Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Raudonieji kraujo kūneliai lot erythrocyti disko pavidalo abipus įgaubtos ir neturinčios branduolio ir daugelio kitų euk
Eritrocitas
Raudonieji kraujo kūneliai (lot. erythrocyti) – disko pavidalo, abipus įgaubtos ir neturinčios branduolio ir daugelio kitų eukariotinėms ląstelėms būdingų organoidų (mitochondrijų, centriolių, Goldžio komplekso), ląstelės. Eritrocitų skersmuo – 6-9 μm. Mažesni už 6 μm eritrocitai vadinami mikrocitais, o didesni už 9 μm – makrocitais. Storis kraštuose apie 2,6 μm, o centre apie 0,8 μm. Dėl įgaubtumo padidėja paviršiaus plotas ir visų žmogaus eritrocitų plotas sudaro apie 3500-3700 m². Anksčiau buvo manoma, kad toks didelis paviršiaus plotas garantuoja greitą dujų apykaitą tarp kraujo ir audinių, tačiau eritrocitų įgaubtumas padeda judėti siaurais kapiliarais, taip eritrocitai sulinkę gali greičiau pratekėti pro kapiliarus.
Eritrocitų didumo nukrypimas nuo normos (6-9 μm) vadinamas anizocitoze, formos pakitimas – poikilocitoze. Eritrocitų kiekis (RBC) kraujyje: 1 litre sveiko vyro kraujo yra 4,4-5,6, o moters – 3,9-5,1 trilijonai raudonųjų kraujo kūnelių. Jų kiekis taip pat priklauso nuo fiziologinės būsenos, pvz., jų padaugėja pavalgius, po sunkaus fizinio krūvio, būnant aukštai kalnuose, tačiau sumažėjus eritrocitų kiekiui prasideda mažakraujystė.
Apie 66 proc. eritrocito masės sudaro vanduo, 33 proc. baltymas hemoglobinas, kuris prisijungia deguonį. Kai audiniuose ima stigti deguonies, hormonas eritropoetinas skatina eritrocitų gamybą (eritropoezę). Eritrocitų vidutinis amžius – 120 dienų. Jie gaminami raudonuosiuose kaulų čiulpuose, o ardomi daugiausia blužnyje, taip pat kepenyse ir kaulų čiulpuose.
Eritrocitų gamyba
Eritrocitų gamyba arba eritropoezė skirstoma į du laikotarpius – embrioninį ir poembrioninį.
Embrioninė eritrocitų gamyba
Embrioninė eritrocitų gamyba pagal tai, kur gaminami eritrocitai skirstoma į šiuos laikotarpius:
- Mezoblastinį (eritrocitai gaminai trynio maiše);
- Hepatolientiminį (eritrocitai formuojasi kepenyse, blužnyje, užkrūčio liaukoje);
- Meduliarinį (eritrocitai formuojasi raudonuosiuose kaulų čiulpuose).
Mezoblastinis laikotarpis
Trynio maišo mezenchimoje susidaro kraujo salelės, kurių pagrindą sudaro mezenchiminės ląstelės, kurios vėliau virsta kamieninėmis kraujo ląstelėmis. Dalis kamieninių ląstelių virsta pirminėmis kraujo ląstelėmis, pastarosios diferencijuojasi į pirminius eritroblastus. Dalis jų praranda branduolį. Kaupiantis hemoglobinui, jos virsta pirminiais eritrocitais (dalis jų turi branduolį, dalis neturi). Trynio maiše formuojasi ir antriniai eritroblastai. Kaupiantis juose hemoglobinui, jie virsta antriniais eritrocitais. Eritrocitai, susiformavus trynio maiše kraujagyslėms, formuojasi jų viduje tol, kol trynio maišas sunyksta ir eritropoezinę funkciją perima kepenys.
Hepatolientiminis laikotarpis
Prasideda antrą mėnesį po apvaisinimo kepenyse, kurios eritrocitų gamybos funkciją perima iš trynio maišo. Vėliau (maždaug nuo 5 mėnesio) eritrocitų gamybos funkciją perima blužnis, šiek tiek – besiformuojanti užkrūčio liauka ir limfmazgiai. Eritropoezė vyksta už kraujagyslės ribų (perivaskuliariai) – priešingai nei trynio maiše. Eritrocitų pirmtakai yra iš trynio maišo atkeliavusios kamieninės kraujo ląstelės, kurios diferencijuojasi į antrinius eritroblastus, iš kurių vėliau susidaro antriniai eritrocitai (normocitai).
Meduliarinis laikotarpis
Maždaug apie 6 mėnesį susiformuoja raudonieji kaulų čiulpai, kurie ir perima eritrocitų gamybos funkciją. Raudonieji kaulų čiulpai išliks pagrindiniu eritrocitų gamybos organu ir po vaisiaus gimimo- visą gyvenimą.
Poembrioninė eritrocitų gamyba
Poembrioninė eritrocitų gamyba vyksta raudonuosiuose kaulų čiulpuose. Kaip ir visos kraujo ląstelės, eritrocitai yra kilę iš kamieninių kraujo lątselių, kurios diferencijuojasi į mieloidinę ir limfoidinę ląstelių eiles. Iš mieloidinių ląstelių susidaro kelios unipotencinių ir viena bipotencinių ląstelių grupės – kolonijas sudarantys vienetai (KSV). Vienas iš kolonijas sudarančių vienetų yra eritrocitų kolonijas sudarantis vienetas (KSV-ER) – ląstelė, kuri yra eritrocitų pirmtakė. Ji diferencijuojasi į proeritroblastą (pirminį eritroblastą), šis savo ruožtu į bazofilinį eritroblastą, o šis į polichromatofilinį eritroblastą (tai paskutinė eritrocitų eilės ląstelė, sugebanti mitoziškai dalytis). Besidiferencijuodami polichromatofiliniai eritroblastai virsta polichromatofiliniais eritrocitais (retikuliocitais), o vėliau – subrendusiais eritrocitais. Eritrocitų gamybai svarbus inkstų išskiriamas hormonas eritropoetinas, kuris skatina eritrocitų susidarymą.
Eritrocitų funkcijos
- Aprūpina audinius deguonimi ir šalina iš jų anglies dioksidą (apie 30 %).
- Padeda palaikyti organizme rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.
- Dalyvauja organizmo vandens ir druskų apykaitoje.
- Svarbus kraujo krešėjimui – sudaro raudonąjį krešulį, gamina įvairias krešėjimo medžiagas, pvz., tromboplastiną.
- Apsauginė sistema – absorbuoja toksinus, .
- Perneša įvairias medžiagas: amino rūgštį, vaistus, oksidacinį vandenį į plaučius ir kt.
- Eritrocitų membranose esantys baltymai (antigenai) lemia kraujo grupes: , , Kell ir kt.
Eritrocitų struktūra
Žmogaus ir kitų žinduolių eritrocitai neturi ląstelės branduolio, kuris išstumiamas jiems besiformuojant. Driežų, paukščių ir kitų gyvūnų eritrocitai branduolius turi. Bebranduoliuose eritrocituose aptikta neįprastai ilgai išliekančios RNR, kurios dėka vis dar tebevyksta baltymų sintezė.
Eritrocitų plazminė membrana funkcionuoja kaip atranki užtvara tarp kraujo plazmos ir eritrocito vidaus. Nepoliniai tirpiniai praeina pro membraną proporcingai jų tirpumui eritrocito membranoje. Polinėms medžiagoms reikia specifinių transporterių. Membranoje yra įvairių nešiklių ir kanalų, pvz.: anijonų nešiklis band3, gliukozės nešiklis, keletas katijonų nešiklių ir vandens kanalas. Anijonų nešiklis, band3, yra svarbus CO2 šalinimui iš audinių bei buferinei plazmos sistemai.
Apie pusę žmogaus eritrocito masės sudaro lipidai, kurie visi yra randami membranoje. Tai daugiausia (fosfatidilcholinas, fosfatidiletanolaminas, fosfatidilserinas ir sfingomielinai) ir neesterifikuotas cholesterolis bei maži kiekiai glikolipidų, acilglicerolių. Membranoje lipidai išsidėstę nesimetriškai. Išorinis sluoksnis sudarytas daugiausia iš fosfatidilcholino ir sfingomielino, o vidinis iš fosfatidiletanolamino ir fosfatidilserino. Cholesterolis randamas abiejose membranos pusėse.
Plazminėje membranoje plaukioja baltymai. Baltymai sudaro pastolius lipidiniam dvisluoksniui ir lemia membranos lankstumą ir galimybę deformuotis. Integraliniai membranos baltymai dalyvauja membranos karkaso sudaryme ir klasifikuojami pagal jų elektroforezinį judrumą poliakrilamidiniame gelyje. Apie 60 % visų plazminės membranos baltymų sudaro
- spektrinas (prie membranos jungiasi per integralinius baltymus glikoforiną ir band3 baltymą ir iškloja visą vidinę plazminės membranos pusę; jis yra būtinas įgaubtam eritrocito pavidalui palaikyti, jį pašalinus, eritrocitai suskyla į daugybę pūslelių),
- glikoforinas (glikoproteinas, dėl neigiamai jonizuotos sialo rūgšties suteikia eritrocito paviršiui neigiamą krūvį) ir
- band3 baltymas (eritrocitų HCO3- kanalas; prijungia baltymą ankiriną).
Eritrocitų skvarbumą ir galimybę deformuotis lemia ląstelės griaučių (citoskeleto) ypatumai. Baltymų funkcijos yra reguliuojamos (prijungiant fosfato grupę) ir defosforilinimu. Fosforilinus ankirino, 4,1 ir 4,9 baltymus, silpniau surišami ląstelės griaučių komponentai.
Eritrocitų plazminėje membranoje yra net 23 kraujo grupes lemiantys antigenai. ABO kraujo grupių sistemą sudaro H, A, B ir AB antigenai. Glikoziltransferazės verčia H antigeną arba A, arba B antigenu. Rh (rezus) sistemą sudaro baltyminės kilmės D – Cc – Ee antigenai.
Metabolizmas
Subrendę eritrocitai neturi mitochondrijų, tad juose nevyksta oksidacinis fosforilinimas, trikarboksirūgščių ciklas. Daugiausia energijos gaunama glikolizės būdu, taip pat pentozių fosfato kelyje. Susidaręs ATP palaiko osmozinį stabilumą. Iš glikolizės metabolito 1,3 – difosfogliceratas susidaręs 2,3 – difosfogliceratas mažina hemoglobino giminingumą deguoniui. NADPH, NADH, tripeptidas glutationas ir eilė fermentų (MetHb reduktazė, glutationo peroksidazė ir kt.) sudaro sistemą, kuri apsaugo eritrocito baltymus, hemoglobino Fe2+ ir lipidus nuo oksidacijos.
Eritrocitų senėjimas ir degradacija
Blužnis ir kepenys – svarbiausi organai, šalinantys pasenusius ir pažeistus eritrocitus iš kraujotakos sistemos.
Senstantis eritrocitas tampa tankesnis, trapesnis (dėl padidėjusios lipidų peroksidacijos) ir lėčiau judėdamas yra ilgiau eksponuojamas blužnies makrofagams. Pasenę eritrocitai turi mažesnę galimybę apsisaugoti nuo oksidacinių pažaidų, nes juose sumažėja glutationo ir šių fermentų: superoksido dismutazės, katalazės, glutationo peroksidazės, glutationo reduktazės. Senstančių eritrocitų membranose atsiranda tam tikrų žymenų (IgG, iš vidinės plazminės membranos pusės į išorinę permetamas fosfatidilserinas ir kt.), pagal kuriuos juos atpažįsta makrofagai.
Eritrocitų hemoglobinas skyla į hemą ir globiną. Hemas metabolizuojamas į bilirubiną ir Fe2+. Geležies katijonas įterpiamas į naują hemoglobino molekulę arba kaupiamas kepenyse. Bilirubinas pašalinamas kaip tulžies pigmentas. Globino grandinės skaidomos iki aminorūgščių.
Eritrocitų sutrikimai
- Eritrocitozė – eritrocitų padaugėjimas kraujo tūrio vienete.
- Eritremija – eritrocitų, hemoglobino, leukocitų ir trombocitų padidėjimas kraujo tūrio vienete.
- Mažakraujystė – eritrocitų kiekio sumažėjimas kraujyje.
- nusėdimo greičio pokyčiai.
Literatūra
- A. Vitkus, K. Baltrušaitis, A. Valančiūtė, A. Vitkus, J. Žukienė „Žmogaus histologija“, KMU Spaudos ir leidybos centro leidykla, Kaunas 2003 m. ISBN 9955-479-82-5
Nuorodos
Kraujo plazma | Eritrocitai | Trombocitai | Kraujo grupė | Kaulų čiulpai | Antikūnas | Kraujo ligos
Leukocitai: · Granulocitai: Neutrofilai | Bazofilai | Eozinofilai · Agranulocitai: Limfocitai (B limfocitai, T limfocitai) | Monocitai | Makrofagai
Kraujo donorystė | Kraujo transfuzija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Eritrocitas, Kas yra Eritrocitas? Ką reiškia Eritrocitas?
Raudonieji kraujo kuneliai lot erythrocyti disko pavidalo abipus įgaubtos ir neturincios branduolio ir daugelio kitu eukariotinems lastelems budingu organoidu mitochondriju centrioliu Goldzio komplekso lasteles Eritrocitu skersmuo 6 9 mm Mazesni uz 6 mm eritrocitai vadinami mikrocitais o didesni uz 9 mm makrocitais Storis krastuose apie 2 6 mm o centre apie 0 8 mm Del įgaubtumo padideja pavirsiaus plotas ir visu zmogaus eritrocitu plotas sudaro apie 3500 3700 m Anksciau buvo manoma kad toks didelis pavirsiaus plotas garantuoja greita duju apykaita tarp kraujo ir audiniu taciau eritrocitu įgaubtumas padeda judeti siaurais kapiliarais taip eritrocitai sulinke gali greiciau prateketi pro kapiliarus a eritrocitu vaizdas is virsaus b is sono c eritrocitai pabuve hipotoniniam tirpale d nenormali eritrocitu forma Eritrocitu didumo nukrypimas nuo normos 6 9 mm vadinamas anizocitoze formos pakitimas poikilocitoze Eritrocitu kiekis RBC kraujyje 1 litre sveiko vyro kraujo yra 4 4 5 6 o moters 3 9 5 1 trilijonai raudonuju kraujo kuneliu Ju kiekis taip pat priklauso nuo fiziologines busenos pvz ju padaugeja pavalgius po sunkaus fizinio kruvio bunant aukstai kalnuose taciau sumazejus eritrocitu kiekiui prasideda mazakraujyste Apie 66 proc eritrocito mases sudaro vanduo 33 proc baltymas hemoglobinas kuris prisijungia deguonį Kai audiniuose ima stigti deguonies hormonas eritropoetinas skatina eritrocitu gamyba eritropoeze Eritrocitu vidutinis amzius 120 dienu Jie gaminami raudonuosiuose kaulu ciulpuose o ardomi daugiausia bluznyje taip pat kepenyse ir kaulu ciulpuose Eritrocitu gamybaSuns trynio maiso pjuvis Matomi eritrocitai susidare trynio maiso salelese Eritrocitu gamyba arba eritropoeze skirstoma į du laikotarpius embrioninį ir poembrioninį Embrionine eritrocitu gamyba Embrionine eritrocitu gamyba pagal tai kur gaminami eritrocitai skirstoma į siuos laikotarpius Mezoblastinį eritrocitai gaminai trynio maise Hepatolientiminį eritrocitai formuojasi kepenyse bluznyje uzkrucio liaukoje Meduliarinį eritrocitai formuojasi raudonuosiuose kaulu ciulpuose Mezoblastinis laikotarpis Trynio maiso mezenchimoje susidaro kraujo saleles kuriu pagrinda sudaro mezenchimines lasteles kurios veliau virsta kamieninemis kraujo lastelemis Dalis kamieniniu lasteliu virsta pirminemis kraujo lastelemis pastarosios diferencijuojasi į pirminius eritroblastus Dalis ju praranda branduolį Kaupiantis hemoglobinui jos virsta pirminiais eritrocitais dalis ju turi branduolį dalis neturi Trynio maise formuojasi ir antriniai eritroblastai Kaupiantis juose hemoglobinui jie virsta antriniais eritrocitais Eritrocitai susiformavus trynio maise kraujagyslems formuojasi ju viduje tol kol trynio maisas sunyksta ir eritropoezine funkcija perima kepenys Hepatolientiminis laikotarpis Prasideda antra menesį po apvaisinimo kepenyse kurios eritrocitu gamybos funkcija perima is trynio maiso Veliau mazdaug nuo 5 menesio eritrocitu gamybos funkcija perima bluznis siek tiek besiformuojanti uzkrucio liauka ir limfmazgiai Eritropoeze vyksta uz kraujagysles ribu perivaskuliariai priesingai nei trynio maise Eritrocitu pirmtakai yra is trynio maiso atkeliavusios kamienines kraujo lasteles kurios diferencijuojasi į antrinius eritroblastus is kuriu veliau susidaro antriniai eritrocitai normocitai Eritropoezes schemaMeduliarinis laikotarpis Mazdaug apie 6 menesį susiformuoja raudonieji kaulu ciulpai kurie ir perima eritrocitu gamybos funkcija Raudonieji kaulu ciulpai isliks pagrindiniu eritrocitu gamybos organu ir po vaisiaus gimimo visa gyvenima Poembrionine eritrocitu gamyba Poembrionine eritrocitu gamyba vyksta raudonuosiuose kaulu ciulpuose Kaip ir visos kraujo lasteles eritrocitai yra kile is kamieniniu kraujo latseliu kurios diferencijuojasi į mieloidine ir limfoidine lasteliu eiles Is mieloidiniu lasteliu susidaro kelios unipotenciniu ir viena bipotenciniu lasteliu grupes kolonijas sudarantys vienetai KSV Vienas is kolonijas sudaranciu vienetu yra eritrocitu kolonijas sudarantis vienetas KSV ER lastele kuri yra eritrocitu pirmtake Ji diferencijuojasi į proeritroblasta pirminį eritroblasta sis savo ruoztu į bazofilinį eritroblasta o sis į polichromatofilinį eritroblasta tai paskutine eritrocitu eiles lastele sugebanti mitoziskai dalytis Besidiferencijuodami polichromatofiliniai eritroblastai virsta polichromatofiliniais eritrocitais retikuliocitais o veliau subrendusiais eritrocitais Eritrocitu gamybai svarbus inkstu isskiriamas hormonas eritropoetinas kuris skatina eritrocitu susidaryma Eritrocitu funkcijosAprupina audinius deguonimi ir salina is ju anglies dioksida apie 30 Padeda palaikyti organizme rugsciu ir sarmu pusiausvyra Dalyvauja organizmo vandens ir drusku apykaitoje Svarbus kraujo kresejimui sudaro raudonajį kresulį gamina įvairias kresejimo medziagas pvz tromboplastina Apsaugine sistema absorbuoja toksinus Pernesa įvairias medziagas amino rugstį vaistus oksidacinį vandenį į plaucius ir kt Eritrocitu membranose esantys baltymai antigenai lemia kraujo grupes Kell ir kt Eritrocitu strukturaZmogaus ir kitu zinduoliu eritrocitai neturi lasteles branduolio kuris isstumiamas jiems besiformuojant Driezu pauksciu ir kitu gyvunu eritrocitai branduolius turi Bebranduoliuose eritrocituose aptikta neįprastai ilgai isliekancios RNR kurios deka vis dar tebevyksta baltymu sinteze Eritrocitu plazmine membrana funkcionuoja kaip atranki uztvara tarp kraujo plazmos ir eritrocito vidaus Nepoliniai tirpiniai praeina pro membrana proporcingai ju tirpumui eritrocito membranoje Polinems medziagoms reikia specifiniu transporteriu Membranoje yra įvairiu nesikliu ir kanalu pvz anijonu nesiklis band3 gliukozes nesiklis keletas katijonu nesikliu ir vandens kanalas Anijonu nesiklis band3 yra svarbus CO2 salinimui is audiniu bei buferinei plazmos sistemai Apie puse zmogaus eritrocito mases sudaro lipidai kurie visi yra randami membranoje Tai daugiausia fosfatidilcholinas fosfatidiletanolaminas fosfatidilserinas ir sfingomielinai ir neesterifikuotas cholesterolis bei mazi kiekiai glikolipidu acilgliceroliu Membranoje lipidai issideste nesimetriskai Isorinis sluoksnis sudarytas daugiausia is fosfatidilcholino ir sfingomielino o vidinis is fosfatidiletanolamino ir fosfatidilserino Cholesterolis randamas abiejose membranos pusese Plazmineje membranoje plaukioja baltymai Baltymai sudaro pastolius lipidiniam dvisluoksniui ir lemia membranos lankstuma ir galimybe deformuotis Integraliniai membranos baltymai dalyvauja membranos karkaso sudaryme ir klasifikuojami pagal ju elektroforezinį judruma poliakrilamidiniame gelyje Apie 60 visu plazmines membranos baltymu sudaro spektrinas prie membranos jungiasi per integralinius baltymus glikoforina ir band3 baltyma ir iskloja visa vidine plazmines membranos puse jis yra butinas įgaubtam eritrocito pavidalui palaikyti jį pasalinus eritrocitai suskyla į daugybe pusleliu glikoforinas glikoproteinas del neigiamai jonizuotos sialo rugsties suteikia eritrocito pavirsiui neigiama kruvį irband3 baltymas eritrocitu HCO3 kanalas prijungia baltyma ankirina Eritrocitu skvarbuma ir galimybe deformuotis lemia lasteles griauciu citoskeleto ypatumai Baltymu funkcijos yra reguliuojamos prijungiant fosfato grupe ir defosforilinimu Fosforilinus ankirino 4 1 ir 4 9 baltymus silpniau surisami lasteles griauciu komponentai Eritrocitu plazmineje membranoje yra net 23 kraujo grupes lemiantys antigenai ABO kraujo grupiu sistema sudaro H A B ir AB antigenai Glikoziltransferazes vercia H antigena arba A arba B antigenu Rh rezus sistema sudaro baltymines kilmes D Cc Ee antigenai MetabolizmasSubrende eritrocitai neturi mitochondriju tad juose nevyksta oksidacinis fosforilinimas trikarboksirugsciu ciklas Daugiausia energijos gaunama glikolizes budu taip pat pentoziu fosfato kelyje Susidares ATP palaiko osmozinį stabiluma Is glikolizes metabolito 1 3 difosfogliceratas susidares 2 3 difosfogliceratas mazina hemoglobino gimininguma deguoniui NADPH NADH tripeptidas glutationas ir eile fermentu MetHb reduktaze glutationo peroksidaze ir kt sudaro sistema kuri apsaugo eritrocito baltymus hemoglobino Fe2 ir lipidus nuo oksidacijos Eritrocitu senejimas ir degradacijaBluznis ir kepenys svarbiausi organai salinantys pasenusius ir pazeistus eritrocitus is kraujotakos sistemos Senstantis eritrocitas tampa tankesnis trapesnis del padidejusios lipidu peroksidacijos ir leciau judedamas yra ilgiau eksponuojamas bluznies makrofagams Pasene eritrocitai turi mazesne galimybe apsisaugoti nuo oksidaciniu pazaidu nes juose sumazeja glutationo ir siu fermentu superoksido dismutazes katalazes glutationo peroksidazes glutationo reduktazes Senstanciu eritrocitu membranose atsiranda tam tikru zymenu IgG is vidines plazmines membranos puses į isorine permetamas fosfatidilserinas ir kt pagal kuriuos juos atpazįsta makrofagai Eritrocitu hemoglobinas skyla į hema ir globina Hemas metabolizuojamas į bilirubina ir Fe2 Gelezies katijonas įterpiamas į nauja hemoglobino molekule arba kaupiamas kepenyse Bilirubinas pasalinamas kaip tulzies pigmentas Globino grandines skaidomos iki aminorugsciu Eritrocitu sutrikimaiEritrocitoze eritrocitu padaugejimas kraujo turio vienete Eritremija eritrocitu hemoglobino leukocitu ir trombocitu padidejimas kraujo turio vienete Mazakraujyste eritrocitu kiekio sumazejimas kraujyje nusedimo greicio pokyciai LiteraturaA Vitkus K Baltrusaitis A Valanciute A Vitkus J Zukiene Zmogaus histologija KMU Spaudos ir leidybos centro leidykla Kaunas 2003 m ISBN 9955 479 82 5NuorodosEritrocitu citoskeletas angl Eritrocitu citoskeletas angl v rKraujas Kraujo plazma Eritrocitai Trombocitai Kraujo grupe Kaulu ciulpai Antikunas Kraujo ligos Leukocitai Granulocitai Neutrofilai Bazofilai Eozinofilai Agranulocitai Limfocitai B limfocitai T limfocitai Monocitai Makrofagai Kraujo donoryste Kraujo transfuzija