Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Mykolas Tiškevičius IIITiškevičiaiLelija herbas Gimė 1826 m gruodžio 4 d VoložineMirė 1897 m lapkričio 18 d 70 metų Romo
Mykolas Tiškevičius III
| Mykolas Tiškevičius III | |
|---|---|
| Tiškevičiai | |
| Lelija (herbas) | |
| Gimė | 1826 m. gruodžio 4 d. Voložine |
| Mirė | 1897 m. lapkričio 18 d. (70 metų) Romoje |
| Tėvas | Juozapas Mykolas Tiškevičius |
| Motina | Ona Zabielaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Marija Radvilaitė Žiuljeta de Bo |
| Vaikai | Juozapas Jonas Antanas Jadvyga Viktorija Vanda |
| Vikiteka | Mykolas Tiškevičius III |
Mykolas Tiškevičius (lenk. Michał Tyszkiewicz, 1826 m. Voložine, Baltarusija – 1897 m. lapkričio 18 d. Romoje, Italija) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelivos herbo grafas, egiptologas, europinio masto kolekcininkas. 1861 m. gegužės 8 d. Rusijos imperatorius jam ir broliams iš naujo patvirtino grafo titulą.
Biografija
Kilęs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Tiškevičių giminės antrosios Biržų šakos. Tėvas Juozapas Mykolas Tiškevičius. Motina Ona Zabielaitė. Broliai Juozapas Tiškevičius, Jonas Vytautas Tiškevičius, Vladislovas Tiškevičius.
Šeima
1849 m. vedė, žmona Marija Radvilaitė (1830–1902), Mikalojaus Radvilos (1801–1853) ir Viktorijos Emilijos Narbutaitės (1800–1855) duktė. Sūnūs Juozapas, Jonas Antanas, dukterys Jadvyga (1857–1920; vyras Adolfas Marijonas Boženiec-Jelovickis), Viktorija Marija (1858–1901; vyras Aleksandras Golonbek-Jazerskis), Vanda (1863–1929; vyras Kazimieras Kleopas Raimundas Suliatickis).
Antroji žmona Žiuljeta de Bo (g. ~ 1840 m.; pranc. Juliette de Beau)
Veikla
Paskatintas artimų giminaičių archeologų Konstantino ir Eustachijaus Tiškevičių anksti įsitraukė į kultūrinio gyvenimo sūkurį. 1856 m. tapo Vilniaus archeologinės komisijos tikruoju nariu steigėju-globėju, 1857 m. – Imperatoriškosios archeologijos draugijos Peterburge garbės nariu, o 1859 m. – tikruoju nariu. 1852 m. pritardamas Eustachijaus Tiškevičiaus ketinimui prie Vilniaus mokslo apygardos įkurti muziejų, padovanojo 1003 vienetų monetų ir medalių rinkinį, finansavo vitrinų, skirtų numizmatikai eksponuoti, įstiklinimą, taip pat būtiniausių baldų įsigijimą. 1854 m. Šv. Kazimiero dieną Vilniaus katedrai paaukojo meistriško darbo kieliką, kainavusį 600 auksinių. Kartu žmona rėmė ir Vilniaus teatrą.
1862 m. Londone pirko žymių meistrų drobių, ketino jomis papildyti Biržų ir Gorodoko rinkinius, ši kolekcija turėjo sudaryti Vilniaus meno galerijos pagrindą. Tačiau šie planai nebuvo įgyvendinti.
Grafas svajojo aplankyti Senovės Egipto žemę. Kelionei rengėsi visapusiškai. Ruošė ginklus, šunis medžioklei, kaupė žinias apie šalį, jos paminklus. Susipažino su graikų geografo ir istoriko Strabono, prancūzų egiptologo Žano Fransua Šampoljono, vokiečių egiptologo Karl Richard Lepsius darbais, kartografo Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio kelionės po Siriją, Palestiną, Egiptą aprašymu. Planas buvo įgyvendintas 1861–1862 m. žiemą. Egipte vykdė archeologinius kasinėjimus, bandė skaityti įrašus. Archeologinių kasinėjimu radinius bei gautas dovanų egiptietiškas senienas papildė dar ir pirkiniais. Grįžęs iš Egipto, sukauptą rinkinį padovanojo Luvrui, Vilniaus senienų muziejui ir Logoiske bei Raudondvaryje gyvenantiems giminaičiams.
Paveldėtas iš dėdės Biržų majoratas davė dideles pajamas, todėl norėdamas įgyvendinti aistrą kolekcionuoti senienas, apsisprendė palikti šeimą ir emigravo į Neapolį, vėliau į Romą. Ten tapo įžvalgiu meno žinovu, vienu iškiliausių meno mylėtojų ir jo vertintoju. Apie jį būrėsi patys žymiausi inteligentai – bankininkai, literatai, archeologai, aktoriai, kolekcininkai.
Dvarai
Apie 1855 m. pasistatė mūro rūmus vaizdingame gamtos kampelyje ant kalvos, šalia ežero, už varsto nuo Ostrašicos Gorodoko netoli Minsko (Baltarusija). Apstatė juos baldais, kurie anksčiau priklausė Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, meno kolekcininkui ir medžiotojui Augustui II (1697–1706 ir 1709–1733 m.). Gorodoko rūmuose turėjo ginklų arsenalą, medžioklės trofėjų, šarvų, panoplijų iš senovinių ginklų. 1863 m. išvykęs gyventi į Neapolį, visą sukauptą turtą paliko Gorodoko ir Astravo (Biržų) rūmuose. Tik dalis grafo ankstyvojo kolekcionavimo periodo rinkinių išliko, iš kurių pavieniai daiktai rado kelią į Lietuvos muziejus.
Nuo 1862 m. antrasis Biržų majorato valdytojas. 1871 m. dėl pablogėjusios sveikatos negalėdamas nuolat gyventi ir prižiūrėti ūkinės veiklos Biržų majorate, kreipėsi į imperatorių, prašydamas leisti perduoti Biržus pilnametystės sulaukusiam vyriausiajam sūnui. Gavęs leidimą, 1872 m. liepos 10 d. perdavė majoratą sūnui Juozapui (1850–1905), o sau užsitikrino pragyvenimą iki gyvenimo pabaigos.
Jo senienų rinkinys 1898 m. buvo parduotas aukcione Paryžiuje. Grafo kolekcijos šedevrai, su kuriais jis nesiskyrė iki pat mirties, pateko į įvairius Amerikos bei Europos muziejus ir papildė juose sukauptą senovės pasaulio kultūrinį paveldą.
Bibliografija
- Užmirštasis Egiptas, arba grafo Mykolo Tiškevičiaus kelionės į Egiptą ir Nubiją dienoraštis (1861-1862). Vilnius: Aidai, 2012.
Šaltiniai
- Mykolas Tiškevičius III. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 325 psl.
Nuorodos
- Aldona Snitkuvienė. Mykolo Tiškevičiaus kolekcija.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mykolas Tiškevičius III, Kas yra Mykolas Tiškevičius III? Ką reiškia Mykolas Tiškevičius III?
Mykolas Tiskevicius IIITiskeviciaiLelija herbas Gime 1826 m gruodzio 4 d VolozineMire 1897 m lapkricio 18 d 70 metu RomojeTevas Juozapas Mykolas TiskeviciusMotina Ona ZabielaiteSutuoktinis e Marija Radvilaite Ziuljeta de BoVaikai Juozapas Jonas Antanas Jadvyga Viktorija VandaVikiteka Mykolas Tiskevicius III Mykolas Tiskevicius lenk Michal Tyszkiewicz 1826 m Volozine Baltarusija 1897 m lapkricio 18 d Romoje Italija Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes bajoras didikas Lelivos herbo grafas egiptologas europinio masto kolekcininkas 1861 m geguzes 8 d Rusijos imperatorius jam ir broliams is naujo patvirtino grafo titula BiografijaMykolo Tiskeviciaus zmona Marija Radvilaite Kiles is Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes didiku Tiskeviciu gimines antrosios Birzu sakos Tevas Juozapas Mykolas Tiskevicius Motina Ona Zabielaite Broliai Juozapas Tiskevicius Jonas Vytautas Tiskevicius Vladislovas Tiskevicius Seima1849 m vede zmona Marija Radvilaite 1830 1902 Mikalojaus Radvilos 1801 1853 ir Viktorijos Emilijos Narbutaites 1800 1855 dukte Sunus Juozapas Jonas Antanas dukterys Jadvyga 1857 1920 vyras Adolfas Marijonas Bozeniec Jelovickis Viktorija Marija 1858 1901 vyras Aleksandras Golonbek Jazerskis Vanda 1863 1929 vyras Kazimieras Kleopas Raimundas Suliatickis Antroji zmona Ziuljeta de Bo g 1840 m pranc Juliette de Beau VeiklaMykolas Tiskevicius III 1884 m dail Oreste Cortazzo 1836 1910 Paskatintas artimu giminaiciu archeologu Konstantino ir Eustachijaus Tiskeviciu anksti įsitrauke į kulturinio gyvenimo sukurį 1856 m tapo Vilniaus archeologines komisijos tikruoju nariu steigeju globeju 1857 m Imperatoriskosios archeologijos draugijos Peterburge garbes nariu o 1859 m tikruoju nariu 1852 m pritardamas Eustachijaus Tiskeviciaus ketinimui prie Vilniaus mokslo apygardos įkurti muzieju padovanojo 1003 vienetu monetu ir medaliu rinkinį finansavo vitrinu skirtu numizmatikai eksponuoti įstiklinima taip pat butiniausiu baldu įsigijima 1854 m Sv Kazimiero diena Vilniaus katedrai paaukojo meistrisko darbo kielika kainavusį 600 auksiniu Kartu zmona reme ir Vilniaus teatra 1862 m Londone pirko zymiu meistru drobiu ketino jomis papildyti Birzu ir Gorodoko rinkinius si kolekcija turejo sudaryti Vilniaus meno galerijos pagrinda Taciau sie planai nebuvo įgyvendinti Grafas svajojo aplankyti Senoves Egipto zeme Kelionei rengesi visapusiskai Ruose ginklus sunis medzioklei kaupe zinias apie salį jos paminklus Susipazino su graiku geografo ir istoriko Strabono prancuzu egiptologo Zano Fransua Sampoljono vokieciu egiptologo Karl Richard Lepsius darbais kartografo Mikalojaus Kristupo Radvilos Naslaitelio keliones po Sirija Palestina Egipta aprasymu Planas buvo įgyvendintas 1861 1862 m ziema Egipte vykde archeologinius kasinejimus bande skaityti įrasus Archeologiniu kasinejimu radinius bei gautas dovanu egiptietiskas senienas papilde dar ir pirkiniais Grįzes is Egipto sukaupta rinkinį padovanojo Luvrui Vilniaus senienu muziejui ir Logoiske bei Raudondvaryje gyvenantiems giminaiciams Paveldetas is dedes Birzu majoratas dave dideles pajamas todel noredamas įgyvendinti aistra kolekcionuoti senienas apsisprende palikti seima ir emigravo į Neapolį veliau į Roma Ten tapo įzvalgiu meno zinovu vienu iskiliausiu meno myletoju ir jo vertintoju Apie jį buresi patys zymiausi inteligentai bankininkai literatai archeologai aktoriai kolekcininkai DvaraiApie 1855 m pasistate muro rumus vaizdingame gamtos kampelyje ant kalvos salia ezero uz varsto nuo Ostrasicos Gorodoko netoli Minsko Baltarusija Apstate juos baldais kurie anksciau priklause Lenkijos karaliui ir Lietuvos didziajam kunigaiksciui meno kolekcininkui ir medziotojui Augustui II 1697 1706 ir 1709 1733 m Gorodoko rumuose turejo ginklu arsenala medziokles trofeju sarvu panopliju is senoviniu ginklu 1863 m isvykes gyventi į Neapolį visa sukaupta turta paliko Gorodoko ir Astravo Birzu rumuose Tik dalis grafo ankstyvojo kolekcionavimo periodo rinkiniu isliko is kuriu pavieniai daiktai rado kelia į Lietuvos muziejus Nuo 1862 m antrasis Birzu majorato valdytojas 1871 m del pablogejusios sveikatos negaledamas nuolat gyventi ir priziureti ukines veiklos Birzu majorate kreipesi į imperatoriu prasydamas leisti perduoti Birzus pilnametystes sulaukusiam vyriausiajam sunui Gaves leidima 1872 m liepos 10 d perdave majorata sunui Juozapui 1850 1905 o sau uzsitikrino pragyvenima iki gyvenimo pabaigos Jo senienu rinkinys 1898 m buvo parduotas aukcione Paryziuje Grafo kolekcijos sedevrai su kuriais jis nesiskyre iki pat mirties pateko į įvairius Amerikos bei Europos muziejus ir papilde juose sukaupta senoves pasaulio kulturinį pavelda BibliografijaUzmirstasis Egiptas arba grafo Mykolo Tiskeviciaus keliones į Egipta ir Nubija dienorastis 1861 1862 Vilnius Aidai 2012 SaltiniaiMykolas Tiskevicius III Lietuviskoji tarybine enciklopedija XI t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1983 T XI Sternbergo Vaisius 325 psl NuorodosAldona Snitkuviene Mykolo Tiskeviciaus kolekcija