Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Andų kalnai
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Andai | |
|---|---|
| Šalis | Kolumbija, Ekvadoras, Peru, Bolivija, Čilė, Argentina ir Venesuela |
| Aukščiausi kalnai | Akonkagva, Čimborasas |
| Kalnagūbriai | Vakarų, Centrinis, Rytų, Domeikos ir kt. |
| Upių ištakos | Amazonė, Maranjonas, Apurimakas, Putumajas, Ualjaga, Mamorė ir kt. |
| Ežerai | Titikaka, Poopas |
| Uolienos | |
| Ilgis | 7500 km |
Andai (isp. Cordillera de los Andes, keč. Antikuna) – ilgiausia pasaulyje kalnų grandinė, besidriekianti palei visą vakarinę Pietų Amerikos pakrantę. Visos kalnų sistemos ilgis – apie 7500 km (nuo 10º šiaurės platumos iki 55º pietų platumos), plotis – iki 600 km (plačiausia vieta yra tarp 18° ir 20° pietų platumos), vidutinis aukštis – apie 4000 m. Sudaro pietinę Kordiljerų dalį.
Kartu tai – vienas iš gamtinių-geografinių Pietų Amerikos regionų.
Struktūra
Andai skirstomi į tris dideles dalis: Pietiniai Andai Argentinoje ir Čilėje; Centriniai Andai Čilėje ir Peru ir Šiauriniai Andai Venesueloje, Kolumbijoje ir Ekvadoro šiaurėje.
Pietinėje Kolumbijos dalyje, ties siena su Ekvadoru, Andus sudaro tik viena vulkaninių kūgių grandinė, kuri šiauriau išsišakoja į tris grandines – vakarinę (isp. Occidental), Centrinę (isp. Central) ir rytinę (isp. Oriental).
Vienas iš Andų kalnagūbrių lietuvių kilmės geologo ir etnologo Igno Domeikos garbei pavadintas Domeikos kalnagūbriu.
Išilgai Andų tęsiasi vandenskyra tarp Atlanto ir Ramiojo vandenyno, juose prasideda Amazonė ir daug kitų didžiųjų žemyno upių, taip pat plyti aukščiausiai virš jūros lygio esantis laivuojamas Titikakos ežeras.
Klimatas
Andai driekiasi per šešias klimatines zonas, kurios išsidėstę išilgai kalnagūbrio, todėl ir klimatas juose labai įvairus. Šios zonos yra vadinamos kečujų kalbos terminais:
- Čiala (Chala) arba Kosta (Costa) – pakrantės ruožas iki 500 m aukščio. Šiauriniuose Anduose jam būdingi tropiniai miškai, kurie vėliau pereina į dykumingą atkarpą, o pietiniuose Anduose – į sausiausią Žemėje Atakamos dykumą. Griežtai kalbant, tai nėra Andų zona, o greičiau sub-andinė teritorija.
- Junga (Yunga) – tropinio klimato teritorijos pakrantėse ir slėniuose, maždaug 500–2500 m aukštyje, esantis tiek rytiniuose, tiek vakariniuose Anduose. Šiose zonose augo beveik visos grūdinės kultūros (pirmiausia kukurūzai), vaisiai, koka. Jungos regionas plyti didžiulėse teritorijose Peru, Bolivijoje, Argentinoje.
- Kečua (Quechua) – aukštingumas iki maždaug 3000 m. Yra abiejose Andų pusėse ir kyla iki medžių ribos. Šioje zonoje auginami kukurūzai, moliūgai, pomidorai, papaja. Šiaurinėje zonos dalyje dominuoja tropikų miškai, subtropiniuose Anduose – sausi ir krūmynai.
- Suni – aukštingumas iki 4000 m. Čia nebeauga aukšti medžiai, nebeauginami kukurūzai, tačiau vietos tinkamos šakniavaisiams (bulvėms) ir kinoa. Šioje zonoje žaliuoja ekvatorinės pievos (páramo) ir sausos aukštikalnių stepės (čialka).
- Puna – apima daugiausia teritorijas Centriniuose Anduose, taip vadinamą Altiplaną. Aukštingumas iki 4800 m, ir teritorijos naudojamos daugiausia gyvulininkystei, plyti didžiulės dykumos. Čia buvo prijaukintos lamos, alpakos. Tęsiasi iki sniego linijos: jos aukštis svyruoja priklausomai nuo geografinės platumos: Kolumbijoje apie 5000 m, o pietinėje Andų dalyje tik 90 m.
- Chanka (Janca) – aukštingumas virš sniego linijos. Negyvenamos teritorijos, aptrauktos amžino įšalo.
Aukščiausios viršūnės
Aukščiausia Andų viršūnė – Akonkagva 6959 m aukščio. (isp. Aconcagua), bet labiausiai nuo Žemės centro nutolusiu tašku laikoma Čimboraso (isp. Chimborazo) ugnikalnio viršūnė. Toliau pateikiamos svarbiausios Andų viršūnės su ispaniška pavadinimo versija. Aukštis nurodomas metrais (kadangi įvairių šaltinių duomenys įvairuoja, skliausteliuose pateiktos variacijos):
- Akonkagva (Aconcagua) 7 100
- Pisis (Monte Pissis) 6 882
- Ochos del Saladas (Ojos del Salado) 6 864
- (Bonete Chico) 6 850
- Tupungatas (Tupungato) 6 800
- Mersedarijas (Mercedario) 6 770
- Uaskaranas (Huascarán) 6 768
- Llullaillaco 6 739 (6 723)
- Sachama (Sajama) 6 520 (6 542)
- Iljimanis (Illimani) 6 462
- Iljampu (Illampu) 6 382
- Čimborasas (Chimborazo) 6 310 (6 267)
- 6 271
- Kotopaksis (Cotopaxi) 5 897
- (Tungurahua) 5 016 (5 010)
Aukščiausieji aktyvūs ugnikalniai
- Kotopaksis (Cotopaxi) 5 897
- (Tungurahua) 5 016 (5 010)
- Pičinča (Pichincha) 4 784 (4 794)
- Llullaillaco 6 739 (6 723)
- Koropuna (Nevado Coropuna) 6 426
- 5 675
- Čimborasas (Chimborazo) 6 310 (6 267)
- Uturunku (Uturuncu) 6 010
- Likankaburas (Licancabur), 5 921 (5 920)
- Misti 5 822
Geologija ir iškasenos
Andai susiformavo tektoninių plokščių pakraštyje, kuriame okeaninė Naskos plokštė ir Antarktidos plokštės fragmentas, nerdamos po žemynine Pietų Amerikos plokšte, kelia ją aukštyn. Dėl šių geologinių poslinkių Andai pakyla aukštyn apie 10 centimetrų per 100 metų.
Pietiniame žemyno gale Andų kalnų grandinė panyra ir vėl iškyla Antarktidos pusiasalyje. Dėl tektoninių plokščių sąveikos Andai yra vulkaniškai ir seismiškai labai aktyvūs.
Svarbiausios iškasenos: varis, cinkas, sidabras ir alavas.
Istorija ir dabartinis administravimas
Andai – ne tik geografinis, bet ir kultūrinis Pietų Amerikos regionas, siejamas su ikikolumbine Andų civilizacija. Dėl specifinių, palankių žemdirbystei, klimato sąlygų čia atsirado prielaidos susiformuoti aukšto lygio civilizacijai, kurią kūrė įvairios Andų indėnų tautos: kečujai, aimarai, muiskai, močikai, čimu, činčai, čankai, huankai, diagitai, araukanai ir daugybė kitų. Šių tautų kultūra labai stipriai skyrėsi nuo į rytus nuo Andų gyvenusių Ljanosų, Amazonijos, Gran Čiako, Pampų ir Patagonijos indėnų kultūros.
Anksčiausiai civilizacija susiformavo centrinėje Andų dalyje, bet vėliau, maždaug nuo II mūsų eros tūkst. pradžios, ėmė plisti tiek į šiaurę, tiek į pietus, apimdama beveik visą Andų kalnų teritoriją. Galutiniu civilizacijos laikotarpiu, XV a., beveik visi Andai buvo suvienyti inkų imperijos.
Po Peru nukariavimo XVI a. Andų regionas buvo valdomas kaip Peru vicekaralystės dalis. Vicekaralystės administraciniai vienetai nulėmė tai, kad XIX a. vietos gyventojams iškovojus nepriklausomybę, Andų regionas suskilo į atskiras nepriklausomas valstybes. Šiuo metu Andų regionas yra administruojamas šių valstybių:
- Venesuela – nedidelis Venesuelos regionas, vadinamas ;
- Kolumbija – vienas iš penkių geografinių regionų – Andų regionas.
- Ekvadoras – didžioji (vakarinė) Ekvadoro dalis, vienas iš trijų oficialių regionų, vadinamas .
- Peru – didžioji (vakarinė) Peru dalis. Apima 6 iš 8 Peru gamtinių regionų.
- Bolivija – vakarinė Bolivijos dalis.
- Argentina – šiaurės vakarinė Argentinos dalis. Apima oficialius Kujo ir Šiaurės vakarų Argentinos regionus
- Čilė – didžioji (šiaurinė) Čilės dalis. Andų kalnynui priskiriama ir vakarinė Patagonija, taip vadinamieji Patagonijos Andai.
Kita
Andų kalnų pavadinimas įdomiai paveikė ispanų kalbos leksiką: žmones, mėgstančius laipioti po kalnus, Pietų Amerikos gyventojai vadina andinistais (andinista), o ne alpinistais. Ispaniškas žodis cordillera reiškia „virvę“.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Andų kalnai, Kas yra Andų kalnai? Ką reiškia Andų kalnai?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais AndaiSalis Kolumbija Ekvadoras Peru Bolivija Cile Argentina ir VenesuelaAuksciausi kalnai Akonkagva CimborasasKalnagubriai Vakaru Centrinis Rytu Domeikos ir kt Upiu istakos Amazone Maranjonas Apurimakas Putumajas Ualjaga Mamore ir kt Ezerai Titikaka PoopasUolienosIlgis 7500 km Andai isp Cordillera de los Andes kec Antikuna ilgiausia pasaulyje kalnu grandine besidriekianti palei visa vakarine Pietu Amerikos pakrante Visos kalnu sistemos ilgis apie 7500 km nuo 10º siaures platumos iki 55º pietu platumos plotis iki 600 km placiausia vieta yra tarp 18 ir 20 pietu platumos vidutinis aukstis apie 4000 m Sudaro pietine Kordiljeru dalį Kartu tai vienas is gamtiniu geografiniu Pietu Amerikos regionu StrukturaCono de Arita Saltos Argentina Andai skirstomi į tris dideles dalis Pietiniai Andai Argentinoje ir Cileje Centriniai Andai Cileje ir Peru ir Siauriniai Andai Venesueloje Kolumbijoje ir Ekvadoro siaureje Pietineje Kolumbijos dalyje ties siena su Ekvadoru Andus sudaro tik viena vulkaniniu kugiu grandine kuri siauriau issisakoja į tris grandines vakarine isp Occidental Centrine isp Central ir rytine isp Oriental Vienas is Andu kalnagubriu lietuviu kilmes geologo ir etnologo Igno Domeikos garbei pavadintas Domeikos kalnagubriu Isilgai Andu tesiasi vandenskyra tarp Atlanto ir Ramiojo vandenyno juose prasideda Amazone ir daug kitu didziuju zemyno upiu taip pat plyti auksciausiai virs juros lygio esantis laivuojamas Titikakos ezeras KlimatasRuko miskais apauge rytiniai Andu slaitai Junga Andai driekiasi per sesias klimatines zonas kurios issideste isilgai kalnagubrio todel ir klimatas juose labai įvairus Sios zonos yra vadinamos kecuju kalbos terminais Ciala Chala arba Kosta Costa pakrantes ruozas iki 500 m aukscio Siauriniuose Anduose jam budingi tropiniai miskai kurie veliau pereina į dykuminga atkarpa o pietiniuose Anduose į sausiausia Zemeje Atakamos dykuma Grieztai kalbant tai nera Andu zona o greiciau sub andine teritorija Junga Yunga tropinio klimato teritorijos pakrantese ir sleniuose mazdaug 500 2500 m aukstyje esantis tiek rytiniuose tiek vakariniuose Anduose Siose zonose augo beveik visos grudines kulturos pirmiausia kukuruzai vaisiai koka Jungos regionas plyti didziulese teritorijose Peru Bolivijoje Argentinoje Kecua Quechua aukstingumas iki mazdaug 3000 m Yra abiejose Andu pusese ir kyla iki medziu ribos Sioje zonoje auginami kukuruzai moliugai pomidorai papaja Siaurineje zonos dalyje dominuoja tropiku miskai subtropiniuose Anduose sausi ir krumynai Suni aukstingumas iki 4000 m Cia nebeauga auksti medziai nebeauginami kukuruzai taciau vietos tinkamos sakniavaisiams bulvems ir kinoa Sioje zonoje zaliuoja ekvatorines pievos paramo ir sausos aukstikalniu stepes cialka Puna apima daugiausia teritorijas Centriniuose Anduose taip vadinama Altiplana Aukstingumas iki 4800 m ir teritorijos naudojamos daugiausia gyvulininkystei plyti didziules dykumos Cia buvo prijaukintos lamos alpakos Tesiasi iki sniego linijos jos aukstis svyruoja priklausomai nuo geografines platumos Kolumbijoje apie 5000 m o pietineje Andu dalyje tik 90 m Chanka Janca aukstingumas virs sniego linijos Negyvenamos teritorijos aptrauktos amzino įsalo Auksciausios virsunesAkonkagva 2005 Auksciausia Andu virsune Akonkagva 6959 m aukscio isp Aconcagua bet labiausiai nuo Zemes centro nutolusiu tasku laikoma Cimboraso isp Chimborazo ugnikalnio virsune Toliau pateikiamos svarbiausios Andu virsunes su ispaniska pavadinimo versija Aukstis nurodomas metrais kadangi įvairiu saltiniu duomenys įvairuoja skliausteliuose pateiktos variacijos Akonkagva Aconcagua 7 100 Pisis Monte Pissis 6 882 Ochos del Saladas Ojos del Salado 6 864 Bonete Chico 6 850 Tupungatas Tupungato 6 800 Mersedarijas Mercedario 6 770 Uaskaranas Huascaran 6 768 Llullaillaco 6 739 6 723 Sachama Sajama 6 520 6 542 Iljimanis Illimani 6 462 Iljampu Illampu 6 382 Cimborasas Chimborazo 6 310 6 267 6 271 Kotopaksis Cotopaxi 5 897 Tungurahua 5 016 5 010 Alpamajo virsukalne Anduose Auksciausieji aktyvus ugnikalniai Kotopaksis Cotopaxi 5 897 Tungurahua 5 016 5 010 Picinca Pichincha 4 784 4 794 Llullaillaco 6 739 6 723 Koropuna Nevado Coropuna 6 426 5 675 Cimborasas Chimborazo 6 310 6 267 Uturunku Uturuncu 6 010 Likankaburas Licancabur 5 921 5 920 Misti 5 822Geologija ir iskasenosAndai susiformavo tektoniniu ploksciu pakrastyje kuriame okeanine Naskos plokste ir Antarktidos plokstes fragmentas nerdamos po zemynine Pietu Amerikos plokste kelia ja aukstyn Del siu geologiniu poslinkiu Andai pakyla aukstyn apie 10 centimetru per 100 metu Pietiniame zemyno gale Andu kalnu grandine panyra ir vel iskyla Antarktidos pusiasalyje Del tektoniniu ploksciu saveikos Andai yra vulkaniskai ir seismiskai labai aktyvus Svarbiausios iskasenos varis cinkas sidabras ir alavas Istorija ir dabartinis administravimasInku laikotarpio griuvesiaiPagrindinis straipsnis Senoves Peru Andai ne tik geografinis bet ir kulturinis Pietu Amerikos regionas siejamas su ikikolumbine Andu civilizacija Del specifiniu palankiu zemdirbystei klimato salygu cia atsirado prielaidos susiformuoti auksto lygio civilizacijai kuria kure įvairios Andu indenu tautos kecujai aimarai muiskai mocikai cimu cincai cankai huankai diagitai araukanai ir daugybe kitu Siu tautu kultura labai stipriai skyresi nuo į rytus nuo Andu gyvenusiu Ljanosu Amazonijos Gran Ciako Pampu ir Patagonijos indenu kulturos Anksciausiai civilizacija susiformavo centrineje Andu dalyje bet veliau mazdaug nuo II musu eros tukst pradzios eme plisti tiek į siaure tiek į pietus apimdama beveik visa Andu kalnu teritorija Galutiniu civilizacijos laikotarpiu XV a beveik visi Andai buvo suvienyti inku imperijos Po Peru nukariavimo XVI a Andu regionas buvo valdomas kaip Peru vicekaralystes dalis Vicekaralystes administraciniai vienetai nuleme tai kad XIX a vietos gyventojams iskovojus nepriklausomybe Andu regionas suskilo į atskiras nepriklausomas valstybes Siuo metu Andu regionas yra administruojamas siu valstybiu Venesuela nedidelis Venesuelos regionas vadinamas Kolumbija vienas is penkiu geografiniu regionu Andu regionas Ekvadoras didzioji vakarine Ekvadoro dalis vienas is triju oficialiu regionu vadinamas Peru didzioji vakarine Peru dalis Apima 6 is 8 Peru gamtiniu regionu Bolivija vakarine Bolivijos dalis Argentina siaures vakarine Argentinos dalis Apima oficialius Kujo ir Siaures vakaru Argentinos regionus Cile didzioji siaurine Ciles dalis Andu kalnynui priskiriama ir vakarine Patagonija taip vadinamieji Patagonijos Andai KitaAndu kalnu pavadinimas įdomiai paveike ispanu kalbos leksika zmones megstancius laipioti po kalnus Pietu Amerikos gyventojai vadina andinistais andinista o ne alpinistais Ispaniskas zodis cordillera reiskia virve Vikiteka Andai vaizdine ir garsine medziaga