Rietavas – miestas Žemaitijoje, Telšių apskrityje, 25 km į pietus nuo Plungės. Išsidėstęs Žemaičių aukštumos rytuose ir Endriejavo kalvagūbrio vakaruose. Rietavo savivaldybės centras, Rietavo miesto seniūnija, apylinkių seniūnijos centras. Stovi Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1873 m.), Oginskių dvaras, Oginskių koplyčia. Veikia Oginskių kultūros istorijos muziejus, ligoninė, kultūros centras, paštas (LT-90018). Aplink miestą plyti Rietavo miškai, už 9 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo išteka Jūra (upė).
| Rietavas | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Rietavo panorama | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
| Valstybė | Lietuva | |||||||||||||||
| Apskritis | Telšių apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Rietavo savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų | 3 107 | |||||||||||||||
| Plotas | 4,78 km² | |||||||||||||||
| Tankumas | 650 žm./km² | |||||||||||||||
| Pašto kodas | LT-90018 | |||||||||||||||
| Vikiteka | Rietavas | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Per miestą eina 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė , o į pietus nuo Rietavo susikerta su 197 Kryžkalnis–Rietavas–Vėžaičiai , prasideda rajoniniai keliai 3209 Rietavas–Žadvainai–Judrėnai ir 3239 Rietavas–Tverai–Varniai .
Etimologija
Vietovardžio kilmė neaiški. Kazimieras Būga iškėlė hipotezę, kad Rietavas – tai sulenkinta (Retowo) žemaitiško pavadinimo Rietuva lytis (esą sulenkinta dėl Oginskių įtakos). Rietuva, savo ruožtu, galėtų būti kildinama iš bendrinio žodžio rietuvė – „ko nors (paprastai malkų) tvarkingai sukrauta krūva; taisyklinga forma sudėta statybinė medžiaga. Tačiau pastarasis žodis yra aptinkamas rytų Lietuvoje, o ne Žemaitijoje – šiose vietose tam vartojamas žodis rieklė, nors ir esama žodžio rieti – „dėti malkas į riekeles, dailiai, tvarkingai krauti“. Tačiau 1253 m. minint Retowe yra mažai tikėtina, kad lietuviai gaminosi medžio kuro atsargas tokiu būdu. Apskritai, K. Būgos versijai labai stinga svarių argumentų.
Gali būti, kad tai besąs senoviškas baltiškas pavadinimas, nors priesaga ir atrodo kaip slaviška. Tokiu atveju šaknis riet- galėtų būti siejama su jau minėtu rieti, rietuoti – „šleivoti, eiti“, rietėti – „riedėti, ristis“, rietas – „šlaunis, kulšis, staibis; koja“.
Istorija
Minimas nuo 1253 m. Viduramžiais priklausė Ceklio žemei. 1527 m. minimas Rietavo valsčius ir miestelis, 1529 m. pastatyta pirmoji Rietavo bažnyčia, nuo 1533 m. žinomas kaip miestas. 1667 m. minimas Rietavo pavietas. Gyvenvietė garsėjo prekymečiais. Spėjama, kad apie 1700 m. per Rietavą į Lietuvą iš Europos įvežtos bulvės. Magdeburgo teisės suteiktos 1792 m.
XIX a. Rietavas buvo svarbus švietimo centras, kadangi 1812–1909 m. jis priklausė Oginskiams, puoselėjusiems kultūra ir švietimą. Irenijus Oginskis pasistatė rezidenciją, iškilo dvaro rūmai, Rietavo bažnyčia, I. Oginskis palaikė 1831 m. sukilimo idėjas, Rietave veikė sukilėlių amunicijos ir ginklų fabrikas. Sukilimui pralaimėjus, 1835 m. I. Oginskis reformavo baudžiavinį valstiečių valdymą ir įvedė savivaldą. Vakarų Europos pavyzdžiu jis stengėsi plėtoti pramonę – čia įkurta geležies liejykla, žemės ūkio padargų fabrikas, lentpjūvė. Amžiaus viduryje didikai įkūrė žemės ūkio mokyklą, kuri veikė 1859–1863 m.
Rietavas XIX a. pabaigoje tapo pažangių to meto technologijų diegimo pirmūnu. 1882 m. į Plungę (dar vienus Oginskių rūmus) nutiestas pirmoji Lietuvoje telefono linija. 1892 m. čia pradėjo veikti pirmoji elektrinė Lietuvoje, 1892 m. balandžio 17 d. per Velykas Rietavo dvare, parke ir bažnyčioje įžiebtos pirmosios Lietuvoje elektros lemputės. XIX a. miestelis priklausė Raseinių apskrities Labardžių valsčiui.
1874–1903 m. Rietave veikė muzikos mokykla. 1883 m. organizuotas 60 žmonių simfoninis orkestras. Oginskių galybė išblėso, kai 1909 m. mirė Bogdanas Oginskis. Po to rūmuose įvykęs didelis gaisras sunaikino per ilgus metus kauptus meno kūrinius ir vertingą biblioteką. Pokario metais apylinkėse veikė Žemaičių apygardos, Šatrijos partizanų rinktinės partizanai.
1928 m. pastatytas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas su Laisvės skulptūra (manoma, aut. Bronius Pundzius). Jo pjedestalui panaudotas plento volas, kuriuo lygintas 1852 m. tiestas kelias į Endriejavą, vėliau voluoti gatvių grindiniai. Sovietmečiu monumentas sunaikintas, tačiau istorinis volas išliko. 1992 m. paminklas atstatytas kiek kitoje vietoje, aikštės centre. Išliko beit midrašas, stovėjęs prie Rietavo sinagogos.
1939 m. šalia Rietavo baigtas tiesti magistralinis Žemaičių plentas, per Jūrą pastatytas Rietavo tiltas. Liepos 9 d. miestelio turgaus aikštėje vyko vienas iš oficialių plento atidarymo renginių. Į didžiuosius atlaidus priminusias iškilmes buvo atvykęs valstybės prezidentas Antanas Smetona su ministrų, vyskupo ir kitų svečių palyda.
Sovietmečiu veikė tarybinis ūkis-technikumas, įkurtas Rietavo dvaro pastatuose (likę tik fragmentai), prie technikumo pastatytas mokymo kompleksas.
1996 m. patvirtintas dabartinis Rietavo herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| nuo 1527 m. | Rietavo valsčiaus centras | ? | |
| XVI a. vidurys | Žemaitijos seniūnija | ||
| XVI–XVIII a. | ? | ||
| 1775–1791 m. | Šiaulių reparticija | ||
| XIX a. – 1915 m. | Labardžių valsčius | Raseinių apskritis | |
| 1915 m. | ? | Rietavo apskrities centras | |
| 1919–1947 m. | Rietavo valsčiaus centras | Telšių apskritis | |
| 1947–1948 m. | Plungės apskritis | ||
| 1948–1950 m. | Rietavo apskrities centras | ||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Rietavo apylinkės centras | Rietavo rajono centras | Klaipėdos sritis |
| 1953–1962 m. | |||
| 1962–1995 m. | Plungės rajonas | ||
| 1995–2000 m. | Rietavo miesto seniūnija, Rietavo seniūnijos centras | Plungės rajono savivaldybė | Telšių apskritis |
| 2000– | Rietavo savivaldybės centras | ||
Švietimo ir ugdymo įstaigos
- L. Ivinskio gimnazija
- „Aušros“ katalikiška vidurinė mokykla
- Žemaitijos kolegija (aukštoji neuniversitetinė mokykla)
- Plungės technologijų ir verslo mokyklos filialas
- Rietavo meno mokykla Archyvuota kopija 2006-02-10 iš Wayback Machine projekto.
- Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešoji biblioteka
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m. | ||||||||
| 1868 m.* | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1976 m. | 1979 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 984 | 1 500 | 1 720 | 2 882 | 3 423 | 3 900 | 4 072 | ||
| 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2018 m. | 2021 m.sur. | - | - | ||
| 4 490 | 3 979 | 3 251 | 3 198 | 3 234 | - | - | ||
| ||||||||
| ||||||||
Tautinė sudėtis
Žymūs žmonės
- Bogdanas Oginskis (1848–1909), kunigaikštis.
- Albertas Surkovas (1848–1917), Rusijos imperijos Archangelsko srities verslo magnatas.
- Mykolas Oginskis (1849–1902), kunigaikštis, visuomenės veikėjas.
- Elie Susman (1880–1957) – Pietų Afrikos Respublikos verslo magnatas.
- Eduardas Cinzas (1924–1996), išeivijos rašytojas (gyveno Belgijoje), gimęs ir palaidotas Rietave.
- Adelbertas Nedzelskis (1933–2025), menotyrininkas, muziejininkas, dailininkas.
- Stasys Žlibinas (g. 1936 m.), poetas, dainų žodžių autorius.
- Povilas Stankus (1939–2025), teatro ir kino aktorius.
- Egidijus Domeika (1954–1998), baleto artistas, baletmeisteris, choreografas.
- Balys Vaitkus (g. 1963 m.), vargonininkas, pianistas, klavesinininkas.
- Diana Žiliūtė (g. 1976 m.), dviratininkė.
Miestų partnerystė
Sportas
1974 m. pastatytas Rietavo futbolo stadionas su lengvosios atletikos sektoriais.
Galerija
- Laisvės aikštė ir nepriklausomybės paminklas prie savivaldybės pastato
- Ligoninė
- Buvusio dvaro alaus darykla
- Rietavo griuvėsiai 1941 m. birželį.
- Vermachto kariai dairosi Rietavo griuvėsiuose, 1941 m. birželis.
- Rietavo bažnyčia 1941-ųjų birželį.
- Rietavo bažnyčia 1941 m. birželį – sviedinio pataikymo pėdsakai į bažnyčios bokštą.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Rietavas, Kas yra Rietavas? Ką reiškia Rietavas?