Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Martynas YčasGimė 1885 m lapkričio 13 d Šimpeliškiai Biržų apskritis Rusijos imperijaMirė 1941 m balandžio 5 d 55 metai
Martynas Yčas (1885)
| Martynas Yčas | |
|---|---|
| Gimė | 1885 m. lapkričio 13 d. Šimpeliškiai, Biržų apskritis, Rusijos imperija |
| Mirė | 1941 m. balandžio 5 d. (55 metai) Rio de Žaneiras, Brazilija |
| Tėvas | Martynas Yčas |
| Motina | Zuzana Dagiliūtė |
| Sutuoktinis (-ė) | Hypatija Yčienė |
| Veikla | teisininkas, politikas, valstybės ir visuomenės veikėjas |
| Alma mater | 1911 m. Tomsko universitetas |
| Vikiteka | Martynas Yčas (1885) |
Martynas Yčas (1885 m. lapkričio 13 d. Šimpeliškių sodžiuje, Biržų apskritis – 1941 m. balandžio 5 d. Rio de Žaneire) – žymus teisininkas ir politikas, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, pirmasis nepriklausomos Lietuvos finansų, susisiekimo bei prekybos ir pramonės ministras, vienas pirmųjų Lietuvos bankininkystės ir pramonės kūrėjų, publicistas, redaktorius, leidėjas, Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto garbės daktaras.
Biografija
Kai jam buvo penkeri, tėvas buvo priverstas emigruoti į Ameriką, nes grėsė ištrėmimas į Sibirą už draudžiamųjų lietuviškų raštų platinimą. Pradinį mokslą išėjo Biržų liaudies mokykloje. 1900 m. brolis Jonas Yčas nusivežė jį į Peterburgą, kuriame pats studijavo ir parengė stoti į gimnaziją. 1903 m. įstojo į Pernavos (Pernu, Estija) gimnazijos trečiąją klasę. 1906 m. išvyko pas brolį Joną į Tomską, metus mokėsi privačiai, o 1907 m. išlaikė abitūros egzaminus ir pradėjo studijuoti teisę Tomsko universitete. 1911 m. baigė studijas. Jo diplominis darbas „Evangelikų bendruomenės atsiradimas ir organizacija Lietuvoje ir kunigo padėtis joje“ buvo įvertintas aukso medaliu, o autoriui pasiūlyta likti universitete ir rengtis profesūrai.Tačiau jis atvyko į Kauną ir pradėjo dirbti prisiekusiojo advokato Petro Leono padėjėju.
1912 m. dvidešimt šešerių metų išrinktas Kauno gubernijos atstovu Rusijos IV Valstybės Dūmoje. Per visą kadenciją, gindamas lietuvių tautos reikalus plenariniuose posėdžiuose kalbėjo 26 kartus. Prasidėjus pasauliniam karui, naudodamasis Valstybės dūmos atstovo statusu, 1914 m. lapkričio 21 d. Vilniuje įkūrė Lietuvių draugiją nukentėjusiems dėl karo šelpti, buvo išrinktas jos Centro komiteto pirmininku. Vokiečiams okupuojant Lietuvą, dalis draugijos Centro komiteto su M. Yču pasitraukė į Rusiją ir įsikūrė Peterburge. Rusijoje draugija įkūrė per 250 skyrių, kurie globojo daugiau kaip 100 000 pabėgėlių iš Lietuvos bei tremtinių, teikė jiems materialinę paramą, steigė mokyklas, padėjo plėtoti kultūrinį gyvenimą. 1916 m. birželio 11 d. kaip Lietuvių draugijos pirmininkas gavo audienciją pas Katalikų bažnyčios vadovą popiežių Benediktą XV ir prašė jį moraliai paremti lietuvių tautos siekį išsivaduoti iš tautinės priespaudos bei per bažnyčias organizuoti materialinę pagalbą nukentėjusiesiems dėl karo.
Po 1917 m. Vasario revoliucijos Valstybės dūmos Vykdomasis komitetas jį paskyrė vyriausiuoju švietimo reikalų komisaru, o Laikinoji vyriausybė pakvietė užimti švietimo viceministro postą. Dirbdamas vyriausybėje rūpinosi, kad naujoji Rusijos valdžia paskelbtų Lietuvos nepriklausomybę. 1917 m. gegužės 27 d. – birželio 3 d. Rusijos lietuvių seime nuosekliai gynė Lietuvos nepriklausomybės siekį, padėjo organizuoti Rusijos armijoje tarnavusių lietuvių tautinius dalinius. Po bolševikų perversmo kartu su kitais lietuvių veikėjais suimtas ir įkalintas Voronežo kalėjime. Ištrūkęs iš kalėjimo slapstėsi ir 1918 m. balandžio 17 d. grįžo į vokiečių okupuotą Lietuvą.
1918 m. birželio pradžioje Lietuvos Taryba jį paskyrė savo atstovu Ukrainoje ir pavedė tvarkyti karo pabėgėlių bei tremtinių grąžinimo reikalus. 1918 m. liepos 13 d. kooptuotas į Lietuvos Valstybės Tarybą.
Nuo 1918 m. lapkričio 11 d. – pirmosios Laikinosios Lietuvos vyriausybės . Šias pareigas ėjo trijuose ministrų kabinetuose iki 1919 m. balandžio 12 d. Lietuvai išrūpino 100 milijonų markių Vokietijos paskolą. Tai buvo materialinis pagrindas valstybei kurti, jos kariuomenei organizuoti. Vadovaudamas Finansų ministerijai kurį laiką ėjo ir prekybos bei pramonės, taip pat susisiekimo ministrų pareigas.
Nuo 1919 m. kovo 7 d. Lietuvos delegacijos Paryžiaus taikos konferencijoje narys, delegacijos pirmininko Augustino Voldemaro pavaduotojas. Kartu ėjo Vyriausybės finansų įgaliotinio pareigas ir sėkmingai vedė derybas dėl paskolų bei Lietuvai reikalingiausių prekių.
Vienas pirmųjų Lietuvos bankininkų, padėjęs kloti šalies ekonomikos pamatus. Dar 1918 m. gruodžio 1 d. kartu su Adomu Prūsu, Saliamonu Banaičiu ir kitais įkūrė Prekybos ir pramonės banką, kuris 1926 m. bankrutavo. Nuo 1920 m. jis sukūrė akcines pramonės ir prekybos bendroves „Lietuvos garlaiviai“, organizavusią užsienio prekybą, miško paruošų įmonę „Eglynas“, aliejaus fabriką „Ringuva“, žemės ūkio produktų perdirbimo ir veislinių gyvulių auginimo įmonę „Patrimpas“, Kauno miesto statybos bendrovę „Butas“, importo ir eksporto firmą „Dubysa“, ketaus liejinių ir mašinų gamybos įmonę „Nemunas“, verpimo ir audimo fabriką Panevėžyje.
Jo kūrybinę bibliografiją sudaro daugiau, kaip 200 originaliosios kūrybos bei vertimų tomų. Jis rašė laikraščiams ir žurnalams „Vilniaus žinios“, „Viltis“, „Vairas“, „Lietuvos aidas“, 1914–1915 m. redagavo ir leido žurnalą „Vairas“, 1916–1918 m. „Lietuvių balsas“. 1912 m. Biržuose įsteigė spaustuvę, kur iki 1915 m. buvo spausdinamas ir jo su kunigu Petru Jakubėnu redaguotas „“. Su žmona Hypatija Yčiene įsteigė ir 1922–1923 m. redagavo evangelikų reformatų laikraštį „Mūsų žodis“. 1935–1936 m. išėjo trys atsiminimų knygos bendru pavadinimu „Atsiminimai. Nepriklausomybės keliais“.
1912 m. išrinktas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kuratorium, vėliau daug kartų buvo renkamas sinodų pirmininku. Kartu su kitais 1922 m. įsteigė Lietuvių evangelikų reformatų draugiją, buvo jos pirmininkas.
Traukdamasis nuo sovietinės okupacijos 1940 m. birželio 25 d. su šeima emigravo į Vakarus. Tačiau kelionė per Vokietiją, Portugaliją, Braziliją karo metais buvo ilga ir sunki. Rio de Žaneire jį ištiko stiprus širdies priepuolis. Palaidotas Rio de Žaneiro Šv. Jono Krikštytojo kapinėse.
Literatūra
- Jonas ir Martynas Yčai: bibliografijos (sud. Paulina Dabulevičienė, Zita Balaišienė). – Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2006. – 94 p.: portr. – ISBN 978-9955-434-21-4
Šaltiniai
- Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. 329–332 p.
- Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų: enciklopedinis žinynas. Vilnius: Knyga, 1991, 66 p. ISBN 5-89942-585-7.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Martynas Yčas (1885), Kas yra Martynas Yčas (1885)? Ką reiškia Martynas Yčas (1885)?
Martynas YcasGime 1885 m lapkricio 13 d Simpeliskiai Birzu apskritis Rusijos imperijaMire 1941 m balandzio 5 d 55 metai Rio de Zaneiras BrazilijaTevas Martynas YcasMotina Zuzana DagiliuteSutuoktinis e Hypatija YcieneVeikla teisininkas politikas valstybes ir visuomenes veikejasAlma mater 1911 m Tomsko universitetasVikiteka Martynas Ycas 1885 Martynas Ycas 1885 m lapkricio 13 d Simpeliskiu sodziuje Birzu apskritis 1941 m balandzio 5 d Rio de Zaneire zymus teisininkas ir politikas Lietuvos valstybes ir visuomenes veikejas pirmasis nepriklausomos Lietuvos finansu susisiekimo bei prekybos ir pramones ministras vienas pirmuju Lietuvos bankininkystes ir pramones kureju publicistas redaktorius leidejas Vytauto Didziojo universiteto ir Vilniaus universiteto garbes daktaras Lietuviu delegacija Berlyne 1918 m Sedi is kaires Jonas Staugaitis Antanas Smetona Konstantinas Olsauskas Stovi is kaires Jokubas Sernas Jurgis Saulys Juozas Purickis Vilius Gaigalaitis Martynas Ycas Augustinas Voldemaras BiografijaKai jam buvo penkeri tevas buvo priverstas emigruoti į Amerika nes grese istremimas į Sibira uz draudziamuju lietuvisku rastu platinima Pradinį moksla isejo Birzu liaudies mokykloje 1900 m brolis Jonas Ycas nusiveze jį į Peterburga kuriame pats studijavo ir parenge stoti į gimnazija 1903 m įstojo į Pernavos Pernu Estija gimnazijos treciaja klase 1906 m isvyko pas brolį Jona į Tomska metus mokesi privaciai o 1907 m islaike abituros egzaminus ir pradejo studijuoti teise Tomsko universitete 1911 m baige studijas Jo diplominis darbas Evangeliku bendruomenes atsiradimas ir organizacija Lietuvoje ir kunigo padetis joje buvo įvertintas aukso medaliu o autoriui pasiulyta likti universitete ir rengtis profesurai Taciau jis atvyko į Kauna ir pradejo dirbti prisiekusiojo advokato Petro Leono padejeju 1912 m dvidesimt seseriu metu isrinktas Kauno gubernijos atstovu Rusijos IV Valstybes Dumoje Per visa kadencija gindamas lietuviu tautos reikalus plenariniuose posedziuose kalbejo 26 kartus Prasidejus pasauliniam karui naudodamasis Valstybes dumos atstovo statusu 1914 m lapkricio 21 d Vilniuje įkure Lietuviu draugija nukentejusiems del karo selpti buvo isrinktas jos Centro komiteto pirmininku Vokieciams okupuojant Lietuva dalis draugijos Centro komiteto su M Ycu pasitrauke į Rusija ir įsikure Peterburge Rusijoje draugija įkure per 250 skyriu kurie globojo daugiau kaip 100 000 pabegeliu is Lietuvos bei tremtiniu teike jiems materialine parama steige mokyklas padejo pletoti kulturinį gyvenima 1916 m birzelio 11 d kaip Lietuviu draugijos pirmininkas gavo audiencija pas Kataliku baznycios vadova popieziu Benedikta XV ir prase jį moraliai paremti lietuviu tautos siekį issivaduoti is tautines priespaudos bei per baznycias organizuoti materialine pagalba nukentejusiesiems del karo Po 1917 m Vasario revoliucijos Valstybes dumos Vykdomasis komitetas jį paskyre vyriausiuoju svietimo reikalu komisaru o Laikinoji vyriausybe pakviete uzimti svietimo viceministro posta Dirbdamas vyriausybeje rupinosi kad naujoji Rusijos valdzia paskelbtu Lietuvos nepriklausomybe 1917 m geguzes 27 d birzelio 3 d Rusijos lietuviu seime nuosekliai gyne Lietuvos nepriklausomybes siekį padejo organizuoti Rusijos armijoje tarnavusiu lietuviu tautinius dalinius Po bolseviku perversmo kartu su kitais lietuviu veikejais suimtas ir įkalintas Voronezo kalejime Istrukes is kalejimo slapstesi ir 1918 m balandzio 17 d grįzo į vokieciu okupuota Lietuva 1918 m birzelio pradzioje Lietuvos Taryba jį paskyre savo atstovu Ukrainoje ir pavede tvarkyti karo pabegeliu bei tremtiniu grazinimo reikalus 1918 m liepos 13 d kooptuotas į Lietuvos Valstybes Taryba Nuo 1918 m lapkricio 11 d pirmosios Laikinosios Lietuvos vyriausybes Sias pareigas ejo trijuose ministru kabinetuose iki 1919 m balandzio 12 d Lietuvai isrupino 100 milijonu markiu Vokietijos paskola Tai buvo materialinis pagrindas valstybei kurti jos kariuomenei organizuoti Vadovaudamas Finansu ministerijai kurį laika ejo ir prekybos bei pramones taip pat susisiekimo ministru pareigas Nuo 1919 m kovo 7 d Lietuvos delegacijos Paryziaus taikos konferencijoje narys delegacijos pirmininko Augustino Voldemaro pavaduotojas Kartu ejo Vyriausybes finansu įgaliotinio pareigas ir sekmingai vede derybas del paskolu bei Lietuvai reikalingiausiu prekiu Vienas pirmuju Lietuvos bankininku padejes kloti salies ekonomikos pamatus Dar 1918 m gruodzio 1 d kartu su Adomu Prusu Saliamonu Banaiciu ir kitais įkure Prekybos ir pramones banka kuris 1926 m bankrutavo Nuo 1920 m jis sukure akcines pramones ir prekybos bendroves Lietuvos garlaiviai organizavusia uzsienio prekyba misko paruosu įmone Eglynas aliejaus fabrika Ringuva zemes ukio produktu perdirbimo ir veisliniu gyvuliu auginimo įmone Patrimpas Kauno miesto statybos bendrove Butas importo ir eksporto firma Dubysa ketaus liejiniu ir masinu gamybos įmone Nemunas verpimo ir audimo fabrika Panevezyje Jo kurybine bibliografija sudaro daugiau kaip 200 originaliosios kurybos bei vertimu tomu Jis rase laikrasciams ir zurnalams Vilniaus zinios Viltis Vairas Lietuvos aidas 1914 1915 m redagavo ir leido zurnala Vairas 1916 1918 m Lietuviu balsas 1912 m Birzuose įsteige spaustuve kur iki 1915 m buvo spausdinamas ir jo su kunigu Petru Jakubenu redaguotas Su zmona Hypatija Yciene įsteige ir 1922 1923 m redagavo evangeliku reformatu laikrastį Musu zodis 1935 1936 m isejo trys atsiminimu knygos bendru pavadinimu Atsiminimai Nepriklausomybes keliais 1912 m isrinktas Lietuvos evangeliku reformatu baznycios kuratorium veliau daug kartu buvo renkamas sinodu pirmininku Kartu su kitais 1922 m įsteige Lietuviu evangeliku reformatu draugija buvo jos pirmininkas Traukdamasis nuo sovietines okupacijos 1940 m birzelio 25 d su seima emigravo į Vakarus Taciau kelione per Vokietija Portugalija Brazilija karo metais buvo ilga ir sunki Rio de Zaneire jį istiko stiprus sirdies priepuolis Palaidotas Rio de Zaneiro Sv Jono Krikstytojo kapinese LiteraturaJonas ir Martynas Ycai bibliografijos sud Paulina Dabuleviciene Zita Balaisiene Kaunas Ziemgalos leidykla 2006 94 p portr ISBN 978 9955 434 21 4SaltiniaiLietuvos albumas Janina Markevicaite Liudas Gira Adomas Kliucinskis Kaunas Otto Elsner Berlin 1921 m 329 332 p Algirdas Banevicius 111 Lietuvos valstybes 1918 1940 politikos veikeju enciklopedinis zinynas Vilnius Knyga 1991 66 p ISBN 5 89942 585 7