Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Uzbekistano Respublika uzb Oʻzbekiston RespublikasiVėliava HerbasHimnas source source track track track track Uzbekijos
Uzbekistanas
| Uzbekistano Respublika uzb. Oʻzbekiston Respublikasi | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: Uzbekijos himnas | |||||
Uzbekija žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | uzbekų | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Taškentas | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • Ministras pirmininkas • - | Šavkatas Mirzijojevas - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 448 978 km2 (56) 4,9 % | ||||
| Gyventojų • 2024 • Tankis | 37 543 167 (45) 74,1 žm./km2 (128) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2024 425.238 mlrd. $ (67) 11 900 $ (57) | ||||
| Valiuta | Uzbekistano sumas (UKS) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC+5 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta | nuo Tarybų Sąjungos 1991 m. rugsėjo 1 d. | ||||
| Interneto kodas | .uz | ||||
| Telefono kodas | +998 | ||||
Uzbekistanas arba Uzbekija (uzb. Oʻzbekiston), oficialiai Uzbekistano Respublika (uzb. Oʻzbekiston Respublikasi) – valstybė Vidurinėje Azijoje. Vakaruose ir šiaurėje ribojasi su Kazachstanu, rytuose – su Kirgizija ir Tadžikija, pietryčiuose – su Afganistanu, pietvakariuose – su Turkmėnija. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Taškentas.
Istorija
Dabartinė Uzbekijos teritorija nuo senovės buvo vadinama Transoksiana, t. y. šalis už Okso upės. Teritorijoje buvo du derlingi žemdirbystės ir kultūros centrai, įsiterpę tarp klajoklių gyvenamų dykumų. Vienas jų buvo Sogdas dab. Uzbekijos rytuose, o kitas − Chorezmas Amudarjos žemupyje. Čia I tūkst. pr. m. e. susiformavo aukšto lygio iranėnų kultūros. Kadangi šie regionai buvo tarp Persijos ir Kinijos, užsimezgusi prekyba leido suklestėti vietos miestams, kurie ilgainiui susijungė į Šilko kelią.
327 m. pr. m. e. Sogdą pasiekė Aleksandras Makedonietis, vėliau regioną kontroliavo Graikų-baktrų karalystė (iš Baktrijos regiono dab. Afganistane). Šiai nusilpus, regione įsiviešpatavo klajokliai iš šiaurės − tocharai, kangdžu, pirmaisiais mūsų eros amžiais Sogdą valdė Kušanų imperija, vėliau Sasanidai, klajokliai eftalitai ir kt. Dėl labai įvairios išorinės įtakos formavosi turtinga vietos kultūra, kurioje maišėsi Budizmo, Manicheizmo, kiti elementai.
VIII a. Chorezmą ir Sogdą nukariavo Kalifatas ir pradėta krašto islamizacija. Tai buvo vėliausiai užkariauta ir atokiausia Kalifato teritorija, todėl joje susidarė sąlygos atgimti islamiškajai Persijos kultūrai. Pirmoji persų kilmės dinastija − Samanidai (875–999 m.) − kilo būtent Sogdo regione. Jau Samanidų laikais vyko sparti krašto tiurkizacija − senuosius gyventojus iranėnus keitė tiurkai iš šiaurės. Jie tarnaudavo vietos armijose ir pamažu didino savo populiaciją krašte. X a. Chorezme įsitvirtino Seldžiukidai, o Sogdą nukariavo Karachanidai iš Rytų Turkestano.
XI−XIII a. vienu iš svarbiausių Didžiojo Irano regionų tapo Chorezmas, iš kurio kilo net dvi galingos imperijos. Pirmoji jų buvo Seldžiukidų imperija, kurios teritorijos vakaruose pasiekė Mažąją Aziją. Šiai nusilpus, iš Chorezmo didelę dalį Irano suvienijo Anušteginidai (1077−1231 m.), kurių hegemonija vakaruose pasiekė dab. Azerbaidžaną. Tai buvo vienas brandžiausių Transoksianos kultūrinio suklestėjimo laikotarpių.
XIII a. Chorezmą ir Sogdą nusiaubė Mongolų imperija, o dab. Uzbekijos teritorijoje įsitvirtino Čagatajaus chanatas. Šiam silpstant, XIV a. Sogdo regione iškilo karvedys Tamerlanas, įkūręs Timūridų imperiją. Timūridams valdant Sogdo miestai, ypač sostinė Samarkandas, patyrė didžiulį kultūrinį suklestėjimą. Čia klestėjo architektūra, tapyba, literatūra, rašoma . Tačiau pasinaudoję imperijos nusilpimu, į teritoriją XVI a. migravo klajokliai uzbekai, vedami klano. Jie įkūrė Chyvos (Chorezme) ir Bucharos (Sogde) chanatus (vėliau įsikūrė Kokando chanatas Feganoje). Uzbekų viešpatavimo laikais pasikeitė vietos gyventojų kalba. Kraštas smuko ekonomiškai. Tai nulėmė Šilko kelio svarbos nykimas, nuolatiniai karai tiek su Sefevidais pietuose, tiek su kazachais šiaurėje.
Nors trys uzbekų chanatai XIX a. patyrė stiprėjimą, XIX a. pabaigoje juos užkariavo Rusijos imperija. Po 1917 m. revoliucijos vietos gyventojai siekė nepriklausomybės, tačiau tai nepavyko. Uzbekų teritorijos buvo įjungtos į Turkestano ATSR, o vėliau šio žemėlapis buvo perbraižytas, nubrėžiant dabartines Uzbekijos sienas. 1924 m. suformuota Uzbekijos TSR.
Tarybų Sąjungos sudėtyje Uzbekija išbuvo iki 1991 m. Nuo nepriklausomybės šalį valdo vienas prezidentas − Islamas Karimovas.
Politinė sistema
Valdymo forma – prezidentinis valdymas esant ir ministrui pirmininkui. Formaliai vyriausybės vadovas yra ministras pirmininkas ir vykdomoji valdžia yra vyriausybė. Tačiau de facto vykdomoji valdžia yra sutelkta prezidento rankose. Nuo 1991 m. šalies prezidentas yra Islamas Karimovas. Prezidentas renkamas visuotiniu balsavimu 7 metams.
Įstatymų leidžiamoji valdžia yra dvejų rūmų parlamentas (Olij Madžlis), sudarytas iš aukštesniųjų rūmų Senato (100 narių) ir žemesniųjų – Įstatymų rūmų (150 narių). Abeji rūmai renkami penkerių metų kadencijai. Ministrų kabinetą skiria prezidentas su parlamento palaikymu.
Administracinis suskirstymas
Uzbekija suskirstyta į 12 vilajetų (viloyatlar; vns. – viloyat), 1 autonominę respubliką (Karakalpakija) ir 1 miestą (shahar, Taškentas).
Vilajetai:
- Andižano vilajetas
- Bucharos vilajetas
- Ferganos vilajetas
- Džizako vilajetas
- Chorazmo vilajetas
- Namangano vilajetas
- Navojo vilajetas
- Kaškadarjos vilajetas
- Samarkando vilajetas
- Syr Darjos vilajetas
- Surchandarjos vilajetas
- Taškento vilajetas
Geografija
Uzbekija išsidėsčiusi Vidurinės Azijos šiaurinėje ir centrinėje dalyse. Uzbekija – viena iš dviejų šalių pasaulyje, kuri ne tik neturi priėjimo prie jūros, bet nė viena kaimyninė šalis taip pat neturi priėjimo prie jūros (kita tokia šalis – Lichtenšteinas). Didžiąją dalį šalies teritorijos užima lygumos, ypač Turano žemuma. Šiaurės vakaruose ji pereina į Ustiurto plynaukštę. Rytuose ir pietuose paviršius gerokai labiau kalnuotas: pačiuose šiaurės rytuose yra Tianšanio kalnų pakraštys, o pietryčiuose įsiterpia Turkestano, Zeravšano ir Gisaro kalnagūbriai. Pastarajame yra aukščiausias šalies taškas – Chazret Sultanas (4 643 m). Tarpukalnėse driekiasi derlingi Ferganos, , Čirčiko-Angreno ir kt. slėniai.
Klimatas ryškiai žemyninis, sausringas. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra siekia nuo -3 °C iki +3 °C, liepos − 26−32 °C. Metinis kritulių kiekis svyruoja nuo 80 mm lygumoje iki 1 000 mm kalnuose.
Visos šalies upės priklauso nenuotakiam Aralo jūros baseinui. Šalies vakaruose tekšanti Aralo jūra smarkiai nusekusi dėl neapgalvotos irigacijos. Pietiniu šalies pakraščiu į ją teka Amudarja, šiaurės rytiniu − Syrdarja. Šių upių baseinuose įrengta daug drėkinamųjų kanalų, tvenkinių.
Vakarinėse lygumose būdingos dykumos (Kyzylkumas, naujai susidariusi druskinga dykuma Aralkumas), tik Amudarjos žemupyje yra pelkėta oazė. Kalnuose auga įvairiažolės stepės, riešutmedžių miškai, upių slėniuose − pakrančių miškai.
Ekonomika
Uzbekijos upės ir kanalai aprūpina medvilnės laukus, kuri yra pagrindinis šalies eksporto produktas. Dideli ryžių laukų plotai yra Zeravšno slėnyje. Kiti žemės ūkio produktai yra javai, liucerna, vaisiai, vynuogės, iš kurių gaminamas vynas, sezamai, tabakas, cukranendrės. Galvijai auginami sausringesnėje, vakarinėje šalies dalyje. Uzbekija parduoda karakulo avių veislės kailius. Medvilnė, šilkas, vilna tiekiama didelei šalies tekstilės pramonei.
Įrengimų gamyba, metalurgija, maisto produktų apdorojimas, chemikalų, trąšų gamyba, statybinės medžiagos yra pirmaujančios pramonės šakos.
Uzbekija turtinga savo mineralinėmis iškasenomis, pvz., anglimi, auksu, cinku, variu, volframu, molibdenu, švinu, uranu. Ferganos slėnis yra svarbi naftos gavybos vieta. Vakarinėje šalies pusėje yra dideli gamtinių dujų ištekliai.
Demografija
Pasak oficialių šaltinių, 1996 m. šalyje gyveno 80 % uzbekų, 5,5 % rusų, 5 % tadžikų, 3 % kazachų, 2,5 % karakalpakų ir 1,5 % totorių. Tadžikų procentas šalyje yra truputį kontroversiškas. Nors oficialiuose šaltiniuose parašyta, kad jis yra 5 %, kai kurie vakarų mokslininkai mano, kad iš tikro tadžikai sudaro 20−30 % Uzbekijos populiacijos.
Gyventojų amžiaus struktūra (2007 m. apskaičiavimai) :
- 0−14 metų: 32,4 % (4 587 338 vyrų ir 4 416 014 moterų)
- 15−64 metų: 62,8 % (8 636 226 vyrų ir 8 817 633 moterų)
- virš 65 metų: 4,8 % (543 417 vyrų ir 779 431 moterų)
Pasiskirstymas pagal religiją (2002 m.):
- musulmonai − 88 % (daugiausiai sunitai, apie 5 % šiitų)
- stačiatikiai − 1,5 %
- kitų religijų atstovai − 3 %
Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo (2007 m. apsk.): 64,98 metų (61,57 vyrams, 68,56 moterims). Vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas (2003 m. apsk.): 99,3 % (99,6 % vyrams, 99 % moterims). Nors gyvenimo trukmė ir raštingumas yra didelis, tai yra daugiau sovietinės sistemos nuopelnas. Po Tarybų Sąjungos iširimo dėl sumažėjusio finansavimo sveikatos apsaugos kokybė, prieinamumas ir efektyvumas suprastėjo.
Žr. taip pat: Sąrašas:Uzbekijos miestai
Kultūra
Kita informacija
- Uzbekijos ryšiai
- Uzbekijos transportas
Šaltiniai
- CIA Factbook Archyvuota kopija 2016-07-09 iš Wayback Machine projekto.
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 444
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Uzbekistanas, Kas yra Uzbekistanas? Ką reiškia Uzbekistanas?
Uzbekistano Respublika uzb Oʻzbekiston RespublikasiVeliava HerbasHimnas source source track track track track Uzbekijos himnasUzbekija zemelapyjeValstybine kalba uzbekuSostine ir didziausias miestas TaskentasValstybes vadovai Prezidentas Ministras pirmininkas Savkatas Mirzijojevas Plotas Is viso vandens 448 978 km2 56 4 9 Gyventoju 2024 Tankis 37 543 167 45 74 1 zm km2 128 BVP Is viso Vienam gyventojui 2024 425 238 mlrd 67 11 900 57 Valiuta Uzbekistano sumas UKS Laiko juosta Vasaros laikas UTC 5 netaikomasNepriklausomybe Paskelbta nuo Tarybu Sajungos 1991 m rugsejo 1 d Interneto kodas uzTelefono kodas 998 Uzbekistanas arba Uzbekija uzb Oʻzbekiston oficialiai Uzbekistano Respublika uzb Oʻzbekiston Respublikasi valstybe Vidurineje Azijoje Vakaruose ir siaureje ribojasi su Kazachstanu rytuose su Kirgizija ir Tadzikija pietryciuose su Afganistanu pietvakariuose su Turkmenija Salies sostine ir didziausias miestas Taskentas IstorijaPagrindinis straipsnis Uzbekijos istorija Mauzoliejus Guri Amir Dabartine Uzbekijos teritorija nuo senoves buvo vadinama Transoksiana t y salis uz Okso upes Teritorijoje buvo du derlingi zemdirbystes ir kulturos centrai įsiterpe tarp klajokliu gyvenamu dykumu Vienas ju buvo Sogdas dab Uzbekijos rytuose o kitas Chorezmas Amudarjos zemupyje Cia I tukst pr m e susiformavo auksto lygio iranenu kulturos Kadangi sie regionai buvo tarp Persijos ir Kinijos uzsimezgusi prekyba leido suklesteti vietos miestams kurie ilgainiui susijunge į Silko kelia 327 m pr m e Sogda pasieke Aleksandras Makedonietis veliau regiona kontroliavo Graiku baktru karalyste is Baktrijos regiono dab Afganistane Siai nusilpus regione įsiviespatavo klajokliai is siaures tocharai kangdzu pirmaisiais musu eros amziais Sogda valde Kusanu imperija veliau Sasanidai klajokliai eftalitai ir kt Del labai įvairios isorines įtakos formavosi turtinga vietos kultura kurioje maisesi Budizmo Manicheizmo kiti elementai VIII a Chorezma ir Sogda nukariavo Kalifatas ir pradeta krasto islamizacija Tai buvo veliausiai uzkariauta ir atokiausia Kalifato teritorija todel joje susidare salygos atgimti islamiskajai Persijos kulturai Pirmoji persu kilmes dinastija Samanidai 875 999 m kilo butent Sogdo regione Jau Samanidu laikais vyko sparti krasto tiurkizacija senuosius gyventojus iranenus keite tiurkai is siaures Jie tarnaudavo vietos armijose ir pamazu didino savo populiacija kraste X a Chorezme įsitvirtino Seldziukidai o Sogda nukariavo Karachanidai is Rytu Turkestano XI XIII a vienu is svarbiausiu Didziojo Irano regionu tapo Chorezmas is kurio kilo net dvi galingos imperijos Pirmoji ju buvo Seldziukidu imperija kurios teritorijos vakaruose pasieke Mazaja Azija Siai nusilpus is Chorezmo didele dalį Irano suvienijo Anusteginidai 1077 1231 m kuriu hegemonija vakaruose pasieke dab Azerbaidzana Tai buvo vienas brandziausiu Transoksianos kulturinio suklestejimo laikotarpiu XIII a Chorezma ir Sogda nusiaube Mongolu imperija o dab Uzbekijos teritorijoje įsitvirtino Cagatajaus chanatas Siam silpstant XIV a Sogdo regione iskilo karvedys Tamerlanas įkures Timuridu imperija Timuridams valdant Sogdo miestai ypac sostine Samarkandas patyre didziulį kulturinį suklestejima Cia klestejo architektura tapyba literatura rasoma Taciau pasinaudoje imperijos nusilpimu į teritorija XVI a migravo klajokliai uzbekai vedami klano Jie įkure Chyvos Chorezme ir Bucharos Sogde chanatus veliau įsikure Kokando chanatas Feganoje Uzbeku viespatavimo laikais pasikeite vietos gyventoju kalba Krastas smuko ekonomiskai Tai nuleme Silko kelio svarbos nykimas nuolatiniai karai tiek su Sefevidais pietuose tiek su kazachais siaureje Nors trys uzbeku chanatai XIX a patyre stiprejima XIX a pabaigoje juos uzkariavo Rusijos imperija Po 1917 m revoliucijos vietos gyventojai sieke nepriklausomybes taciau tai nepavyko Uzbeku teritorijos buvo įjungtos į Turkestano ATSR o veliau sio zemelapis buvo perbraizytas nubreziant dabartines Uzbekijos sienas 1924 m suformuota Uzbekijos TSR Tarybu Sajungos sudetyje Uzbekija isbuvo iki 1991 m Nuo nepriklausomybes salį valdo vienas prezidentas Islamas Karimovas Politine sistemaUzbekijos parlamentasPagrindinis straipsnis Uzbekijos politine sistema Valdymo forma prezidentinis valdymas esant ir ministrui pirmininkui Formaliai vyriausybes vadovas yra ministras pirmininkas ir vykdomoji valdzia yra vyriausybe Taciau de facto vykdomoji valdzia yra sutelkta prezidento rankose Nuo 1991 m salies prezidentas yra Islamas Karimovas Prezidentas renkamas visuotiniu balsavimu 7 metams Įstatymu leidziamoji valdzia yra dveju rumu parlamentas Olij Madzlis sudarytas is aukstesniuju rumu Senato 100 nariu ir zemesniuju Įstatymu rumu 150 nariu Abeji rumai renkami penkeriu metu kadencijai Ministru kabineta skiria prezidentas su parlamento palaikymu Administracinis suskirstymasPagrindinis straipsnis Uzbekistano administracinis suskirstymas Uzbekija suskirstyta į 12 vilajetu viloyatlar vns viloyat 1 autonomine respublika Karakalpakija ir 1 miesta shahar Taskentas Vilajetai Andizano vilajetas Bucharos vilajetas Ferganos vilajetas Dzizako vilajetas Chorazmo vilajetas Namangano vilajetas Navojo vilajetas Kaskadarjos vilajetas Samarkando vilajetas Syr Darjos vilajetas Surchandarjos vilajetas Taskento vilajetasGeografijaPagrindinis straipsnis Uzbekijos geografija Uzbekijos zemelapis Uzbekija issidesciusi Vidurines Azijos siaurineje ir centrineje dalyse Uzbekija viena is dvieju saliu pasaulyje kuri ne tik neturi priejimo prie juros bet ne viena kaimynine salis taip pat neturi priejimo prie juros kita tokia salis Lichtensteinas Didziaja dalį salies teritorijos uzima lygumos ypac Turano zemuma Siaures vakaruose ji pereina į Ustiurto plynaukste Rytuose ir pietuose pavirsius gerokai labiau kalnuotas paciuose siaures rytuose yra Tiansanio kalnu pakrastys o pietryciuose įsiterpia Turkestano Zeravsano ir Gisaro kalnagubriai Pastarajame yra auksciausias salies taskas Chazret Sultanas 4 643 m Tarpukalnese driekiasi derlingi Ferganos Circiko Angreno ir kt sleniai Klimatas ryskiai zemyninis sausringas Vidutine sausio menesio temperatura siekia nuo 3 C iki 3 C liepos 26 32 C Metinis krituliu kiekis svyruoja nuo 80 mm lygumoje iki 1 000 mm kalnuose Visos salies upes priklauso nenuotakiam Aralo juros baseinui Salies vakaruose teksanti Aralo jura smarkiai nusekusi del neapgalvotos irigacijos Pietiniu salies pakrasciu į ja teka Amudarja siaures rytiniu Syrdarja Siu upiu baseinuose įrengta daug drekinamuju kanalu tvenkiniu Vakarinese lygumose budingos dykumos Kyzylkumas naujai susidariusi druskinga dykuma Aralkumas tik Amudarjos zemupyje yra pelketa oaze Kalnuose auga įvairiazoles stepes riesutmedziu miskai upiu sleniuose pakranciu miskai EkonomikaPagrindinis straipsnis Uzbekijos upes ir kanalai aprupina medvilnes laukus kuri yra pagrindinis salies eksporto produktas Dideli ryziu lauku plotai yra Zeravsno slenyje Kiti zemes ukio produktai yra javai liucerna vaisiai vynuoges is kuriu gaminamas vynas sezamai tabakas cukranendres Galvijai auginami sausringesneje vakarineje salies dalyje Uzbekija parduoda karakulo aviu veisles kailius Medvilne silkas vilna tiekiama didelei salies tekstiles pramonei Įrengimu gamyba metalurgija maisto produktu apdorojimas chemikalu trasu gamyba statybines medziagos yra pirmaujancios pramones sakos Uzbekija turtinga savo mineralinemis iskasenomis pvz anglimi auksu cinku variu volframu molibdenu svinu uranu Ferganos slenis yra svarbi naftos gavybos vieta Vakarineje salies puseje yra dideli gamtiniu duju istekliai DemografijaPagrindinis straipsnis Uzbekijos demografija Jaunesni nei 14 metu zmones sudaro beveik trecdalį Uzbekijos populiacijos Pasak oficialiu saltiniu 1996 m salyje gyveno 80 uzbeku 5 5 rusu 5 tadziku 3 kazachu 2 5 karakalpaku ir 1 5 totoriu Tadziku procentas salyje yra truputį kontroversiskas Nors oficialiuose saltiniuose parasyta kad jis yra 5 kai kurie vakaru mokslininkai mano kad is tikro tadzikai sudaro 20 30 Uzbekijos populiacijos Gyventoju amziaus struktura 2007 m apskaiciavimai 0 14 metu 32 4 4 587 338 vyru ir 4 416 014 moteru 15 64 metu 62 8 8 636 226 vyru ir 8 817 633 moteru virs 65 metu 4 8 543 417 vyru ir 779 431 moteru Pasiskirstymas pagal religija 2002 m musulmonai 88 daugiausiai sunitai apie 5 siitu staciatikiai 1 5 kitu religiju atstovai 3 Vidutine numatomo gyvenimo trukme skaiciuojant nuo gimimo 2007 m apsk 64 98 metu 61 57 vyrams 68 56 moterims Vyresniu nei 15 m zmoniu rastingumas 2003 m apsk 99 3 99 6 vyrams 99 moterims Nors gyvenimo trukme ir rastingumas yra didelis tai yra daugiau sovietines sistemos nuopelnas Po Tarybu Sajungos isirimo del sumazejusio finansavimo sveikatos apsaugos kokybe prieinamumas ir efektyvumas suprastejo Zr taip pat Sarasas Uzbekijos miestaiKulturaPagrindinis straipsnis Kita informacijaUzbekijos rysiai Uzbekijos transportasSaltiniaiVikiteka Uzbekija vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Uzbekija CIA Factbook Archyvuota kopija 2016 07 09 is Wayback Machine projekto Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 444