Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vajomingas angl State of Wyoming 44 oji JAV valstija esanti šalies šiaurės vakaruose Sostinė Šajenas Plotas 253 6 tūkst
Vajomingas
Vajomingas (angl. State of Wyoming) – 44-oji JAV valstija, esanti šalies šiaurės vakaruose. Sostinė – Šajenas. Plotas – 253,6 tūkst. km²; 578 tūkst. gyventojų (2021 m.). Mažiausiai gyventojų turinti JAV valstija.
| Vajomingas Wyoming | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-7) ------ vasaros: (UTC-6) | |||||||
| Valstybė | Jungtinės Amerikos Valstijos | ||||||
| Administracinis centras | Šajenas | ||||||
| Apygardos | 23 | ||||||
| Oficialios kalbos | anglų | ||||||
| Įkūrimo data | 1890 m. | ||||||
| Gubernatorius | (R) | ||||||
| Gyventojų | 578 803 (50) | ||||||
| Plotas | 253 600 km² (10) | ||||||
| - vandens % | 0,7 % | ||||||
| Tankumas | 2,28 žm./km² (49) | ||||||
| Aukščiausia vieta | (4210 m) | ||||||
| ISO 3166-2 | US-WY | ||||||
| Tinklalapis | wyoming.gov | ||||||
| Vikiteka | VajomingasVikiteka | ||||||
Pirmoji JAV valstija, suteikusi balsavimo teisę moterims (1869 m.). Valstija paskelbta 1890 m. liepos 10 d.
Istorija
Archeologiniai tyrimai rodo, kad vietovė gyvenama bent nuo VII tūkstantmečio pr. m. e.
1743 m. europiečiai (prancūzai Fransė Fransua ir Lui Verendri) pirmą kartą pasiekė Vajomingą. Šiuolaikinės Vajomingo valstijos žemės teoriškai tapo Prancūzijos dalimi ir kartu su kitomis žemėmis tapo Luizianos kolonijos dalimi, bet kolonizuotos nebuvo.
XIX a. pradžioje indėnai šošonai gyveno įvairiose Vajomingo vietose, daugiausia į vakarus nuo Uolinių kalnų, o krou, šajenai, arapahai – į rytus. Kiek vėliau kai kurios sijų grupės imigravo į rytinį Vajomingą. Vietos gyventojai vertėsi daugiausia bizonų medžiokle.
Pagal Luizianos pirkimo sąlygas 1803 m. Vajomingo teritorija buvo perduota Jungtinėms Valstijoms. 1807 m. vakarinius Vajomingo regionus pirmą kartą ištyrė Džonas Koulteris.
1827 m. Džimas Bridžeris per Uolinius kalnus atrado vadinamąjį Pietinę perėją. 1842 m. ekspedicija praėjo per Pietų perėją, po kurios per Vajomingą buvo nutiestas vienas svarbiausių maršrutų iš rytų į Ramiojo vandenyno pakrantę.
1869 m. Vajomingo (tada turėjusio teritorijos statusą) valdžia pirmą kartą JAV istorijoje suteikė rinkimus moterims, už kurias Vajomingas gavo pravardę „Lygybės valstybė“. Tuo laikotarpiu tiesimas geležinkelis suvaidino svarbų vaidmenį steigiant valstijoje gyvenvietes.
1890 m. liepos 10 d. Vajomingas tapo 44-ąja valstija JAV. Tuo pat metu buvo priimta ir valstybės konstitucija. Dabar valstijos teritorijoje esančiame Vėjų Upės indėnų rezervate iš indėnų liko tik šašonai ir arapahai, o krou, šajenai ir sijai gyvena Montanos, Pietų Dakotos, Oklahomos ir kitose valstijose.
Geografija
Vajomingas užima 253 600 km² plotą (10-asis tarp valstijų). Ribodamasis (kaip ir jo kaimynai Juta ir Koloradas) tik platumos ir ilgumos linijomis kaip Koloradas, sudaro taisyklingą stačiakampį. Šiaurėje Vajomingas ribojasi su Montanos valstija, rytuose – su Pietų Dakota ir Nebraska, pietuose – su Kolorado ir Juta, vakaruose – su Aidaho valstija.
Vidutinis valstijos aukštis virš jūros lygio yra 2042 m. Vajomingo vakarinę dalį užima Uoliniai kalnai, kurio aukščiausias taškas yra Ganeto viršukalnė (4207 m). Rytinė valstijos dalis yra Didžiojo lygumų dalis, kurią kerta Juodosios kalnai. Pietvakariuose driekiasi Vajomingo plokščiakalnio lygumos.
Didžiausios upės Jeloustonas, Bighornas, , Pauderis, Šiaurės Platas (priklauso Misūrio baseinui).
Iš dirvožemių vyrauja akmeningi pusdykumių gipsažemiai, Uoliniuose kalnuose yra ir juodžemių.
Būdinga pusdykumių augalija (apima 80 % Vajomingo teritorijos), kalnų šlaitai apaugę spygliuočių (pušų, eglių) miškais (~16 % ploto). Tarp vertingų medžių rūšių yra sukatspyglės pušys, didžioji pocūgė ir drebulės. Veisiasi elniai, juodieji lokiai, bizonai, kalnuose – grizliai.
Vajominge yra Jeloustono nacionalinis parkas (įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą), Grand Tetono nacionalinis parkas ir kitos saugomos teritorijos.
Klimatas
Vajomingo klimatas bet kurioje valstijos dalyje labai priklauso nuo aukščio virš jūros lygio ir reljefo pobūdžio, šie veiksniai lemia vietines oro sroves, temperatūros svyravimus, kritulius ir drėgmę.
Klimatas – žemyninis, pusiau sausas. Vasarą būna gana karšta, liepos temperatūra siekia iki +29–37 °С, aukštesnėse teritorijose iki +21° С. Net ir esant aukštai dienos temperatūrai, naktį dažniausiai būna vėsu. Žiemos yra šaltos, tačiau artėjant link pavasario – švelnesnės. Šiose vietose pučiantis vadinamasis vėjas žiemą gali sukelti neįprastai šiltą oro masę. Daugiausia kritulių būna pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje. Didžioji dalis valstijos kritulių gauna mažiau nei 250 mm per metus, tačiau kai kurios kalnuotos vietovės iki 510 mm ir daugiau per metus, daugiausia sniego pavidalu.
Aukščiausia kada nors Vajominge užfiksuota temperatūra buvo +46 °C (1900 m. liepos 12 d. Beisine); žemiausia yra –54 °C (1933 m. vasario 9 d. Riversaide).
Gyventojai
JAV gyventojų surašymo biuro duomenimis, nuo 2011 m. liepos 1 d. valstijos gyventojų skaičius buvo 568 158. Palyginti su 2010 m. surašymu, padidėjo 0,8 %. 2004 m. 2,2 % valstijos gyventojų (apie 11 tūkst. žmonių) gimė už JAV ribų. Gyventojų tankis yra tik 2,6 žmonės/km² (antras mažiausias skaičius po Aliaskos). Pagal 2000 m. surašymą, pagal rases sudaro baltaodžiai (96,19 %), afroamerikiečiai (1,01 %), indėnai (3,06 %), (0,84 %), (0,13 %). Baltųjų gyventojų dauguma yra vokiečių, anglų, airių, norvegų ir švedų palikuonys.
Kalbos
Nuo 2010 m. 93,39 % (474 343) vyresnių nei penkerių metų Vajomingo gyventojų anglų kalba vartoja kaip pagrindinę bendravimo kalbą. 4,47 % (22 722) gyventojų kalba ispaniškai, 0,35 % (1771) gyventojų – vokiškai, o 0,28 % (1434) gyventojų – prancūziškai. Kitos vartojamos kalbos yra algonkinų kalbos (0,18 %), rusų (0,10 %), tagalų ir graikų (abi po 0,09 %).
Religija
Krikščionybę išpažįsta 79 % gyventojų (protestantizmas – 53 %, katalikybė – 16 %, kitos religijos – 11 %. 18 % pripažino save ateistais.
Didžiausi miestai
2020 m. duomenys
- Šajenas (65,1 tūkst. gyv.)
- Kasperis (59,0)
- Džiletas (33,4)
- (31,4)
- (23,5)
Ekonomika
Remiantis 2017 m. JAV ekonominės analizės biuro ataskaita, Vajomingo BVP yra 38 milijardai JAV dolerių. Nuo 2014 m. Valstybės gyventojų skaičius nežymiai auga, o didžiausias augimas pastebimas turistinėse vietose, tokiose kaip Tetono grafystė.
Vajominge gausu mineralų (naftos, gamtinių dujų, akmens anglių (Pauderio upės baseino kasyklose), urano (Rivertono, Gas Hilso, Pampkin Batlso, Širli Basino apylinkėse), aukso (Vind Riverio kalnagūbryje). Valstijose yra vienas didžiausių pasaulyje natūralių sodos telkinių. Yra gipso, fosforito telkinių.
Kalnakasybos pramonė tradiciškai dominavo valstybės ekonomikoje. Naftos gamyba pradėta 1880-aisiais, urano telkiniai – 1918 m. (aktyviai plėtojami nuo šeštojo dešimtmečio).
Didžiausi pramonės centrai – Šajenas, Kasperas.
Svarbi ūkio šaka – žemdirbystė. Auginama javai, pupelės, bulvės. 70 % Vajomingo teritorijos užima ganyklos. Veisiama mėsiniai galvijai, avys.
Turizmas yra vienas pagrindinių valstybės pajamų šaltinių (, slidinėjimo centrai, muzikos festivaliai). Pagrindinės vietos lankytinos vietos yra Jeloustouno nacionalinis parkas, Velnio bokštas ir Grand Tetono nacionalinis parkas.
Per Vajomingą eina Denverio–Solt Leik Sičio geležinkelis ir plentas.
Šaltiniai
- USA: States and Major Cities, citypopulation.de
- Vajomingas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
- Wyoming Facts and Symbols
- Most Spoken Languages in Wyoming
- USA: Wyoming, citypopulation.de
Nuorodos
- Vajomingo valstijos tinklapis
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vajomingas, Kas yra Vajomingas? Ką reiškia Vajomingas?
Vajomingas angl State of Wyoming 44 oji JAV valstija esanti salies siaures vakaruose Sostine Sajenas Plotas 253 6 tukst km 578 tukst gyventoju 2021 m Maziausiai gyventoju turinti JAV valstija Vajomingas WyomingLaiko juosta UTC 7 vasaros UTC 6 Valstybe Jungtines Amerikos ValstijosAdministracinis centras SajenasApygardos 23Oficialios kalbos angluĮkurimo data 1890 m Gubernatorius R Gyventoju 2021 578 803 50 Plotas 253 600 km 10 vandens 0 7 Tankumas 2021 2 28 zm km 49 Auksciausia vieta 4210 m ISO 3166 2 US WYTinklalapis wyoming govVikiteka VajomingasVikiteka Pirmoji JAV valstija suteikusi balsavimo teise moterims 1869 m Valstija paskelbta 1890 m liepos 10 d IstorijaCody istorijos muziejus po atviru dangumi Archeologiniai tyrimai rodo kad vietove gyvenama bent nuo VII tukstantmecio pr m e 1743 m europieciai prancuzai Franse Fransua ir Lui Verendri pirma karta pasieke Vajominga Siuolaikines Vajomingo valstijos zemes teoriskai tapo Prancuzijos dalimi ir kartu su kitomis zememis tapo Luizianos kolonijos dalimi bet kolonizuotos nebuvo XIX a pradzioje indenai sosonai gyveno įvairiose Vajomingo vietose daugiausia į vakarus nuo Uoliniu kalnu o krou sajenai arapahai į rytus Kiek veliau kai kurios siju grupes imigravo į rytinį Vajominga Vietos gyventojai vertesi daugiausia bizonu medziokle Pagal Luizianos pirkimo salygas 1803 m Vajomingo teritorija buvo perduota Jungtinems Valstijoms 1807 m vakarinius Vajomingo regionus pirma karta istyre Dzonas Koulteris 1827 m Dzimas Bridzeris per Uolinius kalnus atrado vadinamajį Pietine pereja 1842 m ekspedicija praejo per Pietu pereja po kurios per Vajominga buvo nutiestas vienas svarbiausiu marsrutu is rytu į Ramiojo vandenyno pakrante 1869 m Vajomingo tada turejusio teritorijos statusa valdzia pirma karta JAV istorijoje suteike rinkimus moterims uz kurias Vajomingas gavo pravarde Lygybes valstybe Tuo laikotarpiu tiesimas gelezinkelis suvaidino svarbu vaidmenį steigiant valstijoje gyvenvietes 1890 m liepos 10 d Vajomingas tapo 44 aja valstija JAV Tuo pat metu buvo priimta ir valstybes konstitucija Dabar valstijos teritorijoje esanciame Veju Upes indenu rezervate is indenu liko tik sasonai ir arapahai o krou sajenai ir sijai gyvena Montanos Pietu Dakotos Oklahomos ir kitose valstijose GeografijaZiema Jeloustono nacionaliniame parkeGrand Tetono nacionalinis parkas Vajomingas uzima 253 600 km plota 10 asis tarp valstiju Ribodamasis kaip ir jo kaimynai Juta ir Koloradas tik platumos ir ilgumos linijomis kaip Koloradas sudaro taisyklinga staciakampį Siaureje Vajomingas ribojasi su Montanos valstija rytuose su Pietu Dakota ir Nebraska pietuose su Kolorado ir Juta vakaruose su Aidaho valstija Vidutinis valstijos aukstis virs juros lygio yra 2042 m Vajomingo vakarine dalį uzima Uoliniai kalnai kurio auksciausias taskas yra Ganeto virsukalne 4207 m Rytine valstijos dalis yra Didziojo lygumu dalis kuria kerta Juodosios kalnai Pietvakariuose driekiasi Vajomingo ploksciakalnio lygumos Didziausios upes Jeloustonas Bighornas Pauderis Siaures Platas priklauso Misurio baseinui Is dirvozemiu vyrauja akmeningi pusdykumiu gipsazemiai Uoliniuose kalnuose yra ir juodzemiu Budinga pusdykumiu augalija apima 80 Vajomingo teritorijos kalnu slaitai apauge spygliuociu pusu egliu miskais 16 ploto Tarp vertingu medziu rusiu yra sukatspygles pusys didzioji pocuge ir drebules Veisiasi elniai juodieji lokiai bizonai kalnuose grizliai Vajominge yra Jeloustono nacionalinis parkas įtrauktas į pasaulio paveldo sarasa Grand Tetono nacionalinis parkas ir kitos saugomos teritorijos Klimatas Vajomingo klimatas bet kurioje valstijos dalyje labai priklauso nuo aukscio virs juros lygio ir reljefo pobudzio sie veiksniai lemia vietines oro sroves temperaturos svyravimus kritulius ir dregme Klimatas zemyninis pusiau sausas Vasara buna gana karsta liepos temperatura siekia iki 29 37 S aukstesnese teritorijose iki 21 S Net ir esant aukstai dienos temperaturai naktį dazniausiai buna vesu Ziemos yra saltos taciau artejant link pavasario svelnesnes Siose vietose puciantis vadinamasis vejas ziema gali sukelti neįprastai silta oro mase Daugiausia krituliu buna pavasario pabaigoje ir vasaros pradzioje Didzioji dalis valstijos krituliu gauna maziau nei 250 mm per metus taciau kai kurios kalnuotos vietoves iki 510 mm ir daugiau per metus daugiausia sniego pavidalu Auksciausia kada nors Vajominge uzfiksuota temperatura buvo 46 C 1900 m liepos 12 d Beisine zemiausia yra 54 C 1933 m vasario 9 d Riversaide GyventojaiVajomingo gyventoju tankio zemelapis JAV gyventoju surasymo biuro duomenimis nuo 2011 m liepos 1 d valstijos gyventoju skaicius buvo 568 158 Palyginti su 2010 m surasymu padidejo 0 8 2004 m 2 2 valstijos gyventoju apie 11 tukst zmoniu gime uz JAV ribu Gyventoju tankis yra tik 2 6 zmones km antras maziausias skaicius po Aliaskos Pagal 2000 m surasyma pagal rases sudaro baltaodziai 96 19 afroamerikieciai 1 01 indenai 3 06 0 84 0 13 Baltuju gyventoju dauguma yra vokieciu anglu airiu norvegu ir svedu palikuonys Kalbos Nuo 2010 m 93 39 474 343 vyresniu nei penkeriu metu Vajomingo gyventoju anglu kalba vartoja kaip pagrindine bendravimo kalba 4 47 22 722 gyventoju kalba ispaniskai 0 35 1771 gyventoju vokiskai o 0 28 1434 gyventoju prancuziskai Kitos vartojamos kalbos yra algonkinu kalbos 0 18 rusu 0 10 tagalu ir graiku abi po 0 09 Religija Krikscionybe ispazįsta 79 gyventoju protestantizmas 53 katalikybe 16 kitos religijos 11 18 pripazino save ateistais Didziausi miestai Sajeno centrines dalies vaizdas 2020 m duomenys Sajenas 65 1 tukst gyv Kasperis 59 0 Dziletas 33 4 31 4 23 5 EkonomikaRemiantis 2017 m JAV ekonomines analizes biuro ataskaita Vajomingo BVP yra 38 milijardai JAV doleriu Nuo 2014 m Valstybes gyventoju skaicius nezymiai auga o didziausias augimas pastebimas turistinese vietose tokiose kaip Tetono grafyste Vajominge gausu mineralu naftos gamtiniu duju akmens angliu Pauderio upes baseino kasyklose urano Rivertono Gas Hilso Pampkin Batlso Sirli Basino apylinkese aukso Vind Riverio kalnagubryje Valstijose yra vienas didziausiu pasaulyje naturaliu sodos telkiniu Yra gipso fosforito telkiniu Kalnakasybos pramone tradiciskai dominavo valstybes ekonomikoje Naftos gamyba pradeta 1880 aisiais urano telkiniai 1918 m aktyviai pletojami nuo sestojo desimtmecio Didziausi pramones centrai Sajenas Kasperas Svarbi ukio saka zemdirbyste Auginama javai pupeles bulves 70 Vajomingo teritorijos uzima ganyklos Veisiama mesiniai galvijai avys Turizmas yra vienas pagrindiniu valstybes pajamu saltiniu slidinejimo centrai muzikos festivaliai Pagrindines vietos lankytinos vietos yra Jeloustouno nacionalinis parkas Velnio bokstas ir Grand Tetono nacionalinis parkas Per Vajominga eina Denverio Solt Leik Sicio gelezinkelis ir plentas SaltiniaiUSA States and Major Cities citypopulation de Vajomingas Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIV Tolj Veni Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2015 Wyoming Facts and Symbols Most Spoken Languages in Wyoming USA Wyoming citypopulation deNuorodosVajomingo valstijos tinklapis