Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Jukatano pusiasalis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Jukatanas (isp. Yucatan) – maždaug 181,3 tūkst. km² ploto Centrinės Amerikos pusiasalis, skiriantis Meksikos įlanką nuo Karibų jūros. Pusiasalyje yra trys Meksikos valstijos: Jukatanas, Kampečė ir Kintana Roo, Belizo šiaurinė pusė ir dalis Gvatemalos. Didžiausi miestai: Merida, Kampečė, Belizas. Gyventojai – daugiausia majų palikuonys.
Gamta
Pusiasalis plyti žemumose, iki 150 m virš jūros lygio. Šiaurėje ir vakaruose tęsiasi smėlėtas Kampečės krantas (apie 240 km ilgio), rytiniame krante yra uolų, pietuose – nedidelių salų ir užutėkių. Upės teka tik į rytus į šiaurės vakarus nuo Gvatemalos.
Didelę teritorijos dalį dengia tropiniai miškai. Kai kur, ypač pietinėje pusiasalio dalyje, džiunglės tokios tankios, kad vadinamos „šešių žingsnių džiunglėmis“ (atstumas iki „horizonto“). Pusiasalį dažnai niokoja uraganai.
Geologija
Jukatano šiaurės vakaruose prieš 65 mln metų (kreidos ir paleogeno periodų sandūroje) įsirėžė stambus meteoritas, kurio kritimo vietoje dabar yra Čiksulubo (isp. Chicxulub) krateris. Maždaug 10 km skersmens meteorito išmuštos astroblemos skersmuo siekia 180 km. Manoma, kad šios katastrofos sukeltas poveikis – klimato atšalimas dėl atmosferoje tvyrančių dulkių ir degimo produktų, žemės drebėjimai ir cunamis – lėmė dinozaurų išnykimą (kreidos-terciaro masinis rūšių išnykimas).
Istorija
Jukatanas – garsių civilizacijų lopšys. Visas šis pusiasalis sudarė dalį kultūrinio-istorinio Majos regiono. Taigi čia klestėjo majų civilizacija. Majai paliko gausybę archeologinių artefaktų: Čičen Icos, Tikalio, Ušmalio ir Tulumo miestus, daug piramidžių (teokalių), kelių ir kt.
Jukatano pusiasalį ilgokai (nuo X amžiaus) valdė ir toltekai, kurie buvo kilę iš Centrinės Meksikos regiono.
Pirmieji europiečiai, pasiekę Jukatano pakrantę, buvo ispanai Fransisko Ernadesas de Kordoba (Francisco Hernandez de Cordova) ir Chuanas de Grichalba (Juan de Grijalva) 1517 m. Po dešimties metų, 1527 m., ispanai, vadovaujami Fransisko de Monticho (Francisco de Montijo) užkariavo Jukataną ir jo administraciniu centru padarė senovinį To miestą, kurį pervadino Merida. Dėl įtakos Jukatanui ilgai varžėsi Naujoji Ispanija (dabartinė Meksika) ir Gvatemala, kol 1822 m. galutinai atiteko Meksikos jurisdikcijai.
1847 m. Jukatano žemvaldžiai (jutakekai – Jukatano pusiasalio kreolai, save vertinę kaip atskirą tautą) mėgino iškovoti pusiasaliui politinę nepriklausomybę nuo centrinės valdžios ir apginklavo majus, kurie nukreipė ginklus prieš žemvaldžius. Taip prasidėjęs Jukatano kastų karas (Guerra de Castas) su permaininga sėkme tęsėsi iki 1901 m., o pavieniai ginkluoti konfliktai – dar keliasdešimt metų.
Literatūra
- M. Peselis. Užmirštasis Kintana Roo pasaulis. Vilnius, 1977.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jukatano pusiasalis, Kas yra Jukatano pusiasalis? Ką reiškia Jukatano pusiasalis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Jukatanas isp Yucatan mazdaug 181 3 tukst km ploto Centrines Amerikos pusiasalis skiriantis Meksikos įlanka nuo Karibu juros Pusiasalyje yra trys Meksikos valstijos Jukatanas Kampece ir Kintana Roo Belizo siaurine puse ir dalis Gvatemalos Didziausi miestai Merida Kampece Belizas Gyventojai daugiausia maju palikuonys Jukatano pusiasalis is kosmosoGamtaPusiasalis plyti zemumose iki 150 m virs juros lygio Siaureje ir vakaruose tesiasi smeletas Kampeces krantas apie 240 km ilgio rytiniame krante yra uolu pietuose nedideliu salu ir uzutekiu Upes teka tik į rytus į siaures vakarus nuo Gvatemalos Didele teritorijos dalį dengia tropiniai miskai Kai kur ypac pietineje pusiasalio dalyje dziungles tokios tankios kad vadinamos sesiu zingsniu dziunglemis atstumas iki horizonto Pusiasalį daznai niokoja uraganai GeologijaJukatano siaures vakaruose pries 65 mln metu kreidos ir paleogeno periodu sanduroje įsireze stambus meteoritas kurio kritimo vietoje dabar yra Ciksulubo isp Chicxulub krateris Mazdaug 10 km skersmens meteorito ismustos astroblemos skersmuo siekia 180 km Manoma kad sios katastrofos sukeltas poveikis klimato atsalimas del atmosferoje tvyranciu dulkiu ir degimo produktu zemes drebejimai ir cunamis leme dinozauru isnykima kreidos terciaro masinis rusiu isnykimas IstorijaPagrindinis straipsnis Majai Jukatanas garsiu civilizaciju lopsys Visas sis pusiasalis sudare dalį kulturinio istorinio Majos regiono Taigi cia klestejo maju civilizacija Majai paliko gausybe archeologiniu artefaktu Cicen Icos Tikalio Usmalio ir Tulumo miestus daug piramidziu teokaliu keliu ir kt Jukatano pusiasalį ilgokai nuo X amziaus valde ir toltekai kurie buvo kile is Centrines Meksikos regiono Pirmieji europieciai pasieke Jukatano pakrante buvo ispanai Fransisko Ernadesas de Kordoba Francisco Hernandez de Cordova ir Chuanas de Grichalba Juan de Grijalva 1517 m Po desimties metu 1527 m ispanai vadovaujami Fransisko de Monticho Francisco de Montijo uzkariavo Jukatana ir jo administraciniu centru padare senovinį To miesta kurį pervadino Merida Del įtakos Jukatanui ilgai varzesi Naujoji Ispanija dabartine Meksika ir Gvatemala kol 1822 m galutinai atiteko Meksikos jurisdikcijai 1847 m Jukatano zemvaldziai jutakekai Jukatano pusiasalio kreolai save vertine kaip atskira tauta megino iskovoti pusiasaliui politine nepriklausomybe nuo centrines valdzios ir apginklavo majus kurie nukreipe ginklus pries zemvaldzius Taip prasidejes Jukatano kastu karas Guerra de Castas su permaininga sekme tesesi iki 1901 m o pavieniai ginkluoti konfliktai dar keliasdesimt metu LiteraturaM Peselis Uzmirstasis Kintana Roo pasaulis Vilnius 1977