Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Albertas I pranc Albert Léopold Clément Marie Meinrad Albert I 1875 m balandžio 8 d Briuselis 1934 m vasario 17 d Marš l
Albertas I Belgas
Albertas I (pranc. Albert Léopold Clément Marie Meinrad, Albert I, 1875 m. balandžio 8 d. Briuselis – 1934 m. vasario 17 d. Marš le Dames prie Namuro) – 1909–1934 m. trečiasis Belgijos karalius.
| Albertas I (Belgija) | |
|---|---|
| Visas vardas | Albertas Leopoldas Klemensas Marija Meinradas |
| Gimė | 1875 m. balandžio 8 d. Briuselis |
| Mirė | 1934 m. vasario 17 d. (58 metai) Marš le Dames prie Namuro |
| Tėvas | Princas Pilypas |
| Motina | Marija Hohencolern-Zigmaringen |
| Sutuoktinis (-ė) | Elžbieta Bavarė |
| Vaikai | Leopoldas Karolis Marija-Chose |
| Belgijos karalius | |
| Valdė | 1909 m. gruodžio 23 d. - 1934 m. vasario 17 d. (24 metai) |
| Pirmtakas | Leopoldas II Belgas |
| Įpėdinis | Leopoldas III Belgas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
| |
| Vikiteka | Albertas I (Belgija) |
Biografija
Kilęs iš Vetinų atšakos. Tėvas Flandrijos kunigaikštis princas Pilypas, motina Marija Hohencolern-Zigmaringen.
Šeima
Žmona Elžbieta Bavarė. Vaikai:
- Leopoldas Pilypas Karolis Albertas Meinradas Hubertas Marija Migelis (1901–1983 m.);
- Karolis Teodoras Henrikas Antuanas Meinradas (1903–1983 m.);
- Marija-Chose Šarlota Sofija Amelija Henrieta Gabrielė (1906–2001 m.), jos vyras Italijos karalius .
Valdymas
1913 m. Alberto I iniciatyva priimtas visuotinės karinės prievolės įstatymas. Per Pirmąjį pasaulinį karą Belgijos kariuomenės vyriausiasis vadas. 1918 m. iškėlė visapusio šalies pertvarkymo programą, prižiūrėjo jos vykdymą. 1930 m. pritarė Belgijos padalijimui nuo 1932 m. į dvi kalbines sritis: šiaurinę, flamandų ir pietinę, valonų provincijas, kurių valstybinėse įstaigose vartojama atitinkamai flamandų ir prancūzų kalba.
Šaltiniai
- Albertas I Belgas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 292 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Albertas I Belgas, Kas yra Albertas I Belgas? Ką reiškia Albertas I Belgas?
Albertas I pranc Albert Leopold Clement Marie Meinrad Albert I 1875 m balandzio 8 d Briuselis 1934 m vasario 17 d Mars le Dames prie Namuro 1909 1934 m treciasis Belgijos karalius Albertas I Belgija Visas vardas Albertas Leopoldas Klemensas Marija MeinradasGime 1875 m balandzio 8 d BriuselisMire 1934 m vasario 17 d 58 metai Mars le Dames prie NamuroTevas Princas PilypasMotina Marija Hohencolern ZigmaringenSutuoktinis e Elzbieta BavareVaikai Leopoldas Karolis Marija ChoseBelgijos karaliusValde 1909 m gruodzio 23 d 1934 m vasario 17 d 24 metai Pirmtakas Leopoldas II BelgasĮpedinis Leopoldas III BelgasZymus apdovanojimaiVikiteka Albertas I Belgija Alberto I Belgo monogramaBiografijaAlberto I zmona Elzbieta Bavare Kiles is Vetinu atsakos Tevas Flandrijos kunigaikstis princas Pilypas motina Marija Hohencolern Zigmaringen SeimaZmona Elzbieta Bavare Vaikai Leopoldas Pilypas Karolis Albertas Meinradas Hubertas Marija Migelis 1901 1983 m Karolis Teodoras Henrikas Antuanas Meinradas 1903 1983 m Marija Chose Sarlota Sofija Amelija Henrieta Gabriele 1906 2001 m jos vyras Italijos karalius Valdymas1913 m Alberto I iniciatyva priimtas visuotines karines prievoles įstatymas Per Pirmajį pasaulinį kara Belgijos kariuomenes vyriausiasis vadas 1918 m iskele visapusio salies pertvarkymo programa priziurejo jos vykdyma 1930 m pritare Belgijos padalijimui nuo 1932 m į dvi kalbines sritis siaurine flamandu ir pietine valonu provincijas kuriu valstybinese įstaigose vartojama atitinkamai flamandu ir prancuzu kalba SaltiniaiAlbertas I Belgas Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 292 psl