Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jurgis TiškevičiusTiškevičiaiLelija herbas Gimė 1596 m Vištytyje Bresto srityjeMirė 1656 m sausio 17 d 60 metų DomnauPal
Jurgis Tiškevičius
| Jurgis Tiškevičius | |
|---|---|
| Tiškevičiai | |
| Lelija (herbas) | |
| Gimė | 1596 m. Vištytyje, Bresto srityje |
| Mirė | 1656 m. sausio 17 d. (~60 metų) Domnau |
| Palaidotas (-a) | Vilniaus katedroje |
| Tėvas | Jonas Eustachijus Tiškevičius Logoiskis |
| Motina | Sofija Vyšniovecka |
| Vikiteka | Jurgis Tiškevičius |
Jurgis Tiškevičius (lenk. Jerzy Tyszkiewicz, 1596 m. Vištytyje, Baltarusija – 1656 m. sausio 17 d. Domnau prie Karaliaučiaus) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas, Žemaičių vyskupas.
Šeima
Kilęs iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės Logoisko šakos. Tėvas Jonas Eustachijus Tiškevičius Logoiskis. Motina kunigaikštytė Sofija Vyšniovecka. Broliai Kristupas Tiškevičius, Antanas Jonas Tiškevičius, Kazimieras Tiškevičius II, Felicijonas Tiškevičius.
Veikla
Mokėsi jėzuitų kolegijose Vilniuje, Liubline, Poznanėje, Krokuvos akademijoje.
1622 m. įšventintas kunigu, dirbo Krokuvos vyskupo raštinėje, vėliau pakeltas Krokuvos katedros kanauninku ir paskirtas Kozieglovkų parapijos klebonu. 1627 m. gegužės 17 d. paskirtas Metonės vyskupu ir Vilniaus sufraganu. Jo rūpesčiu pastatyta Vilniuje vargšų ligoninė.
1633 m. gruodžio 19 d. paskirtas Žemaičių vyskupu. Aplankė vyskupijos parapijas ir pastebėjęs, kad kai kur trūksta bažnyčių, paskatino didikus statyti naujas. Taip buvo pastatyta ir aprūpinta beneficija Kartenos bažnyčia, užrašytos žemės Skirsnemunės bažnyčiai, vyskupas suteikė jai parapijos teises, pradėta statyti Nemakščių bažnyčia. J. Lackis užrašė donaciją Viekšnių bažnyčiai. Vyskupas savo lėšomis pastatė bažnyčias Surviliškyje, Kuliuose, Laukžemėje, Pušalote, koplyčios Pikeliuose, Židikuose, Sudarge.
Jam vadovaujant Žemaičių vyskupija buvo suskirstyta į 6 dekanatus, vyskupijoje išplėsta kunigų seminarija. Jis skatino kunigus steigti prie parapijų pradžios mokyklas. Daugumos Žemaičių vyskupijos valdų valstiečius pervedė nuo duokles į činčą – mokestį už žemę pinigais. Pasirūpino, kad karalius Vladislovas Vaza 1635 m. Žemaitijos vyskupijos sostinei Varniams suteiktų Magdeburgo teises.
1636 m. sausio 13-15 d., 1639 m. sausio 16-18 d., 1643 m. rugsėjo 20-22 d. ir 1647 m. liepos 14-16 d. Žemaitijoje įvyko vyskupijos sinodai, kunigų suvažiavimai, kuriuose buvo nutarta geriau ruošti kunigus, sakyti gražesnius pamokslus, nemokamai laidoti neturtinguosius, steigti artojų globėjo Šv. Izidoriaus brolijas. 1638 m. kaip Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Vladislovo Vazos pasiuntinys lankėsi Romoje pas popiežių Urboną VIII, o 1645 m. Karaliaus nurodymu pirmininkavo katalikų ir protestantų suvažiavimui Torunėje, kur buvo siekiama suvienyti katalikus ir protestantus.
1637 m. Gardų miestelyje sumanė pastatyti Kryžiaus kelio koplyčias. Per porą metų jo lėšomis Gardų kalvose iškilo 19 koplyčių su paveikslais. 1639 m. pats vyskupas su gausia kunigų palyda ir didele tikinčiųjų minia pirmąkart apėjo Kryžiaus kelio stotis, barstydamas tarp koplyčių esančius takus iš Jeruzalės Kalvarijų parvežta žeme. Nuo to laiko Gardus pradėta vadinti Žemaičių Kalvarija, ją nuolat lanko gausūs maldininkų būriai. Naująją šventovę vyskupas atidavė vienuoliams dominikonams, kuriuos jis 1637 m. pakvietė į Gardus, pasirūpino, kad būtų parašytos giesmės ir maldos, skaitomos einant kryžiaus kelius. 1643 m. Raseiniuose ir Virbalyje įkūrė Domininkonų vienuolynus bei pirmąjį Lietuvoje moterų vienuolyną Kražiuose.
1649–1656 m. – Vilniaus vyskupas. Prasidėjus karui su Rusija dėl Livonijos ordino žemių, 1655 m. vyko pas Švedijos karalių Karolį X Gustavą prašyti karinės pagalbos prieš Rusijos kariuomenę, dalyvavo Kėdainių unijos sudarymo pirmajame etape. Rusijos kariuomenei įsiveržus į Vilnių, buvo priverstas pasitraukti į Prūsiją, kur ir mirė.
1762 m. sausio 3 d. vyskupo palaikai buvo parvežti į Žemaičių Kalvariją ir perlaidoti bažnyčios presbiterijos pogrindyje.
Šaltiniai
- Jurgis Tiškevičius. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 325 psl.
Nuorodos
Žemaičių vyskupijos muziejus Archyvuota kopija 2007-10-12 iš Wayback Machine projekto.
| Romos katalikų bažnyčios vadovai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Abraomas Vaina | Vilniaus Vyskupas-sufraganas 1627–1633 | Po to: |
| Prieš tai: | Žemaičių vyskupas 1633–1649 | Po to: Petras Parčevskis |
| Prieš tai: Abraomas Vaina | Vilniaus vyskupas 1649–1656 | Po to: Jonas Karolis Daugėla Zaviša |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jurgis Tiškevičius, Kas yra Jurgis Tiškevičius? Ką reiškia Jurgis Tiškevičius?
Jurgis TiskeviciusTiskeviciaiLelija herbas Gime 1596 m Vistytyje Bresto srityjeMire 1656 m sausio 17 d 60 metu DomnauPalaidotas a Vilniaus katedrojeTevas Jonas Eustachijus Tiskevicius LogoiskisMotina Sofija VysnioveckaVikiteka Jurgis Tiskevicius Jurgis Tiskevicius lenk Jerzy Tyszkiewicz 1596 m Vistytyje Baltarusija 1656 m sausio 17 d Domnau prie Karaliauciaus Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes bajoras didikas Lelijos herbo grafas Abieju Tautu Respublikos valstybes veikejas Zemaiciu vyskupas SeimaKiles is Lietuvos didiku Tiskeviciu gimines Logoisko sakos Tevas Jonas Eustachijus Tiskevicius Logoiskis Motina kunigaikstyte Sofija Vysniovecka Broliai Kristupas Tiskevicius Antanas Jonas Tiskevicius Kazimieras Tiskevicius II Felicijonas Tiskevicius VeiklaMokesi jezuitu kolegijose Vilniuje Liubline Poznaneje Krokuvos akademijoje 1622 m įsventintas kunigu dirbo Krokuvos vyskupo rastineje veliau pakeltas Krokuvos katedros kanauninku ir paskirtas Kozieglovku parapijos klebonu 1627 m geguzes 17 d paskirtas Metones vyskupu ir Vilniaus sufraganu Jo rupesciu pastatyta Vilniuje vargsu ligonine 1633 m gruodzio 19 d paskirtas Zemaiciu vyskupu Aplanke vyskupijos parapijas ir pastebejes kad kai kur truksta baznyciu paskatino didikus statyti naujas Taip buvo pastatyta ir aprupinta beneficija Kartenos baznycia uzrasytos zemes Skirsnemunes baznyciai vyskupas suteike jai parapijos teises pradeta statyti Nemaksciu baznycia J Lackis uzrase donacija Vieksniu baznyciai Vyskupas savo lesomis pastate baznycias Surviliskyje Kuliuose Laukzemeje Pusalote koplycios Pikeliuose Zidikuose Sudarge Jam vadovaujant Zemaiciu vyskupija buvo suskirstyta į 6 dekanatus vyskupijoje isplesta kunigu seminarija Jis skatino kunigus steigti prie parapiju pradzios mokyklas Daugumos Zemaiciu vyskupijos valdu valstiecius pervede nuo duokles į cinca mokestį uz zeme pinigais Pasirupino kad karalius Vladislovas Vaza 1635 m Zemaitijos vyskupijos sostinei Varniams suteiktu Magdeburgo teises 1636 m sausio 13 15 d 1639 m sausio 16 18 d 1643 m rugsejo 20 22 d ir 1647 m liepos 14 16 d Zemaitijoje įvyko vyskupijos sinodai kunigu suvaziavimai kuriuose buvo nutarta geriau ruosti kunigus sakyti grazesnius pamokslus nemokamai laidoti neturtinguosius steigti artoju globejo Sv Izidoriaus brolijas 1638 m kaip Abieju Tautu Respublikos karaliaus Vladislovo Vazos pasiuntinys lankesi Romoje pas popieziu Urbona VIII o 1645 m Karaliaus nurodymu pirmininkavo kataliku ir protestantu suvaziavimui Toruneje kur buvo siekiama suvienyti katalikus ir protestantus 1637 m Gardu miestelyje sumane pastatyti Kryziaus kelio koplycias Per pora metu jo lesomis Gardu kalvose iskilo 19 koplyciu su paveikslais 1639 m pats vyskupas su gausia kunigu palyda ir didele tikinciuju minia pirmakart apejo Kryziaus kelio stotis barstydamas tarp koplyciu esancius takus is Jeruzales Kalvariju parvezta zeme Nuo to laiko Gardus pradeta vadinti Zemaiciu Kalvarija ja nuolat lanko gausus maldininku buriai Naujaja sventove vyskupas atidave vienuoliams dominikonams kuriuos jis 1637 m pakviete į Gardus pasirupino kad butu parasytos giesmes ir maldos skaitomos einant kryziaus kelius 1643 m Raseiniuose ir Virbalyje įkure Domininkonu vienuolynus bei pirmajį Lietuvoje moteru vienuolyna Kraziuose 1649 1656 m Vilniaus vyskupas Prasidejus karui su Rusija del Livonijos ordino zemiu 1655 m vyko pas Svedijos karaliu Karolį X Gustava prasyti karines pagalbos pries Rusijos kariuomene dalyvavo Kedainiu unijos sudarymo pirmajame etape Rusijos kariuomenei įsiverzus į Vilniu buvo priverstas pasitraukti į Prusija kur ir mire 1762 m sausio 3 d vyskupo palaikai buvo parvezti į Zemaiciu Kalvarija ir perlaidoti baznycios presbiterijos pogrindyje SaltiniaiJurgis Tiskevicius Lietuviskoji tarybine enciklopedija XI t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1983 T XI Sternbergo Vaisius 325 psl NuorodosZemaiciu vyskupijos muziejus Archyvuota kopija 2007 10 12 is Wayback Machine projekto Romos kataliku baznycios vadovaiPries tai Abraomas Vaina Vilniaus Vyskupas sufraganas 1627 1633 Po to Pries tai Zemaiciu vyskupas 1633 1649 Po to Petras ParcevskisPries tai Abraomas Vaina Vilniaus vyskupas 1649 1656 Po to Jonas Karolis Daugela Zavisa