| Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Vokietijos kolonijinė imperija (vok. Deutsches Kolonialreich) – kolonijos, priklausiusios Vokietijos imperijai ir ją sudariusioms valstybėms. Skirtingais laikotarpiais Vokietijos kolonijomis buvo teritorijos Afrikoje, Azijoje, Pietų Amerikoje ir Okeanijoje.
| Vokietijos kolonijinė imperija vok. Deutsches Kolonialreich | |||||
| Kolonijinė imperija | |||||
| |||||
| |||||
| Vokietijos kolonijos ir protektoratai 1914 m. | |||||
| Sostinė | Berlynas | ||||
| Kalbos | Vokiečių | ||||
| Politinė struktūra | Kolonijinė imperija | ||||
| Imperatorius | |||||
| 1884–1888 (pirmas) | Vilhelmas I | ||||
| 1888–1918 (paskutinis) | Vilhelmas II | ||||
| Istorija | |||||
| - Įkurta | 1884 m. lapkričio 15 d. | ||||
| - Panaikinta | 1919 m. birželio 28 d. | ||||
Skirtingai nuo kitų Europos valstybių, kurios kolonizaciją pradėjo dar XVI a., iš vokiečių valstybių tik Brandenburgas XVII a. pabaigoje turėjo keletą nedidelių kolonijų. Vokietija aktyviai kolonizacija užsiėmė tik XIX a. pabaigoje, dėl to jos kolonijinė imperija buvo trumpalaikė, egzistavusi vos 40 metų. Vokietijos kolonijinė imperija pradėta formuoti XIX a. devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje ir egzistavo iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, kai jos kolonijos buvo padalintos sąjungininkams pagal Versalio taikos sutartį.
Istorija
Kelios Šventosios Romos Imperijos kunigaikštystės kūrė kolonijas nuo XVI a., tačiau visais atvejais bandymai buvo trumpalaikiai. Svarbiausi bandymai buvo vokiečių bankininkų Velzerių šeimos kolonijinės valdos dab. Venesueloje, Mažoji Venecija (vok. Klein-Venedig) (1528-1556) ir Brandenburgo kolonijos Gros Fridrichsburgas (1683-1717), Arginas (1685-1721), Šv. Tomas (1685-1720), Uida. Savo kolonijas kūrė ir Kuršo hercogystė.
Įvykus Vokietijos suvienijimui, Vokietijos imperija siekė įgyti kuo daugiau užjūrio kolonijų įvairiuose pasaulio regionuose: pirmiausia Okeanijoje ir Afrikoje. Ji dalyvavo derybose dėl Afrikos, ir vos per keletą metų (1884-85 m.) kurių metu gavo dab. Togą, Kamerūną, Tanzaniją ir Namibiją.
1883-1899 m. Vokietija konkuravo su Ispanija ir Jungtine Karalyste Okeanijoje. Šiuo laikotarpiu ji užėmė arba nusipirko daugybę salų, suformuodama dvi kolonijines valdas: Vokietijos Naująją Gvinėją ir Vokietijos Samoa.
Vokietijos kolonijinė imperija galutinai žlugo 1919 m., kuomet Versalio sutartimi visos Vokietijos kolonijos buvo padalintos kitoms valstybėms: Anglijai, Prancūzijai, Japonijai.
Sąrašas (1884-1919)
- Vokietijos Vakarų Afrika (1884-1919)
- Vitulandas (1885-1890)
- Vokietijos Rytų Afrika (1885-1919)
- Vokietijos Pietvakarių Afrika (1884-1915)
- Vokietijos Naujoji Gvinėja (1885-1914)
- Vokietijos Samoa (1899-1919)
- Kiaučou (1898-1914)
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Vokietijos kolonijinė imperija, Kas yra Vokietijos kolonijinė imperija? Ką reiškia Vokietijos kolonijinė imperija?