Kurortas

Pagrindinis puslapis | Kurortas

Kurortas – vietovė, skirta sveikatai atgauti ir pailsėti. Tokiose vietose dažnai yra uždrausta pramonė, teršianti aplinką (siekiant užtikrinti gryną orą). Įsikūrusios sanatorijos, gydyklos, pramogų objektai.


Kurortų istorija

Pirmieji kurortai buvo įrengiami žmogaus ten, kur natūralios gamtos sąlygos turėjo gydomųjų savybių. Pavyzdžiui, visiems žinomos romėnų termės iš pradžių buvo gamtos kūrinys, ir tik vėliau jos buvo paverstos senovės Romos architektūros stebuklu. Italijos terminiai kurortai Monsummano Terme, Montegrotto Terme, Montecatini Terme yra įdomūs tuo, kad juose gydomosios terminės pirtys susiformavo natūraliai — karštas šaltinių vanduo užpildo daugybę grotų garais. Tačiau jau Antikinėje Graikijoje visuomeninės maudyklos buvo neatsiejama sporto įstaigų (Gymnasion) dalis. Užkariavę Graikiją, romėnai perėmė ne tik įvairias meno ir mokslo formas, bet ir graikų balneologijos patirtį. Skirtingai nei graikai, kurie naudojo šaltą vandenį, romėnai pradėjo statyti panašias įstaigas prie karštųjų versmių ir pavadino jas termėmis. Senovės Graikijoje ir Romoje gydymui buvo naudojami ir kiti gamtiniai veiksniai. Taip, Asklepijo (Eskulapo) šventyklos buvo statomos vietovėse, garsėjančiose ne tik mineraliniais šaltiniais, bet ir gydančiu grynu oru bei turtinga augmenija „šventosiose giraitėse“ (klimatiniai kurortai). Pasiturintys romėnai mėgo pajūrio klimatinį gydomąjį kurortą Antiumą (Anzio; dabar ten veikia kurortų ir termių muziejus bei likusios romėnų statinių liekanos). Viduramžiais, kai karštieji šaltiniai buvo laikomi pragaro alsavimu, daugelis termių buvo sunaikintos. Kitos tapo griuvėsiais dėl laiko tėkmės. Renesanso laikotarpiu vėl atgimė dar nuo Antikos žinoma gydymo vandenimis kultūra. Vokietijos kurortai Baden-Badenas ir Achenas, Belgijos Spa (nuo kurio pavadinimo kilęs terminas „spa“), Čekijos Karlsbadas ir kiti dabar populiarūs kurortai greitai tapo aukštuomenės susitikimų vietomis. Beveik kiekviename to laikotarpio kurorte veikė teatras ir kazino.

Kurortų klasifikacija

  • Jūrinis kurortas – gyvenvietė, esanti pajūryje ir turinti poilsiui bei sveikatinimui pritaikytą infrastruktūrą.
  • Slidinėjimo kurortas – vietovė kalnuotame regione, įrengta aktyviam poilsiui ir sportui, dažniausiai – kalnų ar žiemos sporto šakoms, pavyzdžiui, slidinėjimui ar snieglenčių sportui.
  • Klimatinis kurortas – kurorto tipas, kuriame pagrindinis gydymo ir profilaktikos veiksnys yra klimatas (pvz., kalnų kurortas). Taikomi metodai: aeroterapija (gydymas grynu oru), helioterapija (saulės terapija), talasoterapija (jūros klimato terapija).
  • Balneologinis kurortas – (iš lot. balneum – vonia, therapia – gydymas) – kurorto tipas, kuriame pagrindinis gydomasis veiksnys yra natūralūs mineraliniai vandenys. Jie gali būti naudojami išoriškai (vonios, dušai, baseinai ir kt.), geriamajam gydymui, inhaliacijoms, plovimams ir kitoms procedūroms. Balneoterapiniai kurortai yra aprūpinti gydyklomis, geriamaisiais paviljonais, biuvetėmis, baseinais, inhaliatorijais ir pan.
  • Purvo gydymo kurortas – kurorto tipas, kuriame kaip pagrindinis ar vienas iš pagrindinių natūralių gydomųjų veiksnių (šalia klimato ir mineralinių vandenų) naudojami gydomieji purvai.
  • Kumysoterapinis kurortas – kurorto tipas, kuriame pagrindinis natūralus gydomasis veiksnys yra kumysas (fermentuotas kumelės pienas). Visaverčio kumyso gamyba įmanoma, kai kumelės ganosi stepėje ar miškastepėje.
  • Inovatyvus kurortas – tai šiuolaikiškas poilsio ir turizmo objektas, išsiskiriantis tiek unikalia gamtine aplinka, tiek pažangiais sprendimais. Jis gali būti suprantamas dvejopai: Pirmiausia, tai geografiškai išskirtinė vietovė, kurioje sujungtos urbanizuotos erdvės ir gamtos ištekliai, o lankytojai ją suvokia kaip nuoseklią ir vientisą turizmo kryptį. Antra, tai poilsio ar turizmo kompleksas, kuriame taikomos modernios technologijos, siūlomi išskirtiniai potyriai per paslaugų dizainą, interaktyvias pramogas, tvarumo sprendimus bei galimybę lankytojams patiems įsitraukti į veiklų kūrimą.

Lietuva

Lietuvoje kurortais laikomos gyvenamosios vietovės, turinčios gamtos gydomųjų veiksnių (mineralinis vanduo, gydomasis purvas, sveikatai palankus klimatas, rekreaciniai želdiniai ir vandens telkiniai) ir specialią infrastruktūrą, sudarančią sąlygas naudoti šiuos veiksnius gydymui, profilaktikai ir poilsiui. Dabar veikia 4 kurortai:

Skiriamos ir kurortinės teritorijos (keliami panašūs reikalavimai kaip ir kurortams, tik jose gali nebūti specialios infrastruktūros, skirtos gydymo reikmėms):

Istorija

1933 m. Lietuvoje buvo 11 kurortinių vietovių: Palanga, Birštonas, Likėnai, Zarasai, Aukštoji Panemunė, Kačerginė, Kulautuva, Lampėdžiai, Berčiūnai, Anykščiai. 1940 m. sąrašas papildytas – įtraukti Alytus, Bubiai, Juodšiliai, Paneriai, Pasvalys, Švenčionėliai, Šventoji, Trakai, Varėna II. Po II pasaulinio karo Birštonas, Druskininkai, Likėnai ir Palanga tapo TSRS sąjunginės reikšmės kurortais. 1990 m. neliko oficialaus kurorto statuso. 2001 m. administracinių vienetų įstatyme kurortais vadinami Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga. 2002 m. spalio 29 d. Seimo nutarimu patvirtintos poilsinės teritorijos, kuriose galima plėtoti sanatorinį gydymą – Anykščiai, Aukštadvaris, Likėnai, Salantai, Smalininkai, Zarasai, Ignalina, Molėtai, Trakai, Varniai ir kt. 2007 m. liepą patvirtintos kurortinės teritorijos.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Kurortas, Kas yra Kurortas? Ką reiškia Kurortas?

Pagrindinis puslapis | Į viršų