Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Ladino kalba
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Ladino kalba Ladino, judeo-español גֿודֿיאו-איספאנייול | |
| Kalbama | Izraelis, Turkija, JAV, seniau – visas Viduržemio jūros regionas |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 112 130 |
| Kilmė | indoeuropiečių italikų romanų iberų–romanų ispanų ladino |
| Rašto sistemos | lotynų, hebrajų ist.: arabų, kirilica, graikų |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | mažumų kalba Turkijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Prancūzijoje, Izraelyje |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-2 | lad |
| ISO 639-3 | lad |
Ladino kalba (Ladino) arba žydų-ispanų kalba (judeo-español/גֿודֿיאו-איספאנייול/Ђудео-Еспањол; t. p. Dzhudezmo, Djudeo Spañol, حاكيتيا/Hakitia, Español sefardita ir kt.) – romanų kalba (indoeuropiečių kalbų šeima), kuri susidarė žydų sefardų bendruomenėje senosios ispanų kalbos pagrindu. Seniau ladino plačiai vartota sefardų, gyvenusių Osmanų imperijoje (Balkanuose, Turkijoje, Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje), taip pat Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Maroke, Jungtinėje Karalystėje. Dabar kalbėtojų skaičius gerokai sumažėjęs – dauguma jos vartotojų dabar gyvena Izraelyje (sefardų palikuonys, ~100 tūkst.), ženkli bendruomenė (~10 tūkst. žmonių) yra Turkijoje (daugiausia Stambule).
Ladino kalba susiklostė Iberijos pusiasalyje gyvenusių žydų sefardų terpėje. Kaip ir aškenaziai, sefardai neteko gimtosios hebrajų kalbos, bet perėmė vietinių gyventojų kalbą. Sefardų mokslininkai iš hebrajų ir arabų kalbų į ispanų vertė tekstus ir prisidėjo prie ispanų kalbos prestižo kėlimo ir jos dabartinės kastlietiškosios atmainos susidarymo. XV a. pab. iš Ispanijos ir Portugalijos išvarius žydus, dauguma jų persikėlė į Osmanų imperiją. Ten jie perėmė ir vietinių kalbų (turkų, arabų, serbų, graikų) žodyno. Kadangi bendruomenės tapo atskirtos ir išsibarsčiusios, didėjo skirtumai tarp jų vartamų ladino tarmių. Iš sefardų kalbos plito skoliniai ir atvirkštiniu būdu, o per žydų pirklius – į užjūrio kalbas (pvz., kreolinę Karibų kalbą papiamento). Ladino naudota judaizmo atskilėlių liturgijoje. XX a. dėl holokausto ir tautinių valstybių, diegusių valstybinės kalbos pirmenybę, susikūrimo ladino kalba Europoje iš esmės išnyko. Ją išsaugojo į Izraelį persikėlę sefardai, tačiau jaunesnioji karta perėjo prie hebrajų kalbos. Turkijoje, Lotynų Amerikoje gyvenantys sefardai taip pat buityje daugiausia vartoja vietines kalbas. Izraelyje ir Ispanijoje rengiamos radijo laidos ladino kalba, ypač gyvybinga išlieka senųjų sefardų dainų atlikimo tradicija. Ladino kalbą liturgijoje tebenaudoja Sarajevo, Turkijos žydai, dalis sefardų bendruomenių JAV. Izraelyje, JAV leidžiama ladino spauda, vietomis universitetuose yra kalbos kursai.
Seniausi ladino tekstai buvo hebrajų tekstų vertimai, skirti neraštingiems serfardams. Pirmas toks žinomas tekstas yra 1510 m. Stambule išleistos gyvulių apeiginio skerdimo taisyklės Dinim de shehitah i bedikah. Vėliau įvairūs sefardų rabinai šia kalba skelbė savo veikalus. Nuo XIX a. antrosios pusės iki XX a. pr. Osmanų imperijoje išleista daug pasaulietinės ladino literatūros – daugiausia spaudos, verstinių romanų, nuotykinių istorijų, taip pat pjesių, poezijos. 2001 m. išleistas ir anglų kalbą išverstas sefardų folkloras, anekdotai. 2012 m. Mošė Haelionas į ladino išvertė graikų „Odisėją“.
Ladino kalbos pagrindą sudaro ispanų kalba – jos pietinės, andalūziškos tarmės (būdingas ella tarimas kaip eya ir seseo – vienodas s ir c tarimas). Priešingai nei dabartinėje ispanų kalboje, j tariama kaip š arba dž. Taip pat g prieš i ir e virsta ne ch, o ž, išsaugotas pirminis z tarimas, aiškiai daromas skirtumas tarp garsų b ir v. Ladino kalba išlaikiusi senesnių žodžių lyčių, dažnai artimesnių portugalų kalbai. Religinėje, instituciniame žodyne išlaikyti hebrajiški, aramėjiški žodžiai.
Iki XIX a. ladino užrašymui (ypač religiniams tekstams) naudotas hebrajų raštas (raši rašysena). Vėliau vietos bendruomenės savo reikmėms pritaikė vietinių kalbų rašmenis (turkų, serbų kirilicą). Dabar plačiausiai naudojamas fonetinis užrašymas lotynų raštu. Ispanakalbėse šalyse ladino dažnai užrašoma pagal dabartines ispanų kalbos rašybos taisykles.
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ladino kalba, Kas yra Ladino kalba? Ką reiškia Ladino kalba?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Ladino kalba Ladino judeo espanol ג וד יאו איספאנייולKalbamaIzraelis Turkija JAV seniau visas Vidurzemio juros regionasKalbanciuju skaicius112 130Kilmeindoeuropieciu italiku romanu iberu romanu ispanu ladinoRasto sistemoslotynu hebraju ist arabu kirilica graikuOficialus statusasOficiali kalbamazumu kalba Turkijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje Prancuzijoje IzraelyjeKalbos kodaiISO 639 2ladISO 639 3lad Ladino kalba Ladino arba zydu ispanu kalba judeo espanol ג וד יאו איספאנייול Ђudeo Espaњol t p Dzhudezmo Djudeo Spanol حاكيتيا Hakitia Espanol sefardita ir kt romanu kalba indoeuropieciu kalbu seima kuri susidare zydu sefardu bendruomeneje senosios ispanu kalbos pagrindu Seniau ladino placiai vartota sefardu gyvenusiu Osmanu imperijoje Balkanuose Turkijoje Artimuosiuose Rytuose Siaures Afrikoje taip pat Prancuzijoje Italijoje Nyderlanduose Maroke Jungtineje Karalysteje Dabar kalbetoju skaicius gerokai sumazejes dauguma jos vartotoju dabar gyvena Izraelyje sefardu palikuonys 100 tukst zenkli bendruomene 10 tukst zmoniu yra Turkijoje daugiausia Stambule Saloniku laikrastis Avanti leistas ladino kalba Ladino kalba susikloste Iberijos pusiasalyje gyvenusiu zydu sefardu terpeje Kaip ir askenaziai sefardai neteko gimtosios hebraju kalbos bet pereme vietiniu gyventoju kalba Sefardu mokslininkai is hebraju ir arabu kalbu į ispanu verte tekstus ir prisidejo prie ispanu kalbos prestizo kelimo ir jos dabartines kastlietiskosios atmainos susidarymo XV a pab is Ispanijos ir Portugalijos isvarius zydus dauguma ju persikele į Osmanu imperija Ten jie pereme ir vietiniu kalbu turku arabu serbu graiku zodyno Kadangi bendruomenes tapo atskirtos ir issibarsciusios didejo skirtumai tarp ju vartamu ladino tarmiu Is sefardu kalbos plito skoliniai ir atvirkstiniu budu o per zydu pirklius į uzjurio kalbas pvz kreoline Karibu kalba papiamento Ladino naudota judaizmo atskileliu liturgijoje XX a del holokausto ir tautiniu valstybiu diegusiu valstybines kalbos pirmenybe susikurimo ladino kalba Europoje is esmes isnyko Ja issaugojo į Izraelį persikele sefardai taciau jaunesnioji karta perejo prie hebraju kalbos Turkijoje Lotynu Amerikoje gyvenantys sefardai taip pat buityje daugiausia vartoja vietines kalbas Izraelyje ir Ispanijoje rengiamos radijo laidos ladino kalba ypac gyvybinga islieka senuju sefardu dainu atlikimo tradicija Ladino kalba liturgijoje tebenaudoja Sarajevo Turkijos zydai dalis sefardu bendruomeniu JAV Izraelyje JAV leidziama ladino spauda vietomis universitetuose yra kalbos kursai Seniausi ladino tekstai buvo hebraju tekstu vertimai skirti nerastingiems serfardams Pirmas toks zinomas tekstas yra 1510 m Stambule isleistos gyvuliu apeiginio skerdimo taisykles Dinim de shehitah i bedikah Veliau įvairus sefardu rabinai sia kalba skelbe savo veikalus Nuo XIX a antrosios puses iki XX a pr Osmanu imperijoje isleista daug pasaulietines ladino literaturos daugiausia spaudos verstiniu romanu nuotykiniu istoriju taip pat pjesiu poezijos 2001 m isleistas ir anglu kalba isverstas sefardu folkloras anekdotai 2012 m Mose Haelionas į ladino isverte graiku Odiseja Ladino kalbos pagrinda sudaro ispanu kalba jos pietines andaluziskos tarmes budingas ella tarimas kaip eya ir seseo vienodas s ir c tarimas Priesingai nei dabartineje ispanu kalboje j tariama kaip s arba dz Taip pat g pries i ir e virsta ne ch o z issaugotas pirminis z tarimas aiskiai daromas skirtumas tarp garsu b ir v Ladino kalba islaikiusi senesniu zodziu lyciu daznai artimesniu portugalu kalbai Religineje instituciniame zodyne islaikyti hebrajiski aramejiski zodziai Iki XIX a ladino uzrasymui ypac religiniams tekstams naudotas hebraju rastas rasi rasysena Veliau vietos bendruomenes savo reikmems pritaike vietiniu kalbu rasmenis turku serbu kirilica Dabar placiausiai naudojamas fonetinis uzrasymas lotynu rastu Ispanakalbese salyse ladino daznai uzrasoma pagal dabartines ispanu kalbos rasybos taisykles NuorodosWikipedia Vikipedija Ladino kalba Duomenys apie kodu lad zymima kalba svetaineje ethnologue com