Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Eustachijus TiškevičiusTiškevičiaiLeliva herbas Gimė 1814 m balandžio 18 d LahoiskasMirė 1873 m rugpjūčio 25 d 59 metai
Eustachijus Tiškevičius
| Eustachijus Tiškevičius | |
|---|---|
| Tiškevičiai | |
| Leliva (herbas) | |
| Gimė | 1814 m. balandžio 18 d. Lahoiskas |
| Mirė | 1873 m. rugpjūčio 25 d. (59 metai) Vilniuje |
| Palaidotas (-a) | Senosiose Rasų kapinėse |
| Tėvas | Pijus Tiškevičius |
| Motina | Augusta Pliaterytė |
| Vikiteka | Eustachijus Tiškevičius |
| Parašas | |
Eustachijus Tiškevičius (rus. Евста́фий Пи́евич Тышке́вич, bltr. Яўстах Тышкевіч, lenk. Eustachy Tyszkiewicz, 1814 m. balandžio 18 d. Lahoisko dvare, Borisovo paviete, Minsko gubernija – 1873 m. rugpjūčio 25 d. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse) – grafas, istorikas, kolekcininkas, archeologas, Lietuvos archeologijos pradininkas, Vilniaus laikinosios archeologinės komisijos ir Vilniaus senienų muziejaus steigėjas.
Biografija
Kilęs iš garsios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų didikų Tiškevičių Lahoisko šakos. . Tėvas Pijus Tiškevičius, motina Augusta Pliaterytė. Brolis Konstantinas Benediktas Stanislovas Tiškevičius.
1824 m. įstojo į Vilniaus gimnaziją, 1831 m. baigė Minsko gimnaziją. 1831–1835 m. gyveno Maskvoje, Sankt Peterburge, kur susidomėjo archeologija, Peterburgo imperatoriškoje bibliotekoje rinko istorinę ir archeografinę medžiagą. 1835 m. paskirtas Vilniaus gubernijos generalgubernatoriaus kanceliarijos valdininku, gyveno Vilniuje. 1838 m. Krokuvos generalgubernatoriaus kanceliarijos valdininkas, 1840 m. Borisovo pavieto mokyklų inspektorius globėjas, pavieto bajorų maršalka, savo lėšomis įsteigė Borisovo pradžios mokyklą. 1848–1854 m. Minsko gimnazijos kuratorius.
Archeologas
Nuo 1837 m. kasinėjo Vilniaus ir Minsko gubernijų pilkapius ir piliakalnius, rinko etnografinę medžiagą, kolekcionavo senienas, aprašė liaudies gyvenimo buitį ir papročius. 1837–1838 m. tyrė Lahoisko, Lydos, Alšėnų, Krėvos pilkapynus, juos kasinėjo ir kasinėjimų rezultatus aprašė spaudoje. Į jo straipsnį atsiliepė žinomas istorikas Teodoras Narbutas ir užsiminė, kad iškastos senienos galėtų būti Lietuvos muziejaus pradžia. 1840–1842 m. ištyrė 3 Kernavės pilkapius, 1842 m. Borisovo pilkapius, 1854 m. kasinėjo Trakų pusiasalio pilį. Semdamasis patirties 1843 m. lankėsi Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje, kur domėjosi archeologinės medžiagos sisteminimu, kolekcionavimu ir eksponavimu. Pirmasis susistemino Lietuvos archeologinę medžiagą priskirdamas ją akmens, žalvario ir geležies amžiams.
Muziejininkas
1846 m. savo namuose Vilniuje atidarė lietuviškų senienų kabinetą, kurį galėjo aplankyti kiekvienas norintis. Bet privatus ir neoficialus muziejus negalėjo aprėpti plačių E. Tiškevičiaus bei jo bendraminčių mokslinių ir kultūrinių aspiracijų, todėl 1848 m. kreipėsi į Vilniaus generalgubernatorių, siūlydamas įsteigti Vilniuje Provincijos muziejų, tačiau šis sumanymas nebuvo įgyvendintas. Tik 1851 m. pakartotinis siūlymas rado atgarsį, 1855 m. gegužės 11 d. caras pasirašė įsaką dėl Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos ir Senienų muziejaus įkūrimo.
1855–1865 m. Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos pirmininkas. Komisijos nariai broliai Eustacijus ir Konstantinas Tiškevičiai, Adomas Honoris Kirkoras, Adomas Pliateris, (Vladislovas Sirokomlė), kasinėjo archeologijos paminklus, rusų ir lenkų kalbomis leido leidinį „Vilniaus archeologijos komisijos užrašai“.
Prie archeologijos komisijos buvusio universiteto patalpose Eustachijus Tiškevičius 1856 m. įkūrė Senienų muziejų, kuriam padovanojo savo archeologijos ir numizmatikos rinkinius, dalį retų knygų ir paveikslų. Muziejus perėmė Vilniaus universiteto mineralogijos, zoologijos ir numizmatikos kabinetų fondus. 1856–1864 m. muziejaus vedėjas.
Muziejaus ekspozicija duris visuomenei atvėrė 1856 m. balandžio 29 d. Tai buvo pirmasis viešas muziejus Lietuvoje. Kaip ir dauguma to meto Europos muziejų faktiškai jis buvo visuomeninis. E. Tiškevičius kreipėsi į visuomenę, prašydamas remti muziejų daiktais ir lėšomis, skatino dvarininkus senienas kaupti ne tik savo dvaruose, bat ir pateikti jas visuomenei. Be pačių komisijos narių į eksponatų rinkimą krašte aktyviai įsitraukė ir eiliniai valstybės tarnautojai, moksleiviai. 1858 m. muziejui aukojo 195 žmonės, o 1862 m. aukotojų buvo 323, jie muziejui padovanojo 6595 eksponatus.
Prie muziejaus veikė 3000 tomų mokslinė biblioteka, kurioje buvo sukaupta ir daug archyvinės medžiagos. Muziejaus fonduose buvo sukaupta apie 2000 akmeninių kirvukų, krikštų, senovinių ginklų, apie 3000 monetų ir medalių, per 1000 senovinių graviūrų ir varinių graviūrų spaudų, geografinių žemėlapių. Nemažą savo turtų dalį E. Tiškevičius paaukojo caro valdžios uždarytų vienuolynų kolekcijų išpirkimui. Vien muziejuje buvo sukaupta per 7000 tomų vienuolynų knygų. E. Tiškevičiaus iniciatyva buvo daroma pastangų grąžinti į Lietuvą iš jos į Rusiją išvežtas kultūros vertybes.
Daugiausia lankytojų muziejus susilaukė 1862 m., kai jo sales aplankė 10 360 žmonių. Tačiau po 1863 m. sukilimo pradėjusi naikinti Lietuvos tautinę savimonę ir matydama grėsmę šiems tikslams, 1864 m. rusų valdžia archeologijos komisiją uždarė, o mokslinę biblioteką su Senienų muziejumi pertvarkė į viešają biblioteką. Senienų muziejaus eksponatų didžioji dalis buvo perduota Rusijos muziejams, kur jie tebėra ir iki šiol. Likę eksponatai perduoti Vilniaus viešajai bibliotekai. Tik 1952 m. Senienų muziejaus rinkinių bei tarpukario Vilniuje veikusių mokslo draugijų rinkinių pagrindu buvo atkurta Senienų muziejaus struktūra, o 1968 m. Lietuvos nacionalinis muziejus (tuo metu Istorijos ir etnografijos muziejus), įsikūręs Vilniaus pilių teritorijoje, lankytojams atidarė išsamią ir turtingą eksponatais Lietuvos istorijos ekspoziciją.
Biržai
Uždarius Vilniaus senienų muziejų 1865–1871 m. gyveno Biržų Astravo dvare, kurio valdytojas pusbrolis Mykolas Tiškevičius (1828–1897 m.) persikėlė gyventi į Romą ir ten tapo Europoje garsiu antikos radinių kolekcininku. Parašė knygelę apie Biržų praeitį ir dar keletą istorinių publikacijų. Kai majoratą paveldėjo Mykolo sūnus Juozapas Tiškevičius (1850–1905 m.) grįžo į Vilnių.
Įvertinimas
Už nuopelnus istorijos mokslui išrinktas Maino archeologijos draugijos nariu, 1843 m. Danijos Karališkosios šiaurės senienų mėgėjų draugijos ir Stokholmo Karališkosios meno istorijos ir senienų akademijos nariu korespondentu.
Bibliografija
- 1842 m. – Žvilgsnis į krašto archeologijos šaltinius
- 1850 m. – Archeologiniai meno ir amatų bei kitų senųjų daiktų tyrinėjimai senojoje lietuvoje ir Lietuvos Rusioje
- 1869 m. – Biržai. Žvilgsnis į miesto, pilies ir majorato praeitį. (Iš lenkų kalbos išvertė muziejininkas ). Šiauliai, 1998.
Nuorodos
Portretas[neveikianti nuoroda]
Šaltiniai
- Eustachijus Tiškevičius. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 325 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Eustachijus Tiškevičius, Kas yra Eustachijus Tiškevičius? Ką reiškia Eustachijus Tiškevičius?
Eustachijus TiskeviciusTiskeviciaiLeliva herbas Gime 1814 m balandzio 18 d LahoiskasMire 1873 m rugpjucio 25 d 59 metai VilniujePalaidotas a Senosiose Rasu kapineseTevas Pijus TiskeviciusMotina Augusta PliateryteVikiteka Eustachijus TiskeviciusParasas Eustachijus Tiskevicius rus Evsta fij Pi evich Tyshke vich bltr Yaystah Tyshkevich lenk Eustachy Tyszkiewicz 1814 m balandzio 18 d Lahoisko dvare Borisovo paviete Minsko gubernija 1873 m rugpjucio 25 d Vilniuje palaidotas Rasu kapinese grafas istorikas kolekcininkas archeologas Lietuvos archeologijos pradininkas Vilniaus laikinosios archeologines komisijos ir Vilniaus senienu muziejaus steigejas BiografijaKiles is garsios Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes bajoru didiku Tiskeviciu Lahoisko sakos Tevas Pijus Tiskevicius motina Augusta Pliateryte Brolis Konstantinas Benediktas Stanislovas Tiskevicius 1824 m įstojo į Vilniaus gimnazija 1831 m baige Minsko gimnazija 1831 1835 m gyveno Maskvoje Sankt Peterburge kur susidomejo archeologija Peterburgo imperatoriskoje bibliotekoje rinko istorine ir archeografine medziaga 1835 m paskirtas Vilniaus gubernijos generalgubernatoriaus kanceliarijos valdininku gyveno Vilniuje 1838 m Krokuvos generalgubernatoriaus kanceliarijos valdininkas 1840 m Borisovo pavieto mokyklu inspektorius globejas pavieto bajoru marsalka savo lesomis įsteige Borisovo pradzios mokykla 1848 1854 m Minsko gimnazijos kuratorius ArcheologasNuo 1837 m kasinejo Vilniaus ir Minsko guberniju pilkapius ir piliakalnius rinko etnografine medziaga kolekcionavo senienas aprase liaudies gyvenimo buitį ir paprocius 1837 1838 m tyre Lahoisko Lydos Alsenu Krevos pilkapynus juos kasinejo ir kasinejimu rezultatus aprase spaudoje Į jo straipsnį atsiliepe zinomas istorikas Teodoras Narbutas ir uzsimine kad iskastos senienos galetu buti Lietuvos muziejaus pradzia 1840 1842 m istyre 3 Kernaves pilkapius 1842 m Borisovo pilkapius 1854 m kasinejo Traku pusiasalio pilį Semdamasis patirties 1843 m lankesi Suomijoje Svedijoje ir Danijoje kur domejosi archeologines medziagos sisteminimu kolekcionavimu ir eksponavimu Pirmasis susistemino Lietuvos archeologine medziaga priskirdamas ja akmens zalvario ir gelezies amziams MuziejininkasNapoleonas Orda Tiskeviciu rumaiEustachijus TiskeviciusEustachijaus Tiskeviciaus kapas 1846 m savo namuose Vilniuje atidare lietuvisku senienu kabineta kurį galejo aplankyti kiekvienas norintis Bet privatus ir neoficialus muziejus negalejo aprepti placiu E Tiskeviciaus bei jo bendraminciu moksliniu ir kulturiniu aspiraciju todel 1848 m kreipesi į Vilniaus generalgubernatoriu siulydamas įsteigti Vilniuje Provincijos muzieju taciau sis sumanymas nebuvo įgyvendintas Tik 1851 m pakartotinis siulymas rado atgarsį 1855 m geguzes 11 d caras pasirase įsaka del Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos ir Senienu muziejaus įkurimo 1855 1865 m Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos pirmininkas Komisijos nariai broliai Eustacijus ir Konstantinas Tiskeviciai Adomas Honoris Kirkoras Adomas Pliateris Vladislovas Sirokomle kasinejo archeologijos paminklus rusu ir lenku kalbomis leido leidinį Vilniaus archeologijos komisijos uzrasai Prie archeologijos komisijos buvusio universiteto patalpose Eustachijus Tiskevicius 1856 m įkure Senienu muzieju kuriam padovanojo savo archeologijos ir numizmatikos rinkinius dalį retu knygu ir paveikslu Muziejus pereme Vilniaus universiteto mineralogijos zoologijos ir numizmatikos kabinetu fondus 1856 1864 m muziejaus vedejas Muziejaus ekspozicija duris visuomenei atvere 1856 m balandzio 29 d Tai buvo pirmasis viesas muziejus Lietuvoje Kaip ir dauguma to meto Europos muzieju faktiskai jis buvo visuomeninis E Tiskevicius kreipesi į visuomene prasydamas remti muzieju daiktais ir lesomis skatino dvarininkus senienas kaupti ne tik savo dvaruose bat ir pateikti jas visuomenei Be paciu komisijos nariu į eksponatu rinkima kraste aktyviai įsitrauke ir eiliniai valstybes tarnautojai moksleiviai 1858 m muziejui aukojo 195 zmones o 1862 m aukotoju buvo 323 jie muziejui padovanojo 6595 eksponatus Prie muziejaus veike 3000 tomu moksline biblioteka kurioje buvo sukaupta ir daug archyvines medziagos Muziejaus fonduose buvo sukaupta apie 2000 akmeniniu kirvuku krikstu senoviniu ginklu apie 3000 monetu ir medaliu per 1000 senoviniu graviuru ir variniu graviuru spaudu geografiniu zemelapiu Nemaza savo turtu dalį E Tiskevicius paaukojo caro valdzios uzdarytu vienuolynu kolekciju ispirkimui Vien muziejuje buvo sukaupta per 7000 tomu vienuolynu knygu E Tiskeviciaus iniciatyva buvo daroma pastangu grazinti į Lietuva is jos į Rusija isveztas kulturos vertybes Daugiausia lankytoju muziejus susilauke 1862 m kai jo sales aplanke 10 360 zmoniu Taciau po 1863 m sukilimo pradejusi naikinti Lietuvos tautine savimone ir matydama gresme siems tikslams 1864 m rusu valdzia archeologijos komisija uzdare o moksline biblioteka su Senienu muziejumi pertvarke į viesaja biblioteka Senienu muziejaus eksponatu didzioji dalis buvo perduota Rusijos muziejams kur jie tebera ir iki siol Like eksponatai perduoti Vilniaus viesajai bibliotekai Tik 1952 m Senienu muziejaus rinkiniu bei tarpukario Vilniuje veikusiu mokslo draugiju rinkiniu pagrindu buvo atkurta Senienu muziejaus struktura o 1968 m Lietuvos nacionalinis muziejus tuo metu Istorijos ir etnografijos muziejus įsikures Vilniaus piliu teritorijoje lankytojams atidare issamia ir turtinga eksponatais Lietuvos istorijos ekspozicija BirzaiUzdarius Vilniaus senienu muzieju 1865 1871 m gyveno Birzu Astravo dvare kurio valdytojas pusbrolis Mykolas Tiskevicius 1828 1897 m persikele gyventi į Roma ir ten tapo Europoje garsiu antikos radiniu kolekcininku Parase knygele apie Birzu praeitį ir dar keleta istoriniu publikaciju Kai majorata paveldejo Mykolo sunus Juozapas Tiskevicius 1850 1905 m grįzo į Vilniu ĮvertinimasUz nuopelnus istorijos mokslui isrinktas Maino archeologijos draugijos nariu 1843 m Danijos Karaliskosios siaures senienu megeju draugijos ir Stokholmo Karaliskosios meno istorijos ir senienu akademijos nariu korespondentu Bibliografija1842 m Zvilgsnis į krasto archeologijos saltinius 1850 m Archeologiniai meno ir amatu bei kitu senuju daiktu tyrinejimai senojoje lietuvoje ir Lietuvos Rusioje 1869 m Birzai Zvilgsnis į miesto pilies ir majorato praeitį Is lenku kalbos isverte muziejininkas Siauliai 1998 NuorodosPortretas neveikianti nuoroda SaltiniaiEustachijus Tiskevicius Lietuviskoji tarybine enciklopedija XI t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1983 T XI Sternbergo Vaisius 325 psl