Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kairėnų dvarasBuvusios dvaro arklidėsVieta KairėnaiĮkurtas XVI a XIX a 1 ojoje pusėje Rūmų stilius klasicizmasBajorų gim
Kairėnų dvaras
| Kairėnų dvaras | |
|---|---|
Buvusios dvaro arklidės | |
| Vieta | Kairėnai |
| Įkurtas | XVI a. XIX a. 1-ojoje pusėje. |
| Rūmų stilius | klasicizmas |
| Bajorų giminės | Antanas Tiškevičius |
| Savininkas | Vilniaus universiteto botanikos sodas. |
Kairėnų dvaras – dvaras, buvęs Kairėnuose. Išlikę romantizmo bruožų turintys pastatai, parkas.
Istorija
1545 m. pirmasis dokumentas apie Kairėnų dvarą (Žygimanto Senojo privilegija Jarmalai)
1586 m. Kairėnai atitenka Mikalojui Kiškai.
1596 m. Kairėnų dvarą nusipirko J. Isaikovskis.
1692 m. Kairėnų dvarą nusipirko K. J. Sapiega, Vilniaus vaivada ir LDK didysis etmonas. Kairėnus valdė keturios Sapiegų kartos. Tačiau dvare jie negyveno, nuomodavo jį skoloms apmokėti. 1699 m. Kairėnus jau laiko Inturkės seniūnas Mykolas Jonas Tyzenhauzas, 1700 m. Breslaujos pakamaris Vaina, 1703 m. Naugarduko seniūnas Steponas Tyzenhauzas, 1705 m. Gardino stalininkas Kazimieras Piontkovskis, kol galų gale 1730 m. Kairėnai perduodami Vilniaus Antakalnio vienuoliams trinitoriams. Tuo metu dvaro sodyba turėjo du savarankiškus branduolius – palivarko ir rūmų teritorijas. Įvažiuojama į dvarą buvo pro palivarką, kuriame stovėjo administratoriaus pastatas, svirnas, sūrinė, kluonas, diendaržiai, arklidės, bravoras, pirtis prie tvenkinio. Palivarko dešinėje buvo rūmų kiemas su penkiais tvenkiniais, parku ir sodu. Ši planinė gausi vandens telkinių dvaro sodybos struktūra yra išlikusi iki šių dienų.
1759 m. dvaras buvo išnuomotas Jonui Dominykui Lopacinskiui, kunigui, kuris vėliau tapo vienu žymiausiu Žemaičių vyskupu. 1764 m. A. Sapiega pardavė dvarą M. T. B. Lopacinskiui, LDK raštininkui. 1817 m. dvaro valdymą perėmė J. M. Lopacinskis. Jo žmona Dorotėja labai sumaniai tvarkėsi dvare. Jos dėka Kairėnų dvaras tapo svarbiu Vilniaus visuomenės gyvenimo centru. Lopacinskiai rekonstravo rūmus, išplėtė ūkinę dalį. Tais laikais buvo įveistas angliško stiliaus parkas, kurio bruožai išlikę iki šių dienų. XVIII a. pab. – XIX a. pr. kilus gaisrui sudegė daug pastatų. Tada pastatyti nauji dvaro rūmai, senųjų rūmų vietoje pastatyta medinė koplyčia (pašventinta 1821 m.). Naujieji vieno aukšto mediniai rūmai buvo „žemais langais, su priestatukais, kaip domino, bet viduje dvelkė prabangiu skoniu. Iš patalpų į patalpas, skersai ir išilgai, aukštyn ir žemyn, tarp gėlių ir užuolaidų ėjo galerijos ir koridoriai“. Prabangiai buvo įrengtos ir dvi oficinos, koplyčia su priešais stovinčia gotikine varpine, traktyras su biliardine, teatras, altana su vasaros maudykle ir kt. Už Ignoto Lopacinskio dalyvavimą sukilime caro valdžia dvarą konfiskavo.
Kairėnų dvaro parką itin aukštai įvertino XIX a. pr. garsusis Lenkijos sodininkystės specialistas S. Wodzicki, teikdamas, jog šis parkas tuo metu priklausė penketukui geriausių šio stiliaus parkų visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
1870 m. Kairėnų dvaras atiteko Juozui Tiškevičiui.
1911 m. Kairėnų dvaras parduotas pirkliams M. ir F. Stolypinams.
Pirmojo pasaulinio karo metais sudegė Kairėnų dvaro rūmai.
1920 m. dvaro centras su 50 ha sodu atiteko Leleikai.
1927 m. Kairėnų dvarą nupirko valstybė ir įkurdino psichiatrinę ligoninę.
1951 m. kalvoje priešais Kairėnų dvaro arklides surastas kapinynas.
1974-05-14 LSSR Ministrų Tarybos potvarkiu Nr. 360 148 ha žemės sklypas Kairėnuose su sena dvarviete ir parku, anksčiau priklausęs psichoneurologinei ligoninei, buvo skirtas „VU GMF eksperimentinei-mokomajai bazei su botanikos sodu“ įsteigti.
1980 m. atlikti buvusių Kairėnų dvaro rūmų vietos tyrimai, kurie parodė buvus medinius renesansinius rūmus. Tyrimus atliko archeologas .
2001 m. Kairėnų kapinynas paskelbtas archeologijos paminklu.
2003 m. kovo 14 d. Kairėnų dvaro sodyba paskelbta Valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
2003–2009 m. m. Kultūros paveldo departamento skirtomis lėšomis Botanikos sode atlikti buvusio dvaro malūno, antrųjų dvaro rūmų likučių konservavimo darbai.
2003–2013 m. m. už Vilniaus miesto savivaldybės skirtas lėšas atlikta daug senojo parko takų tvarkymo darbų.
2007–2008 m. m. Botanikos sode įgyvendintas investicinis projektas, finansiškai remtas ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos lėšomis (bendra jo vertė 7,3 mln. Lt). rekonstruoti trys buvusio dvaro pastatai – arklidės, malūnas ir vežiminė.
Šaltiniai
- „Kairėnų dvaras“. archyvai.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-06. Nuoroda tikrinta 2016-08-26.
- „Kultūros paveldo departamentas - Sugrįžtantys dvarai (14). Kairėnų dvaras –Vilniaus universiteto Botanikos sodo sėkmės istorija“. kpd.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-08-22. Nuoroda tikrinta 2016-08-26.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kairėnų dvaras, Kas yra Kairėnų dvaras? Ką reiškia Kairėnų dvaras?
Kairenu dvarasBuvusios dvaro arklidesVieta KairenaiĮkurtas XVI a XIX a 1 ojoje puseje Rumu stilius klasicizmasBajoru gimines Antanas TiskeviciusSavininkas Vilniaus universiteto botanikos sodas Kairenu dvaras dvaras buves Kairenuose Islike romantizmo bruozu turintys pastatai parkas Istorija1545 m pirmasis dokumentas apie Kairenu dvara Zygimanto Senojo privilegija Jarmalai 1586 m Kairenai atitenka Mikalojui Kiskai 1596 m Kairenu dvara nusipirko J Isaikovskis 1692 m Kairenu dvara nusipirko K J Sapiega Vilniaus vaivada ir LDK didysis etmonas Kairenus valde keturios Sapiegu kartos Taciau dvare jie negyveno nuomodavo jį skoloms apmoketi 1699 m Kairenus jau laiko Inturkes seniunas Mykolas Jonas Tyzenhauzas 1700 m Breslaujos pakamaris Vaina 1703 m Naugarduko seniunas Steponas Tyzenhauzas 1705 m Gardino stalininkas Kazimieras Piontkovskis kol galu gale 1730 m Kairenai perduodami Vilniaus Antakalnio vienuoliams trinitoriams Tuo metu dvaro sodyba turejo du savarankiskus branduolius palivarko ir rumu teritorijas Įvaziuojama į dvara buvo pro palivarka kuriame stovejo administratoriaus pastatas svirnas surine kluonas diendarziai arklides bravoras pirtis prie tvenkinio Palivarko desineje buvo rumu kiemas su penkiais tvenkiniais parku ir sodu Si planine gausi vandens telkiniu dvaro sodybos struktura yra islikusi iki siu dienu 1759 m dvaras buvo isnuomotas Jonui Dominykui Lopacinskiui kunigui kuris veliau tapo vienu zymiausiu Zemaiciu vyskupu 1764 m A Sapiega pardave dvara M T B Lopacinskiui LDK rastininkui 1817 m dvaro valdyma pereme J M Lopacinskis Jo zmona Doroteja labai sumaniai tvarkesi dvare Jos deka Kairenu dvaras tapo svarbiu Vilniaus visuomenes gyvenimo centru Lopacinskiai rekonstravo rumus isplete ukine dalį Tais laikais buvo įveistas anglisko stiliaus parkas kurio bruozai islike iki siu dienu XVIII a pab XIX a pr kilus gaisrui sudege daug pastatu Tada pastatyti nauji dvaro rumai senuju rumu vietoje pastatyta medine koplycia pasventinta 1821 m Naujieji vieno auksto mediniai rumai buvo zemais langais su priestatukais kaip domino bet viduje dvelke prabangiu skoniu Is patalpu į patalpas skersai ir isilgai aukstyn ir zemyn tarp geliu ir uzuolaidu ejo galerijos ir koridoriai Prabangiai buvo įrengtos ir dvi oficinos koplycia su priesais stovincia gotikine varpine traktyras su biliardine teatras altana su vasaros maudykle ir kt Uz Ignoto Lopacinskio dalyvavima sukilime caro valdzia dvara konfiskavo Kairenu dvaro parka itin aukstai įvertino XIX a pr garsusis Lenkijos sodininkystes specialistas S Wodzicki teikdamas jog sis parkas tuo metu priklause penketukui geriausiu sio stiliaus parku visoje Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje 1870 m Kairenu dvaras atiteko Juozui Tiskeviciui 1911 m Kairenu dvaras parduotas pirkliams M ir F Stolypinams Pirmojo pasaulinio karo metais sudege Kairenu dvaro rumai 1920 m dvaro centras su 50 ha sodu atiteko Leleikai 1927 m Kairenu dvara nupirko valstybe ir įkurdino psichiatrine ligonine 1951 m kalvoje priesais Kairenu dvaro arklides surastas kapinynas 1974 05 14 LSSR Ministru Tarybos potvarkiu Nr 360 148 ha zemes sklypas Kairenuose su sena dvarviete ir parku anksciau priklauses psichoneurologinei ligoninei buvo skirtas VU GMF eksperimentinei mokomajai bazei su botanikos sodu įsteigti 1980 m atlikti buvusiu Kairenu dvaro rumu vietos tyrimai kurie parode buvus medinius renesansinius rumus Tyrimus atliko archeologas 2001 m Kairenu kapinynas paskelbtas archeologijos paminklu 2003 m kovo 14 d Kairenu dvaro sodyba paskelbta Valstybes saugomu kulturos paveldo objektu 2003 2009 m m Kulturos paveldo departamento skirtomis lesomis Botanikos sode atlikti buvusio dvaro maluno antruju dvaro rumu likuciu konservavimo darbai 2003 2013 m m uz Vilniaus miesto savivaldybes skirtas lesas atlikta daug senojo parko taku tvarkymo darbu 2007 2008 m m Botanikos sode įgyvendintas investicinis projektas finansiskai remtas ES strukturiniu fondu ir Lietuvos Respublikos lesomis bendra jo verte 7 3 mln Lt rekonstruoti trys buvusio dvaro pastatai arklides malunas ir vezimine Saltiniai Kairenu dvaras archyvai lt Suarchyvuota is originalo 2016 04 06 Nuoroda tikrinta 2016 08 26 Kulturos paveldo departamentas Sugrįztantys dvarai 14 Kairenu dvaras Vilniaus universiteto Botanikos sodo sekmes istorija kpd lt Suarchyvuota is originalo 2016 08 22 Nuoroda tikrinta 2016 08 26