Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Uzbekijos plotas bendras 447 400 km sausuma 425 400 km vanduo 22 000 km Uzbekijos žemėlapis Uzbekijai priklauso dalis Ar
Uzbekijos geografija
Uzbekijos plotas:
- bendras: 447 400 km²
- sausuma: 425 400 km²
- vanduo: 22 000 km²
Uzbekijai priklauso dalis Aralo jūros su 420 km kranto linija.
Sausumos sienų ilgis: 6 221 km. Su Afganistanu − 137 km, su Kazachija − 2 203 km, su Kirgizija − 1 099 km, su Tadžikija − 1 161 km, su Turkmėnija − 1 621 km.
Geografija
Uzbekija išsidėsčiusi Vidurinės Azijos šiaurinėje ir centrinėje dalyse. Apie 80 % Uzbekijos teritorijos užima Turano žemumos dalis. Uzbekijos šiaurės vakaruose yra Ustiurto plynaukštės rytinė dalis (iki 292 m aukščio) su Barsakelmeso, Asake Audano duburiais. Į rytus nuo plynaukštės − aliuvinė Amudarjos žemupio lyguma, Uzbekijos šiaurėje ir centre yra žema Kyzylkumo smėlio dykuma su pavieniais atlikuonimis (Bukantau, 764 m, Tamdytau, 922 m, Kuldžuktau, 785 m) yra uždarų įdubų (Mynbulako, -12 m). Rytuose Turano žemuma įsiterpia tarp kalnagūbrių, šiaurėje pereina į Alkanąją, vidurio dalyje − į , pietuose − į Karšio stepę.
Uzbekijos šiaurės rytuose ir rytuose yra kaledoninės ir hercininės kalnodaros vakarų Tianšanio kalnų pakraštys su , Pskemo, , Čiatkalo kalnagūbrių dalimis, pietryčiuose − Gisaro Alajaus dalis su Turkestano, Zeravšano, Gisaro kalnagūbrių atšakomis. Tarp kalnų − Ferganos slėnis. Uzbekijos rytuose būna žemės drebėjimų.
Klimatas
Klimatas Uzbekijoje kontinentinis − šiaurėje vidutinių platumų, pietuose subtropinis. Sausio vidutinė temperatūra nuo 2−3 pietryčiuose iki -10 °C šiaurės vakaruose, liepos 25−30 lygumose ir priekalniuose, 31−32 °C pietryčiuose. Absoliutūs maksimumai lygumose ir priekalniuose 42−47, absoliutūs minimumai -35, -38 °C šiaurės vakaruose. Kritulių lygumose 70−150 mm per metus, kalnuose iki 1 000 mm (daugiausia jų žiemą ir pavasarį). Sniego danga nepastovi. Vyrauja šiaurės rytų ir šiaurės vėjai.
Upės ir ežerai
Uzbekijoje yra apie 600 upių. Visos jos priklauso Aralo jūros baseinui. Didžiausios upės − Syrdarja (su intaku Čirčiku) ir Amudarja (su intakais Surchandarja, , Zeravšanu). Amudarja, įtekėdama į Aralą, sudaro plačią deltą. Lygumose upių mažai: vasarą jos nusenka, žemupiai išdžiūsta. Kalnų upės sraunios, vandeningos, patvinsta pavasarį ir vasaros pradžioje. Prie jų yra pastatyta hidroelektrinių, jų vandeniu drėkinami laukai. Ežerų daugiausia yra upių slėniuose ir Amudarjos deltoje. Didžiausias ežeras − Aralas. Kalnuose yra nedidelių ledynų.
Gyvūnija
Uzbekijos smėlio dykumose paplitę šokliai, smiltpelės, starai, , , medšarkės, kūltupiai, gekonai, , . Molingose ir akmeningose dykumose − stepinės agamos, varanai, vėžliai, , kobros. Tugajuose − nendrinės katės, šakalai, šernai, fazanai, juodieji varnai, devynbalsės. Oazėse − , žvirbliai, . Nuo dykumų iki aukštikalnių paplitusios lapės, vilkai, apuokai, kilnieji ereliai. Syrdarjoje ir Amudarjoje yra 3 endeminės rūšys.
Gamtos apsauga
Uzbekijoje yra nemažai rezervatų. Didžiausieji:
- (saugoma Tianšanio landšaftų kompleksas),
- (saugoma Turkestano kalnagūbrio gamtinio komplekso augalija),
- (saugoma Amudarjos salos augalija).
Nuorodos
- Referatas apie Uzbekiją (rusų k.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Uzbekijos geografija, Kas yra Uzbekijos geografija? Ką reiškia Uzbekijos geografija?
Uzbekijos plotas bendras 447 400 km sausuma 425 400 km vanduo 22 000 km Uzbekijos zemelapis Uzbekijai priklauso dalis Aralo juros su 420 km kranto linija Sausumos sienu ilgis 6 221 km Su Afganistanu 137 km su Kazachija 2 203 km su Kirgizija 1 099 km su Tadzikija 1 161 km su Turkmenija 1 621 km GeografijaTiansanis Uzbekija issidesciusi Vidurines Azijos siaurineje ir centrineje dalyse Apie 80 Uzbekijos teritorijos uzima Turano zemumos dalis Uzbekijos siaures vakaruose yra Ustiurto plynaukstes rytine dalis iki 292 m aukscio su Barsakelmeso Asake Audano duburiais Į rytus nuo plynaukstes aliuvine Amudarjos zemupio lyguma Uzbekijos siaureje ir centre yra zema Kyzylkumo smelio dykuma su pavieniais atlikuonimis Bukantau 764 m Tamdytau 922 m Kuldzuktau 785 m yra uzdaru įdubu Mynbulako 12 m Rytuose Turano zemuma įsiterpia tarp kalnagubriu siaureje pereina į Alkanaja vidurio dalyje į pietuose į Karsio stepe Uzbekijos siaures rytuose ir rytuose yra kaledonines ir hercinines kalnodaros vakaru Tiansanio kalnu pakrastys su Pskemo Ciatkalo kalnagubriu dalimis pietryciuose Gisaro Alajaus dalis su Turkestano Zeravsano Gisaro kalnagubriu atsakomis Tarp kalnu Ferganos slenis Uzbekijos rytuose buna zemes drebejimu Klimatas Klimatas Uzbekijoje kontinentinis siaureje vidutiniu platumu pietuose subtropinis Sausio vidutine temperatura nuo 2 3 pietryciuose iki 10 C siaures vakaruose liepos 25 30 lygumose ir priekalniuose 31 32 C pietryciuose Absoliutus maksimumai lygumose ir priekalniuose 42 47 absoliutus minimumai 35 38 C siaures vakaruose Krituliu lygumose 70 150 mm per metus kalnuose iki 1 000 mm daugiausia ju ziema ir pavasarį Sniego danga nepastovi Vyrauja siaures rytu ir siaures vejai Upes ir ezerai Syrdarja Uzbekijoje yra apie 600 upiu Visos jos priklauso Aralo juros baseinui Didziausios upes Syrdarja su intaku Circiku ir Amudarja su intakais Surchandarja Zeravsanu Amudarja įtekedama į Arala sudaro placia delta Lygumose upiu mazai vasara jos nusenka zemupiai isdziusta Kalnu upes sraunios vandeningos patvinsta pavasarį ir vasaros pradzioje Prie ju yra pastatyta hidroelektriniu ju vandeniu drekinami laukai Ezeru daugiausia yra upiu sleniuose ir Amudarjos deltoje Didziausias ezeras Aralas Kalnuose yra nedideliu ledynu Gyvunija Uzbekijos smelio dykumose paplite sokliai smiltpeles starai medsarkes kultupiai gekonai Molingose ir akmeningose dykumose stepines agamos varanai vezliai kobros Tugajuose nendrines kates sakalai sernai fazanai juodieji varnai devynbalses Oazese zvirbliai Nuo dykumu iki aukstikalniu paplitusios lapes vilkai apuokai kilnieji ereliai Syrdarjoje ir Amudarjoje yra 3 endemines rusys Gamtos apsauga Uzbekijoje yra nemazai rezervatu Didziausieji saugoma Tiansanio landsaftu kompleksas saugoma Turkestano kalnagubrio gamtinio komplekso augalija saugoma Amudarjos salos augalija NuorodosReferatas apie Uzbekija rusu k