Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Aleksandras II 1818 m balandžio 29 d Maskvoje 1881 m kovo 13 d Peterburge Rusijos imperatorius Lenkijos karalius ir Suom
Aleksandras II, Rusija
Aleksandras II (1818 m. balandžio 29 d. Maskvoje – 1881 m. kovo 13 d. Peterburge) – Rusijos imperatorius, Lenkijos karalius ir Suomijos didysis kunigaikštis 1855–1881 m.
| Aleksandras II (Rusija) | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Romanovų dinastija | |||||||||||
| Gimė | 1818 m. balandžio 29 d. Maskva | ||||||||||
| Mirė | 1881 m. kovo 13 d. (62 metai) Sankt Peterburgas | ||||||||||
| Palaidotas (-a) | 1881 m. kovo 27 d. Petropavlovsko tvirtovė, Sankt Peterburgas | ||||||||||
| Tėvas | Nikolajus I | ||||||||||
| Motina | Šarlotė Prūsė (Aleksandra Fiodorovna) | ||||||||||
| Sutuoktinis (-ė) | 1)Marija Aleksandrovna 2)Jekaterina Michailovna Dolgorukova | ||||||||||
| Vaikai | Nikolajus Aleksandras III Vladimiras, Aleksejus Sergejus Pavelas Aleksanda Marija (2-santuokos)Georgijus Borisovas Olga Jekaterina | ||||||||||
| Rusijos imperatorius | |||||||||||
| Valdė | 1855–1881 m. | ||||||||||
| Karūnavimas | 1856 m. rugsėjo 7 d. | ||||||||||
| Pirmtakas | Nikolajus I | ||||||||||
| Įpėdinis | Aleksandras III | ||||||||||
| Lenkijos Karalius | |||||||||||
| Valdė | 1855–1881 m. | ||||||||||
| Pirmtakas | Nikolajus I | ||||||||||
| Įpėdinis | Aleksandras III | ||||||||||
| |||||||||||
| Žymūs apdovanojimai | |||||||||||
|
| |||||||||||
| Vikiteka | Aleksandras II (Rusija) | ||||||||||
| Parašas | |||||||||||
Valdymas
Aleksandras II buvo caro Nikolajaus I ir carienės Aleksandros Fiodorovnos sūnus. Sostą paveldėjo 1855 m. mirus tėvui. Tuo metu Rusija kariavo Krymo karą, kuris toliau buvo tęsiamas. Lapkričio mėnesį caras pats aplankė Odesą ir Krymą.
1856 m. Paryžiaus taikos sutartimi Krymo karas buvo užbaigtas. Taika susilpnino Rusijos padėtį Rytuose, tačiau šalis po šio pralaimėjimo atsigavo dėl atsargios, bet energingos imperatoriaus vidaus ir užsienio politikos. Ir po Krymo karo buvo tęsiamas Kaukazo tautų užkariavimas, tuo pačiu didelės teritorijos tarp Kaspijos ir Aralo jūrų pateko Rusijos valdžiai ir iš dalies buvo okupuotos.
Reaguodamas į pralaimėjimą Krymo kare, kuris parodė Rusijos atsilikimą, Aleksandras ėmėsi plačių reformų, kurių svarbiausia sudėtinė dalis buvo nuo 1861 m. pradėtas vykdyti baudžiavos naikinimas ir karinė reorganizacija. 1861 m. vasario 19 d. caras pasirašė , kuris numatė baudžiavos panaikinimo sąlygas, žemės išpirkimo procesą, valstiečių teisinės padėties ir valdymo sutvarkymą. Bajorai savanoriškai atsisakė savo teisių į valstiečio asmenį pasiaukojant tėvynės labui. Bendrieji nuostatai skelbė kad valstiečiai turi sukurti savo savivaldą, kuri būtų atsakinga vyresniems valdžios organams. 1862 m. naujas karo ministras reformavo karo ministeriją. Karines valdymo sritis apjungė į apygardas, kurių Rusijoje susidarė 15. Aleksandras šias reformas įgyvendino nepaisant stipraus pasipriešinimo.
1863 m. sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje buvo numalšintas.
Caro valdymo įvykiai Lietuvoje
Lietuvą po paskutinio padalijimo 1795 m. valdė Rusijos imperija. 1861 m. caras pasirašė įstatymą, kuriuo buvo panaikinta baudžiava: privačių dvarų valstiečiams suteikta asmens laisvė, nurodytos skirtinio žemės sklypo išpirkimo sąlygos. 1863 m. pasirašytas įsakas dėl valstiečių laikinųjų prievolių dvarininkams panaikinimo. Lažas buvo panaikintas ir įvestas privalomas skirtinės žemės išpirkimas. Buvę laikinieji prievolininkai priskirti valstiečių savininkų kategorijai, činšas sumažintas, valstiečiams pripažinta teisė naudotis servitutinėmis naudmenomis dvaro žemėje. Tuo norėta atitraukti valstiečius nuo sukilimo.
1863 m. Aleksandras II paskyrė Michailą Muravjovą vyriausiuoju Šiaurės vakarų krašto viršininku ir suteikė jam ypatingus įgaliojimus slopinant sukilimą. Nuo rugsėjo M. Muravjovo valdžion perduota ir lietuviškoji Augustavo gubernijos dalis. 1864 m. caras davė įsaką dėl Lenkijos Karalystės valstiečių reformos. Pagal jį valstiečiai tapo savo valdomos žemės savininkais. Įsakas galiojo ir Lietuvos Užnemunės dalyje.
1864 m. Aleksandras II patvirtino M. Muravjovo ir jo padėjėjo, Vilniaus švietimo apygardos globėjo Ivano Kornilovo parengtą „Rusų pradų atkūrimo programą”. Programoje buvo numatyta varžyti Katalikų Bažnyčios veiklą, diskriminuoti katalikus ir proteguoti stačiatikybę apribojant katalikų kilmės asmenų teises gauti valstybinę tarnybą krašte, pirmenybę teikiant rusams stačiatikiams, skatinant rusų dvarininkų ir valstiečių kūrimąsi. Katalikų bajorams buvo uždrausta pirkti parduodamus dvarus, o daugelis konfiskuotų po sukilimo dvarų, neatsiradus pirkėjams tarp rusų dvarininkų, buvo išdalijami iš Rusijos perkeliamiems valstiečiams. Programa taip pat buvo siekiama šalinti lenkų kalbą ir kultūrą iš krašto viešojo gyvenimo, surusinti pradines mokyklas. Buvo manoma, kad rusams mokytojams pavyks įtraukti lietuvius (ir baltarusius) į rusų kultūrinį gyvenimą, apsaugoti juos nuo lenkų kultūros įtakos, supriešinti lietuviškai, baltarusiškai kalbančius valstiečius su lenkiškai kalbančiais dvarininkais, bajorais ir įdiegti jiems rusišką politinę savimonę, šio krašto jaunąją kartą išmokyti rusų kalbos, natūraliai tapsiančios viso krašto civilizacijos proceso kalba. Remiantis šia programa rusinimo politika Lietuvoje buvo įgyvendinama visą XIX a. Tačiau dėl Lietuvos priešinimosi rusifikacijai suaktyvėjo visuomenės polonizacija, nes su lenkiška kultūra buvo paprastai tapatinamas kultūrinio, tautinio ir politinio identiteto išlaikymas.
1864–1865 m. uždrausta spausdinti ir įvežti lietuviškas knygas lotyniškuoju raidynu. Lietuviškus raštus įsakyta spausdinti kirilica. Tai buvo lietuviškosios spaudos draudimo pradžia, jis galiojo 40 metų. 1874 m. sausio 13 d. Rusijos caro Aleksandro II įsakymu panaikinta rekrutų prievolė, buvo įvesta visuotinė karo prievolė. Tai dar vienas žingsnis modernizuojant visuomenę.
Aleksandro II veikla
- Finansams pertvarkyti 1860 m, buvo įsteigtas Valstybinis bankas prekybai ir pramonei pagyvinti;
- 1862 m. atskiros ministerijos neteko finansinio savarankiškumo. Tai tvarkė Finansų ministerija, valstybės biudžetas tapo viešas;
- 1863 m. buvo suteikta universitetų autonomija;
- 1864 m. įkurti vietos savivaldos organai Zemstvos. Jas turėjo rinkti žemvaldžiai, miesto rinkėjai ir valstiečiai, tačiau pastariesiems teisė nebuvo suteikta. Jų funkcijos buvo apibrėžtos reikalais susijusiais su vietinę ūkio veiklą ir kiekvienos gubernijos apskrities poreikius. Tai vietinių kelių taisymas, medicinos pagalba, mokyklų statymas ir išlaikymas, vietinės prekybos bei pramonės plėtojimas, ligoninių, kalėjimų . Zemstvos neturėjo administracinės valdžios;
- 1864 m. pradėta teismų reforma. Teismas tapo nepriklausomas nuo administracijos. Teisme atsirado prisiekusieji ir rungtyniavimas. Pati žemiausia teismo instancija buvo taikos teisėjo teismas. Aukštesnė instancija tapo apygardos teismas. Apeliacinė instancija byloms, kurias nagrinėjo apygardos teismas buvo teismo rūmai. Ypač svarbios bylos – Aukščiausiame baudžiamajame teisme. Kasacinė instancija buvo senatas. Buvo paskelbtas įstatymas dėl kūno bausmių panaikinimo. Išliko tik kai kurioms baudžiamųjų kategorijoms;
- 1864 m. buvo reorganizuota valstybės kontrolė. Reforma sustiprino valstybės finansus, sumažino korupciją;
- 1869 m. leista moterims siekti aukštojo mokslo;
- 1870 m. pradėti kurti neluominiai miestų valdymų organai, kurie buvo renkami 4 metams. Juos rinko stambūs mokesčių mokėtojai, vidutiniai ir smulkūs. Miesto savivaldybės organas vadinosi – Miesto Dūma.
- 1874 m. buvo atisakyta rekrutų prievolės ir įvesta privaloma karo tarnyba. Kariuomenės ir laivyno modernizavimas.
Šeima
- Pirma santuoka (1841) – oficiali, su Marija Aleksandrovna (1824.07.01 – 1880.05.22), princese Maksimiliana Vilhelmina Augusta Sofija Marija Gesen-Darmštadte.
- Antra santuoka su sena meiluže (nuo 1866), kunigaikštyte Jekaterina Michailovna Dolgorukova (1847–1922),
Vaikai nuo pirmos santuokos:
- Aleksandra Aleksandrovna (1842–1849);
- Nikolajus Aleksandrovičius (1843–1865);
- Aleksandras III (1845–1894);
- Vladimiras Aleksandrovičius (1847–1909);
- Aleksejus Aleksandrovičius (1850–1908);
- Marija Aleksandrovna (1853–1920);
- Sergejus Aleksandrovičius (1857–1905);
- Pavelas Aleksandrovičius (1860–1919).
Vaikai su kunigaikštyte Dolgorukova:
- kunigaikštis Georgijus Aleksandrovičius Jurjevskis (1872–1913);
- kunigaikštytė Olga Aleksandrovna Jurjevska (1873–1925);
- Borisas (1876–1876);
- kunigaikštytė Jekaterina Aleksandrovna Jurjevska (1878–1959), ištekėjo už kunigaikščio Aleksandro Vladimirovičiaus, o po to – už kunigaikščio Sergejaus Platonovičiaus Obolenskio.
Nuorodos
Aleksandras II (Rusija) Smulkesnė šaka Gimė: 1812 m. balandžio 29 d. Mirė: 1881 m. kovo 13 d. | ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Nikolajus I | Rusijos imperatorius 1855 kovo 3 – 1881 kovo 13 | Po to: Aleksandras III |
| Lenkijos karalius 1855 kovo 3 – 1881 kovo 13 | ||
1855 kovo 3 – 1881 kovo 13 | ||
Vikicitatos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aleksandras II, Rusija, Kas yra Aleksandras II, Rusija? Ką reiškia Aleksandras II, Rusija?
Aleksandras II 1818 m balandzio 29 d Maskvoje 1881 m kovo 13 d Peterburge Rusijos imperatorius Lenkijos karalius ir Suomijos didysis kunigaikstis 1855 1881 m Aleksandras II Rusija Romanovu dinastijaGime 1818 m balandzio 29 d MaskvaMire 1881 m kovo 13 d 62 metai Sankt PeterburgasPalaidotas a 1881 m kovo 27 d Petropavlovsko tvirtove Sankt PeterburgasTevas Nikolajus IMotina Sarlote Pruse Aleksandra Fiodorovna Sutuoktinis e 1 Marija Aleksandrovna 2 Jekaterina Michailovna DolgorukovaVaikai Nikolajus Aleksandras III Vladimiras Aleksejus Sergejus Pavelas Aleksanda Marija 2 santuokos Georgijus Borisovas Olga JekaterinaRusijos imperatoriusValde 1855 1881 m Karunavimas 1856 m rugsejo 7 d Pirmtakas Nikolajus IĮpedinis Aleksandras IIILenkijos KaraliusValde 1855 1881 m Pirmtakas Nikolajus IĮpedinis Aleksandras IIIValde 1855 1881 m Pirmtakas Nikolajus IĮpedinis Aleksandras IIIZymus apdovanojimaiVikiteka Aleksandras II Rusija ParasasAleksandro II monogramaValdymasAleksandro II karunavimas 1856 dail Aleksandras II buvo caro Nikolajaus I ir carienes Aleksandros Fiodorovnos sunus Sosta paveldejo 1855 m mirus tevui Tuo metu Rusija kariavo Krymo kara kuris toliau buvo tesiamas Lapkricio menesį caras pats aplanke Odesa ir Kryma 1856 m Paryziaus taikos sutartimi Krymo karas buvo uzbaigtas Taika susilpnino Rusijos padetį Rytuose taciau salis po sio pralaimejimo atsigavo del atsargios bet energingos imperatoriaus vidaus ir uzsienio politikos Ir po Krymo karo buvo tesiamas Kaukazo tautu uzkariavimas tuo paciu dideles teritorijos tarp Kaspijos ir Aralo juru pateko Rusijos valdziai ir is dalies buvo okupuotos Reaguodamas į pralaimejima Krymo kare kuris parode Rusijos atsilikima Aleksandras emesi placiu reformu kuriu svarbiausia sudetine dalis buvo nuo 1861 m pradetas vykdyti baudziavos naikinimas ir karine reorganizacija 1861 m vasario 19 d caras pasirase kuris numate baudziavos panaikinimo salygas zemes ispirkimo procesa valstieciu teisines padeties ir valdymo sutvarkyma Bajorai savanoriskai atsisake savo teisiu į valstiecio asmenį pasiaukojant tevynes labui Bendrieji nuostatai skelbe kad valstieciai turi sukurti savo savivalda kuri butu atsakinga vyresniems valdzios organams 1862 m naujas karo ministras reformavo karo ministerija Karines valdymo sritis apjunge į apygardas kuriu Rusijoje susidare 15 Aleksandras sias reformas įgyvendino nepaisant stipraus pasipriesinimo 1863 m sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje buvo numalsintas Caro valdymo įvykiai LietuvojeAleksandro II 1864 m įsakas rusu ir lietuviu kalbomis kirilica1867 m geguzes 24 d caras lankesi jos atidarymo proga 1867 dail I Trutnevas Lietuva po paskutinio padalijimo 1795 m valde Rusijos imperija 1861 m caras pasirase įstatyma kuriuo buvo panaikinta baudziava privaciu dvaru valstieciams suteikta asmens laisve nurodytos skirtinio zemes sklypo ispirkimo salygos 1863 m pasirasytas įsakas del valstieciu laikinuju prievoliu dvarininkams panaikinimo Lazas buvo panaikintas ir įvestas privalomas skirtines zemes ispirkimas Buve laikinieji prievolininkai priskirti valstieciu savininku kategorijai cinsas sumazintas valstieciams pripazinta teise naudotis servitutinemis naudmenomis dvaro zemeje Tuo noreta atitraukti valstiecius nuo sukilimo 1863 m Aleksandras II paskyre Michaila Muravjova vyriausiuoju Siaures vakaru krasto virsininku ir suteike jam ypatingus įgaliojimus slopinant sukilima Nuo rugsejo M Muravjovo valdzion perduota ir lietuviskoji Augustavo gubernijos dalis 1864 m caras dave įsaka del Lenkijos Karalystes valstieciu reformos Pagal jį valstieciai tapo savo valdomos zemes savininkais Įsakas galiojo ir Lietuvos Uznemunes dalyje 1864 m Aleksandras II patvirtino M Muravjovo ir jo padejejo Vilniaus svietimo apygardos globejo Ivano Kornilovo parengta Rusu pradu atkurimo programa Programoje buvo numatyta varzyti Kataliku Baznycios veikla diskriminuoti katalikus ir proteguoti staciatikybe apribojant kataliku kilmes asmenu teises gauti valstybine tarnyba kraste pirmenybe teikiant rusams staciatikiams skatinant rusu dvarininku ir valstieciu kurimasi Kataliku bajorams buvo uzdrausta pirkti parduodamus dvarus o daugelis konfiskuotu po sukilimo dvaru neatsiradus pirkejams tarp rusu dvarininku buvo isdalijami is Rusijos perkeliamiems valstieciams Programa taip pat buvo siekiama salinti lenku kalba ir kultura is krasto viesojo gyvenimo surusinti pradines mokyklas Buvo manoma kad rusams mokytojams pavyks įtraukti lietuvius ir baltarusius į rusu kulturinį gyvenima apsaugoti juos nuo lenku kulturos įtakos supriesinti lietuviskai baltarusiskai kalbancius valstiecius su lenkiskai kalbanciais dvarininkais bajorais ir įdiegti jiems rusiska politine savimone sio krasto jaunaja karta ismokyti rusu kalbos naturaliai tapsiancios viso krasto civilizacijos proceso kalba Remiantis sia programa rusinimo politika Lietuvoje buvo įgyvendinama visa XIX a Taciau del Lietuvos priesinimosi rusifikacijai suaktyvejo visuomenes polonizacija nes su lenkiska kultura buvo paprastai tapatinamas kulturinio tautinio ir politinio identiteto islaikymas 1864 1865 m uzdrausta spausdinti ir įvezti lietuviskas knygas lotyniskuoju raidynu Lietuviskus rastus įsakyta spausdinti kirilica Tai buvo lietuviskosios spaudos draudimo pradzia jis galiojo 40 metu 1874 m sausio 13 d Rusijos caro Aleksandro II įsakymu panaikinta rekrutu prievole buvo įvesta visuotine karo prievole Tai dar vienas zingsnis modernizuojant visuomene Aleksandro II veiklaAleksandro II laikais prie Rusijos imperijos prijungtos teritorijos tamsi spalva Finansams pertvarkyti 1860 m buvo įsteigtas Valstybinis bankas prekybai ir pramonei pagyvinti 1862 m atskiros ministerijos neteko finansinio savarankiskumo Tai tvarke Finansu ministerija valstybes biudzetas tapo viesas 1863 m buvo suteikta universitetu autonomija 1864 m įkurti vietos savivaldos organai Zemstvos Jas turejo rinkti zemvaldziai miesto rinkejai ir valstieciai taciau pastariesiems teise nebuvo suteikta Ju funkcijos buvo apibreztos reikalais susijusiais su vietine ukio veikla ir kiekvienos gubernijos apskrities poreikius Tai vietiniu keliu taisymas medicinos pagalba mokyklu statymas ir islaikymas vietines prekybos bei pramones pletojimas ligoniniu kalejimu Zemstvos neturejo administracines valdzios 1864 m pradeta teismu reforma Teismas tapo nepriklausomas nuo administracijos Teisme atsirado prisiekusieji ir rungtyniavimas Pati zemiausia teismo instancija buvo taikos teisejo teismas Aukstesne instancija tapo apygardos teismas Apeliacine instancija byloms kurias nagrinejo apygardos teismas buvo teismo rumai Ypac svarbios bylos Auksciausiame baudziamajame teisme Kasacine instancija buvo senatas Buvo paskelbtas įstatymas del kuno bausmiu panaikinimo Isliko tik kai kurioms baudziamuju kategorijoms 1864 m buvo reorganizuota valstybes kontrole Reforma sustiprino valstybes finansus sumazino korupcija 1869 m leista moterims siekti aukstojo mokslo 1870 m pradeti kurti neluominiai miestu valdymu organai kurie buvo renkami 4 metams Juos rinko stambus mokesciu moketojai vidutiniai ir smulkus Miesto savivaldybes organas vadinosi Miesto Duma 1874 m buvo atisakyta rekrutu prievoles ir įvesta privaloma karo tarnyba Kariuomenes ir laivyno modernizavimas SeimaPirma santuoka 1841 oficiali su Marija Aleksandrovna 1824 07 01 1880 05 22 princese Maksimiliana Vilhelmina Augusta Sofija Marija Gesen Darmstadte Antra santuoka su sena meiluze nuo 1866 kunigaikstyte Jekaterina Michailovna Dolgorukova 1847 1922 Vaikai nuo pirmos santuokos Aleksandra Aleksandrovna 1842 1849 Nikolajus Aleksandrovicius 1843 1865 Aleksandras III 1845 1894 Vladimiras Aleksandrovicius 1847 1909 Aleksejus Aleksandrovicius 1850 1908 Marija Aleksandrovna 1853 1920 Sergejus Aleksandrovicius 1857 1905 Pavelas Aleksandrovicius 1860 1919 Vaikai su kunigaikstyte Dolgorukova kunigaikstis Georgijus Aleksandrovicius Jurjevskis 1872 1913 kunigaikstyte Olga Aleksandrovna Jurjevska 1873 1925 Borisas 1876 1876 kunigaikstyte Jekaterina Aleksandrovna Jurjevska 1878 1959 istekejo uz kunigaikscio Aleksandro Vladimiroviciaus o po to uz kunigaikscio Sergejaus Platonoviciaus Obolenskio NuorodosAleksandras II Rusija Smulkesne sakaGime 1812 m balandzio 29 d Mire 1881 m kovo 13 d Karaliskieji titulaiPries tai Nikolajus I Rusijos imperatorius 1855 kovo 3 1881 kovo 13 Po to Aleksandras IIILenkijos karalius 1855 kovo 3 1881 kovo 131855 kovo 3 1881 kovo 13 VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Aleksandras II Rusija