 1810 m Atsiskyre nuo Kolumbijos 1903 m Karibu juros salos Pagrindinis straipsnis Ispanijos Vakaru Indijos Ispanija savinosi visas Karibu juros salas taciau ne visose jose buvo įkurtos kolonijos Ispanija buvo įkurusi koloniju tiek pavejinese tiek ir priesvejinese salose Antigva ir Barbuda Kuba Espanjola dabartines Haitis ir Dominikos Respublika Jamaika Puerto RikasPietu Amerika Pagrindiniai straipsniai Naujoji Granada Peru vicekaralyste ir La Platos vicekaralyste Argentina Buenos Aires įkurtos 1536 m 1539 m apleistos is naujo įkurtos 1580 m Nepriklausomybe paskelbta 1816 m Bolivija La Pasas įkurtas 1548 m Nepriklausomybe paskelbta 1825 m Cile 1541 m uzkariauta inku imperija Nepriklausomybe paskelbta 1818 m Ekvadoras 1532 m uzkariavo konkistadoras Francisco Pizarro 1809 atsiskyre nuo Ispanijos ir tapo dalimi Kolumbija 1510 m ispanai įkure Darjena pirmaja europieciu gyvenviete zemyne 1538 sukurta Naujosios Granados kolonija Nepriklausomybe paskelbta 1810 m Paragvajus Asunsjonas įkurtas 1537 m Nepriklausomybe paskelbta 1811 m Peru Inku imperija uzkariauta 1531 konkistadoro Francisco Pizarro Urugvajus atimtas is Portugalijos 1778 m 1821 1828 Brazilijos dalis Nepriklausomybe nuo 1828 m Venesuela Karakasas įkurtas 1567 m Nepriklausomybe paskelbta 1811 m Prekyba su Naujuoju pasauliuVisi taurieji metalai kolonijose buvo apdeti mokesciu t y karaliui atitekdavo penktadalis Amerikos sidabras ypac is Sakateko ir Potosi kasyklu tapo pagrindiniu Ispanijos izdo finansavimo saltiniu tai leido Ispanijos karaliams kariauti karus pries reformacija Europoje Visa prekyba tarp Europos ir Amerikos buvo leidziama vykdyti tik per Sevilijos veliau Kadzio uosta Is Meksikos taip pat buvo vykdoma ir is ten Filipinai buvo administruojami iki pat 1821 m Ispanu valdu siaurine riba1720 m nedidele ekspedicija is Santa Fe dabartine JAV Naujosios Meksikos valstija susitiko ir megino deretis su prancuzu sajungininkais pauniais dabartines JAV Nebraskos valstijos teritorijoje Taciau santykiai susikloste prastai ir prasidejo musis kurio metu ispanai buvo sumusti tik 13 sugrįzo į Naujaja Meksika Sis mazas susidurimas zymi tolimiausia ispanu pasistumejimo Didziosiose lygumose riba 1781 m JAV nepriklausomybes karo metu ispanu ekspedicija is Sent Lujiso dabar JAV Misurio valstija pasistumejo iki Fort St Joseph paciuose dabartines Micigano valstijos pietuose ir uzeme britu forta Taciau siuo faktu paremtos ispanu teritorines pretenzijos nebuvo patvirtintos 1791 m Ispanijos koloniju siaurines sienos Ramiojo vandenyno pakranteje buvo nustatytos kuria ispanai pripazino britu kontrole dabartiniame Oregone