Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Juozapas Tiškevičius IVTiškevičiaiLelivaGimė 1868 m sausio 12 d KretingojeMirė 1917 m birželio 20 d 49 metai Helsingfors
Juozapas Tiškevičius IV
| Juozapas Tiškevičius IV | |
|---|---|
| Tiškevičiai | |
| Leliva | |
| Gimė | 1868 m. sausio 12 d. Kretingoje |
| Mirė | 1917 m. birželio 20 d. (49 metai) Helsingforse |
| Tėvas | Juozapas Tiškevičius |
| Motina | Sofija Horvataitė-Tiškevičienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Jadvyga Stefanija Marija Juzefa Sviatopelk-Četvertinska |
| Vaikai | Joana Sofija Marija Tiškevičiūtė Andrius Tiškevičius Zdislovas Stanislovas Kostka Tiškevičius |
| Veikla | Lietuvos bajoras, didikas, Leliva herbo grafas. |
Juozapas Tiškevičius (lenk. Józef Tyszkiewicz, 1868 m. sausio 12 d. Kretingoje, Telšių aps., Kauno gub., Rusijos imperija – 1917 m. birželio 20 d. Helsingforse, Suomijos Didžioji Kunigaikštystė, Rusijos imperija) – Lietuvos bajoras, didikas, Leliva herbo grafas.
Biografija
Kilęs iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės antrosios Biržų šakos Kretingos atšakos. Tėvas Juozapas Tiškevičius II. Motina Sofija Horvataitė. Broliai Aleksandras, Antanas, Vladislovas ir Feliksas Tiškevičiai.
Šeima
1897 m. sausio 11 d. Varšuvoje, Šv. Kryžiaus bažnyčioje susituokė su kunigaikštyte Jadvyga Stefanija Marija Sviatopelk-Četvertinska.
Vaikai:
- Joana Sofija Marija Tiškevičiūtė (1898 m. balandžio 28 d. Varšuvoje – 1995 m. rugpjūčio 28 d. Varšuvoje). 1921 m. Varšuvoje ištekėjo už giminaičio Stepono Jono Tiškevičiaus (1897–? m.), susilaukė dukterų Daratos (1922–1958 m.), Joanos Marijos Jadvygos (g. 1923 m.), Jadvygos (g. 1925 m.) ir Kristinos (g. 1932 m.).
- Andrius Tiškevičius (1899–1977 m.), antrasis ir paskutinis Užutrakio dvaro ordinatas.
- Zdislovas Stanislovas Kostka Tiškevičius (1901–1941 m.).
- Marija Tiškevičiūtė (1904 m. vasario 3 d. Vilniuje – 1971 m. lapkričio 26 d. Krokuvoje). 1928 m. Varšuvoje ištekėjo už grafo Zigmunto Konstantino Vieliopolskio (1901–1971 m.), susilaukė sūnaus Kristupo Marijos (1931–2006 m.), dukterų Aleksandros Marijos (1929–1985 m.) ir Marijos Izabelės (g. 1936 m.).
Pirmojo pasaulinio karo pradžioje su šeima evakavosi į Rusiją, apsigyveno Helsingfrose (Suomijos Didžioji Kunigaikštystė), kuriame ir mirė. Žmona po karo grįžo į Užutrakį, o 1939 m. rusams okupavus Vilniaus kraštą, pabėgo pas vyro brolį Aleksandrą į Kretingą, kurioje 1940 m. mirė ir buvo palaidota grafų Tiškevičių šeimos koplyčioje Kretingos II kapinėse.
Valdos
Iš tėvo paveldėjo Užutrakio dvarą, kuriame įkūrė majoratą ir tapo pirmuoju ordinatu. Gražiausioje vietoje, pusiasalyje tarp Galvės ir Skaisčio ežerų, 1896 m. pastatė neoklasicistinio stiliaus rūmus, kuriuos projektavo architektas . Rūmus apsupo prancūzų parkų architekto-dendrologo Eduardo Fransua Andrė suprojektuotas mišrus parkas.
Šaltiniai
- Juozapas Tiškevičius IV. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 325 psl.
Nuorodos
- Palangos gintaro muziejus Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juozapas Tiškevičius IV, Kas yra Juozapas Tiškevičius IV? Ką reiškia Juozapas Tiškevičius IV?
Juozapas Tiskevicius IVTiskeviciaiLelivaGime 1868 m sausio 12 d KretingojeMire 1917 m birzelio 20 d 49 metai HelsingforseTevas Juozapas TiskeviciusMotina Sofija Horvataite TiskevicieneSutuoktinis e Jadvyga Stefanija Marija Juzefa Sviatopelk CetvertinskaVaikai Joana Sofija Marija Tiskeviciute Andrius Tiskevicius Zdislovas Stanislovas Kostka TiskeviciusVeikla Lietuvos bajoras didikas Leliva herbo grafas Juozapas Tiskevicius lenk Jozef Tyszkiewicz 1868 m sausio 12 d Kretingoje Telsiu aps Kauno gub Rusijos imperija 1917 m birzelio 20 d Helsingforse Suomijos Didzioji Kunigaikstyste Rusijos imperija Lietuvos bajoras didikas Leliva herbo grafas BiografijaJuozapo Tiskeviciaus zmona Jadvyga Stefaija Marija Sviatopelk CetvertinskaUzutrakio dvaras Kiles is Lietuvos didiku Tiskeviciu gimines antrosios Birzu sakos Kretingos atsakos Tevas Juozapas Tiskevicius II Motina Sofija Horvataite Broliai Aleksandras Antanas Vladislovas ir Feliksas Tiskeviciai Seima1897 m sausio 11 d Varsuvoje Sv Kryziaus baznycioje susituoke su kunigaikstyte Jadvyga Stefanija Marija Sviatopelk Cetvertinska Vaikai Joana Sofija Marija Tiskeviciute 1898 m balandzio 28 d Varsuvoje 1995 m rugpjucio 28 d Varsuvoje 1921 m Varsuvoje istekejo uz giminaicio Stepono Jono Tiskeviciaus 1897 m susilauke dukteru Daratos 1922 1958 m Joanos Marijos Jadvygos g 1923 m Jadvygos g 1925 m ir Kristinos g 1932 m Andrius Tiskevicius 1899 1977 m antrasis ir paskutinis Uzutrakio dvaro ordinatas Zdislovas Stanislovas Kostka Tiskevicius 1901 1941 m Marija Tiskeviciute 1904 m vasario 3 d Vilniuje 1971 m lapkricio 26 d Krokuvoje 1928 m Varsuvoje istekejo uz grafo Zigmunto Konstantino Vieliopolskio 1901 1971 m susilauke sunaus Kristupo Marijos 1931 2006 m dukteru Aleksandros Marijos 1929 1985 m ir Marijos Izabeles g 1936 m Pirmojo pasaulinio karo pradzioje su seima evakavosi į Rusija apsigyveno Helsingfrose Suomijos Didzioji Kunigaikstyste kuriame ir mire Zmona po karo grįzo į Uzutrakį o 1939 m rusams okupavus Vilniaus krasta pabego pas vyro brolį Aleksandra į Kretinga kurioje 1940 m mire ir buvo palaidota grafu Tiskeviciu seimos koplycioje Kretingos II kapinese ValdosIs tevo paveldejo Uzutrakio dvara kuriame įkure majorata ir tapo pirmuoju ordinatu Graziausioje vietoje pusiasalyje tarp Galves ir Skaiscio ezeru 1896 m pastate neoklasicistinio stiliaus rumus kuriuos projektavo architektas Rumus apsupo prancuzu parku architekto dendrologo Eduardo Fransua Andre suprojektuotas misrus parkas SaltiniaiJuozapas Tiskevicius IV Lietuviskoji tarybine enciklopedija XI t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1983 T XI Sternbergo Vaisius 325 psl NuorodosPalangos gintaro muziejus Archyvuota kopija 2007 09 27 is Wayback Machine projekto