Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Aušros Vartų gatvėGatvė žvelgiant iš Aušros Vartų koplyčiosGyvenvietė VilniusIlgis 0 7 kmPradžia SenamiestisPabaiga Sena
Aušros Vartų gatvė
| Aušros Vartų gatvė | |
|---|---|
| Gatvė, žvelgiant iš Aušros Vartų koplyčios | |
| Gyvenvietė | Vilnius |
| Ilgis | 0,7 km |
| Pradžia | Senamiestis |
| Pabaiga | Senamiestis |
| Miesto dalys | Vilniaus senamiestis |
Aušros Vartų gatvė – gatvė, esanti Vilniuje, Senamiestyje. Pratęsdama Didžiąją gatvę, ji driekiasi įkalne iš šiaurės į pietus nuo sankryžos ties iš vienos pusės ir iš kitos pusės link Aušros vartų – senųjų miesto gynybinės sienos vartų su Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia. Toliau Aušros Vartų gatvė tęsiasi iki Liepkalnio geležinkelio viaduko, kur šioje atkarpoje vyksta automobilių eismas. Už viaduko ją pratęsia .
Kartu su Didžiąja ir Pilies gatvėmis yra senamiesčio išdėstymo struktūrinė ašis, pratęsianti kelią, kuris vedė iš Minsko ir Ašmenos pro Medininkus, o miesto viduje jungė su turgaus (vėliau rotušės aikšte), populiaria pasivaikščiojimų ir turistinių maršrutų vieta su žymiais miesto architektūros, istorijos ir kultūros objektais.
Aušros vartų gatvė ir vartai pavadinti nuo taip vadintos miesto dalies. Gatvė už vartų buvo vadinama Medininkų vieškeliu.Lietuvos TSR laikais gatvė buvo pavadinta rusų rašytojo Maksimo Gorkio vardu.
Aušros vartai
Vieninteliai Vilniaus mieste išlikę gynybinės sienos vartai - Aušros vartai anksčiau buvo vadinami Medininkų vartais, kadangi pro juos ėjo kelias į Medininkus. Taip pat pro šiuos vartus galima buvo patekti į Krėvą ir Lydą. Medininkų vartai paminėti 1514 m. Žygimanto Senojo privilegijoje. Medininkų vartai pavaizduoti Brauno ir Hogenbergo atlase dar be koplyčios. Dailininkas Pranciškus Smuglevičius juos nupaišė stambiu planu iš pietryčių pusės su visomis detalėmis. Už vartų buvusios kapinės panaikintos XVIII a. pabaigoje.
Aušros vartų gynybinis bokštas kvadratinis, trijų aukštų. Jo sienos 2 -2,6 metrų storio. Pirmąjį bokšto aukštą sudaro įvažiavimo arka. Joje buvo pakeliamosios grotos bei vartai. Antrame ir trečiame aukštuose buvo įrengtos nišos šauliams su šaudymo angomis. XVII a. pradžioje bokšto viršuje įrengtas atikas. Jame užmiesčio pusėje buvo pavaizduoti du grifai, kurie laikė skydą su Vyčiu. 1986-1987 m. šis Vytis buvo restauruotas.
Vartai iš abiejų pusių turėjo paveikslus. Vartų fasade iš priemiesčio pusės buvo Kristaus Išganytojo paveikslas, iš miesto pusės kabojo Marijos paveikslas. Virš vartų yra koplyčia su minėtu stebuklinguoju Dievo motinos paveikslu, kurį nuo 1668 m. globojo vienuoliai karmelitai. Dėl vartų paveikslas gavo Švenčiausios Aušros vartų Dievo motinos vardą. Medinė koplytėlė, į kurią buvo perkeltas paveikslas, pastatyta 1671 m. Ši koplytėlė sudegė. Vietoj jos buvo pastatyta dabartinė koplyčia, kuri yra barokinio stiliaus. 1789 m. architektas Pietras de Rossi pastatė laiptus ir uždarą galeriją. 1829 m. koplyčia restauruota klasicistiniu stiliumi. Koplyčios vidus papuoštas piliastrais, visaapimančios akies (Apvaizdos akies) bareljefiniu atvaizdu ir lotynišku užrašu „Mater misericordiae sub tuum praesidium confugimus“.
1927 m. Švenčiausios Aušros vartų Dievo motinos paveikslas vainikuotas, jam oficialiai suteikus Gailestingumo Dievo motinos titulą. Šis paveikslas šiuo metu gausiai lankomas Vilniaus turistų. Yra matomas iš gatvės ir didesnėms piligrimų grupėms.
Šv. Teresės bažnyčia ir basųjų Karmelitų vienuolynas
Nuo Aušros vartų Šv. Teresės bažnyčios ir basųjų Karmelitų vienuolyno pastatai stovi iš dešinės pusės (Aušros vartų g. 12-14). Vienuolynas pastatytas basųjų karmelitų 1621-1624 m., barokinio stiliaus bebokštė bažnyčia – 1633-1654 metais pagal Radvilų dvaro architekto projektą. Tiek vienuolyną, tiek bažnyčią rėmė Steponas Pacas. Bažnyčią pašventino 1652 m. Vilniaus vyskupas Jurgis Tiškevičius. Vienuolyno namai su kiemais yra už bažnyčios. Už vienuolyno pastatų buvo sodas.
Šv. Teresės bažnyčios fasadas pastatytas iš marmuro, granito, smiltainio, jos stogą remia keturios akmeninės arkados. Bažnyčios portalą puošia poliruoto granito kolonos. Bažnyčios trikampiame frontone pavaizduotas Pacų herbas.
Bažnyčios trinavis vidus išpuoštas šv. Teresės gyvenimo istoriją pasakojančia sienų tapyba. Bažnyčią freskomis ištapė . Altorius puošia Simono Čechavičiaus ir Kanuto Rusecko paveikslai. Ant bažnyčios sienų yra karmelitų emblema – kalnas su kryžiumi viršūnėje ir trys žvaigždės.
Virš pietvakarinio bažnyčios kampo iškyla trijų pakopų varpinė su vėtrungės formos trimitu. Vartai į kairę nuo pagrindinio bažnyčios fasado veda į karmelitų vienuolyno kiemus, atskirtus vienas nuo kito arkomis. Už jų buvo išsaugota dalis miesto sienos. Iš bažnyčios vidaus per duris galima patekti į Aušros vartų koplyčią.
Karmelitų vienuolyną uždarė Rusijos caras 1844 m. 1935 m. karmelitai buvo sugrįžę, tačiau po II pasaulinio karo sovietinei valdžiai vienuolyną vėl uždarius, jų veikla nutrūko. Vietoj Karmelitų vienuolyno, jo pastatuose šiuo metu įsikūręs Vilniaus arkivyskupijai priklausantis viešbutis „Domus Maria“. Čia veikia ir „Marijos radijas“.
2008-2010 m. buvo restauruotas šv. Teresės bažnyčios fasadas.
Stačiatikių Šventosios Dvasios cerkvė
Vilniaus Šv. Dvasios cerkvė (Aušros vartų g. 10) ir stačiatikių Šventosios Dvasios vienuolynas įsteigti 1596 m. Cerkvė buvo medinė, sudegė. Vėliau pastatyta mūrinė barokinė su kupolu per vidurį. Cerkvę ir vienuolyną juosia bizantinių formų vartai. Vienuolynas stovi iš dešinės pusės nuo cerkvės, varpinė – iš kairės pusės.
1749 m. Cerkvės ir vienuolyno pastatus apnaikino gaisras. Po gaisro pastatų ansamblį baroko stiliumi rekonstravo architektas Jonas Kristupas Glaubicas. Vidurinę cerkvės navą nuo apsidės atitveria barokinis , įrengtas 1756-1757 metais.
1812 m. cerkvė vėl kentėjo nuo gaisro. Joje vyko remontai. Nuo 1826 m. cerkvėje ilsisi stačiatikių šventųjų Antonijaus, Joano ir Eustachijaus palaikai.
Šv. Dvasios cerkvę ir vienuolyną juosiantys Žemės rutuliu ir kryžiumi užsibaigiantys vartai pastatyti 1845 m.
Vienuolyno komplekse veikia Vilniaus stačiatikių arkivyskupijos kurija.
„Medininkų” restorano ir „Europos” viešbučio pastatai
Aušros vartų g. 6-8 namas ilgą laiką priklausė Šv. Dvasios vienuolynui. Šis pastatas statytas XV-XVI a. ir pradžioje buvo belangis. Po 1653 m. gaisro namas rekonstruotas. Tuomet jo fasadas buvo papuoštas sgrafitu. XVII-XVIII a. namą nuomojo Vilniaus magistrato nariai. Vėliau šis namas atiteko Ukmergės pavieto žemės teisėjui, kuris namą restauravo. Vėliau namą remontavo, jį perėmęs pirklys. Namas dar kartą remontuotas po XVIII a. gaisrų. Tuomet aptinkuotas sgrafitas, panaikintas frontonas. 1970 m. namas tyrinėtas ekspertų.
Šiuo metu Aušros vartų g. 8 name įsikūręs „Medininkų“ restoranas, o Aušros vartų g. 6 – Europos viešbutis. Pastatai sujungti. Manoma, jog prieš Šv. Dvasios cerkvės veikusi stačiatikių Šv. Elenos ir Šv. Konstantino kongregacija patalpas turėjo Aušros vartų g. 6 pastate.
Bazilijonų vartai
Žemiau Aušros vartų stovi Bazilijonų vartai (Aušros vartų g. 7 ir 9). Bazilijonų kompleksas turi 4 kiemus, iš kurių trys kiemai uždari. Į dešinę nuo vartų buvusio moterų bazilijonių vienuolyno pastatai. Šiuo metu vienuolyno pastate veikia dailės galerija, taip pat turizmo agentūra, kavinės. Iš gatvės patenkama į vienuolyno kiemą. Iš kiemo matyti kalva, ant kurios stovi vyrų vienuolynas ir Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčia su bokšteliais (Aušros Vartų g. 7B).
Bazilijonų vartai 17,5 metrų aukščio, 10,8 metrų pločio, suskaidyti į tris dalis. Už pirmųjų vartų, yra šiek tiek mažesni antrieji vartai. Vidurinėje dalyje yra niša su balkonu ir trikampe Apvaizdos akimi bei Švč. Trejybės bareljefu. Vartus pastatė architektas Jonas Kristupas Glaubicas.
Lietuvos nacionalinė filharmonija
Aušros vartų g. 5 , įsikūrusi Lietuvos nacionalinė filharmonija. 1492 m. LDK kunigaikštis Aleksandras Vilniaus pirkliams suteikė sankrovos teisę, pagal kurią atvykusieji pirkliai negalėjo aplenkti miesto ir prekiauti tarpusavyje. Dėl to buvo pastatyti pirklių užvažiuojamieji namai. XVIII a. pastatas jau vadinamas svečių namais. 1810 m. architektas Žozefas Pusjė pastatą rekonstravo, suremontavo jo stogą, vidų. 1899-1902 m. pastatas iš esmės perstatytas. Buvo pastatyti keturių aukštų rūmai su koncertų sale, siekiant juos pritaikyti miesto teatrui.
Nuo 1904 m. šiuose rūmuose veikė Petro Vileišio įsteigtas pirmasis lietuviškas knygynas. 1905 m. šiuose rūmuose įvyko pirmasis lietuviškas vakaras, kuriame koncertavo Mikas Petrauskas. 1906 m. rūmuose įvyko pirmosios lietuvių operos „Birutė“ premjera. 1905 m. gruodžio 4-5 d. šiuose rūmuose posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas.
Šalia Aušros Vartų gatvės 2018 m. lapkričio 23 d. atidaryta Nepriklausomybės akto signataro, tautos patriarcho Jono Basanavičiaus aikštė, kurioje atidengta ir Jono Basanavičiaus skulptūra.
Nuorodos
- Juzefas Ignacas Kraševskis. Vilnius. Nuo jo pradžios iki 1750. III tomas. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila, iš lotynų kalbos vertė Violeta Radvilienė, iš italų kalbos vertė Inga Tuliševskaitė. Vilnius: Mintis, 2019. ISBN 978-5-417-01112-2.
- Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.
- Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012. ISBN 978-9986-420-89-7.
- A.Juškevičius, J.Maceika. Vilnius ir jo apylinkės. (1937 m.), perleista Vilnius: Mintis, 1991. ISBN 5-417-00366-2.
- Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012. ISBN 978-5-417-01035-4.
- Irena Vaišvilaitė. Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių. Vilnius: Baltos lankos, p. 92. ISBN 978-9955-23-952-9.
- Lietuvos nacionalinės filharmonijos interneto svetainėje pateikta istorija. [1]
- Vilniuje susirinkus miniai žmonių atidengtas paminklas Jonui Basanavičiui, 2018. [2]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aušros Vartų gatvė, Kas yra Aušros Vartų gatvė? Ką reiškia Aušros Vartų gatvė?
Ausros Vartu gatveGatve zvelgiant is Ausros Vartu koplyciosGyvenviete VilniusIlgis 0 7 kmPradzia SenamiestisPabaiga SenamiestisMiesto dalys Vilniaus senamiestis Ausros Vartu gatve gatve esanti Vilniuje Senamiestyje Pratesdama Didziaja gatve ji driekiasi įkalne is siaures į pietus nuo sankryzos ties is vienos puses ir is kitos puses link Ausros vartu senuju miesto gynybines sienos vartu su Svc Mergeles Marijos Gailestingumo Motinos koplycia Toliau Ausros Vartu gatve tesiasi iki Liepkalnio gelezinkelio viaduko kur sioje atkarpoje vyksta automobiliu eismas Uz viaduko ja pratesia Kartu su Didziaja ir Pilies gatvemis yra senamiescio isdestymo strukturine asis pratesianti kelia kuris vede is Minsko ir Asmenos pro Medininkus o miesto viduje junge su turgaus veliau rotuses aikste populiaria pasivaiksciojimu ir turistiniu marsrutu vieta su zymiais miesto architekturos istorijos ir kulturos objektais Ausros vartu gatve ir vartai pavadinti nuo taip vadintos miesto dalies Gatve uz vartu buvo vadinama Medininku vieskeliu Lietuvos TSR laikais gatve buvo pavadinta rusu rasytojo Maksimo Gorkio vardu Ausros vartaiPagrindinis straipsnis Ausros vartai Medininku arba Ausros vartai Pranciskus Smuglevicius XVIII a pab Ausros Vartu gatve su priekyje esanciais Ausros vartais is J K Vilcinskio Album Wilenskie 1846 m Vieninteliai Vilniaus mieste islike gynybines sienos vartai Ausros vartai anksciau buvo vadinami Medininku vartais kadangi pro juos ejo kelias į Medininkus Taip pat pro siuos vartus galima buvo patekti į Kreva ir Lyda Medininku vartai pamineti 1514 m Zygimanto Senojo privilegijoje Medininku vartai pavaizduoti Brauno ir Hogenbergo atlase dar be koplycios Dailininkas Pranciskus Smuglevicius juos nupaise stambiu planu is pietryciu puses su visomis detalemis Uz vartu buvusios kapines panaikintos XVIII a pabaigoje Ausros vartu gynybinis bokstas kvadratinis triju aukstu Jo sienos 2 2 6 metru storio Pirmajį boksto auksta sudaro įvaziavimo arka Joje buvo pakeliamosios grotos bei vartai Antrame ir treciame aukstuose buvo įrengtos nisos sauliams su saudymo angomis XVII a pradzioje boksto virsuje įrengtas atikas Jame uzmiescio puseje buvo pavaizduoti du grifai kurie laike skyda su Vyciu 1986 1987 m sis Vytis buvo restauruotas Ausros vartai VilniujeSvenciausiosios Mergeles Marijos paveikslas Ausros vartu koplycioje Vartai is abieju pusiu turejo paveikslus Vartu fasade is priemiescio puses buvo Kristaus Isganytojo paveikslas is miesto puses kabojo Marijos paveikslas Virs vartu yra koplycia su minetu stebuklinguoju Dievo motinos paveikslu kurį nuo 1668 m globojo vienuoliai karmelitai Del vartu paveikslas gavo Svenciausios Ausros vartu Dievo motinos varda Medine koplytele į kuria buvo perkeltas paveikslas pastatyta 1671 m Si koplytele sudege Vietoj jos buvo pastatyta dabartine koplycia kuri yra barokinio stiliaus 1789 m architektas Pietras de Rossi pastate laiptus ir uzdara galerija 1829 m koplycia restauruota klasicistiniu stiliumi Koplycios vidus papuostas piliastrais visaapimancios akies Apvaizdos akies bareljefiniu atvaizdu ir lotynisku uzrasu Mater misericordiae sub tuum praesidium confugimus 1927 m Svenciausios Ausros vartu Dievo motinos paveikslas vainikuotas jam oficialiai suteikus Gailestingumo Dievo motinos titula Sis paveikslas siuo metu gausiai lankomas Vilniaus turistu Yra matomas is gatves ir didesnems piligrimu grupems Sv Tereses baznycia ir basuju Karmelitu vienuolynasPagrindinis straipsnis Vilniaus Sv Tereses baznycia Vilniaus Sv Tereses baznycios ir basuju Karmelitu vienuolyno ansamblis 1850 m nezinomo autoriaus paveikslas saugomas Varsuvos nacionaliniame muziejuje Nuo Ausros vartu Sv Tereses baznycios ir basuju Karmelitu vienuolyno pastatai stovi is desines puses Ausros vartu g 12 14 Vienuolynas pastatytas basuju karmelitu 1621 1624 m barokinio stiliaus bebokste baznycia 1633 1654 metais pagal Radvilu dvaro architekto projekta Tiek vienuolyna tiek baznycia reme Steponas Pacas Baznycia pasventino 1652 m Vilniaus vyskupas Jurgis Tiskevicius Vienuolyno namai su kiemais yra uz baznycios Uz vienuolyno pastatu buvo sodas Sv Tereses baznycios fasadas pastatytas is marmuro granito smiltainio jos stoga remia keturios akmenines arkados Baznycios portala puosia poliruoto granito kolonos Baznycios trikampiame frontone pavaizduotas Pacu herbas Baznycios trinavis vidus ispuostas sv Tereses gyvenimo istorija pasakojancia sienu tapyba Baznycia freskomis istape Altorius puosia Simono Cechaviciaus ir Kanuto Rusecko paveikslai Ant baznycios sienu yra karmelitu emblema kalnas su kryziumi virsuneje ir trys zvaigzdes Nuo 1918 m iki 1931 m karmelitu vienuolyne veike Lietuviu Labdarybes Draugijos Centro komiteto islaikomas mergaiciu bendrabutis Jame gyveno moksleives amatininkes ir buvo mergaiciu amatu dirbtuves 1924 m Virs pietvakarinio baznycios kampo iskyla triju pakopu varpine su vetrunges formos trimitu Vartai į kaire nuo pagrindinio baznycios fasado veda į karmelitu vienuolyno kiemus atskirtus vienas nuo kito arkomis Uz ju buvo issaugota dalis miesto sienos Is baznycios vidaus per duris galima patekti į Ausros vartu koplycia Karmelitu vienuolyna uzdare Rusijos caras 1844 m 1935 m karmelitai buvo sugrįze taciau po II pasaulinio karo sovietinei valdziai vienuolyna vel uzdarius ju veikla nutruko Vietoj Karmelitu vienuolyno jo pastatuose siuo metu įsikures Vilniaus arkivyskupijai priklausantis viesbutis Domus Maria Cia veikia ir Marijos radijas 2008 2010 m buvo restauruotas sv Tereses baznycios fasadas Staciatikiu Sventosios Dvasios cerkvePagrindinis straipsnis Vilniaus Sv Dvasios cerkve Sv Dvasios cerkves ir vienuolyno vartai Vilniaus Sv Dvasios cerkve Ausros vartu g 10 ir staciatikiu Sventosios Dvasios vienuolynas įsteigti 1596 m Cerkve buvo medine sudege Veliau pastatyta murine barokine su kupolu per vidurį Cerkve ir vienuolyna juosia bizantiniu formu vartai Vienuolynas stovi is desines puses nuo cerkves varpine is kaires puses 1749 m Cerkves ir vienuolyno pastatus apnaikino gaisras Po gaisro pastatu ansamblį baroko stiliumi rekonstravo architektas Jonas Kristupas Glaubicas Vidurine cerkves nava nuo apsides atitveria barokinis įrengtas 1756 1757 metais 1812 m cerkve vel kentejo nuo gaisro Joje vyko remontai Nuo 1826 m cerkveje ilsisi staciatikiu sventuju Antonijaus Joano ir Eustachijaus palaikai Sv Dvasios cerkve ir vienuolyna juosiantys Zemes rutuliu ir kryziumi uzsibaigiantys vartai pastatyti 1845 m Vienuolyno komplekse veikia Vilniaus staciatikiu arkivyskupijos kurija Medininku restorano ir Europos viesbucio pastataiAusros vartu g 6 8 namas ilga laika priklause Sv Dvasios vienuolynui Sis pastatas statytas XV XVI a ir pradzioje buvo belangis Po 1653 m gaisro namas rekonstruotas Tuomet jo fasadas buvo papuostas sgrafitu XVII XVIII a nama nuomojo Vilniaus magistrato nariai Veliau sis namas atiteko Ukmerges pavieto zemes teisejui kuris nama restauravo Veliau nama remontavo jį peremes pirklys Namas dar karta remontuotas po XVIII a gaisru Tuomet aptinkuotas sgrafitas panaikintas frontonas 1970 m namas tyrinetas ekspertu Siuo metu Ausros vartu g 8 name įsikures Medininku restoranas o Ausros vartu g 6 Europos viesbutis Pastatai sujungti Manoma jog pries Sv Dvasios cerkves veikusi staciatikiu Sv Elenos ir Sv Konstantino kongregacija patalpas turejo Ausros vartu g 6 pastate Bazilijonu vartaiZemiau Ausros vartu stovi Bazilijonu vartai Ausros vartu g 7 ir 9 Bazilijonu kompleksas turi 4 kiemus is kuriu trys kiemai uzdari Į desine nuo vartu buvusio moteru bazilijoniu vienuolyno pastatai Siuo metu vienuolyno pastate veikia dailes galerija taip pat turizmo agentura kavines Is gatves patenkama į vienuolyno kiema Is kiemo matyti kalva ant kurios stovi vyru vienuolynas ir Svc Trejybes Graiku apeigu kataliku baznycia su boksteliais Ausros Vartu g 7B Bazilijonu vartai 17 5 metru aukscio 10 8 metru plocio suskaidyti į tris dalis Uz pirmuju vartu yra siek tiek mazesni antrieji vartai Vidurineje dalyje yra nisa su balkonu ir trikampe Apvaizdos akimi bei Svc Trejybes bareljefu Vartus pastate architektas Jonas Kristupas Glaubicas Lietuvos nacionaline filharmonijaPagrindinis straipsnis Lietuvos nacionaline filharmonija Lietuvos nacionalines filharmonijos rumai Ausros vartu g 5 įsikurusi Lietuvos nacionaline filharmonija 1492 m LDK kunigaikstis Aleksandras Vilniaus pirkliams suteike sankrovos teise pagal kuria atvykusieji pirkliai negalejo aplenkti miesto ir prekiauti tarpusavyje Del to buvo pastatyti pirkliu uzvaziuojamieji namai XVIII a pastatas jau vadinamas sveciu namais 1810 m architektas Zozefas Pusje pastata rekonstravo suremontavo jo stoga vidu 1899 1902 m pastatas is esmes perstatytas Buvo pastatyti keturiu aukstu rumai su koncertu sale siekiant juos pritaikyti miesto teatrui Nuo 1904 m siuose rumuose veike Petro Vileisio įsteigtas pirmasis lietuviskas knygynas 1905 m siuose rumuose įvyko pirmasis lietuviskas vakaras kuriame koncertavo Mikas Petrauskas 1906 m rumuose įvyko pirmosios lietuviu operos Birute premjera 1905 m gruodzio 4 5 d siuose rumuose posedziavo Didysis Vilniaus Seimas Salia Ausros Vartu gatves 2018 m lapkricio 23 d atidaryta Nepriklausomybes akto signataro tautos patriarcho Jono Basanaviciaus aikste kurioje atidengta ir Jono Basanaviciaus skulptura NuorodosVikiteka Ausros Vartu gatve vaizdine ir garsine medziagaJuzefas Ignacas Krasevskis Vilnius Nuo jo pradzios iki 1750 III tomas Is lenku kalbos verte Kazys Uscila is lotynu kalbos verte Violeta Radviliene is italu kalbos verte Inga Tulisevskaite Vilnius Mintis 2019 ISBN 978 5 417 01112 2 Vladas Drema Dinges Vilnius Vilnius Versus Aureus 2013 ISBN 978 9955 34 401 8 Morta Bauziene Pasizvalgymas po senojo Vilniaus murus Vilnius Savastis 2012 ISBN 978 9986 420 89 7 A Juskevicius J Maceika Vilnius ir jo apylinkes 1937 m perleista Vilnius Mintis 1991 ISBN 5 417 00366 2 Adomas Honoris Kirkoras Pasivaiksciojimai po Vilniu ir jo apylinkes Is lenku kalbos verte Kazys Uscila Vilnius Mintis 2012 ISBN 978 5 417 01035 4 Irena Vaisvilaite Pasivaiksciojimai po krikscioniskajį Vilniu Vilnius Baltos lankos p 92 ISBN 978 9955 23 952 9 Lietuvos nacionalines filharmonijos interneto svetaineje pateikta istorija 1 Vilniuje susirinkus miniai zmoniu atidengtas paminklas Jonui Basanaviciui 2018 2