Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pietų Dakota angl State of South Dakota 40 oji JAV valstija esanti vidurio šiaurinėje šalies dalyje Sostinė Piras Pierre
Pietų Dakota
Pietų Dakota (angl. State of South Dakota) – 40-oji JAV valstija, esanti vidurio šiaurinėje šalies dalyje. Sostinė – Piras (Pierre). Plotas – 199,7 tūkst. km²; 895 tūkst. gyventojų (2021 m.).
| Pietų Dakota South Dakota | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-7) ------ vasaros: (UTC-6) | |||||||
| Valstybė | Jungtinės Amerikos Valstijos | ||||||
| Administracinis centras | Piras | ||||||
| Apygardos | 66 | ||||||
| Oficialios kalbos | anglų | ||||||
| Įkūrimo data | 1889 m. | ||||||
| Gubernatorius | (R) | ||||||
| Gyventojų | 895 376 (46) | ||||||
| Plotas | 199 729 km² (17) | ||||||
| - vandens % | 1,7 % | ||||||
| Tankumas | 4,48 žm./km² (46) | ||||||
| Aukščiausia vieta | (2208 m) | ||||||
| ISO 3166-2 | US-SD | ||||||
| Tinklalapis | sd.gov | ||||||
| Vikiteka | Pietų DakotaVikiteka | ||||||
Valstija paskelbta 1889 m. lapkričio 2 d.
Geografija
Vakarinė Pietų Dakotos dalis (į vakarus nuo Misūrio upės) yra Didžiosiose lygumose, rytinė dalis – Centrinėse lygumose. Paviršius aukštėja einant iš rytų į vakarus nuo 400 m iki daugiau kaip 1100 m. Pietvakariuose iškilęs Juodųjų kalnų masyvas – jame yra aukščiausia valstijos vieta Juodojo Elnio viršukalnė (Black Elk Peak, 2208 m, anksčiau vadinta Harnio viršukalne). Vakarinės dalies aukštumų paviršius vietomis labai suskaidytas erozijos, susidarę , yra gilių kanjonų. Rytinės dalies paviršius ledyninis akumuliacinis (vyrauja periglacialinės lygumos).
Pietų Dakotoje būdingas vidutinių platumų žemyninis klimatas. Aukščiausia temperatūra liepą daugiau kaip +30 °C, sausį -4–6 °C, žemiausia – atitinkamai +15–17 °C ir -16–18 °C. Per metus vakarinėje dalyje iškrinta 300–400 mm kritulių, rytinėje dalyje – iki 600 mm. Žiemą vakarinėje dalyje dažnai pučia šiltas ir sausas pietvakarių vėjas . Vasaromis būna smarkių audrų, rytuose – ir tornadų, žiemomis neretos pūgos, lijundros.
Valstiją maždaug per vidurį kerta Misūrio upė. Iš abiejų pusių teka jos intakai: Vait Riveris, Šajenas, Džeimsas, Didžioji Sijų upė, Didžioji upė, , Moro. Yra nedidelių ežerų. Ant Misūrio sudaryta daug tvenkinių (Frensio Keiso, Šarpo, ).
Dirvožemiai lygumose daugiausia , Juoduosiuose kalnuose – kalciažemiai, juosvažemiai.
Pietų Dakotos miškingumas – 4 %. Visi miškai (daugiausia spygliuočių) auga Juoduosiuose kalnuose. Likusią teritoriją užima prerijos (daug kur išdirbtos), uolynai. Valstijoje daug saugomų teritorijų: Vėjų urvo nacionalinis parkas, Bedlendų nacionalinis parkas, Rašmoro kalno nacionalinis paminklas, , Juodųjų kalnų, Kasterio nacionaliniai miškai, Bafalo Gapo, Didžiosios upės, Fort Piro nacionalinės prerijos ir kt.
Gyventojai
Pietų Dakota – viena mažiausiai gyventojų turinčių ir rečiausiai gyvenamų JAV valstijų. Dauguma gyventojų susitelkę pietryčiuose, taip pat kiek tankiau gyvenami pietvakariai (Juodųjų kalnų pašlaitės). Labai retai gyvenama centrinė, ypač šiaurės vakarinė dalis.
Pietų Dakotoje, ypač centrinėje, pietvakarinėje dalyse, tebegyvena nemažai indėnų.
2020 m. etninė sudėtis:
- baltieji – 80,7 % (daugiausia vokiečių, taip pat airių, norvegų, anglų kilmės)
- indėnai – 8,5 % (daugiausia sijai – lakotai, dakotai, nakotai)
- lotynoamerikiečiai – 4,9 % (meksikiečiai, gvatemaliečiai, puertorikiečiai)
- afroamerikiečiai – 2,6 %
- azijiečiai – 1,8 % (kinai, vietnamiečiai)
Didžiausi miestai
2020 m. duomenys
- Su Folsas (192,7 tūkst. gyv.)
- Rapid Sitis (74,7)
- Aberdinas (28,4)
- (23,3)
- (22,6)
- (15,6)
- Janktonas (15,4)
- (14,2)
- Piras (14,0)
Ekonomika
Beveik viena trečioji valstijos priklauso įvairioms indėnų gentims. Daugumoje likusių teritorijų įsikūrę dideli ūkiai, kuriuose auginami galvijai, avys. Pagrindiniai Pietų Dakotos žemės ūkio produktai auginami pardavimui yra sojų pupelės, kviečiai, avižos, miežiai, kukurūzai, taip pat auginamos saulėgrąžos, sorgai. Nors valstijoje yra ir keletas kitų ekonomikos šakų, tokių kaip elektronikos pramonė, didelę dalį Pietų Dakotos ekonomikos užima mėsos gamyba, žemės ūkio produktų apdirbimas. Valstijos svarbiausia naudingoji iškasena – auksas.
Šaltiniai
- USA: States and Major Cities, citypopulation.de
- Pietų Dakota. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- Forests of South Dakota, 2018, USDA
- USA: South Dakota, citypopulation.de
Nuorodos
- Oficialus Pietų Dakotos puslapis
- Pietų Dakotos profilis
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pietų Dakota, Kas yra Pietų Dakota? Ką reiškia Pietų Dakota?
Pietu Dakota angl State of South Dakota 40 oji JAV valstija esanti vidurio siaurineje salies dalyje Sostine Piras Pierre Plotas 199 7 tukst km 895 tukst gyventoju 2021 m Pietu Dakota South DakotaLaiko juosta UTC 7 vasaros UTC 6 Valstybe Jungtines Amerikos ValstijosAdministracinis centras PirasApygardos 66Oficialios kalbos angluĮkurimo data 1889 m Gubernatorius R Gyventoju 2021 895 376 46 Plotas 199 729 km 17 vandens 1 7 Tankumas 2021 4 48 zm km 46 Auksciausia vieta 2208 m ISO 3166 2 US SDTinklalapis sd govVikiteka Pietu DakotaVikiteka Valstija paskelbta 1889 m lapkricio 2 d GeografijaVakarine Pietu Dakotos dalis į vakarus nuo Misurio upes yra Didziosiose lygumose rytine dalis Centrinese lygumose Pavirsius auksteja einant is rytu į vakarus nuo 400 m iki daugiau kaip 1100 m Pietvakariuose iskiles Juoduju kalnu masyvas jame yra auksciausia valstijos vieta Juodojo Elnio virsukalne Black Elk Peak 2208 m anksciau vadinta Harnio virsukalne Vakarines dalies aukstumu pavirsius vietomis labai suskaidytas erozijos susidare yra giliu kanjonu Rytines dalies pavirsius ledyninis akumuliacinis vyrauja periglacialines lygumos Valstijos zemelapis Pietu Dakotoje budingas vidutiniu platumu zemyninis klimatas Auksciausia temperatura liepa daugiau kaip 30 C sausį 4 6 C zemiausia atitinkamai 15 17 C ir 16 18 C Per metus vakarineje dalyje iskrinta 300 400 mm krituliu rytineje dalyje iki 600 mm Ziema vakarineje dalyje daznai pucia siltas ir sausas pietvakariu vejas Vasaromis buna smarkiu audru rytuose ir tornadu ziemomis neretos pugos lijundros Rasmoro kalno paminklasBedlendu nacionalinis parkasMisurio upe ties JanktonuZmones su zirgais Pietu Dakotos laukuose Valstija mazdaug per vidurį kerta Misurio upe Is abieju pusiu teka jos intakai Vait Riveris Sajenas Dzeimsas Didzioji Siju upe Didzioji upe Moro Yra nedideliu ezeru Ant Misurio sudaryta daug tvenkiniu Frensio Keiso Sarpo Dirvozemiai lygumose daugiausia Juoduosiuose kalnuose kalciazemiai juosvazemiai Pietu Dakotos miskingumas 4 Visi miskai daugiausia spygliuociu auga Juoduosiuose kalnuose Likusia teritorija uzima prerijos daug kur isdirbtos uolynai Valstijoje daug saugomu teritoriju Veju urvo nacionalinis parkas Bedlendu nacionalinis parkas Rasmoro kalno nacionalinis paminklas Juoduju kalnu Kasterio nacionaliniai miskai Bafalo Gapo Didziosios upes Fort Piro nacionalines prerijos ir kt GyventojaiPietu Dakota viena maziausiai gyventoju turinciu ir reciausiai gyvenamu JAV valstiju Dauguma gyventoju susitelke pietryciuose taip pat kiek tankiau gyvenami pietvakariai Juoduju kalnu paslaites Labai retai gyvenama centrine ypac siaures vakarine dalis Pietu Dakotoje ypac centrineje pietvakarineje dalyse tebegyvena nemazai indenu 2020 m etnine sudetis baltieji 80 7 daugiausia vokieciu taip pat airiu norvegu anglu kilmes indenai 8 5 daugiausia sijai lakotai dakotai nakotai lotynoamerikieciai 4 9 meksikieciai gvatemalieciai puertorikieciai afroamerikieciai 2 6 azijieciai 1 8 kinai vietnamieciai Didziausi miestai2020 m duomenys Su Folsas 192 7 tukst gyv Rapid Sitis 74 7 Aberdinas 28 4 23 3 22 6 15 6 Janktonas 15 4 14 2 Piras 14 0 EkonomikaBeveik viena trecioji valstijos priklauso įvairioms indenu gentims Daugumoje likusiu teritoriju įsikure dideli ukiai kuriuose auginami galvijai avys Pagrindiniai Pietu Dakotos zemes ukio produktai auginami pardavimui yra soju pupeles kvieciai avizos mieziai kukuruzai taip pat auginamos saulegrazos sorgai Nors valstijoje yra ir keletas kitu ekonomikos saku tokiu kaip elektronikos pramone didele dalį Pietu Dakotos ekonomikos uzima mesos gamyba zemes ukio produktu apdirbimas Valstijos svarbiausia naudingoji iskasena auksas SaltiniaiUSA States and Major Cities citypopulation de Pietu Dakota Visuotine lietuviu enciklopedija T XVIII Perk Pra Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2010 Forests of South Dakota 2018 USDA USA South Dakota citypopulation deNuorodosOficialus Pietu Dakotos puslapis Pietu Dakotos profilis